- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- 2S-1087-432/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07757-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) A. S. atskirąjįskundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-13 nutarties civilinėje byloje pagalpareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuotieji asmenys: AB SEB bankas (išieškotojas) ir antstolis Robertas Vasiliauskas ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1.Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolioRoberto Vasiliausko veiksmų ir prašė panaikinti 2020-02-26 antstolio patvarkymą Nr. S-20-179-5391 vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/01165 dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbimo.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolis netinkamai nustatė esmines faktines ir teisines aplinkybes. Vykdant ieškojimą 2013-12-13 turto arešto aktu Nr. 0179/13/01165-TAA buvo areštuotas įkeistas turtas (butai (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis). Teigė, kad 2008-12-15 hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. 01120080030897, 2013-12-13 turto arešto aktas Nr. 0179/13/01165-TAA ir raginimas įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/01165 bei vykdomasis įrašas Nr. MK-6439, kurį 2013-10-31 išdavė Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaras M. Kačergis, yra neteisėti ir naikintini (keistini) bei neįvykdytini. Paaiškino, kad butai su bendro naudojimo patalpomis yra sujungti į vieną turtinį vienetą, kurio plotas 95,70 m², t. y. buto dalys su bendro naudojimosi patalpomis nebuvo atskirtos nuo kitų buto dalių ir negalėjo būti atskirai įkeičiamos, areštuojamos, suteikiamas leidimas priverstinai patekti, vertinamos, parduodamos arba naudojamos atskirai, todėl ir turto arešto aktas, ir patvarkymas yra neteisėti ir naikintini. Pareiškėja nurodė, kad banko ir pareiškėjos2008-12-10 kredito sutarties sąlygos dėl vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą yra nesąžiningos ir negaliojančios nuo kredito sutarties sudarymo dienos. Teigia, kad dėl to pareiškėja yra pareiškusi ieškinį, kuris dar nėra išnagrinėtas apeliacine ir kasacine tvarka, todėl įkeisto turto priverstinio realizavimo veiksmai vykdomojoje byloje negali vykti, nes bankas paskolos sutartį nutraukė pagal nesąžiningas ir negaliojančias sutarties sąlygas. Nurodė, kad nors 2016-11-30 patvarkymu vykdomojoje byloje buvo paskirta turtoekspertizė, tačiau jos atstovui 2019-05-30 dieną atvykus prie buto nuo 8.45 val. iki 9.15 val. prie buto laiptinės durų nieko nebuvo ir tik 9.15 val. lydimi kito namo gyventojo antstolis su vertintoju ir policijos pareigūnais atėjo iš kitos namo pusės, todėl teiginiai, kad skolininkė nesudarė sąlygų apžiūrėti butą, buto durų niekas neatidarė, o turto apžiūrėti nepavyko, yra neteisingi ir neatitinka tikrovės. Pareiškėja nurodė, kad antstolis informavo šalis apie tai, kad atlikus ekspertizę bei surašius ekspertizės aktą, buvo nustatyta areštuoto turto vertė, o iki 2019-06-21 pareiškėja antstolio neinformavo apie surastą areštuoto turto pirkėją. Pareiškėja nesutiko su nustatyta areštuoto turto rinkos verte, kadangi ji buvo du kartus mažesnė už realią turto vertę, todėl pateikė skundą, jog nesutinka su išieškojimu dėl jo pagrindo ir apimties. Nurodė, kad skola išieškotojui yra daugiau kaip 17 kartų mažesnė už jos buto realią rinkos vertę, dėl šios priežasties pareiškėja pasiūlymų parduoti turtą surastam pirkėjui neteikė. Pareiškėjos vertinimu, patvarkymas turi būti panaikintas, o vykdomoji byla turi būti sustabdyta, nes patvarkymas yra neteisėtas, nes jis iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) nuostatų. Pareiškėja nurodė, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas turi būti perkainojamas, nes turto vertinimas buvo atliktas 2019-05-30 ekspertizės aktu Nr. E-19-05-30-L133 ir tik 187 000 Eur verte, tačiau internetinėje svetainėje www.UNTU.lt pateikiamas pareiškėjos turto 2020-03-03 rinkos kainos vertinimas yra apie 250 000 Eur, pareiškėjos vertinimu, turtas yra parduodamas iš varžytynių už beveik dvigubai mažesnę kainą, negu jo reali rinkos kaina, t. y. už 149 600 Eur vietoje apie 250 000 Eur. Pareiškėja nurodė, kad varžytynės negali būti toliau vykdomos, nes antstolio buvo nustatyta per maža pradinė turto kaina, todėl patvarkymas turi būti panaikintas. Pareiškėja nurodė, kad CPK 681 straipsnio 3 dalies, 682 straipsnio 1 dalies, 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies nuostatos prieštarauja Konstitucijai pagal normos turinį, reguliavimo apimtį, formą ir pagal Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką, todėl prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
3. Antstolis Robertas Vasiliauskas su pareiškėjos (skolininkės) skundu nesutiko ir CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui. Antstolis nurodė, kad vykdant išieškojimą, areštuotas skolininkei priklausantis turtas: butas su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 23-1, 23-2, 23-5, 23-8, 23-9 (1/2 d. iš 42,10 kv. m.), t. y. 21,05 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 21,10 kv. m., statybos pabaigos metai 1940, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); butas su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 23-1, 23-2, 23-5 23-8, 23-9 (1/2 d. iš 42,10 kv. m.), t. y. 21,05 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 32,50 kv. m., statybos pabaigos metai 1940, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą turi būti nukreiptas išieškojimas, parduodant turtą iš viešųjų varžytynių. 2016-11-30 antstolio patvarkymu Nr. B-26645 buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti. 2019-06-14 antstolio patvarkymu Nr. S-19-179-13667 skolininkė buvo informuota, kad atlikus ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, areštuoto turto rinkos vertė nustatyta 187 000 Eur, iš jų: buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė 73 600 Eur; buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. : (duomenys neskelbtini), vertė- 113 400 Eur. 2020-02-26 antstolio patvarkymu Nr. S-20-179-5391 buvo paskelbtos minėto turto pirmosios varžytynės. 2020-03-03 gautas skolininkės skundas, kuriuo ji prašė panaikinti 2020-02-26 patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių Nr. S-20-179-5391 bei sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/01165, nurodant, kad ekspertizės akte Nr. E-19-05-30-L133 nustatyta turto vertė yra per maža, taip pat antstolis netinkamai atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, nenagrinėjo skolininkės pateiktų prašymų, todėl turto varžytynės paskelbtos neteisėtai. Skolininkės skundas buvo atmestas, kadangi vykdymo metu buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti ir 2018-07-04 antstolio patvarkymu Nr. S-18-179-7686 buvo nustatyta, kad areštuoto ir AB SEB bankui įkeisto skolininkei priklausančio turto apžiūra, vykdant turto rinkos vertes nustatymo ekspertizę, bus atliekama 2018-07-16 11:30 val. Skolininkė buvo įpareigota sudaryti sąlygas patekti į areštuotus butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turint tikslą turtą apžiūrėti. 2018-07-04 patvarkyme nustatytu terminu skolininkė antstolio reikalavimo sudaryti sąlygas apžiūrėti turto neįvykdė. Kadangi nebuvo galimybės patekti į butų vidų ir tinkamai apžiūrėti areštuotų butų, buvo kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašant išduoti leidimą antstoliui ir turto vertintojui priverstinai įeiti į skolininkės gyvenamąsias patalpas. 2018-10-23 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas civ. b. Nr. 2YT-28994-863/2018 suteikė leidimą antstoliui ir jo paskirtam vertintojui priverstinai patekti į areštuotas gyvenamąsias patalpas. 2019-05-23 antstolio patvarkymu Nr. S-19-179-11899 buvo paprašyta policijos atstovo 2019-05-30 9.00 val. atvykti ir dalyvauti antstoliui ir vertintojui patenkant į skolininkės gyvenamąsias patalpas bei vykdant gyvenamųjų patalpų apžiūrą. 2019-05-30 vykdomojoje byloje buvo surašytas turto apžiūros aktas. Atlikus ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, 2019-06-14 antstolio patvarkymu Nr. S-19-179-13667 skolininkė buvo informuota apie turto įkainojimą. 2019-06-21 gautas skolininkės skundas dėl patvarkymo panaikinimo bei išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/01165 sustabdymo, kadangi, pareiškėjos nuomone, ekspertizės akte Nr. E-19-05-30-L133 nustatyta turto vertė yra per maža, be to, antstolis nepateikė skolininkei ekspertizės akto, todėl skolininkė prašė skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti ir atleisti pareiškėją nuo pakartotinės ekspertizės apmokėjimo. 2019-07-02 antstolio patvarkymu Nr. S-19-179-15908 atsisakius patenkinti skolininkės skunde nurodytus reikalavimus, skundas kartu su vykdomąja byla buvo persiųsti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2019-06-25 nutartimi Nr. 2YT-24864-734/2019 nutarė pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti– taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/01375 išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto turto, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų. 2019-11-29 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi Nr. 2YT-36008-931/2019 atmetė skolininkės skundą. 2020-01-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-233-603/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. Išnykus turto realizavimo veiksmų sustabdymo pagrindui, išieškojimas iš skolininkei priklausančio nekilnojamo turto buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Antstoliomanymu, skolininkės nurodytos aplinkybės nėra laikytinos svarbiomis, dėl kurių būtų paneigtas skolininkės antstolio reikalavimų sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą nevykdymas ar dėl kurių antstolis turėtų panaikinti anksčiau atliktus procesinius veiksmus bei sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/01165, be to, tomis pačiomis aplinkybėmis pareiškėja įrodinėjo ankstesnių antstolio patvarkymų neteisėtumą, tačiau skundai buvo atmesti. Taip pat skolininkė nepagrįstai teigia, kad antstolis iki šiol neišnagrinėjo jos prašymo atidėti 2018-07-04 antstolio patvarkymo dėl areštuoto turto apžiūros Nr. S-18-179-9309 vykdymą, kadangi buvo priimtas antstolio patvarkymas Nr. S-18-179-9309, kuriuo skolininkės skundas buvo atmestas. Antstolis nurodė, kad procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, o šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje nustatyta, kad apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto, todėl atmestini skolininkės argumentai, kad nuo 2018-10-01 įsigaliojus naujoms CPK straipsnių nuostatoms, remiantis CPK 663 str., išieškojimas negalės būti nukreipiamas į skolininkės turtą, jeigu skolininkė pateiks antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkei priklausančio paskutinio būsto, kuriame ji gyvena, - per aštuoniolika mėnesių, darant išskaitas iš skolininkės darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Antstolis nurodė, kad varžytynėse parduodamo turto realizavimo teisėtumas yra orientuotas į tai, kad tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo teisėtumo sąlyga. Vykdymo metu antstolio patvarkymu dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo areštuoto turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti nekilnojamojo turto vertintojui UAB ,,Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“, renkantis eksperto kandidatūrą buvo atsižvelgta, kad ši įmonė plačiai žinoma, o ekspertizę atlikusio turto vertintojo kvalifikacija bei patikimumas abejonių nekelia. Vertinant turtą, rinkos vertė buvo apskaičiuota turto vertintojui veikiant nešališkai, laikantis nustatytos metodikos ir remiantis objektyviais kriterijais, lyginamuoju metodu, atsižvelgiant į realiai vykusius panašaus turto pirkimo-pardavimo sandorius rinkoje. Ekspertas, vertindamas įkeistą skolininkei priklausantį turtą, įvertino jo dislokaciją, įrengimo lygį bei kitus individualius objektų požymius. Ekspertizės akte išdėstyti argumentai ir pateikti faktiniai duomenys turto rinkos vertėms pagrįsti.
5. Antstolis pažymėjo, kad klausimas dėl nustatytos areštuoto turto vertės jau buvo išspręstas, nagrinėjant skolininkės skundą 2020-01-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-233-603/2020, kuria palikta nepakeista 2019-11-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 2YT-36008-931/2019, kuria teismas atmetė skundą, nurodydamas, kad nėra pagrindo abejoti nustatyta turto rinkos verte. Antstolis nurodė, kad varžytynėse yra nustatoma tik pradinė pardavimo iš varžytynių kaina, o galutinė turto pardavimo kaina priklauso nuo turto paklausos rinkoje ir viešųjų varžytynių metu gali būti neribotai didinama. Antstolis taip pat nurodė, jog jis ne kartą skolininkei akcentavo, kad skolininkė turi teisę pati surasti pirkėją, prašydama parduoti už kainą, kuri padengtų skolą ir vykdymo išlaidas, tačiau skolininkė pastangų surasti pirkėją arba greičiau atsiskaityti su išieškotoju nededa. Antstolis pabrėžė, jog skolininkė skundžiabeveik kiekvieną antstolio patvarkymą, jos skundai yra atmetami, tačiau skolininkė ir toliau piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o skolos mokėjimo būdo nesiūlo. Nors skola nėra didelė, lyginant su įkeisto turto verte ir būtų įmanoma grąžinti skolą, o, nesant noro parduoti turto, yra galimybė, gavus antstolio sutikimą,refinansuoti paskolą, skolininkė panašių skolos grąžinimo variantų nesvarstė ir nesiūlė. Nurodė, kad vykdymo metu byloje nebuvo gauta skolininkės prašymo susipažinti su ekspertizės aktu Nr. E-19-05-30-L133, be to, skolininkė nebuvo atvykusi į antstolio kontorą susipažinti su minėtu aktu, todėl teiginys, jog antstolis nepateikia skolininkei ekspertizės akto ar kitų dokumentų, yra nepagrįstas. Dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių dėl skelbimo aprašyme padaryto apsirikimo, tai laikytina ne esminė rašybos klaida, kadangi skundo nagrinėjimo metu rašybos klaida buvo pakoreguota, be to, iš kitos pateiktos informacijos turinio pirkėjas yra pakankamai informuojamas apie parduodamą iš varžytynių objektą ir gali tinkamai įvertinti ir turto plotą,ir būklę, ir kitas aplinkybes.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotasis asmuo AB SEB bakas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad bankas palaiko antstolio išdėstytus argumentus, tačiau pateikia nesutikimo su skundu papildomus motyvus. Skundžiant antstolio konkretų patvarkymą, turi būti nagrinėjamas būtent konkrečiu patvarkymu įtvirtinto antstolio veiksmo teisėtumas ir jo atitikimas teisės aktų reikalavimus. Priešingai teisės normų nustatytai tvarkai ir skundo dėl antstolio veiksmų riboms, pareiškėja pateiktame 2020-03-03 skunde įrodinėja, kad notaras M. Kačergis išdavė neteisėtą ir naikintiną bei nevykdytiną vykdomąjį įrašą Nr. MK-6439, tačiau antstolis neturi teisės vertinti vykdomojo dokumento turinio teisėtumo ar teisingumo aspektu. Nėra pateikta įrodymų, kad minėtas vykdomasis raštas yra pripažintas negaliojančiu ir nevykdytinas, priimtas pažeidžiant formaliąją vykdymo proceso numatytą tvarką, todėl antstolis privalėjo ir tebeprivalo vykdyti galiojantį vykdomąjį dokumentą. Skundas turi būti nagrinėjamas antstolio konkretaus patvarkymo teisėtumas, o ne banko, ne notaro M. Kačergio ar kitų asmenų pareiškėjai nepatinkantys veiksmai ar neveikimas. Skundai dėl konkrečių antstolio veiksmų yra paduodami per CPK 512 straipsnyje numatytą naikinamąjį 90 dienų terminą, o nesilaikiusi nustatytų antstolio veiksmųapskundimo terminų, ji praranda teisę ginčyti tokių veiksmų teisėtumą, skųsdama visiškai kitą antstolio veiksmą. Nurodė, kad nuo 2020-03-03 skundo pateikimo antstoliui dienos iki atsiliepimo pateikimo dienos pirmosios varžytynės įvyko ir turtas buvo parduotas, be to, pareiškėjos minima civilinė byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra išnagrinėta. Suinteresuoto asmens vertinimu, pašalinus visus skunde nurodytus su konkrečiu skundžiamu antstolio patvarkymu nesusijusius pareiškėjos argumentus, kuriais ji įrodinėja ne konkretaus skundžiamo antstolio patvarkymo neteisėtumą, o kitas aplinkybes, nebelieka argumentų, kodėl skundžiamas antstolio patvarkymas turėtų būti panaikintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-05-13 nutartimi atmetė pareiškėjos skundą.
8. Skundžiamąją nutartį priėmęs teismas teigė, jog pagrindų kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra,taip pat teismui nėra pateikta argumentų, kodėl CPK 681 straipsnio 1 dalies, 682 straipsnio 1 dalies, 718 straipsnio bei 722 straipsnio 1 dalies nuostatos, pareiškėjos manymu, prieštarauja Konstitucijai, o skunde buvo keliamas tik šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas vertinant teisės aktų teisėtumą Europos Sąjungos teisės aktų kontekste.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skolininkės 2019-06-21 skundas dėl antstolio 2019-06-14 patvarkymo Nr. S-19-179-13667 dėl informavimo dėl nustatytos areštuoto turto rinkos vertės buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-36008-931/2019. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų (turto vertinimo ataskaitos), kurie sudarytų pagrindą abejoti eksperto nustatyta butų rinkos verte (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad ekspertizė atlikta 2019-05-30, taigi butų rinkos vertė nustatyta aktualiu laikotarpiu, tuo tarpu pareiškėja nenurodė pakankamų argumentų, kurie leistų suabejoti vykdomojoje byloje jau atlikta ekspertize. Nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog antstolis turėjo suabejoti nešališko turto vertintojo nustatyta turto verte ir skirti papildomą ar pakartotinę areštuoto turto ekspertizę. Vilniaus apygardos teismo 2020-01-30 nutartimi Nr. 2S-233-603/2020 palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-36008-931/2019. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad klausimai dėl turto rinkos vertės išnagrinėti minėtose bylose, tad teismas skolininkės argumentus dėl kitokios, nei vykdymo procese nustatytos, areštuoto turto rinkos vertės atmetė kaip nepagrįstus.
10. Nutartį priėmęs teismas,įvertinęs tai, kad skolininkei patvarkymas dėl informavimo apie ekspertizės metu nustatytą turto rinkos vertę išsiųstas2019-06-17, teismo nutartis dėl minėto patvarkymo teisėtumo įsiteisėjo 2020-01-30, nurodė, kad antstolis, 2020-02-26 paskelbdamas pirmąsias turto varžytynes, SVI 96 punkte nustatyto termino nepažeidė. Pažymėjo, kadnuo 2019-06-14 (nuo patvarkymo Nr. S-19-179-13667 dėl informavimo dėl nustatytos areštuoto turto rinkos vertės priėmimo dienos) iki 2020-02-26 skolininkė turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes surasti ir pasiūlyti savo pirkėją tiek už vykdymo procese nustatytą, tiek ir už didesnę, jos interesus atitinkančią kainą. Be kita ko, skolininkė turėjo galimybę ieškoti potencialių turto pirkėjų, kurie galėtų dalyvauti varžytynėse ir varžytynėse pasiūlytų didžiausią galimą kainą, kuri atitiktų ir skolininkės interesus. Taigi, vykdomosios bylos Nr. 0179/13/01165 medžiaga patvirtina, kad antstolis pareigą informuoti skolininkę apie areštuoto turto įkainojimą, tuo pačiu ir teisę teikti prieštaravimus dėl vykdymo procese nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, įvykdė tinkamai. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios varžytynės baigtos 2020-03-27, pasiūlyta didžiausia kaina– 165 200 Eur, t. y. už turtą buvo pasiūlyta 15 600 Eur didesnė kaina, negu antstolio nustatyta pradinė parduodamo iš varžytynių turto kaina.
11. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog iš bylos duomenų matyti, kad varžytynes paskelbęs antstolis tinkamai įvykdė pareigą skelbime nurodyti būtinus duomenis. Antstolis neginčija, kad skelbime buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant bendrą turto plotą, tačiau skundo nagrinėjimo metu rašymo klaida buvo ištaisyta, o informaciją apie iš varžytynių parduodamą turtą buvo galima sužinoti iš kitų skelbime pateiktų duomenų – turto vertės nustatymo ekspertizės akto ištraukų, kuriose detaliai aprašytas butų su bendrojo naudojimo patalpomis plotas bei pateikta kita informacija.
12. Teismas taip pat skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad pagal www.evarzytynes.lt. viešai skelbiamus duomenimis, paskelbtos pirmosios varžytynės Nr. 186514 baigėsi (pirmųjų varžytynių pabaigos momentas – 2020-03-27, būsena – neįvykusios). Įvertinus tai, kad CPK nenumatyta galimybė atšaukti jau pasibaigusias varžytynes (Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-925-730/2016) bei visumą nustatytų faktinių aplinkybių, priėjo prie švados, kad antstolis pagrįstai užbaigė pirmąsias pareiškėjos turto varžytynes, o jau pasibaigusių varžytynių atšaukimas tapo nebeaktualus.Teismas pažymėjo, jog pareiškėja, be kita ko, prašė pagal CPK 704 straipsnio nuostatas nustatyti terminą pareiškėjai pasiūlyti turto pirkėjus po skunde minimų bylų išnagrinėjimo pabaigos. Nutartį priėmęs teismas paaiškino, jog pagal CPK 704 straipsnio nuostatas, iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Taigi teisė skolininkui siūlyti savo pirkėją gali būti įgyvendinta iki varžytynių paskelbimo. Byloje nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo skolininkei buvo išaiškinta teisė pasiūlyti turto pirkėjus, tačiau pasiūlymų parduoti turtą surastam pirkėjui CPK 704 straipsnyje numatyta tvarka negauta. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, tai, jog pirmosios varžytynės pasibaigė, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymą nustatyti terminą jai pasiūlyti turto pirkėjus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.
13. Pareiškėjapateikė atskirąjį skundą dėl 2020-05-13 nutarties. Apeliantė prašopanaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-12854-1019/2020, teisminio proceso Nr. 2-68-3-07757-2020-9, ir patenkinti jos skundo reikalavimus.
14. Apeliantėnurodo, kad teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines bylos aplinkybes (jų visumą): kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/01165 parduoda turtą iš varžytinių pagal 2013-10-31 notaro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-6439 dėl skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės (jos) išieškotojui AB SEB bankui; kad vykdant išieškojimą 2013-12-13 dienos turto arešto aktu Nr. 0179/13/01165-TAA buvo areštuotas įkeistas turtas (butai (duomenys neskelbtini) su bendrojo naudojimo patalpomis); kad 2016-11-30 antstolio patvarkymu vykdomojoje byloje buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti; kad pareiškėjai nesudarius galimybės antstoliui ir turto vertintojui patekti į butus, antstolio prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-24 nutartimi c.b. Nr. 2YT-28994-863/2018, teisminio proceso Nr. 268-3-22846-2018-2 leido antstoliui ir turto vertintojui (ekspertui) atliekant turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę priverstinai įeiti į skolininkei priklausančias gyvenamasias patalpas; kad atlikus butų ekspertizę ir surašius ekspertizės aktą, antstolis skundžiamu patvarkymu informavo vykdymo proceso šalis apie nustatytą areštuoto turto vertę, ir kad iki 2019-06-21 skundo padavimo pareiškėja neinformavo antstolio apie surastą areštuoto turto pirkėją; kad nagrinėjamoje byloje teismas pagrindų kreiptis į Konstitucinį Teismą nenustatė; kad pareiškėjos prašymas (sustabdyti vykdomąją bylą) išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-11668-964/2020; kad atsižvelgiant į tai, kad klausimai dėl turto rinkos vertės išnagrinėti minėtose (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-36008-931/2019, Vilniaus apygardos teismo 2020-01-30 nutartimi Nr. 2S-233-603/2020) bylose;kad nuo 2019-06-14 (nuo patvarkymo Nr. S-19-179-13667 dėl informavimo dėl nustatytos areštuoto turto rinkos vertės priėmimo dienos) iki 2020-02-26 skolininkė turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes surasti ir pasiūlyti savo pirkėją tiek už vykdymo procese nustatytą, tiek ir už didesnę, jos interesus atitinkančią kainą, kad be kita ko, skolininkė turėjo galimybę ieškoti potencialių turto pirkėjų, kurie galėtų dalyvauti varžytynėse ir varžytynėse pasiūlytų didžiausią galimą kainą, kuri atitiktų skolininkės interesus. Antstolis neteisėtai pardavė sutartimi įkeistą turtą, kurio reali rinkos vertė yra gerokai didesnė (nepriklausomų NT vertintojų nuomone turto vertė galėtų siekti virš 250 000 Eur, tačiau ekspertas nepagrįstai ir neteisėtai jį įvertino tik 187 000 Eur ir neteisėtai pardavė jį už beveik pusę rinkos kainos, t.y. tik už 165 200 Eur.Teismas, apeliantės manymu, nepagrįstai pažymėjo, kad remiantis www.evarzytynes.lt. viešai skelbiamais duomenimis, paskelbtos pirmosios varžytynės Nr. 186514 baigėsi (pirmųjų varžytynių pabaigos momentas – 2020-03-27, būsena – neįvykusios), ir kad įvertinus tai, kad CPK nenumatyta galimybė atšaukti jau pasibaigusių varžytyniųbei visumą nustatytų faktinių aplinkybių, darytina išvada, kad antstolis pagrįstai užbaigė pirmąsias pareiškėjos turto varžytynes, o jau pasibaigusių varžytynių atšaukimas tapo nebeaktualus.
Atsiliepimas
15. Antstolis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir nurodė, kad skolininkė A. S. tiek 2020-03-03 skunde, tiek 2020-05-20 atskirajame skunde teigia, kad antstolis vykdymo proceso metu netinkamai nustatė esmines vykdomosios bylos aplinkybes. Skolininkė nurodo, kad 2019-05-30 paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, nes pareiškėjos atstovui 2019-05-30 atvykus prie buto nuo 8.45 val. iki 9.15 val. prie buto laiptinės durų nieko nebuvo, ir tik 9.15 val. lydimi kito namo gyventojo antstolis su vertintoju ir policijos pareigūnais atėjo iš kitos namo pusės. Skolininkės teigimu, dėl šios priežasties visi ankstesni antstolio teiginiai, kad nurodytu metu skolininkė nesudarė sąlygų apžiūrėti turto, yra neteisingi, nes antstolis buvo nuvykęs prie visai kitos namo laiptinės kitoje namo pusėje. Šios skolininkės nurodytos aplinkybės nėra laikytinos svarbiomis, dėl kurių būtųpaneigtas skolininkės antstolio reikalavimų sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą nevykdymas ar dėl kurių antstolis turėtų panaikinti anksčiau atliktus procesinius veiksmus bei sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/01165, be to tomis pačiomis aplinkybėmis pareiškėja įrodinėjo ankstesnių antstolio patvarkymų neteisėtumą, tačiau skundai buvo atmesti.
16. Antstolis taip pat nurodo, jog skolininkė 2020-03-03 skunde bei 2020-05-20 atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog antstolis iki šiol neišnagrinėjo jos prašymo atidėti 2018-07-04 antstolio patvarkymo dėl areštuoto turto apžiūros Nr. S-18-179-7686 vykdymą iki 2018 10 08 d. bei sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0179/13/01165 iki 2018-10-08. Paaiškina, jog vykdymo metu buvo priimtas antstolio patvarkymas Nr. S-18-179-9309, kuriuo skolininkės prašyme nurodyti reikalavimai atidėti turto apžiūrą iki 2018-10-08 buvo nepatenkinti. Tiekanksčiau teiktame prašyme, tiek 2020-03-03 skunde, skolininkė A. S. teigė, kad 2018-07-04 antstolio patvarkyme dėl areštuoto turto apžiūros numatytu laiku skolininkė negalėjo sudaryti galimybės apžiūrėti turtą, kadangi iki 2018-09-03 atostogavo. Taip pat skolininkė pažymėjo, kad nuo 2018-10-01 įsigaliojus naujoms CPK straipsnių nuostatoms, pagal CPK 663 straispnio nuostatas, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateiks antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, - per aštuoniolika mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Antstolis paaiškino, kad CPK 3 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Pagal šiuo metu galiojančias CPK 663 straipsnio 5 dalies nuostatas, šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi, išieškant iš įkeisto turto. Nagrinėjamu atveju skolos išieškojimas buvo nukreiptas į skolininkei A. S. priklausantį kreditoriui AB SEB bankui įkeistą turtą.
17. Antstolis pažymi, kad klausimas dėl nustatytos areštuoto turto vertės jau buvo išspręstas, nagrinėjant anksčiau teiktą skolininkės skundą 2020-01-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-233603/2020, kuria palikta nepakeista 2019-11-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 2YT-36008-931/2019. Teismas atmetė skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų ir nurodė, kad nėra pagrindo abejoti vykdomojoje byloje nustatyta turto rinkos verte. Taip pat pažymi, kad varžytynėse yra nustatoma tik pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina, o galutinė turto pardavimo kaina priklauso nuo turto paklausos rinkoje ir viešųjų varžytynių metu gali būti neribotai didinama. Netgi 2020-02-26 prasidėjus varžytynėms, jeigu skolininkė būtų pateikusi prašymą parduoti turtą jos siūlomam pirkėjui ir šis už turtą sumokėtų ne mažesnę užCPK 704 straipsnyjenurodytą pinigų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą, atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus nuomonę, būtų buvę galima spręsti klausimą dėl varžytynių atšaukimo ir turto pardavimo skolininkės pasiūlytam pirkėjui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
19.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, yra teisėta.
20. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai nepatenkino jos skundo ir nepanaikino antstolio 2020-02-26 patvarkymo Nr. S-20179-5391 vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/01165 dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių paskelbimo.
21. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai- skolininkas, išieškotojas ir antstolis- privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis- tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intravires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
22. Iš pareiškėjos skundo turinio ir pateiktų motyvų darytina išvada, kad iš esmės šiuo atveju yra skundžiami antstolio veiksmai dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo,nes pareiškėja nesutinka su nustatyta turto verte. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Teigia, kad nuo 2019-06-14 iki 2020-02-26 pareiškėja neturėjo laiko ir visų galimybių surasti ir pasiūlyti savo pirkėją tiek už vykdymo procese nustatytą, tiek ir už didesnę, jos interesus atitinkančią vertę. Nurodo, kad neturėjo galimybės ieškoti potencialių turto pirkėjų, kurie galėtų dalyvauti varžytynėse ir pasiūlytų didžiausią galimą kainą, kuri atitiktų skolininkės interesus, nes kitos bylos ir dėl išieškojimo pagrindo, ir dėl jo apimties nebuvo pasibaigusios. Laikosi pozicijos, kad vykdomosios bylos Nr. 0179/13/01165 medžiaga nepatvirtino, kad antstolis savo pareigą informuoti skolininkę apie areštuoto turto įkainojimą, tuo pačiu ir teisę teikti prieštaravimus dėl vykdymo procese nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, įvykdė tinkamai.Pirmosios varžytynės buvo baigtos 2020-03-27, buvo pasiūlyta didžiausia kaina– 165 200 Eur, t. y. už turtą buvo pasiūlyta tik 15 600 Eur didesnė kaina, negu antstolio nustatyta pradinė parduodamo iš varžytynių turto kaina, kuri buvo netgi mažesnė už eksperto nepagrįstai ir neteisėtai nustatytąkainą- 187 000 Eur.
23. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0179/13/01165 matyti, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo AB SEB banko pateiktą Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. Kačergio 2013 m. spalio 31 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-643 dėl 62362,72 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš A. S. (v. b. l. 9). Antstolis 2019-06-14 patvarkymu Nr. S-19-179-13667 informavo vykdymo proceso šalis apie nustatytą areštuoto turto vertę– 187 000 Eur, iš jų buto, esančio (duomenys neskelbtini), 73 600 Eur vertę, bei buto, esančio (duomenys neskelbtini), 113 400 Eur vertę. Antstolis taip pat išaiškino pirmųjų varžytynių skelbimo tvarką bei galimybę skolininkei iki varžytynių pradžios surasti areštuoto turto pirkėją. Skolininkei A. S. pateikus skundą dėl 2019-06-14 patvarkymo Nr. S-19-179-13667 bei ekspertizės akto panaikinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-29 nutartimi skundą atmetė (civilinė byla Nr. 2YT-36008-931/2019), Vilniaus apygardos teismas 2020-01-30 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2S-233-603/2020). 2020-02-26 patvarkymu dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbimo Nr. S-20-179-5391 antstolis paskelbė areštuoto turto pirmąsias varžytynes (specialiame internetiniame tinklalapyje www.evarzytynes.lt)turtą parduodant kaip vieną turtinį kompleksą, nustatė, kad parduodamo iš varžytynių pradinė turto kaina yra 149 600 Eur.
24. Pagal CPK 704 straipsnio nuostatas, iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, kuris iki varžytynių paskelbimo (varžytynių pradžios) į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėtų ne mažesnę pinigų sumą kaip nustatyta turto vertė arba mažesnę sumą, kurios visiškai pakanka įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti. Tokiu atveju turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas, o turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui, surašant nustatytos formos aktą. Įstatymo nustatytu terminu pareiškėja nepateikė prašymo (pranešimo) dėl siūlomo pirkėjo ar termino pasiūlyti pirkėją pratęsimo, antstolio depozitinėje sąskaitoje nubuvo gauta lėšų, kurias būtų pervedęs siūlomas pirkėjas už perkamą turtą.Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos 96 (toliau - SVI) punkte numatyta, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Rašytiniu skolininko prašymu pirmąsias varžytynes antstolis gali skelbti ir nesuėjus šiame punkte nustatytam terminui. CPK 703 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. Taip pat CPK 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. 2020 m. vasario 26 d. antstolio patvarkyme Nr. S-20-179-5391, kuriuo nutarta areštuotą turtą realizuoti priverstine tvarka parduodant iš varžytynių, nustatyta, kad išnykus turto realizavimo veiksmų sustabdymo pagrindui, t. y. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-29 nutarčiai (civilinėje byloje Nr. 2YT-36008-931/2019), kuria atmestas skolininkės skundas dėl areštuoto turto vertės, išieškojimas iš skolininkės turto tęstinas.Skundžiamame patvarkyme nurodyta, kad skolininkei patvarkymas dėl informavimo apie ekspertizės metu nustatytą turto rinkos vertę išsiųstas 2019-06-17, pasiūlymų parduoti turtą surastam pirkėjui CPK 704 straipsnyje numatyta tvarka negauta. Patvarkymas išsiųstas skolininkei, išieškotojui. Spręstina, jog skolininkei patvarkymas dėl informavimo apie ekspertizės metu nustatytą turto rinkos vertę išsiųstas 2019-06-17, teismo nutartis dėl minėto patvarkymo teisėtumo įsiteisėjo 2020-01-30, taigi antstolis, 2020-02-26 paskelbdamas pirmąsias turto varžytynes, SVI 96 punkte nustatyto termino nepažeidė.
25. Pareiškėja skunde konkrečiai nenurodė, kokius antstolis procesinius pažeidimus vykdomojoje byloje padarė, paskelbdamas pirmąsias varžytines. Išanalizavus ankstesnėse nutarties pastraipose (23, 24 p.) aprašytas aplinkybes, prieitina prie išvados, kad visi antstolio veiksmai atitiko CPK XLIX skyriaus (Turto realizavimo tvarka) ir SVInuostatas. Todėl pakeisti, panaikinti šių veiskmų ar pripažinti juos neteisėtais nėra pagrindo.
26. Pareiškėja apskundė minėtą patvarkymą tuo pagrindu, jog antstolis nekilnojamą turtą pardavinėjo už pernelyg mažą kainą. Pažymėtina, jog klausimas dėl nustatytos areštuoto turto vertės jau buvo išspręstas, nagrinėjant anksčiau pateiktą skolininkės skundą 2020-01-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-233-603/2020, kuria palikta nepakeista 2019-11-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 2YT-36008-931/2019. Teismas atmetė skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų ir nurodė, kad nėra pagrindo abejoti vykdomojoje byloje nustatyta turto rinkos verte. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėja pasinaudojo teise skųsti nustatytą turto kainą, apie paskelbtas varžytines buvo informuota tinkamai. Pareiškėja nenurodė argumentų, kodėl jai pritrūko laiko pasiūlyti parduodamo nekilnojamojo turto pirkėją, nes tokiai galimybei įgyvendintipareiškėja turėjo pakanakamai laiko- nuo 2019-06-14 iki 2020-02-26. Dėl išdėstytų motyvų ir argumentų darytina išvada, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, todėl pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Pareiškėja taip pat prašė sustabdyti šiąbylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų (CPK 681 straipsnio 1 dalies, CPK 682 straipsnio 1 dalies, CPK 718 straipsnio, CPK 722 straipsnio 1 dalies nuostatų) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir CK 4.37 straipsnyje nurodytai jos nuosavybės teisei. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. liepos 16 d. priėmė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis įtvirtinta piliečių kreipimosi į Konstitucinį Teismą tvarka. Pagal šias pataisas, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. sudaryta galimybė kiekvienam asmeniui tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitikimą Konstitucijai arba įstatymams. Taigi, jei pareiškėja mano, kad yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, ji tą gali padaryti pati ir nereikšdama teismui prašymų kreiptis į Konstitucinį teismą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad skunde nurodytų teisės aktų atitikimu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas nėra pagrindo abejoti, kadangi nuosvybės teisė nėra absoliuti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993-12-13 nutarimeDėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 straipsnio antrosios dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijainurodyta:„Konstitucijos 23 straipsnio antrojoje dalyje yra įtvirtinta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Tuo tikslu yra sukurta ištisa civilinės ir kitų teisės šakų normų sistema. Tačiau teisės teorijos požiūriu nuosavybės teisių gynimas teisinėmis priemonėmis suponuoja ir atitinkamas tokio gynimo ribas, nes teisė visais visuomeninių santykių reguliavimo atvejais turi apibrėžtas galiojimo ribas. Kita vertus, subjektinės teisės, tai yra savininko teisės valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti, gali būti įstatymais ribojamos dėl turimo turto pobūdžio (ginklai, narkotinės priemonės ir kt.), arba dėl visuomenei būtino intereso (ekologinės problemos ir kt.), arba dėl savininko padarytų veiksmų. Įstatymuose nustatyta, kad į savininko turtą gali būti nukreipti išieškojimai pagal prievoles, atsirandančias iš sutartinių, deliktinių, šeimos ar kitų santykių. Tai, kad turtas gali būti paimamas, patvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio trečioji dalis, kurioje numatyta: „Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama““. Tad išieškojimo nukreipimas į skolininko nuosavybę ir su tuo susiję veiksmai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
28. Susipažinus su pareiškėjos pareiškimu ir apeliaciniu skundu nustatyta, jog abiejuose procesiniuose dokumentuose reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomi analogiški motyvai dėl kurių pasisakyta kitose civilinėse bylose ir šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau atskirajame skunde apeliantė pirmosios instancijos argumentų nepaneigė, o tik pakartojo savo pradinio procesinio dokumento motyvus.Pažymėtina, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar atskirojo skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
29. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aptartas teisės normas, nustatė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes apeliantės pareikštam skundui teisingai išspręsti, pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-13 nutartį.