Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusioji V. K. teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad palaiko civilinį ieškinį. Gegužės 22 d. jos gyvenimas pasidalino į dvi dalis kai buvo sveika ir sausio mėnesį laipiojo po kalnus (duomenys neskelbtini), o gegužės mėnesį patrenkė, papuolė į ligoninę, kur patyrė daugybinius sužalojimus ir po jų iki dabar jaučia pasekmes, svaigsta ir sukasi galva, lankosi pas neurologę, striginėja atmintis, patarė kreiptis pas psichologą, gerti ginkmedžio preparatus, šiek tiek padeda. Pats didžiausias sužalojimas po įvykio yra ranka. Smulkūs daiktai krenta, šakutės, centų negali paimti, rytą ranka būna sustingus. Gipsas buvo 6 savaites, susidarė sąnarių striukis, kiekvieną rytą ranką mankština. Tris kartus sumažėjusi rankos jėga. Dirbti reikia, negali tėčiu rūpintis. Nustojo rašyti žinutes kaltinamajam, nes tai jai keldavo įtampą, pradžioje jai intensyviai rašė, ji dar gulėjo ligoninėje, buvo sumušta krūtis, pusantro mėnesio gulėjo su šaldymo maišeliais. Dirba (duomenys neskelbtini) centre, daro (duomenys neskelbtini) ir yra vienintelė darbuotoja ir nėra kas ją pavaduoja. Dirba (duomenys neskelbtini), ji moka atlyginimą, bet yra deleguota trims metams ir metams nepratęsta, balandžio mėnesį baigiasi delegavimas. Kai išėjo į nedarbingumą, Sodra turėjo mokėti. Gegužės 22 d. įvyko įvykis, tai pirmus pinigus gavo tik birželio viduryje. Jai buvo suplanuoti kursai (duomenys neskelbtini), turėjo liepos mėnesį važiuoti, tačiau negalėjo važiuoti, nes tik birželio gale nuėmė gipsą. Buvo nemiga, gydytojai išrašė vaistą, kad geriau miegotų, bet nelabai padėjo. Buvo paskirti vaistai nuo depresijos. Lankosi pas psichologą. „Pantropozole“ vaistai susiję su įvykiu dėl to, kad gėrė „Diclac“, „Diklofenak“ ir skrandį pradėjo skaudėti, todėl išrašo kitokius vaistus.

Galima laiduotoja O. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, vedę (duomenys neskelbtini) metus. Sutinka būti laiduotoja. Viskas įvyko katedros aikštėje. Jos vyras važiavo ir nutiko nelaimė, kur nukentėjo moteris. Pajuto, kad kažkas negerai, paskambino vyrui ir atvažiavo į įvykio vietą, nes vyras negalėjo nieko paaiškinti. Jai pasakojo, kad jis važiavo į susitikimą, ėjo moteris dešine puse, važiavo, matė, kad yra vaikai, sulėtino greitį, pamatė, kad eina moteris ir dar kita moteris, manė, kad pravažiuos pro jas ir moteris iš dešinės pusės staigiai pasuko. Vyras sakė, kad greitis nebuvo didelis. Moteris buvo paimta greitosios pagalbos ir išvežta, o vyras laukė policijos. Parašė nukentėjusiajai, pasiteiravo, kaip ji jaučiasi ir paprašė jos nuvažiuoti aplankyti, paklausti kaip jaučiasi. Toliau bendravo, bet jiems buvo pasakyta, kad nemalonu su jais bendrauti, kad primena įvykį. Pasakė V., kad kai bus pasiruošusi bendrauti, pasakytų. Susitiko birželį ar liepą, miesto centre, kur nukentėjusioji atvyko su teisininku iš darbo, pakalbėjo ir buvo pateiktas dokumentas, kur buvo nurodyta suma apie 7 000 – 8 000 eurų, jie atsakė, kad tokių pinigų neturi. Jie galėtų išmokėti dalimis patirtą žalą, tačiau jiems buvo pasakyta, kad paimtų kreditą. Tuo metu ji buvo po sunkios operacijos ir registruota Užimtumo tarnyboje, o jai pasakė, kad geriau padėtų sutuoktiniui ir eitų šluoti kiemus, dėl to jai buvo nemalonu, todėl apsisuko ir išėjo, vyras tęsė bendravimą. Po įvykio gyvenimas pavirto pragaru. Mano, kad yra vyrui autoritetas. Vyras labai švelnus ir išauklėtas, išprusęs žmogus, nenuskriaustų musės. Bus dar atsargesni, nevažinės su paspirtukais. Kadangi su nukentėjusiąja nesusiklostė pokalbis, laukė teismo sprendimo, o 600 Eur atlyginta turėtų būti valstybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Kiti bylos duomenys

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2024 m. gegužės 22 d., apie 21.00 val., lauke dar buvo šviesu. Jis važiavo išnuomotu elektriniu paspirtuku Katedros a., Vilniuje, kurį ne pirmą kartą išnuomoja. Važiuodamas minėtu elektroniniu paspirtuku „Bolt“, pastebėjo priešais einančią moteriškę, vėliau sužinojo, kad jos vardas V.. Ji buvo jam iš dešinės pusės, kitoje pusėje kairėje buvo irgi žmonės, todėl jis nusprendė važiuoti per vidurį, kad niekam netrukdytų. Važiuodamas toliau sulėtino greitį ir važiavo saugiu greičiu. Staiga moteriškė pasuko į dešinę t. y. tiesiai į jį, todėl susidūrimo niekaip neįmanoma buvo išvengti. Ji pasuko staiga, todėl jis niekaip kitaip negalėjo sustoti. Po susidūrimo minėta moteris nukrito, jis stovėjo šalia jos. Vyras, kurio vardas V., iškvietė greitąją medicininę pagalbą, atvažiavus greitajai moteriškė buvo išvežta į ligoninę, taip pat į įvykio vietą buvo atvažiavusi ir policija. Dėl šio įvykio jis parašė paaiškinimą. Po įvykio jis buvo pas moterį vardu V., jai skambino, buvo pas ją ligoninėje, kadangi jam rūpėjo jos sveikata. Jis neneigia, kad partrenkė minėtą moteriškę, dėl ko labai gailisi (t. 3, b. l. 46-49).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis I. T. parodė, kad visiškai prisipažįsta, jog partrenkė moterį, dėl to, kad neturėjo jokių galimybių išvengti susidūrimo, nes jis važiavo minimaliu greičiu, o moteris staiga pakeitė savo judėjimo kryptį. 2024 m. gegužės 22 d., apie 21.00 val., jis važiavo išnuomotu elektriniu paspirtuku „Bolt“, važiavo minėtu paspirtuku Katedros a., Vilniuje, važiuojant lauke dar buvo šviesu. Paspirtukais moka naudotis, ne pirmą kartą yra važiavęs jais, patirtį turi. Važiuodamas Katedros a., Vilniuje minėtu elektriniu paspirtuku pastebėjo priešais einančią moteriškę. Ji buvo jam iš dešinės pusės, kitoje pusėje kairėje buvo irgi žmonės, pėstieji, todėl jis nusprendė važiuoti per vidurį, tarp žmonių, kad galėtų saugiai nuvažiuoti iki jam reikiamos vietos, niekam netrukdyti, sulėtino greitį ir toliau važiavo saugiu greičiu. Jam važiuojant toliau, neprivažiavus arkos, jis pastebėjo moteriškę, kuri iš pradžių ėjo tiesiai, prieš arką ji staiga pakeitė savo judėjimo kryptį, pasuko į dešinę, t. y. ji ėjo (buvo) tiesiai prieš jį, atstumu 2-3 m., atsisukusi nugarą į jį, jis net nespėjo sureaguoti į minėtos moters staigų judėjimo pakeitimą, jis jai sušaukė „stojte“ („Sustokite“), paspaudė signalinio garso mygtuką, bandė stabdyti, bet moters partrenkimo išvengti jam nepavyko, ji nukrito. Toliau jai buvo suteikinėjama pirmoji pagalba, matė, kad iš lūpos bėgo kraujas. Buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, kurią iškvietė liudytojas V., minėta moteriškė iki greitosios pagalbos atvykimo sąmonės praradusi nebuvo. Jis pats iškvietė policiją. Moteris buvo išviežta į ligoninę, o jis laukė policijos pareigūnų. Kai jis suteikinėjo moteriai pirmą pagalbą, jie apsikeitė telefono numeriais ir tą pačią dieną, apie vidurnaktį, jis išsiuntė žinutę „Atsiprašau, kad trukdo, jis labai nervuojasi dėl tavęs“, gavo atsakymą „Labas, jaučiasi nekaip“. Kitą dieną jis nuvyko į ligoninę pas V., jos aplankyti, vėliau nuvežė produktus, kurių ji pageidavo. Po įvykio, jis nuolat su V. bendravo, domėjosi jos sveikata. 2024 m. birželio 23 d. gavo žinutę nuo V., kad „jos gyvenimas skilo į dvi dalis po įvykio, supranta kad ir jūs jaudinotės dėl ateities, bet supraskite ir mane, Jūsų sms ir skambučiai jai nepadeda, bet kelia dar didesnį stresą“. Nuo to laiko jų santykiai pašliję. 2024 m. liepos 18 d. jis su V. susitiko, ji atėjo su dokumentais, pasakojo, kad ji dar gydosi ir tai labai daug kainuoja, ji buvo su juristu, ir galu gale ji pasakė, kad jos gydymas, atsistatymas kainuos apie 7 000 eurų. Dėl šio įvykio labai gailisi. Jis sutinka atlyginti padarytą žalą, bet pagal protingumo kriterijus, turint omenyje, kad šis nusikaltimas yra dėl neatsargumo ir dėl jo šeimos turtinės padėties. Savo protokolą pataisė, sakydamas, kad moteriškė pasuko staigiai ne į dešinę pusę, o į kairę pusę (t. 3, b. l. 59-61).

Nukentėjusioji pridėjo papildomus dokumentus bei paaiškinimus – susirašinėjimas su tyrėja, RVUL stacionaro epikrizė Nr. (duomenys neskelbtini) ŽK medicinos dokumentų išrašas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ radiologinio tyrimo vertinimas; ŽOK medicinos dokumentų išrašai, TM dieta, laisvų laikų išankstinei registracijai paieška, patikslinta eismo įvykio schema (t. 1, b. l. 120-139, t. 2, b. l. 42-46).

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad 2024 m. gegužės 22 d., apie 19.00 val., ji išėjo iš namų pasivaikščioti. Apie 20.30 val. nuėjo link Valdovų rūmų, esančių adresu Vilnius, Katedros a. 4. Staiga pajuto smūgį į galą ir nukrito ant žemės, prarado sąmonę. Kas į ją trenkėsi - ji nematė. Nieko negirdėjo. Pabudusi pajuto stiprų fizinį skausmą. Skausmą įvertintų 8/10. Skausmas jautėsi galvos srityje, kairėje rankoje. Atgavusi sąmonę, prie savęs pamatė jai nepažįstamus du asmenis, kurie iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir ją išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jai buvo diagnozuotas delnakaulio lūžis, subdurinė hemoragija, riešo ir plaštakos sumušimas, lūpos ir burnos ertmės žaizda (t. 1, b. l. 67-69).

Nukentėjusioji V. K. apklausta papildomai parodė, kad 2024 m. liepos 9 d. buvo atvykusi į Vilnius apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą (toliau - 3 VPK) susipažinti su pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-20514-24 medžiaga. Norėtų patikslinti kai kuriuos netikslumus pastebėtus ikiteisminio tyrimo medžiagoje – 1. Dėl įvykio aplinkybių išdėstytų 2024 m. gegužės 30 d. Protokole-pareiškime. Jos apklausą ligoninėje atliko dvi jaunos tyrėjos. Netikslumai galėjo atsirasti dėl to, kad po apklausos tyrėja A. M. neleido jai susipažinti su parodymais, tik paėmė parašą. Paklausus, kodėl neleidžiama paskaityti, kas yra parašyta, liepė skambinti vyriausiajam tyrėjui M. S., kurio telefono numerį užrašė ant 2024 m. gegužės 30 d. dokumento „Pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą“, kuris jai buvo įteiktas po apklausos. Tyrėjoms išvykus, po pietų paskambino vyriausiajam tyrėjui. Tyrėjas informavo, kad čia yra normali praktika ir, kad galės savo parodymus patikslinti vėliau. Pareiškime nurodyta: „2024 m. gegužės 22 d., apie 21.50 val., adresu Vilnius, Katedros a. 4, ties pastatu „Valdovų rūmai“ jai einant gatve ją partrenkė paspirtukas, ko pasekoje, ji nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Jai buvo nustatyta delnakaulio lūžis, subdurinė hemoragija, riešo ir plaštakos sumušimas, lupos ir burnos ertmės žaizda. Prašo pradėti tyrimą.“ Nori patikslinti pareiškimą ir jį išdėstyti sekančiai: 2024 m. gegužės 22 d., apie 21.50 val., ji ėjo namo šaligatviu tarp pastatų „Valdovų rūmai“ ir Arkikatedra kryptimi nuo Mindaugo paminklo link Pilies gatvės. Tuo metu iš „Valdovų rūmų“ kiemelio išeidinėjo žmones. Ji šiek tiek pasisuko į kairę (visada taip eina kairiau link Pilies gatvės) ir tuo metu pajuto stiprų smūgį iš nugaros. Dėl patirto smūgio nukrito ant grindinio ir trumpam prarado sąmonę. Praeiviai iškvietė Greitąją medicinos pagalbą ir informavo, kad ją partrenkė elektrinis paspirtukas BOLT. Kaip vėliau paaiškėjo, jį vairavo I. T.. GMP nuvežė ją į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo hospitalizuota. Jai buvo nustatytas galvos smegenų sutrenkimas, lūžęs delnakaulis, kairės pusės lūpos žaizda, sumušimai kairės krūties, galvos prie kairio antakio, kairio peties, kairio kelio ir dešinės alkūnės srityse, judėjo priekiniai viršutiniai dantys. Prašo pradėti tyrimą. Nei tikslaus adreso, nei tikslios diagnozės ji tuo metu nežinojo, todėl tikrai negalėjo to teigti. 2. Dėl įvykio aplinkybių išdėstytų 2024 m. gegužės 30 d. liudytojo apklausos protokole. Liudytojo apklausos protokole yra nurodyta, kad <...> Šį dokumentą pamatė pirmą kartą tik atvykusi į policijos įstaigą. Prašo patikslinti/papildyti ir išdėstyti sekančiai: 2024 m. gegužės 22 d., apie 19.00 val., ji išėjo iš namų pasivaikščioti prie Neries. Apie 21.50 val. ji ėjo namo šaligatviu tarp pastatų „Valdovų rūmai“ ir Arkikatedra, kryptimi nuo Mindaugo paminklo link Pilies gatvės. Tuo metu iš „Valdovų rūmų“ kiemelio išeidinėjo žmonės. Ji šiek tiek pasisuko į kairę (visada taip eina kairiau link Pilies gatvės) ir tuo metu pajuto stiprų smūgį iš nugaros. Dėl patirto smūgio nukrito ant grindinio ir trumpam prarado sąmonę, iš rankų iškrito telefonas. Kas į ją trenkėsi ji nematė. Nieko negirdėjo. Atgavusi sąmonę, prie savęs pamatė du jai nepažįstamus asmenis, kurie iškvietė GMP ir informavo, kad ją partrenkė elektrinis paspirtukas BOLT, kurį, kaip paaiškėjo vėliau, vairavo I. T.. Juto stiprų fizinį skausmą. Skausmą įvertintų 8/10. Skausmas labiausiai jautėsi galvos srityje, kairėje rankoje. Iš burnos gausiai bėgo kraujas. Nepažįstami žmonės dėjo popierines servetėles ir stengėsi jį sustabdyti. Prašė jų, kad ją nufotografuotų, kad tai eismo įvykis ir reikia kviesti policiją. Šalia buvo dar vienas vyras, suprato, kad jis ją ir partrenkė. Šalia gulėjo ir paspirtukas, kurį I. dar neatvykus GMP, patraukė iš įvykio vietos. Būdama greitosios medicinos pagalbos automobilyje pati iškvietė policiją ir užregistravo įvykį. Įvykiui buvo suteiktas ROIK numeris 0124000305928. Medikai ją nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo hospitalizuota (duomenys neskelbtini) skyriuje. Jai buvo nustatytas galvos smegenų sutrenkimas, lūžęs kairės rankos delnakaulis, kairės pusės lūpos žaizda, sumušimai kairės krūties, galvos prie kairio antakio, kairio peties, kairio kelio ir dešinės alkūnės srityse, judėjo priekiniai viršutiniai dantys. Nei tikslaus adreso, nei tikslios diagnozės ji tuo metu nežinojo, todėl tikrai negalėjo to teigti. Dokumentuose nurodyti skirtingi įvykio laikai. Ji tikslaus laiko nežinojo, todėl nurodė apytikslį. Pasirodo, kad iš mano apklausos gimė du dokumentai. Taip pat nieko nesakė apie tai, kad civilinį ieškinį pageidauja reikšti tyrimo eigoje, nes tuo metu netgi nežinojo apie tokią galimybę. 3. Dėl netikslios įvykio vietos schemos. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pateiktas toks eismo įvykio vietos planas, kurį sudarė tyrėjas A. Š.. Eismo įvykio vietos planas ir jame nurodyti atstumai labai svarbūs nustatant įvykio aplinkybes ir transporto priemonės judėjimo greitį, bet jie plane yra nurodyti neteisingai. 4. Dėl transporto priemonės - elektrinio paspirtuko BOLT greičio. Susipažino ir su ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktu Valdovų rūmų kameros (plane pažymėta X), nufilmavusios eismo įvykį, vaizdo įrašu. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktos nuotraukos iš šio vaizdo įrašo. Nuotraukose ne visur matosi laiko juosta. Tai turėtų būti patikslinta. Visos šaligatvio plytelės yra vienodos ir jų išmatavimai yra 50x50 ?m. Žinant plytelės išmatavimus, galima nesunkiai nustatyti visus atstumus ir išmatuoti transporto priemonės greitį. Jos judėjimo greitis: 14 plytelių x 0,5 m = 7 m/6 sek x10= 70 m/min x60 =4200 m/val. ? 4.2 km/val. Elektrinio paspirtuko BOLT judėjimo greitis:15,5 plytelių x 0,5 m = 7,75 m/2 sek x30= 232.5 m/min x60 =13950 m/val. ? 13,95 km/val. 21 plytelė x 0,5 m = 10,5 m/2 sek x30 = 315 m/min x60 =18900 m/val. ? 18,90 km/val. Greičio vidurkis: 13,95+18,90 = 32,85:2 ? 16,43 km/val. Tą faktą patvirtina ir kaltinamasis apklausos protokole teigdamas, kad ji pasuko staiga prieš mane apie 2-3 metrus, todėl jis niekaip kitaip negalėjo sustoti (stabdymo kelias prie 16,43 km/val. greičio yra lygus S?(16,43:10)2?2.70 m). Taigi kaltinamasis gerokai viršijo leistiną saugų 7 km/val. greitį, nesiėmė veiksmų laiku sustabdyti elektrinį paspirtuką, smūgio metu nušoko nuo elektrinio paspirtuko ir partrenkė ją, sukeldamas daugybines traumas ir fizinį skausmą. 5. Kaltinamasis patraukė elektrinį paspirtuką iš įvykio vietos, dar neatvykus GMP. Tą galima pamatyti „Valdovų rūmų“ vaizdo kameros įraše laikas 05-22-2024 20:56:50 - 05-22-2024 20:57 01. (t. 1, b. l. 87-94, 102-105).

Nukentėjusioji V. K. papildomai parodė, kad nori informuoti, kaip pasikeitė jos sveikata po 2024 d. birželio 3 d., kai ji buvo atvykusi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) Vilniaus skyrių apžiūrai po 2024 m. gegužės 22 d. patirtos daugybinės traumos. 1. Dėl galvos smegenų traumos. Po traumos buvo gydyta (duomenys neskelbtini) skyriuje (hospitalizuota 2024 m. gegužės 22 d., išrašyta 2024 m. gegužės 31 d.). Buvo nustatyta trauminė subdurinė hemoragija. Labai skaudėjo kairį smilkinį ir skruostą. RVUL gydytojas rekomendavo po 2 mėn. pasirodyti neurochirurgui. Po traumos ją kankina nuolatiniai galvos skausmai, svaigsta galva (ypač pasilenkus), dreba kairė ranka, sutriko atmintis, pradėjo neatsiminti vardų, pavardžių, negalėjo ilgai koncentruoti dėmesį. Pakartotiniam neurochirurgo vizitui RVUL atvyko 2024 m. liepos 27 d. Gydytojas paskyrė vaistus nuo galvos skausmo, rekomendavo laikytis darbo/poilsio režimo. Dėl sutrikusios atminties rekomendavo apsilankyti pas neurologą ir psichologą. VšĮ (duomenys neskelbtini) konsultavo 2024 m. rugsėjo 10 d. Išklausiusi nusiskundimus dėl galvos skausmo, gydytoja informavo, kad 6-12 mėn. po traumos gali pasireikšti svaigulys, galvos skausmai, silpnumas. Atminties gerinimui gydytoja rekomendavo 3 mėn. naudoti ginkmedžio papildus, o jeigu nebus efekto, rekomendavo skirti vaistą Pramistar 1-3 mėn. Klausimas: Ar šiuo metu Jūs gydotės nuo patirtos galvos smegenų traumos? Atsakymas: Šiuo metu gydosi, geria paskirtus vaistus. 2024 m. gruodžio 9 d. vyksta pas šeimos gydytoją, kur sprendžiama dėl tolimesnio gydymo. 2. Dėl kairės rankos plaštakos traumos. Po traumos RVUL buvo nustatytas kairės rankos IV delnakaulio lūžis. Ranka buvo imobilizuota gipso įtvare. (duomenys neskelbtini) gydytojas K. B. rekomendavo po 2024 m. birželio 3 d. pasidaryti pakartotinę rentgenogramą ir pasirodyti gydytojui ortopedui traumatologui. VšĮ (duomenys neskelbtini) T. Š. konsultavo 2024 m. birželio 3 d. Pakartotinė rentgenograma parodė IV ir V delnakaulių bazių intrasąnarinius lūžius. Ortopedas-traumatologas įtarė V delnakaulio panirimą, todėl davė siuntimą atlikti kairės plaštakos kompiuterinę tomografiją. 2024 m. birželio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ diagnostinio turimo metu buvo nustatyta: V delnakaulio lūžis su panirimu, kablinio kaulo intra sąnarinis lūžis, trikampio kaulo avulsinis lūžis. Po tyrimo vėl atvyko pas gydytoją ortopedą-traumatologą T. Š.. Gydytojas pasakė, kad jau yra per vėlu atstatyti sąnario funkciją ir rekomendavo pasikonsultuoti su RVUL ortopedu-traumatologu dėl operacinio gydymo. Gipsas buvo nuimtas 2024 m. birželio 27 d. Ranka buvo ištinusi, pirštų ir riešo sąnariai sustingę, skausmingi (nuotraukos pridedamos). 2024 m. liepos 3 d. ją konsultavo (duomenys neskelbtini) ortopedas-traumatologas M. T.. Kadangi jau buvo praėję 6 savaitės po traumos, gydytojas informavo, kad pirminė osteosintezė jau yra negalima, davė siuntimą reabilitacijai ir užrašė į eilę operacijai - kairės rankos V CMC sąnario artrodezei, t. y. traumuojančiai operacijai, kai V delnakaulio paniręs kaulas bus nejudamai prijungtas prie IV delnakaulio, kurio pamatas taip pat yra po lūžio. Iš karto daryti operacijos gydytojas nerekomendavo, nes sustingusių sąnarių imobilizavimas įtvare reikštų rankos praradimą. Didelių pastangų dėka, gana greitai praėjo pirminę reabilitaciją (duomenys neskelbtini) (2024 m. liepos 22 d. – 2024 m. liepos 31 d.) ir antrinę „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijoje (duomenys neskelbtini) (2024 m. rugpjūčio 22 d. – 2024 m. rugpjūčio 31 d.). Po reabilitacijos kairės plaštakos tinimas šiek tiek atslūgo, tačiau rankos judesiai per riešą liko kiek riboti, per plaštakos piršus riboti (ypač V piršto), išsivystė sąnarių kontraktūros, išsivystė pirštų sąnarių potrauminė artrozė, dėl ko judesiai tapo skausmingi. Prie IV krumplio atsirado guzelis, kremzlinė atauga, kurią taip pat reikės operuoti. Labai sumažėjo kairės plaštakos raumenų jėga (3 balai), sunku apsitarnauti, krinta iš rankos smulkūs daiktai, maistas, negali teisingai naudotis stalo įrankiais. Po nakties rankos sąnariai būna sustingę, skausmingi, todėl kiekvieną rytą prabudusi ranką mankština. Su nerimu laukia operacijos RVUL. Vėl bus apie 3 mėn. nedarbinga. Jeigu po operacinio ir reabilitacinio gydymo išliks kairės rankos sąnarių kontraktūra ir potrauminė artrozė, bus siunčiama darbingumo lygio nustatymui. Šiuo metu naudoja vaistus artrozės simptomų mažinimui (Etoricoxib, Piascledine, Voltaren Emulgel). Gydytojai neduoda jokios garantijos, kad plaštakos būklė pagerės, nes ir IV delnakaulis yra po lūžio. Kaip informavo (duomenys neskelbtini) skyrius, šiuo metu ji yra 25-ta eilėje planinei plaštakos operacijai. Klausimas: Ar šiuo metu Jūs gydotės dėl kairės rankos plaštakos traumos? Atsakymas: Taip, gydosi, turi nusipirkusi reabilitacijos priemonių. 2024 m. gruodžio 5 d. dar nusipirko papildomai: šildantį įtvarą plaštakai ir reabilitacinę masę, smulkiosios motorikos pratimams atlikti, kasdien daro reabilitacijos pratimus, vartoja aukščiau nurodytus gydytojo paskirtus vaistus ir laukia operacijos. 3. Dėl kairio kelio traumos. Traumos metu buvo sumuštas kairys kelias. VTMT Vilniaus skyriuje apžiūros metu „kairio kelio priekiniame paviršiuje buvo nustatyta 5,0 cm blyški, geltonai melsva poodinė kraujosrūva“. Kairio kelio sąnarys pradėjo strigti, todėl kreipėsi į šeimos gydytoją O. M.. Ji išrašė siuntimą pas ortopedą-traumatologą. 2024 m. rugsėjo 27 d. ją konsultavo gydytojas traumatologas V. M., kuris diagnozės patikslinimui davė siuntimą kairio kelio sąnario magnetiniam rezonansui. 2024 m. spalio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ diagnostinio tyrimo magnetinio rezonanso tomografijos metu buvo nustatyta kairio kelio patelofemoralinio sąnario II laipsnio chondromaliacija. VšĮ (duomenys neskelbtini) lankė kairio kelio reabilitaciją. (VšĮ (duomenys neskelbtini) skyrius besigydančio paciento lapas Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas). Negali atsiklaupti, pasilenkus skauda galvą, todėl sunku judėti ir apsitarnauti. Klausimas: Ar šiuo metu Jūs gydotės dėl kairio kelio traumos? Atsakymas: Taip. Reabilitaciją baigė 2024 m. lapkričio 21 d. Kasdien atlieka reabilitacijos metu išmoktus pratimus, kojų raumenims stiprinti. Po reabilitacijos buvo konsultuota VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojo ortopedo traumatologo V. M.. Jis paskyrė vaistą „Diompraz“. Šis vaistas susidėta iš dviejų sudedamųjų dalių, viena nuo skausmo ir uždegimo, kita skirta skrandžiui apsaugoti, nes nuo didelio kiekio medikamentų atsinaujino skrandžio skausmai. Prieš šio vaisto paskyrimą vartojo vaistus nuo skausmo ir nuo skrandžio atskirai. Kelio sąnarius tepa „Voltaren“ tepalu. 4. Dėl lūpos operacinio gydymo. Po traumos RVUL buvo nustatyta žaizda viršutinės lūpos kairės pusės vidiniame paviršiuje. VTMT Vilniaus skyriuje apžiūros metu buvo rasta „viršutinės lūpos gleivinėje, 2 danties iš kairės projekcijoje, išilginės krypties, 1,0 cm ilgio žaizda, pasidengusi gelsvai balkšvu apnašu su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, ir sukietėjusiu plotu, 0,5x1,5 cm dydžio.“ Toks jausmas, kaip kad už lūpos būtų pastoviai užkišta pupelė. 2024 m. spalio 21 d. konsultavosi su plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju K. B. dėl lūpos operacinio gydymo. Vizito metu „viršutinės lūpos kairės pusės vidinėje pusėje buvo čiuopiamas sustorėjęs, iškilas, kietas randas, išorinėje pusėje deformuojantis raudonio liniją“. Jai buvo išaiškinta, kad nuo traumos praėjęs neilgas laiko tarpas, būtina išlaukti, kai pilnai susiformuos randas, tada spręsti dėl operacinio gydymo indikacijų. Naudoja silikoninį kremą rando minkštinimui. Šiuo metu yra 708-ta laukimo eilėje pakartotinei plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo konsultacijai (ekrano kopija iš eSveikatos portalo pridedama, 1 lapas). Klausimas: Ar šiuo metu Jūs gydotės dėl lūpos traumos? Atsakymas: Taip, šiuo metu naudoja silikoninį kremą rando minkštinimui „Dermatix“ ir laukia plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo konsultacijos. 5. Dėl 21 danties gydymo. Traumos metu patirto smūgio metu priekiniai viršutiniai 21 ir 22 dantys prakirto viršutinės lūpos vidinį paviršių, pažeidė išorinį paviršių, labai kraujavo, klibėjo priekiniai dantys, skaudėjo, negalėjo kąsti. (duomenys neskelbtini) gydytojas K. B. rekomendavo konsultuotis su veido ir žandikaulių chirurgu dėl patirtos lūpos ir dantų traumos. 2024 m. birželio 4 d. ją konsultavo veido ir žandikaulių chirurgė gyd. A. R.. Nustatyta, kad 21, 22 dantys minimaliai paslankūs, perkusija skausminga. Ji rekomendavo dviejų savaičių bėgyje pasirodyti gydytojui odontologui-endodontologui dėl 21,22 dantų gyvybingumo įvertinimo ir tolimesnio gydymo poreikio. Kadangi „Esveikatos“ portale vizitui laikų nebuvo, kreipėsi į kliniką, kur paprastai gydosi dantis. 2024 m. birželio 6 d. ją konsultavo gydytoja endodontologė G. N.. Buvo nustatyta, kad „21 danties spalva truputį pilkšvesnė nei gretimų dantų, 21 d. jautrus perkusijai, 21 d. šalčio (pulpos jautrumo testas) neigiamas“. Buvo sudarytas ilgalaikis dantų gydymo planas: 21 d. endodontinis gydymas, 21 d. savalaikis ir hermetiškas vainiko atstatymas ir ilgalaikis traumuotų dantų sekimas po 1 mėn. (lankėsi 2024 m. liepos 1 d., kanalas buvo užplombuotas), po 3 mėn. (lankėsi 2024 m. spalio 2 d.), po 6 mėn. (turi taloną 2025 m. balandžio 2 d.). 21 d. iki šiol skauda, vengia kąsti, jis yra pakeitęs poziciją. Tikėtina, kad prieš traumą buvusį sveiką dantį ateityje reikės dengti laminate. Klausimas: Ar šiuo metu Jūs gydotės dėl 21 danties traumos? Atsakymas: Taip, iki šiol 21 dantis skauda, vengia kąsti, jis yra pakeitęs poziciją. Šiuo metu yra ilgalaikiam stebėjime, laukia gydytojo endodontologo konsultacijos. 6. Dėl traumos metu sumuštos krūties gydymo. Traumos metu buvo labai sumušta kairė krūtis. VTMT Vilniaus skyriuje apžiūros metu buvo nustatyta „masyvi 14x19 cm, gelsvai violetinė poodinė kraujosruva, su rusvos spalvos, kietos konsistencijos, 4 cm skersmens plotu viršutiniame vidiniame kvadrante, medialiau spenelio“. Dar RVUL buvo sukviestas gydytojų konsiliumas. Buvo nuspręsta neoperuoti, paskirti antibiotikus, tepti heparino turinčiu gelia ir šaldyti krūtį (po 20 min. darant 10 min pertraukas). Taip gydė krūtį 1,5 mėnesio. Krūtis buvo labai skausminga, negalėjo miegoti ant kairio šono. Pirma echoskopija buvo atlikta RVUL, po to dar du kartus buvo kartota VšĮ (duomenys neskelbtini) (2024 m. birželio 7 d. ir 2024 m. liepos 9 d.). 2024 m. rugpjūčio 6 d. buvo konsultuota Nacionaliniame vėžio institute (toliau - NVI). Šiuo metu laukia eilėje echoskopijai NVI, kurią rekomenduojama atlikti po 6-12 mėn. Dėl tolesnės gydymo taktikos bus sprendžiama po atliktų tyrimų. Nerimauja, kad gali susirgti (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) mirė mama. Jai (duomenys neskelbtini) išsivystė taip pat po traumos. Šiuo metu yra 143-čia laukimo eilėje krūtų ultragarsiniam tyrimui NVI (ekrano kopija iš „eSveikatos“ portalo pridedama). Klausimas: Ar šiuo metu Jūs gydotės dėl sumuštos krūties traumos? Atsakymas: Taip. Šiuo metu NVI laukia krūtų echoskopijos. Kairė krūtis yra skausminga, po tyrimo bus sprendžiama dėl tolimesnio gydymo. 7. Dėl dvasinių išgyvenimų. Kadangi iki šiol jaučia nuolatinius skausmus kairės rankos, kairiojo kelio sąnario ir galvos srityse, atminties sutrikimus, prasidėjo nemiga, nerimas dėl sveikatos ir laukiančių operacijų. Pradėjo skaudėti ir kairį klubą (2024 m. lapkričio 20 d. buvo atliktas rentgeno tyrimas ir 2024 m. lapkričio 21 d. ją konsultavo gydytojas ortopedas-traumatologas), kartojasi psichologiniai išgyvenimai, lydimi baimės eiti šaligatviu dėl rizikos būti sužalotai, yra priversta reguliariai lankytis pas gydytojus (nuo 2024 m. birželio 3 d. iki šiol suskaičiavo 29 vizitus pas gydytojus specialistus, neskaičiuojant 10 vizitų pas šeimos gydytoją, kuri išrašydavo siuntimus). Skaudžiai išgyvena, kad dėl skausmingos rankos negalėjo pasirūpinti savo sunkiai sergančiu tėvu ir turėjo jį paguldyti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Dėl šių nuolat pasikartojančių psichologinių išgyvenimų „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijoje (duomenys neskelbtini) konsultavo psichologas ir 2024 m. spalio 4 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytoja psichiatrė J. B.. 2024 m. gruodžio 2 d. ją konsultavo apylinkės psichiatrė A. B.. Paskirti vaistai: nuo depresijos „Mirtazapinas“ 30 mg. ir vaistas baimei, nerimui ir įtampai slopinti Bromazepamas 3 mg. Sekantis vizitas pas psichiatrę 2025 sausio 6 d. Šiuo metu taip pat lankosi pas psichologą VšĮ (duomenys neskelbtini). Sekantis vizitas gruodžio 17 d. (ekrano kopija iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ir vaistų išdavimo dokumentai pridedami, 3 lapai ). Dėl 2024 m. gegužės 22 d. patirtų daugybinių traumų išsivystė ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, kurie gali likti visam likusiam gyvenimui. Dėl kairės plaštakos operacijos gydytoja neduoda jokių garantijų, kad situacija pagerės. Dėl patirtų traumų ji dar mažiausiai 4 metus į ateitį bus priversta tęsti gydymą, lankytis pas gydytojus, kentėti nuolat pasikartojančius skausmus, patirti psichologinius išgyvenimus, atlikti sudėtingas operacijas ir reabilituotis (t. 2, b. l. 56-75).

Specialisto išvadoje Nr. G 1663/2024 (01) nurodyta, kad remiantis V. K. apžiūros ir medicinos dokumentais, pateikė išvadą, V. K. nustatyta nedidelis kraujo išsiliejimas po kietųjų galvos smegenų dangalu virš kaktinių skilčių, palei galvos smegenų pjautuvą, kairės plaštakos IV, V delnakaulių bazių lūžiais, žaizda viršutinėje lūpoje, kuri tikėtina yra muštinė, poodinės kraujosruvos veido kairėje, kairėje krūtyje, dešiniame dilbyje, kairėje rankoje, kairiame kelyje, kairėje pėdoje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), V. K. susidūrimo su elektriniu paspirtuku „Bolt“ vairuojančiu vyru metu. Sužalojimai visumoje dėl delnakaulių lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 laikotarpiui. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie įrankio formą, dydį, medicinos dokumentuose nėra aprašyta. V. K. sužalojimų jai padarymo metu galėjo patirti fizinį skausmą (t. 2, b. l. 111-113).

Medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėjus V. K. pateiktus papildomai medicininius dokumentus (tik UAB ,, (duomenys neskelbtini)“) kairės plaštakos kompiuterinės tomografijos vertinime matyti, kad dar papildomai yra nustatyti trikampio ir kalblinio kaulų lūžiai, tačiau šie sužalojimai nekeičia sveikatos sutrikdymo masto, t. y. sveikatos sutrikdymo mastas išlieka nesunkus. Pateiktame medicinos dokumentų išraše/ siuntime, (duomenys neskelbtini) odontologijos klinikos, naujų sužalojimų nėra fiksuota (t. 2, b. l. 123-126).

Liudytojas V. B. parodė, kad 2024 m. gegužės 22 d., apie 20.40 val., ėjo taku, adresu Vilnius, Katedros a. 4, ties Valdovų rūmų pastatu. Taku ėjo ir kiti pėstieji. Tuo metu šalia nedideliu greičiu važiavo vyras važiuojantis „Bolt“ paspirtuku. Paspirtukininkas važiavo atsargiai, nedideliu greičiu ir lygiagrečiai susilygino su moterimi, kuri ėjo ta pačia kryptimi, kuria važiavo ir „Bolt“ paspirtukininkas. Netrukus paspirtukininkas susilygino su pėsčiąja ir pėsčioji užkliuvo už paspirtuko, dėl ko įvyko susidūrimas ir tiek „Bolt“ paspirtukininkas, tiek moteris nukrito. Po įvykio pasirtukininkas iš vietos nesišalino, bandė padėti, buvo šalia, laukė atvykstančių policijos pareigūnų bei greitosios medicininės pagalbos. Iš jam matytų įvykio aplinkybių, tai atrodė nelaimingas atsitikimas (t. 3, b. l. 9-10).

Liudytoja A. M. parodė, kad 2024 metais, gavo užduotį nuo (duomenys neskelbtini) vyriausiojo tyrėjo nuvažiuoti apklausti moterį pagal medžiagą dėl paspirtuko patrenkimo. Susiskambinus su moteriške, pastaroji pasakė, kad šiuo metu randasi Lazdynų ligoninėje, todėl kartu su D. J. nuvažiavo į ligoninę, kur vyko minėtos moteriškės apklausa, buvo surašytas protokolas-pareiškimas, atlikta liudytojo apklausa ir buvo užpildyti kiti reikalingi proceso dokumentai. Bendraujant su minėta moteriške ši papasakojo visas įvykio aplinkybės, kuriomis ji buvo partrenkta paspirtuku, visi jos parodymai buvo užrašyti ir jai perskaityti. Po to, kai jai visi parodymai buvo perskaityti, ji pati skaitė keletą kartų visus protokolus, dar atsimena, kadangi jos ranka buvo sužalota, ji paprašė padėti jai atlenkti staliuką, kad jai būtų lengviau perskaityti visus protokolus. Po to, kai ji susipažino, ji pati savo ranka visuose protokoluose pasirašė, patvirtindama, kad jie iš jos žodžių buvo surašyti teisingai (t. 3, b. l. 13-15).

Kelių eismo įvykio apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietos apžiūra atliekama Katedros a. 4, Vilnius, Vilniaus miesto sav. šalia Valdovų rūmų. Šaligatvio ruožas yra tiesus, horizontalus. Apžiūrimoje atkarpoje yra tik šaligatvis skirtas pėstiesiems. Apžiūrima kelio atkarpa yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Leistinas greitis 5 km/h. Elektrinis paspirtukas yra patrauktas, dėl to matavimai neatlikti; pridėtos foto nuotraukos (t. 1, b. l. 21-31).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra šaligatvio ruožas, kuris yra tiesus, horizontalus. Apžiūrima atkarpa yra filmuojama vaizdo stebėjo kameromis, leistinas greitis 5 km/h. Vienos šaligatvio plytelės yra vienodos, jų išmatavimai 50*50 cm. Šaligatvio danga plytelės. Visi kiti išmatavimai yra nurodyti plane-schemoje (t. 1, b. l. 106-112).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas elektrinis „BOLT“ paspirtukas, kuris stovi Katedros aikštėje prie Varpinės adresu Katedros a. 4, Vilnius. <...> pridėtos foto nuotraukos (t. 1, b. l. 35-41).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 22 d., apie 21.50 val., adresu Vilnius, Katedros a. 4, ties pastatu „Valdovų rūmai“ I. T. važiuodamas šaligatviu su elektriniu paspirtuku „BOLT“ apvažinėjo gatvėje esančią žmonių minią, iki galo neįsitikino ar tai daryti saugu, nespėjo sustoti, suvaldyti vairuojamo elektrinio paspirtuko, nepastebėjo tuo metu ėjusios pėsčiosios V. K. taip į pėsčiąją atsitrenkė ir ją sužalojo. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje V. K. nustatytas delnakaulio lūžis, subdurinė hemoragija, riešo ir plaštakos sumušimas, lūpos ir burnos ertmės žaizda (t. 1, b. l. 8-13).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 22 d., apie 21.13 val., policijos patruliai A. Š. ir L. K. iš VPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad Katedros a., Vilnius prie Valdovų rūmų pranešėją partrenkė paspirtukininkas. Kraujuoja iš lūpos, jau yra atvykusi medikų brigada, pranešėja su jais, labai susijaudinusi. Medikai ruošiasi vežti moterį į Lazdynų ligoninę. Atvykus nurodytu adresu prie Valdovų rūmų pastebėjo stovintį vyrą, priėjus ir pabendravus paaiškėjo, kad tai I. T., šis paaiškino, kad važiuodamas elektriniu paspirtuku važiavo nuo „Karaliaus Mindaugo“ paminklo link Katedros a., pro Valdovų rūmus. Privažiavęs prie Valdovų rūmų vartų per juos ėjo gausus žmonių būrys ir viena moteris staiga paėjo ar pasuko į kairę pusę, ko pasėkoje, I. bandydamas apvažiuoti žmonių grupę nespėjo sustoti ir moteris užkliuvo ant paspirtuko ir dėl to krito ant grindinio. Parkritus susižalojo lūpą bei ranką. I. draugas V. nedelsiant iškvietė policijos ir medikų pagalbą. Atvykę medikai nukentėjusiąją moterį V. K. nuvežė į RVUL. I. T. paaiškinimą parašė atskiriame lape. Alkoholio matuokliu patikrintas I. T. girtumas nustatytas 0.00 prom. Telefonu susisiekus su liudininku V., šis nurodė, kad šiuo metu išvykęs ir parašyti paaiškinimo negali. Buvo paprašyta, kad paaiškinimą atsiųstų elektroniniu paštu, tačiau jo negavo. Telefonu susisiekus su RVUL darbuotoja, ji nurodė, kad nukentėjusioji moteris V. K. šiuo metu yra reanimacijos skyriuje, kokie sužalojimai nustatyti - neaišku. Eismo įvykio vietoje ant šaligatvio, kur ir įvyko susidūrimas, buvo matyti raudonos spalvos dėmė, buvo paimta nuoplova. Įvykio vietoje ant Valdovų rūmų pastato yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios, kaip apsaugos darbuotojas patvirtino, užfiksavo eismo įvykį (t. 1, b. l. 20).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Viršuje kairėje pusėje matoma data 2024 m. gegužės 22 d. ir laikas 20.38 val. Vaizdo įrašo trukmė – 25 min. 31 s. Vaizdo kamera fiksuoja gatvės vaizdą. 20:43:50 vaizdo įraše pasirodo asmuo Nr. 1 (tamsiaplaukė moteris, apsivilkusi baltos spalvos vasarinę striukę, juodos spalvos kelnes ir baltos spalvos batus). 20:43:55 vaizdo įraše pasirodo asmuo Nr. 2 (tamsiaplaukis vyras, apsivilkęs juodos spalvos megztinį, pilkos spalvos kelnes ir tamsios spalvos batus) su „BOLT“ elektriniu paspirtuku. 20:43:56 vaizdo įraše matyti, kaip asmuo Nr. 1, eidama gatve, pasuka link kairės pusės, tuo tarpu, asmuo Nr. 2 važiuodamas su paspirtuku nepastebi asmens Nr. 1 ir partrenkia moterį. Asmuo Nr. 1 nuo smūgio nukrenta ant žemės, tai pamatę, aplink esantys žmonės, prieina prie nukritusios moters. Asmuo Nr. 2 iš įvykio vietos nepasišalino. Vėliau matoma, kaip į įvykio vietą atvyksta medicinos pagalba <...> (t. 1, b. l. 49-55).

Gautame UAB „Bolt“ atsakyme į paklausimą nurodyta, kad važiavimo laikas: 2024 m. gegužės 22 d., nuo 20.37 iki 20.56. Pradinis taškas: (duomenys neskelbtini), pabaigos taškas: (duomenys neskelbtini), 25.286266. Eismo įvykio vietoje (Katedros a. 4, Vilnius, 01143 Vilniaus m. sav.) transporto priemonės greitis buvo apie 10 km/val. (t. 3, b. l. 20).

Specialisto išvadoje Nr. 11-1973 (24) nurodyta, kad šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Palei Valdovų rūmus, link Katedros aikštės, arčiau šaligatvio dešinio krašto ėjo pėsčioji V. K.. paskui pėsčiąją, apie 12 km/h greičiu, elektriniu paspirtuku „Bolt“ važiavo I. T.. Priėjusi Katedros pastato kampą pėsčioji pakeitė judėjimo kryptį į kairę ir tuo metu paskui važiavęs elektrinis paspirtukas, apie 2,0 m atstumu nuo katedros pastato kampo, priekine dalimi ją partrenkė. Pėsčioji V. K. buvo partrenkta praėjime tarp Katedros ir Valdovų rūmų, ties įėjimu Valdovų rūmus, apie 2,0 m. atstumu nuo katedros pastato kampo. Elektrinis paspirtukas, vairuojamas I. T. iki pėsčiosios partrenkimo, šaligatviu važiavo vidutiniu apie 12 km/h greičiu. Elektrinio paspirtuko vairuotojas I. T., važiuodamas didžiausiu leistinu 7 km/h greičiu ir laiku stabdydamas turėjo techninę galimybę sustabdyti iki pėsčiojo partrenkimo vietos (t. 3, b. l. 31-34).

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) kaltininko neatsargų elgesį, poelgį (veikimą ar neveikimą), pažeidžiantį draudimus, bendro pobūdžio rūpestingumo pareigas ar visuotinai priimtas atsargumo taisykles (nustatytas norminiuose teisės aktuose ar nenustatytas, tačiau visuotinai žinomas); 2) kilusius žalingus padarinius – nukentėjusio asmens profesinio ar bendro darbingumo nedidelės dalies praradimą arba ilgą sirgimą, kai jam nenustatyti BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai; 3) priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos (veikimo ar neveikimo) ir kilusių padarinių, t. y. tai, kad būtent kaltininko veika yra nukentėjusiojo profesinio ar bendro darbingumo nedidelės dalies praradimo arba ilgo sirgimo, kai jam nenustatyti BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, priežastis; 4) kaltę (neatsargumą) dėl kito žmogaus nesunkaus sveikatos sutrikdymo, t. y. kad kito žmogaus sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnis). Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Taigi BK 16 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-23-895/2016, 2K-287-697/2017, 2K-327-495/2019, 2K-270-511/2024). Taigi BK 139 straipsnyje nurodytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padaryti veiksmai gali sukelti įvykį, dėl kurio gali kilti šiame straipsnyje nustatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Kaltinamasis I. T. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neneigė. Pastarasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad jam inkriminuotu laiku ir vietoje, matė moterį, kuri ėjo šalia to pastato, matė dvi paneles, kurios išėjo iš Valdovų rūmų pastato, nusprendė pravažiuoti tarp tų žmonių, greitį sumažino, nes neplati kelio atkarpa. <...> Nesugebėjo išvengti ar stipriai sustabdyti, nes buvo per mažas atstumas. Atstumas, per kurį turėjo pravažiuoti tarp nukentėjusios ir merginų, galbūt kokie 3 metrai. Dėl tos priežasties pradėjo sukti į kairę, spėjo tik šūktelti, judėti į kairę pusę, kad išvengti, bet staigiai sustabdyti nepavyko. Kai V. judėjo į kairę pusę, sušuko ir tikėjosi, kad ji sustos ir prasilenks, atrodė kad jei pasuks į dešinę susitrenks tikrai. Sekundė gal užtruko kai pasuko į kairę ir jis pradėjo manevruoti. Greitis nebuvo daugiau negu 10 km/val. Paspirtukas rodo greitį. Jeigu V. judėjo į kairę pusę ir jis prieš ją sustojo, iš inercijos atsitrenkė į kairį šoną nugaros. Kai ją kliudė, ji prarado pusiausvyrą, užkliuvo už gulinčio paspirtuko į kairę pusę. Matė, kai ji atsikėlė ir laikėsi už veido ir iš lūpos bėgo kraujas. Ji gulėjo, nesikėlė nuo žemės, gulėjo, kol atvyko greitoji pagalba.

Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji, kuri parodė, kad 2024 m. gegužės 22 d., apie 19.00 val., ji išėjo iš namų pasivaikščioti prie Neries. Apie 21.50 val. ji ėjo namo šaligatviu tarp pastatų „Valdovų rūmai“ ir Arkikatedra, kryptimi nuo Mindaugo paminklo link Pilies gatvės. Tuo metu iš „Valdovų rūmų“ kiemelio išeidinėjo žmonės. Ji šiek tiek pasisuko į kairę (visada taip eina kairiau link Pilies gatvės) ir tuo metu pajuto stiprų smūgį iš nugaros. Dėl patirto smūgio nukrito ant grindinio ir trumpam prarado sąmonę, iš rankų iškrito telefonas. Kas į ją trenkėsi ji nematė. Nieko negirdėjo. Atgavusi sąmonę, prie savęs pamatė du jai nepažįstamus asmenis, kurie iškvietė GMP ir informavo, kad ją partrenkė elektrinis paspirtukas BOLT, kurį, kaip paaiškėjo vėliau, vairavo I. T.. Juto stiprų fizinį skausmą (t. 1, b. l. 87-94, 102-105). Šias įvykio aplinkybes patvirtina ir liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai – 2024 m. gegužės 22 d., apie 20.40 val., ėjo taku, adresu Vilnius, Katedros a. 4, ties Valdovų rūmų pastatu. Tuo metu šalia nedideliu greičiu važiavo vyras važiuojantis „BOLT“ paspirtuku, kuris atsargiai, nedideliu greičiu ir lygiagrečiai susilygino su moterimi, kuri ėjo ta pačia kryptimi, kuria važiavo ir paspirtukininkas. Netrukus paspirtukininkas susilygino su pėsčiąja ir pėsčioji užkliuvo už paspirtuko, dėl ko įvyko susidūrimas ir tiek „Bolt“ paspirtukininkas, tiek moteris nukrito. <...> (t. 3, b. l. 9-10). Šiuos parodymus patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 1663/2024 (01), kurioje nurodyta, kad remiantis apžiūros ir medicinos dokumentais, V. K. nustatyta nedidelis kraujo išsiliejimas po kietųjų galvos smegenų dangalu virš kaktinių skilčių, palei galvos smegenų pjautuvą, kairės plaštakos IV, V delnakaulių bazių lūžiais, žaizda viršutinėje lūpoje, kuri tikėtina yra muštinė, poodinės kraujosruvos veido kairėje, kairėje krūtyje, dešiniame dilbyje, kairėje rankoje, kairiame kelyje, kairėje pėdoje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), V. K. susidūrimo su elektrinį paspirtuką „Bolt“ vairuojančiu vyru metu. Sužalojimai visumoje dėl delnakaulių lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 laikotarpiui (t. 2, b. l. 111-113).

Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamasis nors ir nenumatė, kad dėl jo veiksmų (t. y. dėl neatsargaus važiavimo elektriniu paspirtuku šaligatviu ties Valdovų rūmų pastatu, kur tuo metu buvo pėsčiųjų judėjimas, ir tą suprasdamas, tačiau naiviai manydamas, kad galės tarp jų nekliudomai pravažiuoti) gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau privalėjo ir galėjo įvertinti susidariusią situaciją apdairiau, t. y. pripažintina, kad kaltinamasis I. T. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad I. T. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (2024 m. birželio 14 d. BK redakcija). Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, kuriais inter alia pakeistos ir BK 40 straipsnio nuostatos, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste šie pakeitimai nėra aktualūs, nes kaltinamojo atžvilgiu jo teisinę padėtį BK 40 straipsnio 2 dalies pakeitimai sunkintų (nagrinėjamu atveju padaryta turtinė ir neturtinė žala, todėl turėtų būti atlyginta ar įsipareigota atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą), todėl taikytinos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK nuostatos.

Teisiamojo posėdžio metu buvo prašoma atleisti kaltinamąjį I. T. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos O. T. atsakomybei. Tiek kaltinamasis, tiek galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad abu sieja artimas ryšys, o žmona kaltinamajam yra autoritetas.

Įvertinus byloje esančius duomenis, prieinama išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos įstatyme numatytos būtinos sąlygos taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad I. T. padarė neatsargų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 16 straipsnis), jis nusikalto ir yra teisiamas pirmą kartą, duomenų apie naujų ikiteisminių tyrimų ar kitų baudžiamųjų procesų egzistavimą jo atžvilgiu, nėra (t. 3, b. l. 89). Svarbu atsižvelgti ir į tai, jog pats I. T. paskambino policijai, norėdamas pranešti, apie įvykį, nepasišalino iš įvykio vietos, sulaukė medicinos pagalbos ir policijos, bei buvo visuomet šalia nukentėjusiosios. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme I. T. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, pripažino visas nustatytas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, davė išsamius parodymus apie ją. Proceso metu ne kartą nurodė, kad gailisi tokių savo veiksmų. Viso ikiteisminio tyrimo metu bandė palaikyti ryšį su nukentėjusiąja, buvo nuvykęs į ligoninę, jo paties teigimu, nupirko prašomų produktų ir juos nuvežė jai. Taigi įvertinus šias išdėstytas aplinkybes akivaizdu, kad I. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).

Pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos laidavimo instituto taikymui būtinos sąlygos, numatančios, kad kaltininkas turi bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą arba įsipareigoti ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, pažymėtina, kad šiuo atveju kaltinamasis iš dalies atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų, kurios sudarė 1 363,85 Eur, o kaltinamasis atlygino – 600 Eur. Pažymėtina, kad teismas gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajai tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios.

Byloje pateikti trys civiliniai ieškiniai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV) , Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios V. K..

Nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalyje, susijusioje su pastarosios patirta turtine žala, jos patirti turtiniai nuostoliai yra apibrėžti 4 713,20 Eur suma (iš bendros nurodytos ieškinyje patirtos turtinės žalos sumos (6 528,20 Eur) atėmus patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 815 Eur), dėl kurių teismas pasisakys atskirai), kurią sudaro kaip jau minėta išlaidos už 21 danties gydymą, vaistus, tyrimus ir procedūras, negautas pajamas nedarbingumo laikotarpiu, reabilitaciją ir jai reikalingas priemones, numatomos būsimo gydymo ir reabilitacijos išlaidos, vilniečio kortelės papildymas (dėl įvykio negalėjo vairuoti automobilio, todėl naudojosi viešuoju transportu).