- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-857-794/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07757-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 3.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-12854-1019/2020 pagal pareiškėjos A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo byloje antstolis Robertas Vasiliauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. S. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio Roberto Vasiliausko vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/01165, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.
2. Nurodė, jog pateikė antstoliui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2020-02-26 antstolio patvarkymą Nr. S-20-179-5391 vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/01165 dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbimo. Pareiškėjos įsitikinimu paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios dar nebuvo išnagrinėtos, ankstesni prašymai sustabdyti vykdomąją bylą buvo atmesti neatsižvelgus į naujas (naujai paaiškėjusias) aplinkybes ir nepagrįstai ignoruojant pareiškėjos pateiktus prašymus tose byloje, ginčas dėl kreditavimo sutarties sąlygų teisėtumo dar nėra pasibaigęs, pareiškėja teikė bankui siūlymus dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau bankas atmetė juos, ginčijamos varžytynės jau įvyko, todėl vykdomoji byla turi būti sustabdyta iki šios ir kitos c. b. Nr. e2A-300-619/2020, teisminio proceso Nr. 2-68-3-39648-2017-9, ir kitos c. b. Nr. e3K-3-72-611/2020, teisminio proceso Nr. 2-68-3-39648-2017-9, išnagrinėjimo pabaigos ir iki nepaprastosios padėties, pandemijos ir karantino atšaukimo (2-3 mėnesiams), nes tolesnis vykdomosios bylos Nr. 0179/13/01165 vykdymas esant dabartinėms aplinkybėms gali sukelti dar kitus papildomus ginčus naujose ginčo bylose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjos A. S. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
4. Teismas nurodė, jog Vilniaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-11668-964/2020, atmetė iš esmės analogišką pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl šios nutarties yra pateiktas atskirasis skundas, kuris dar neišnagrinėtas.
5. Teismas pažymėjo, kad į klausimą, ar pareiškėjos skundas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus pareiškėjo pareikšto skundo vertinimas, kuris nereiškia skundo nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Teismas, preliminariai įvertinęs pateiktą skundą, sprendė, jog pareiškėja nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie leistų teigti, jog antstolis Robertas Vasiliauskas neteisėtai ir nepagrįstai priėmė patvarkymą Nr. S-20-179-5391 vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/01165 dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbimo. Teismas konstatavo, jog pareiškėja tikėtinai nepagrindė reikalavimo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, todėl pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja A. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio Roberto Vasiliausko vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/01165, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes. Skundžiama teismo nutartis priimta, neatsižvelgus į naujas esmines aplinkybes ir nepagrįstai ignoruojant pareiškėjos pateiktus prašymus. Pareiškėjos būsto varžytinės pernelyg apsunkino pareiškėjos padėtį šiuo labai sudėtingu metu ir kad pareiškėja negalėjo pasinaudoti jai pagal įstatymą numatyta galimybe pasiūlyti turto pirkėją vykstant varžytinėse dėl ypatingos situacijos ir kad banko nenoras spręsti ginčo taikiu būdu negalėjo būti vertinamas kaip sąžiningas ir teisingas tokiu ypatingu ir sunkiu metu.
7.2. Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie leistų teigti, jog antstolis Robertas Vasiliauskas neteisėtai ir nepagrįstai priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių paskelbimo, nes priešingai kadangi pareiškėja iš esmės pateikė teismui visus teisiškai reikšmingus ir įrodymais pagrįstus įrodymus ir argumentus, kad jos reikalavimo kitoje byloje dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo tenkinimo atveju neliktų jokio teisinio pagrindo vykdyti išieškojimą iš jai priklausančio hipoteka įkeisto turto.
8. Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų
11. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos (apeliantės) A. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio Roberto Vasiliausko vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/01165, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų. Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jai pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Skundo dėl antstolio veiksmų padavimas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus (išieškojimą), tai turi būti išimtis, kurios taikymą asmuo visuomet privalo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti.
13. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomajame procese vadovaujamasi CPK normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civiliniame procese. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėja tikėtinai nepagrindė reikalavimo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011, yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis aptariamu atveju suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Taigi prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.
15. Bylos medžiaga nustatyta, jog nagrinėjamu atveju tiek prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tiek skundą dėl antstolio veiksmų, tiek ir atskirąjį skundą apeliantė iš esmės grindžia tuo, jog antstolis neteisėtai paskelbė turto varžytines, nors pati apeliantė nurodė, kad pakankamai ilgą laiką nevykdė savo finansinių įsipareigojimų, todėl kreditorius turėjo teisę pradėti išieškojimą, todėl priešingai nei atskirajame skunde pažymėjo apeliantė, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šioje proceso stadijoje vertinti, kad antstolio veiksmai, paskelbiant varžytines yra neteisėti.
16. Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme neįrodė būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jos prašymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo sustabdyti antstolio Roberto Vasiliausko vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/01165, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kadangi pareiškėjos paduotas skundas nėra tikėtinai pagrįstas. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti (CPK 178 straipsnis), o apsiribojo tik savo samprotavimais dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Taigi atskirojo skundo argumentus, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos stadijoje, galimai palankaus pareiškėjai būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, apeliacinės instancijos teismas nelaiko pagrįstais, kadangi tai tik tėra deklaratyvūs, įrodymais nepagrįsti teiginiai, kas nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos teismo nutarties motyvais dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstumo, nes pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių skundžiamų antstolio veiksmų galimą neteisėtumą, t. y. preliminariai nepagrindė skundo dėl skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumo vykdant vykdomąją bylą Nr. 0179/13/01165, įskaitant pareiškėjos nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytinių, ar kitų aplinkybių, dėl kurių nekilnojamojo turto realizavimas turi būti sustabdytas.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai didžiąja dalimi yra nukreipti į antstolio veiksmų neteisėtumo įrodinėjimą ir į deklaratyvius teiginius dėl kreditoriaus veiksmų nutraukiant kredito sutartį, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, todėl nurodyti apeliantės argumentai įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui neturi. Taip pat neturi jokios teisinės reikšmės apeliantės nurodyti argumentai, susiję su sudėtinga situacija Lietuvoje, kadangi šios aplinkybės, kiek tai susiję su įvestu karantinu, neturi tiesioginės įtakos turto pardavimo iš varžytinių procesui, nes kaip minėta išieškojimas vyksta jau ilgą laiką, o pareiškėjai kaip skolininkei nėra apribotos teisės vykdymo procese. Aplinkybes, ar antstolio veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, analizuos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, iškeltą pagal skundą dėl antstolio veiksmų. Lietuvos teismų informacinė sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
18. Minėta, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Tai reiškia, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas.
19. Atsižvelgiant į šias aukščiau išdėstytus argumentus ir byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantė tikėtinai nepagrindė savo prašymo bei neįrodė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, jeigu nebus taikyta jos prašoma laikinoji apsaugos priemonė – vykdymo proceso sustabdymas. Nesant būtinų sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę.
20. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.