- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-386-1072/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20514-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Paulius Veršekys, Giedrė Telksnienė, Eglė Venckienė
- Civilinis ieškovas
- V. K., Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Viktoras Firsovas
- Kategorijos
- 1.2.4.5.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 139 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.4.6.6.1Atmesti apeliacinį skundą (BPK 326 str. 5 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,
asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, I. T. (I. T.), jo gynėjui advokatui Viktorui Firsovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, I. T. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo I. T., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį O. T. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.
I. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. K. ieškinys tenkintas iš dalies ir iš I. T. priteista jai 3 500 Eur neturtinei žalai ir 4 713,20 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios V. K. prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista jai iš I. T. 1 000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jai iš I. T. 763,85 Eur žalai už nukentėjusiosios gydymą.
Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jai iš I. T. 4 774,16 Eur žalai atlyginti.
Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. I. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad jis 2024 m. gegužės 22 d., apie 21.50 val., Vilniuje, Katedros a. 4, ties Valdovų rūmų pastatu, apie 12 km/h greičiu, elektriniu paspirtuku „Bolt“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas šaligatviu nepasirinko saugaus greičio (numatyto Kelių eismo taisyklių 669.13 punkte) ir laiku nepastebėjo šaligatviu ėjusios nukentėjusiosios V. K., kuri priėjusi Katedros pastato kampą, pakeitė savo judėjimo kryptį į kairę pusę bei paspirtuko priekine dalimi partrenkė ją, kuri po susidūrimo nugriuvo ant grindinio, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai V. K. nedidelį kraujo išsiliejimą po kietųjų galvos smegenų dangalu, kairės plaštakos IV, V delnakaulių bazių lūžius, trikampio ir kalblinio kaulų lūžius, žaizdą viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas veido kairėje, kairėje krūtyje, kairėje rankoje, kairiame kelyje, kairėje pėdoje, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, I. T. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių pakeisti: 1) iš jo priteistą 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą civilinei ieškovei V. K. sumažinti ir priteisti 1 500 Eur neturtinė žalos atlyginimą; 2) V. K. ieškinį dalyje dėl 2 500 Eur numatomų būsimų gydymo ir reabilitacijos išlaidų atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Apeliantas, cituodamas teismų praktikos nuostatas dėl apeliacinės instancijos teismo paskirties ir dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai išsprendė turtinės ir neturtinės žalos priteisimo klausimą. Apelianto įsitikinimu, 2 560 Eur numatomos nukentėjusiosios būsimo gydymo ir reabilitacijos išlaidos nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šią sumą vadovavosi tik nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad minima suma apskaičiuota pagal ankstesnio gydymo ir vaistų kainas.
2.2. Apeliantas, taip pat nesutikdamas su skundžiamame nuosprendyje nustatytu neturtinės žalos dyžiu, cituoja teismų praktikos nuostatos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo baudžiamosiose byloje. pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė neatsargia kaltės forma, nukentėjusiajai V. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko ji patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Pasak apelianto, sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas, pobūdis, kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus, taip pat turi reikšmę žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Šiuo atveju jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pripažinus jį padarius nesunkų neatsargų nusikaltimą. Apelianto vertinimu, 3 500 Eur suma neturtinei nukentėjusiosios žalai atlyginti nėra atitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl prašo ją sumažinti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. (toliau – ir nukentėjusioji) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendį palikti nepakeistą, taip pat prašo prijungti prie bylos papildomai pateiktus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad apelianto reikalavimas sumažinti priteistą turtinę žalą yra nepagrįstas, nes ji patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir ilgalaikes pasekmes dėl taikyto ir ateityje reikalingo gydymo, operacijų, reabilitacijos, nuolatinių skausmų ir būtinų atlikti tolimesnių sveikatos tyrimų. Pasak nukentėjusiosios, visos patirtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su sveikatos sutrikdymu, įvykusiu dėl apelianto neatsargumo, kurias apėmė gydymo, reabilitacijos, vaistų, higienos ir transporto paslaugų išlaidas, kurios buvo būtinos sveikatos atstatymui. Nukentėjusioji, detaliai aprašydama patirtas daugybines kairės kūno pusės traumas, nurodo, kad apylinkės teismas posėdžio metu įvertino byloje esančius ir teismo posėdžio metu pateiktus medicininius dokumentus, įrodančius, kad gydymas nesibaigė ir yra tęsiamas, kas leidžia kvalifikuoti realią turtinės žalos tikimybę, leidžiančią priteisti padarytą turtinę žalą. Nukentėjusiosios vertinimu, apylinkės teismas atidžiai išnagrinėjo turtinę žalą patvirtinančius dokumentus, taip pat jos paaiškinimus ir pagrįstai pripažino, kad civilinio ieškinio dalis dėl 4 713,20 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsta. Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl 2 560 Eur numatomų būtinų gydymo ir reabilitacijos išlaidų nepagrįstumo neatitinka byloje surinktų įrodymų. Nukentėjusioji nurodo, kad prie atsiliepimo pridėti dokumentai gauti po bylos išnagrinėjimo apylinkės teisme, kurie įrodo, kad jos gydymas yra tęsiamas.
3.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad apelianto reikalavimas sumažinti priteistą neturtinę žalą yra nepagrįstas. Nukentėjusioji nurodo, kad nors nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jos gydymas dėl apelianto padaryto sveikatos sutrikdymo iki šiol nėra baigtas, be to, yra išlikusios nepagydomos pasekmės, o tai svarbu neturtinės žalos dydžiui įvertinti. Nukentėjusioji atsiliepime detalizuodama pažymi, kad jai buvo sužalota sveikta, subjaurotas kūnas, teko patirti stiprų fizinį skausmą, emocinį stresą ir depresiją, dvasinius išgyvenimus, apribojimus kasdienėje veikloje, bendravime ir darbinėje srityje. Pasak nukentėjusiosios, apylinkės teismas, priteisdamas neturtinę žalą, vertino teismo metu pateiktus apelianto duomenis apie jo turtinę padėtį, su kuriais ji susipažinusi vėliau nustatė, kad apelianto gaunamų pajamų vidurkis atskaičius mokesčius yra 1 464,33 Eur per mėnesį. Nors I. T. deklaravo kuklią materialinę padėtį, tačiau įvertinus apelianto gyvenamosios vietos lokaciją, tai, kad jo sutuoktinė nedirba, turi augintinių, išlaiko dukrą, sudaro pagrindo manyti, kad pajamos yra didesnės. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad ji neva nori pasipelnyti, ją labai žeidžia ir ji nori, kad baigtųsi teisminiai procesai bei greičiau būtų jai atlyginta padaryta turtinė ir neturtinė žala.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, tuo tarpu prokurorė ir nukentėjusioji prašė šio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Asmens, kuriam byla nutraukta, I. T. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaltė ir inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau I. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl būsimos turtinės žalos priteisimo, t. y. nesutinka su priteistomis būsimomis gydymo ir reabilitacijos išlaidomis, kitoje dalyje turtinės žalos priteisimo neginčija, taip pat su neturtinės žalos priteisimu bei prašo ją sumažinti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl būsimos turtinės žalos atlyginimo
6. Apeliantas iš esmės ginčija nukentėjusiajai V. K. priteistą turtinės žalos dydį, jo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 2 560 Eur turtinės žalos, susijusios su būsimo gydymo ir reabilitacijos išlaidomis, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o vadovaujantis vien tik nukentėjusiosios parodymais ir prašo atmesti šio ieškinio dalį dėl 2 500 Eur būsimų gydymo ir reabilitacijos išlaidų atmesti. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.
7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
8. Pažymėtina, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, t. y. kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, todėl gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-148/2019 ir kt.). Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-148/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.). Taip pat pripažįstama, kad sprendžiant ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, šalinimo turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Tiek pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalies normą, tiek pagal teismų praktiką būsimos žalos dydžiui taikytinas realaus tikėtinumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-313/2024, 57 punktas).
9. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji V. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė priteisti iš I. T. 6 425,69 Eur turtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš I. T. nukentėjusiajai 4 713,20 Eur turtinės žalos. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad nukentėjusiajai priteistą turtinę žalą sudaro ne tik išlaidos už 21 danties gydymą, vaistus, tyrimus ir procedūras, negautas pajamas nedarbingumo laikotarpiu, reabilitaciją ir jai reikalingas priemones, vilniečio kortelės papildymas (iš viso 2 153,20 Eur), bet ir numatomos būsimo gydymo ir reabilitacijos išlaidos, kurios sudaro 2 560 Eur ir kurių buvimą ginčija apeliantas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Sprendžiant dėl būsimo gydymo ir reabilitacijos išlaidų pagrįstumo, pažymėtina, kad šioje byloje nustatyta, jog dėl I. T. padaryto nusikaltimo nukentėjusiajai V. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. jai buvo padaryti ne tik nedidelis kraujo išsiliejimas po kietųjų galvos smegenų dangalu, bet taip pat kairės plaštakos IV, V delnakaulių bazių lūžiais, trikampio ir kalblinio kaulų lūžiai, žaizda viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos veido kairėje, kairėje krūtyje, kairėje rankoje, kairiame kelyje, kairėje pėdoje. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji V. K., grįsdama būsimo gydymo ir reabilitacijos 2 560 Eur išlaidas, nurodo, kad iš jų 720 Eur sudarys netektos darbo pajamos, 500 Eur – lūpos rando plastika (operacija), 240 Eur – gydytojų konsultacijos, 200 Eur – vaistai ir medicininės priemonės, 500 Eur – 21 danties laminatė, 400 Eur – kairės plaštakos operacija. Taip pat civiliniame ieškinyje nurodoma, kad laukia plaštakos operacijos Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, papildomai numatomos gydytojo ortopedo traumatologo, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos, fizinės medicinos ir reabilitacijos, krūtų chirurgo konsultacijos, dvi reabilitacijos dėl kairio kelio sąnario ir po kairės plaštakos operacijos dantų gydymas. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu buvo nutrauktas 21 danties nervas, kanas buvo užplombuotas, o dantis pakeitė poziciją ir spalvą, gydymui suplanuoti vizitai keturiems metams į priekį (1 t., b. l. 151).
11. Iš byloje prie civilinio ieškinio esančių medicinos dokumentų išrašų matyti, kad pacientė kreipėsi dėl kairės rankos plaštakos operacinio gydymo konsultacijos. 2024 m. liepos 3 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad kairė plaštaka patinusi, skausminga, skausmingi sąnario judesiai, yra plaštakos pirštų kontraktūra, rekomenduojama tiek reabilitacinis, tiek operacinis gydymas (1 t., b. l. 173). 2024 m. rugpjūčio 12 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad pacientės kairė plaštaka kiek patinusi, skausminga, judesiai per riešą kiek riboti, per plaštakos pirštus išlieka riboti, pirštų sąnarių kontraktūros, judesiai skausmingi. Plaštakos raumenų jėga apie 3 balus, apsunkintas apsitarnavimas, smulkioji motorika, kasdienė veikla, rekomenduojama ambulatorinė reabilitacija (1 t., b. l. 174). Iš 2024 m. spalio 21 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad buvo įvertinta lūpos situacija bei nurodyta, kad vidinėje pusėje čiuopiamas sustorėjęs, iškilęs, kietas randas, deformuojantis raudonio liniją, aptartas gydymo planas, galimos operacijos galimybės, tačiau tikslinga išlaukti iki 6 mėnesių po traumos, kad randas būtų pilnai susiformavęs (1 t., b. l. 164). Taip pat 2024 m. rugpjūčio 7 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuota, kad buvo atlikta konsultacija Nacionaliniame vėžio institute dėl patirtos traumos, stipriai sumuštos kairės krūties, rekomenduotas kontrolinis tyrimas po 6–12 mėnesių, operacijos – bazaliomos šalinimas, pagal sudarytą tyrimų planą – numatyta krūtų, limfmazgių echoskopija, dėl tolimesnės gydymo taktikos bus sprendžiama po atliktų tyrimų (1 t., b. l. 165–167). Kaip matyti ir iš 2024 m. spalio 22 d. atlikto V. K. apsilankymo dėl kelio sąnario skausmo, jai nustatytas patelofemoralinio sąnario II laipsnio chondromaliacija, rekomenduojama riboti krūvius bei išrašytas siuntimas pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją (1 t., b. l. 173). Tuo tarpu iš 2024 m. birželio 4 d. išrašo apie apsilankymą VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje matyti, pacientė skundėsi skausmu 21, 22 dantų srityje, apžiūrėjus buvo stebima, kad dantys minimaliai paslankūs, perkusija skausminga, rekomenduojama gydytojo-endodontologo konsultacija dėl šių dantų gyvybingumo įvertinimo, tolimesnio gydymo poreikio (1 t., b. l. 169). 2024 m. birželio 6 d. odontologijos klinikos išraše užfiksuota, kad sudarytas gydymo planas – 21 danties endodontinis gydymas, savalaikis ir hermetiškas vainiko atstatymas, taip pat suplanuota vizitacija ateityje (1 t., b. l. 183). 2024 m. spalio 2 d. užfiksuoto vizito metu išraše nurodyta, kad atliktas gydymas 21 danties vainike ir pulpos kameroje kontrastuoja užpildas, numatytas ilgalaikis dantų gydymas, rekomenduojama atvykti apžiūrai po 6 mėnesių, pateikta talono kopija dėl 2025 m. balandžio 2 d. vizito odontologijos klinikoje (1 t., b. l. 185, 200).
12. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. K. detalizavo, kad 2024 m. liepos 3 d. konsultavęs gydytojas užrašė į eilę kairės rankos sąnario artrodezei – operacijai. Praėjus reabilitaciją, kairės plaštakos tinimas šiek tiek atslūgo, tačiau rankos judesiai per riešą liko kiek riboti, per plaštakos piršus riboti (ypač V piršto), išsivystė sąnarių kontraktūros, išsivystė pirštų sąnarių potrauminė artrozė, dėl ko judesiai tapo skausmingi, laukia operacijos, šiuo metu yra 25-ta eilėje, vėl bus nedarbinga 3 mėnesius (2 t., b. l. 56–75). Nukentėjusioji V. K. parodė, kad reabilitaciją dėl kairio kelio baigė 2024 m. lapkričio 21 d., kasdien atlieka pratimus kojų raumenims stiprinti. Po reabilitacijos buvo konsultuota gydytojo ortopedo traumatologo, kuris paskyrė vaistą, vartoja tepalą. Dėl lūpos operacinio gydymo ir danties gydymo nukentėjusioji V. K. parodė, kad šiuo metu yra 708-ta laukimo eilėje pakartotinei plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo konsultacijai, šią traumą gydosi ligi šiol tepa kremą rando minkštinimui. Traumos metu patirto smūgio metu priekiniai viršutiniai 21 ir 22 dantys prakirto viršutinės lūpos vidinį paviršių, pažeidė išorinį paviršių, labai kraujavo, klibėjo priekiniai dantys, skaudėjo, negalėjo kąsti. Jai iki šiol skauda, vengia kąsti, jis yra pakeitęs poziciją. Tikėtina, kad prieš traumą buvusį sveiką dantį ateityje reikės dengti laminate. Pasak nukentėjusiosios V. K., traumos metu buvo labai sumušta kairė krūtis. Buvo nuspręsta neoperuoti, paskirti antibiotikus, krūtis buvo labai skausminga, negalėjo miegoti ant kairio šono. Šiuo metu laukia eilėje echoskopijai Nacionaliniame vėžio institute. Nerimauja, kad gali susirgti krūties vėžiu, nuo kurio mirė mama ir kuriai vėžys išsivystė po traumos. Šiuo metu yra 143-čia laukimo eilėje krūtų ultragarsiniam tyrimui. Nukentėjusiosios teigimu, dėl patirtų traumų ji dar mažiausiai 4 metus į ateitį bus priversta tęsti gydymą, lankytis pas gydytojus, kentėti nuolat pasikartojančius skausmus, patirti psichologinius išgyvenimus, atlikti sudėtingas operacijas ir reabilituotis (2 t., b. l. 56–75). Pirmosios instancijos teismas šią civilinio ieškinio dalį tenkino ir nurodė, kad dėl I. T. neatsargaus paspirtuko vairavimo ir susidūrimo su nukentėjusiąja, kurio metu jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ji, be kita ko, turėjo planuoti numatomas būsimo gydymo išlaidas ir reabilitaciją.
13. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartus nukentėjusiosios V. K. pateiktus duomenis dėl būsimų vizitų, konsultacijų, planuojamų operacinių gydymų, kuriuos iš esmės patvirtina nukentėjusiosios prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikti duomenys apie 2025 m. kovo–balandžio mėn. teiktą gydymą dėl plaštakos ir pas odontologą bei su tuo susijusias turėtas išlaidas, pažymi, kad išlaidos, susijusios su lūpos rando plastika, danties gydymu, kairės plaštakos operacija, vaistais ir medicinos priemonėmis, būsimomis gydytojų konsultacijomis dėl krūties, kelio gydymo, yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, akivaizdžios, realios, būtinos ir protingos. Akivaizdu, kad dėl patirti sužalojimai V. K. neleidžia funkcionuoti kaip iki sveikatos sutrikdymo, dėl jų ji jaučia diskomfortą, jos judėjimas apribotas. Pagrindą taip manyti patvirtina tos aplinkybės, kad praėjus net keliems mėnesiams po patirto sužalojimo, V. K. gydymas buvo tęsiamas (kuris tęsiamas ir po skundžiamo nuosprendžio priėmimo) ir teiktinos tolimesnės rekomendacijos dėl būsimo gydymo, todėl neabejotina, kad šios išlaidos yra realios. Kaip matyti, vertinant tokio pobūdžio paslaugų kainas Lietuvoje, 2 560 Eur nurodyta suma už visų paminėtų kūno sričių būsimas gydymo paslaugas nėra per didelė, yra proporcinga patirtiems kūno sužalojimams ir būsimam gydymui padengti. Be to, žalą padaręs asmuo turi atlyginti nebūtinai faktiškai jau patirtas su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas. Kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių ir pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs būsimą žalą remiantis realia jos atsiradimo tikimybe ir patenkinęs nukentėjusiosios V. K. reikalavimą priteisti būsimas gydymosi išlaidas, netinkamai taikė įstatymų normas, reglamentuojančias turtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
14. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat prašo iš jo priteistą 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą sumažinti ir priteisti 1 500 Eur neturtinė žalos atlyginimą. Su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti.
15. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.
16. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, ir vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.
17. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusioji V. K., be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl I. T. veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, psichologinių išgyvenimų dėl pasikeitusio gyvenimo būdo, nepilnavertiškumo jausmą, kitų nepatogumų, susijusių su gydymosi procesu. Kaip teisingai pažymima ir apeliaciniame skunde, dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį.
18. Šioje byloje apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimo nukentėjusiajai V. K., pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į I. T. kaltę, t. y. kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę pripažino iš karto po įvykio ir nuoširdžiai gailėjosi, tyčios sužaloti ar kaip nors pakenkti nukentėjusiajai V. K. neturėjo, padaryta veika tiesiogiai nebuvo kėsinamasi į jos sveikatą ar gyvybę, taip pat sprendė, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo objektyvumui turi įtakos ir padarytos turtinės žalos dydis, kuris šioje byloje yra nemažas. Kartu apylinkės teismas įvertino, kad nukentėjusiajai V. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko ji patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Po nagrinėjamo įvykio nukentėjusioji V. K. gulėjo ligoninėje dėl trauminės subdurinės hemoragijos, delnakaulio lūžio, lūpos žaizdos, krūties sumušimo, dėl kurių ji juto skausmą, turėjo išgyvenimų ir nepatogumų, kurį laiką turėjo gydytis ir buvo nedarbinga.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimui reikšmingas aplinkybes, siekė užtikrinti balansą tarp padarytos žalos, nusikalstamos veikos pavojingumo ir jos sukeltų padarinių. Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas jau aptarta anksčiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad 3 500 Eur suma yra pakankama nukentėjusiosios I. K. neturtinei žalai atlyginti, nurodė išsamius argumentus, kodėl priteistina būtent tokia suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuosprendyje pateikti motyvai yra pakankami, išsamiai aptartos aplinkybės, sąlygojusios būtent tokio neturtinės žalos dydžio nustatymą, o pati neturtinės žalos atlyginimo suma nėra pernelyg maža ar per didelė, ji nustatyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.
20. Įvertinus nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, taip pat reikia atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala netyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais eismo įvykių bylose teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo kelių šimtų eurų iki 5 792 Eur. Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo priteisiama apie 2 000–3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2012, 2K-410/2012, 2K-239/2013, 2K-252-677/2015, 2K-287-697/2017, 2K-211-895/2018 ir kt.). Nepaisant to, šios konkrečiose bylose teismų suformuotos priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti ribos, nors ir privalomos atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio panašaus pobūdžio bylose, tačiau negali būti laikomos teisine taisykle, juolab atsižvelgiant ir į tai, jog atskirose bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra analogiškos, o be to, būtina atsižvelgti ir į kasmetinę fiskalinę infliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-121-697/2020). Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai 3 500 Eur dydžio pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti, iš esmės įvertino nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą kaip artimą maksimaliam teismų formuojamoje praktikoje atlygintinos žalos dydžiui, kuris, kaip minėta, panašaus pobūdžio bylose artimas 3 000 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai atsiradę neigiami padariniai, susiję su jos žymiu sveikatos pablogėjimu, gyvenimo kokybės suprastėjimu ir kt., vadovaujantis byloje esančių aplinkybių visuma, iš tiesų yra itin skaudūs ir todėl privalo būti teisingai kompensuoti. Iš viso to, kas aptarta anksčiau, matyti, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta 3 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė, todėl neturi būti mažinama labiau, negu pirmosios instancijos teismas sumažino nuo prašomos priteisti civiliniame ieškinyje. Apeliaciniame skunde apeliantas jokių aplinkybių, kodėl priteista suma turėtų būti mažinama, nenurodė.
21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu, o asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, I. T. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, I. T. (I. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžio atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.