- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-09
- Bylos Nr.
- 2S-925-730/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01767-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Advokatai
- Dženeta Terespolskienė
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-925-730/2016
2016 m. birželio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. K. (E. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi su skundu į antstolį Joną Petriką, kuriuo prašė stabdyti vykdymo ir turto realizavimo procesą, t. y. atšaukti varžytynes Nr. 115003, kurių pabaigos data 2016-02-10 12.40.59 val. Nurodė, kad 2006-08-10 sudarė kredito sutartį su AB SEB banku dėl 305 000,00 Lt (88 334,11 Eur) kredito sumos būstui pirkti. Už gautą kreditą pareiškėjas įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsiradus problemų dėl darbo, nebeturint pajamų, mokėjimai bankui tapo netolygūs. Kol pareiškėjas gyveno su sugyventine, tol ji darė mokėjimo pavedimus bankui mokėdama jo paliktais pinigais, nes pareiškėjas yra jūreivis ir daug laiko praleidžia jūroje. Vėliau su ja išsiskyręs, pareiškėjas paprašė savo sesers I. S. mokėti kreditoriui įmokas. Nurodė, kad 2015-02-05 internete rado informaciją, kad jo butas 2015-02-10 bus parduodamas jau iš antrųjų varžytynių. Nurodė, kad 2015-02-08 kreipėsi į advokato padėjėją Dženetą Terespolskienę dėl teisinės konsultacijos ir prašymo surašyti procesinius dokumentus dėl turto realizavimo sustabdymo, kad jis galėtų susirasti pirkėją už didesnę buto pardavimo kainą nei kaina, už kurią butas parduodamas antrosiose varžytinėse – 33 600,00 Eur, nors skola kreditoriui yra apie 86 000,00 Eur. Nurodė, kad tokio buto vidutinė kaina yra 70 000 Eur. Be to, pageidauja atlikti kitą turto vertinimą, nei buvo atlikusi antstolio paskirta turto vertintoja UAB „OBER-HAUS“, kuri nustatė 56 000,00 Eur turto vertę neapžiūrėjusi turto. Pareiškėjas pažymėjo, kad neturi nė vieno antstolio patvarkymo, nurodė, kad vykdomojoje byloje yra duomenys, kad pareiškėjas išvyko į Norvegiją, tačiau antstolis neieškojo pareiškėjo per jo gimines.
Antstolis Jonas Petrikas 2016-02-15 patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir su vykdomąja byla Nr. 0172/15/01047 perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 510 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-29 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visi procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo siunčiami registruotąja pašto siunta, todėl laikytini įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos (CPK 604 straipsnis). Nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę nustatė UAB „OBER-HAUS“ NEKILNOJAMASIS TURTAS. Pareiškėjas prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės per CPK 681 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą nepateikė. Skolininkas nušalinimą ekspertui turi teisę pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę (682 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad 2015-08-05 antstolis priėmė patvarkymą dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, kuris išsiųstas 2015-08-06 registruotąja pašto siunta, todėl laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Pareiškėjui 2015-11-06 turto arešto aktas išsiųstas 2015-11-09 registruotąja pašto siunta. Minėtas aktas 2015-11-11 įteiktas pareiškėjo tėvui G. K.. Per įstatymo numatytą terminą prieštaravimai dėl turto įkainojimo nepareikšti. Antstolis turi teisę atšaukti tik vykstančias varžytynes iki jų pabaigos, tačiau varžytynės pasibaigė 2016-02-10. Vykdomosios bylos duomenimis, varžytynės įvyko ir yra paskelbtas laimėtojas. Tai reiškia, kad pareiškėjas prašo atšaukti jau pasibaigusias varžytynes. Antstolis negali atšaukti varžytynių, kurios jau yra įvykusios. Išnagrinėjus skunde nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuota, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir pagrindais nėra pagrindo ir skundas dėl antstolio veiksmų atmestas kaip neturintis pagrindo.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, prijungti civilinę bylą Nr. e2VP-3625-323/2016, panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-03-29 nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ją nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą iš naujo, priimti procesinį sprendimą, kuriuo pripažinti 2016-02-10 turto pardavimo varžytynes Nr. 115003 neteisėtomis. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neįsigilinęs į visą bylos medžiagą, skunde ir rašytiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes ir prašymus. Pareiškėjui nebuvo žinoma apie pradėtą vykdymo procesą, jis negavo antstolio siųstų patvarkymų, todėl negalėjo pasinaudoti CPK nustatytomis skolininko teisėmis, taip pat ir siūlyti savo iš varžytynių parduodamo turto pirkėjo bei skųsti nustatytą nekilnojamojo turto vertę ir kitas su vykdymu susijusias procedūras.Yra pagrindas pripažinti varžytynes neteisėtomis dėl neteisėtų antstolio veiksmų, kurie pasireiškė skolininko paieškos nepaskelbimu, žinant, kad skolininkas yra deklaravęs išvykimą į Norvegiją, turto administratoriaus nepaskyrimu, patvarkymų skolininkui neįteikimu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo naujų aplinkybių, kurios pagrįstų pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą, dėstomos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurios buvo nurodytos skunde. Antstolis išieškojimo veiksmus (procesinių dokumentų siuntimas) atliko tinkamai, kaip tai nustatyta CPK 604 straipsnyje.
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis Jonas Petrikas prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo skundo, priėmė pagrįstą nutartį. Pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų ir atskirąjį skundą dėl teismo nutarties grindžia nežinojimu apie vykdymo procesą, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad antstolio patvarkymai pareiškėjui buvo siunčiami registruotąja pašto siunta visais žinomais pareiškėjo bei jo artimųjų giminaičių adresais. Nors pareiškėjas teigia esantis jūreivis ir ilgą laiką būnantis reisuose, tačiau, kai buvo siunčiami antstolio patvarkymai dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių, pareiškėjas turėjo būti Lietuvoje ir šiuos dokumentus priimti, tačiau to nedarė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
Apeliantas prašė pridėti prie bylos naujus įrodymus – Lietuvos pašto pranešimą apie procesinių dokumentų įteikimą G. K.. Kadangi apeliantas ginčija procesinių dokumentų tinkamą jam įteikimą, šie papildomi įrodymai pridėtini prie bylos.
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš civilinėje bei vykdomoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad išieškotoja AB SEB bankas 2015-06-22 antstoliui Jonui Petrikui pateikė 2015-06-18 raštą „Dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui“ ir Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio 2015-03-09 išduotą vykdomąjį įrašą, kuriuo siūlo pagal šį vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos sumos dalį su priklausančiomis palūkanomis iš skolininko E. K. hipotekos kreditorės AB SEB banko naudai pagal 2006-08-31 sutartinės hipotekos sandorį. Skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis 86116,70 Eur, papildomai išieškoma 5 procentai metinių palūkanų; 203,49 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos (v. b. l. 1–2). Antstolis 2015-08-05 priėmė patvarkymą dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, nutarė skirti buto, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti UAB „OBER-HAUS“ NEKILNOJAMASIS TURTAS (v. b. l. 51–52). Antstolis 2015-11-06 turto arešto aktu areštavo pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 95–96). Antstolis priėmė 2015-11-06 patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, kuriuo nutarė skelbti pirmąsias minėto buto varžytynes, minėtą butą parduoti už 44 800 Eur (v. b. l. 101). Antstolis 2016-01-11 priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių, išvaržomą turtą parduodant už 33 600,00 Eur (v. b. l. 133).
Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų prašė stabdyti vykdymo ir turto realizavimo procesą, tai yra atšaukti varžytynes Nr. 115003.
Atskirąjį skundą pareiškėjas iš esmės motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjui nebuvo žinoma apie prasidėjusį vykdymo procesą, kadangi pareiškėjas yra jūreivis ir negavo antstolio patvarkymų, todėl pareiškėjas neteko galimybės siūlyti savo išvaržomo turto pirkėją, skųsti nustatytą turto vertę bei kitus su turto realizavimu susijusius vykdymo veiksmus. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybių, jog pareiškėjas yra deklaravęs išvykimą į Norvegiją, tačiau antstolis neskyrė jo paieškos, turto administratoriaus, neįvertino, jog ant pašto dokumentų pasirašė ne pareiškėjo tėvas. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad priverstinai vykdant teismo sprendimą siekiama užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, t. y. užtikrinti tokį varžytynėse parduodamo turto realizavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus bei garantuotų varžytynių dalyviams galimybę, laikantis varžytynių tvarką reglamentuojančių teisės aktų, efektyviai ir sąžiningai dalyvauti varžytynėse.
Procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus (CPK 604 straipsnis). Civilinio proceso kodekso 660 straipsnis reglamentuoja raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo tvarką, kuriame numatyta, kad tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad antstolis 2015-06-22 surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriuos registruotąja pašto siunta išsiuntė pareiškėjui šiais adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 17–23). Kaip matyti iš Gyventojų registro duomenų, (duomenys neskelbtini), gyvena pareiškėjo sutuoktinė T. K. bei nepilnametis vaikas T. K., (duomenys neskelbtini), gyvena pareiškėjo tėvai, (duomenys neskelbtini), deklaruota pareiškėjo sūnaus E. K. gyvenamoji vieta (v. b. l. 36). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolis procesinius dokumentus išsiuntė visais įmanomais pareiškėjo bei jo artimųjų giminaičių gyvenamosios vietos, turto buvimo vietos, hipotekos lakšte nurodytais adresais, kadangi pats pareiškėjas dar 2011-10-06 deklaravo išvykimą į Norvegiją. Kadangi procesiniai dokumentai asmeniškai nebuvo įteikti pareiškėjui, patvarkymai dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo laikytini tinkamai įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo. Antstolis taip pat nepažeisdamas CPK 660 straipsnio nuostatų raginimą įvykdyti sprendimą paskelbė specialiame interneto tinklalapyje (v. b. l. 24).
Antstolis 2015-08-05 priėmė Patvarkymą dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, 2015-11-06 Pranešimą dėl turto arešto, tos pačios dienos Turto arešto aktą, 2015-11-06 Patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, 2016-11-06 Pranešimą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, 2015-12-03 Patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, 2016-01-11 Patvarkymą dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių, tos pačios dienos Pranešimą dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių. Visi minėti procesiniai dokumentai buvo siunčiami pareiškėjui registruotąja pašto siunta minėtais adresais bei papildomai adresu (duomenys neskelbtini), todėl laikytini įteiktais tinkamai po penkių dienų nuo išsiuntimo dienos, išskyrus 2015-11-06 Pranešimą dėl turto arešto, 2015-11-06 Turto arešto aktą, 2015-11-05 ekspertizės akto Nr. 1720 EKZ_2015 RVI KLAI išvadų kopiją, 2015-11-06 Patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, 2015-11-06 Pranešimą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, kadangi šie procesiniai dokumentai įteikti adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad procesiniai dokumentai įteikti tėvui G. K. (G. K.).
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis nepažeidė civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą vykdymo procese.
Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog antstolis turėjo skelbti pareiškėjo paiešką, skirti turto administratorių ar skambinti telefonu pareiškėjo giminaičiams, pažymėtina, kad tokių veiksmų antstolis neprivalėjo imtis, kadangi visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami žinomais adresais registruotąja siunta, juo labiau kad dalis procesinių dokumentų buvo įteikti pasirašytinai pareiškėjo šeimos narių gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, nesutiktina su pareiškėju, jog jam visiškai nebuvo žinoma apie vykdymo procesą.
Be to, papildomai pažymėtina ir tai, kad skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas teigia, jog yra jūreivis ir jūroje praleido laikotarpį nuo 2015-05-10 iki 2015-08-16 bei nuo 2015-10-12 iki 2015-12-14. Kadangi pareiškėjas namuose turėjo būti nuo 2015-08-17 iki 2015-10-11 bei nuo 2015-12-15 iki dabar, atsižvelgiant į tai, kad Patvarkymas dėl turto arešto bei pranešimas ir patvarkymas apie pirmąsias varžytines 2015-11-11 įteikti pareiškėjo šeimos nariui, pareiškėjas 2015-12-15 grįžęs iš jūros, turėjo galimybę su jais susipažinti. Patvarkymas dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių priimtas 2016-01-11, išsiųstas 2016-01-12, tuo metu pareiškėjas buvo Lietuvoje ir galėjo šiuos dokumentus priimti.
Esant šių aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pats pareiškėjas nevykdė CPK 644 straipsnyje numatytų skolininko pareigų, taip pat ir pareigos domėtis vykdymo procesu.
Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė argumentus, jog nesutinka su nustatyta nekilnojamojo turto verte, o dėl to, kad nežinojo apie vykdymo procesą, neturėjo galimybės apskųsti antstolio nustatytą nekilnojamojo turto vertę, siūlyti savo išvaržomo turto pirkėją.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje; 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti antstolis 2015-08-05 patvarkymu, nustatęs, jog vadovaujantis 2015-08-05 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu bei teikiamo vidutinių rinkos verčių paieškoje pagal unikalų numerį buto vertė yra pakitusi, paskyrė turto rinkos vertei nustatyti ekspertizę. Ją pavedė atlikti UAB „OBER-HAUS“ NEKILNOJAMASIS TURTAS. Minėtas patvarkymas išsiųstas pareiškėjui 2015-08-06 anksčiau minėtais adresais, laikytinas įteiktu praėjus 5 dienoms po išsiuntimo. 2015-11-05 ekspertizės akto išvadoje numatyta, kad ginčo buto rinkos vertė 2015-11-05 dieną yra 56 000,00 Eur. Antstolis 2015-11-06 turto arešto aktu areštavo pareiškėjui priklausantį turtą, nurodydamas, kad areštuoto turto vertė yra 56 000,00 Eur. Turto arešto aktas bei 2015-11-05 ekspertizės akto išvadų kopija išsiųsta pareiškėjui registruotąja pašto siunta bei įteikta 2015-11-11 adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad siuntą priėmė tėvas G. K.. Tiek išieškotojui, tiek skolininkui išaiškinta teisė CPK 861 straipsnio nustatyta tvarka per 3 darbo dienas nuo turto įkainojimo akto gavimo dienos pateikti prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Nei išieškotojas, nei skolininkas nepasinaudojo teise prieštarauti nustatytai turto kainai, prašyti perkainoti turtą (CPK 681 straipsnis). Pažymėtina, kad įstatyme numatyta, jog ekspertui nustačius turto vertę, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.
Antstolis 2016-11-06 patvarkyme Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių bei tos pačios dienos pranešime pareiškėją informavo apie pirmosiose varžytynėse parduodamo turto kainą (44 800,00 Eur) ir apie CPK 704 straipsnyje numatytą skolininko teisę iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, jog iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjus ne mažesnę pinigų sumą kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnę sumą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas. Minėtas patvarkymas išsiųstas registruotąja pašto siunta anksčiau minėtais adresais bei įteiktas 2015-11-11 adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad siuntą priėmė tėvas G. K.. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjas teise siūlyti pirkėją arba atsiskaityti su kreditoriumi nepasinaudojo.
Pareiškėjas teigė, kad minėtus procesinius dokumentus priėmęs G. K. nėra pareiškėjo tėvas. Pateikė pareiškėjo tėvo gimimo liudijimą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo tėvas yra A. K.. Į bylą taip pat pateiktas Lietuvos pašto pranešimas, kuriame numatyta, kad procesinius dokumentus (duomenys neskelbtini), priėmė asmuo, prisistatęs skolininko tėvu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti pareiškėjo sutuoktinės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nors galbūt priėmęs dokumentus asmuo nurodė klaidingus savo asmens duomenis, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos esant pirmai galimybei perduoti juos adresatui (CPK 123 straipsnio 5 dalis). Be to, pažymėtina, kad minėti procesiniai dokumentai taip pat buvo išsiųsti kitais antstoliui žinomais adresais ir laikytini tinkamai įteiktais po penkių dienų nuo išsiuntimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų teigė, jog nežinodamas apie vykdymo procesą, negalėjo pasiūlyti pirkėjo išvaržomam turtui, tačiau iš skunde nurodomų aplinkybių nustatyta, kad apie antrąsias varžytines pareiškėjas sužinojo 2016-02-05, tai yra, likus 5 dienoms iki varžytinių pabaigos, todėl turėjo galimybę siūlyti turto pirkėją, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su ekspertizės išvadoje nurodyta nekilnojamojo turto rinkos verte, teigia, jog buto vertė yra apie 67 442,24 Eur. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie nekilnojamojo turto vertę, išskyrus pareiškėjo vertinimus, analogiško buto pardavimo skelbimą, kuriame nurodoma parduodamo turto kaina 73 000,00 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo pripažinti, jog parduodamo iš varžytynių turto kaina buvo nustatyta pažeidžiant CPK 681 straipsnio, 718, 722 straipsnius, nėra, kad turto rinkos vertė nustatyta netinkamai, įrodymų nepateikta.
Kaip minėta anksčiau, pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų prašė atšaukti varžytynes. Jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo šio Kodekso 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos šiame Kodekse nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti (CPK 703 straipsnis). Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant antstoliui būtų pagrindas atšaukti varžytynes. Be to, papildomai pažymėtina ir tai, kad iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-12 nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0172/15/01047, iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, pasibaigė antrosios varžytynės, kurias laimėjo UAB „Sintesa“. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymas nenumato galimybės atšaukti jau pasibaigusių varžytynių.
Išaiškintina, kad tokiu atveju pareiškėjas turi galimybę ginti savo pažeistas teises CPK 602 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi nenustatyta, jog buvo pažeistos civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vykdymo procese (CPK 604 straipsnis), turto įkainojimo tvarką (CPK 681 straipsnis), todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį.