Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-64-324/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-08
Bylos Nr.: e2A-64-324/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-00015-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
Atsakovas: L. B.
Ieškovas: E. B.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-64-324/2024Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00015-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. patikslintą ieškinį atsakovei L. B. ir atsakovės L. B. priešieškinį ieškovui E. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. B. (toliau – ir ieškovas) teismo prašė: 1) pakeisti Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6977-292/2022 patvirtintos patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pirmo punkto dalį ir nustatyti, kad dukters L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnametė duktė) gyvenamoji vieta yra nustatoma su vaiko tėvu (ieškovu) jo gyvenamojoje vietoje; 2) pakeisti Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6977-292/2022 patvirtintos patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių antrą punktą, jį išdėstant taip <...> Priteisti iš atsakovės L. B. (toliau – ir atsakovė) nepilnametei dukrai po 150 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą. Priteisti iš atsakovės nepilnamečiui sūnui N. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnametis sūnus) po 150 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą. Vaikų išlaikymo dydį indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko vaikų tėvas, lėšas skiriant nepilnamečių vaikų kasdieninių poreikių tenkinimui <...>; 3) nustatyti skyrium gyvenančios motinos (atsakovės) ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, pagal kurią: 3.1) atsakovė turi teisę neribotai bendrauti su dukra telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, naudojant vaizdo skambučių paslaugas, atsižvelgiant į dukters norą, vaiko užimtumą ir poilsio režimą; 3.2) atsakovė kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės trečiadieniais nuo 17 val. turi teisę paimti dukrą iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos (vaikų darželio) pas save, o ieškovas dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos paima pas save tą pačią dieną nuo 19 val. iki 20 val.; 3.3) kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės trečiadieniais, kuomet nepilnametė dukra nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, išskyrus atvejus kai vaikas serga, atsakovė turi teisę dukrą paimti iš dukros gyvenamosios vietos nuo 17 val. pas save, o ieškovas dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos paima pas save tą pačią dieną nuo 19 val. iki 20 val.; 3.4) atsakovė kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. turi teisę paimti dukrą iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos (vaikų darželio) pas save ir parveda dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19 val. iki 20 val.; 3.5) kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais kuomet nepilnametė dukra nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, išskyrus atvejus kai vaikas serga, atsakovė dukrą paima iš jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. pas save ir parveda dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19 val. iki 20 val.; 3.6) Kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės šeštadieniais atsakovė dukrą paima iš jos gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 11 val. pas save ir parveda dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.; 3.7) Kiekvienais metais Kūčias, t. y., gruodžio 24 d., dukra sutinka su tėvu. Pirmą Kalėdų dieną, t. y., gruodžio 25 d., nuo 10 val. iki 11 val., motina pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parveža į dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 18 val.; 3.8) Naujuosius metus dukra neporiniais metais sutinka su motina. Motina dukrą gruodžio 31 d. iki 17 val. pasiima iš jos gyvenamosios vietos ir parveža ją Naujųjų metų sausio 1 d. iki 20 val. Ši tvarka gali būti pakeista abiejų tėvų bendru susitarimu; 3.9) dukters motina kiekvienais metais dukrą Šv. Velykų dieną pasiimą iš jos gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 11 val. ir parveda dukrą tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 20 val.; 3.10) kiekvienais metais gegužės pirmąjį sekmadienį (Motinos dieną) ir motinos gimtadienio dieną dukrą motina paima iš dukros gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 11 val. ir parveda dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 20 val.; 3.11) jeigu pasikeis dukters L. gyvenamoji vieta, tėvas iš anksto praneša dukters motinai, kad nebūtų sutrukdyta dukters bendravimo su motina tvarka. Motinai per tris dienas turi būti pranešta apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Tėvas be raštiško motinos sutikimo neturi teisės vaiko išvežti gyventi į užsienį; 3.12) tėvas netrukdys motinai paimti dukterį į įvairius renginius, koncertus ir kitas pramogas, motinai informuojant dukters tėvą iš anksto (nemažiau kaip prieš 2 dienas), atsižvelgiant į aplinkybes; 3.13) tėvas nedelsiant motinai praneša apie dukters susirgimus, gydymą, ligas ir sudaro galimybę motinai aplankyti dukrą namuose jos sirgimo metu, jeigu dukra serga bendravimo su motina dienomis arba liga tęsiasi ilgiau nei 3 dienas; 3.14) dukters gimtadienio dieną, t. y. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini), tėvų tarpusavio susitarimu, motinai sudaromos galimybės matytis ir bendrauti su dukra; 3.15) atsakovė privalo informuoti dukters tėvą SMS žinute arba telefoniniu skambučiu ne vėliau kaip prieš 1 dieną, o jei priežastis (liga, užimtumas darbe ar panašiai) atsiranda vėliau, dėl kurios ji negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos, tai iškart kai tokia priežastis sužinoma ar atsiranda. Taip pat dukters tėvas privalo informuoti dukters motiną SMS žinute arba telefoniniu skambučiu ne vėliau kaip prieš 1 dieną, o jei priežastis (liga, užimtumas darbe ar panašiai) atsiranda vėliau, dėl kurios dukra negalėtų susitikti su motina, tai iškart kai tokia priežastis sužinoma ar atsiranda. Tokiu atveju, motinos bendravimas su dukra perkeliamas kitu, šalių suderintu laiku; 3.16) nepriklausomai nuo bendravimo su dukra nustatyta tvarka (3.1-3.15 punktai) tėvai tarpusavio susitarimu ir informavę vienas kitą iš anksto (nemažiau kaip prieš 2 dienas), gali bendrauti su dukra ir kitu laiku; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog vykstant skyrybų procesui atsakovė primygtinai reikalavo, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Jis tuo metu neprieštaravo, kadangi dukra didesnę laiko dalį praleisdavo su motina ir jis manė, jog motina gebės tinkamai pasirūpinti jų dukra, tačiau vaiko gyvenimo sąlygos pasikeitė į blogąją pusę. Motina negali suteikti vaikui būtinų sąlygų jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi, dėl savo ūmaus būdo ilgą laiką negali susirasti pastovaus darbo, yra labai konfliktiškas žmogus, konfliktų nevengia ir nepilnamečio vaiko akivaizdoje. Dėl savo keisto būdo atsakovė ilgai neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl su mažamete dukra laikinai gyveno Šeimos krizių centre. Nors šiuo metu atsakovei yra suteiktas dviejų kambarių socialinis būstas, tačiau būste nėra baldų ir kitų būtinų daiktų, reikalingų normaliam gyvenimui. Už būstą reikia mokėti nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius, o kadangi atsakovė tik pradėjusi darbo santykius juos greitai nutraukia, yra didelė rizika, kad nesusimokėjus mokesčių gali būti nutraukta būsto nuomos sutartis ir atsakovė vėl prarastų gyvenamąjį plotą. Atsakovė vengia gydytis, sąmoningai nevartoja jai paskirtų vaistų. Jis bandė tartis su atsakove taikiai, tačiau nepavyko. Jis dirba, gauna pastovias pajamas, su dviem savo sūnumis gyvena išsinuomotame bute, turi visas galimybes tinkamai pasirūpinti ir savo dukra.

3. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė: 1) palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 1 punktą; 2) pakeisti Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 3 punktą, išdėstant jį taip: „3.1. Šalys susitaria, kad ieškovas pasiima dukrą kas antrą sekmadienį 18 val. iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į motinos gyvenamąją vietą kitą sekmadienį 18 val. 3.2) atsakovė bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kas antrą savaitę, kuomet dukra būna su atsakove, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. Apie konkretų sūnaus pasiėmimo laiką motina praneša vaiko tėvui ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną dieną.“; 3) nekeisti kitų Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų.

4. Nurodė, kad šiuo metu jai yra suteiktas socialinis būstas, kuriame yra du kambariai. Dukra turi atskirą gyvenamąją erdvę, kurioje yra būtini baldai žaisti ir ilsėtis. Ieškovas taip pat gyvena dviejų kambarių nuomojamame bute su dar dviem jų vaikais. Dukrai nėra galimybės pas tėvą turėti atskiro kambario žaidimui, ugdymui ir poilsiui. Ji laikinai neturėjo santaupų, nuolatinio darbo, tačiau šiuo metu situacija iš esmės yra pasikeitusi ir ji gali tinkamai pasirūpinti savo dukra. Dukra yra labai prisirišusi prie jos, jas sieja artimas emocinis ryšys, dukra išgyvena dėl laikino jos gyvenamosios vietos pakeitimo. Pastebėjo, kad paskutiniu metu nepilnametis sūnus vengia pasimatymų su ja, yra atitolęs, nekalbus, retsykiais piktas, vengiantis kontakto, todėl mano, kad vaikams ji apibūdinama kaip bloga, nesirūpinanti vaikais motina ir tai atsiliepia jos ir vaikų tarpusavio santykiams. Dėl to prašo pakeisti ir sukonkretinti bendravimo tvarką su abiem nepilnamečiais vaikais. Mergaitei reikia motinos šilumos, dėmesio, o laikini pasimatymai su dukra blogina artimą ryšį, jaučiamas vis didėjantis atotrūkis tarp jos ir dukros, kas taip pat blogina mergaitės emocinę psichologinę būseną, o atsakovei sukelia dvasinius išgyvenimus. Pripažįsta, jog dėl šeimos iširimo, pajamų ir būsto netekimo labai išgyveno, buvo pablogėjusi sveikatos būklė. Šiuo metu jos sveikata ir psichologinė būsena yra gera, ji nevartoja alkoholio, narkotikų ar kitų psichotropinių medžiagų, yra pasiryžusi ir deda maksimalias pastangas gyventi pilnavertį gyvenimą, gauti pakankamai pajamų ir auginti savo dukrą bei bendrauti, auklėti ir neprarasti emocinio ryšio su kitais savo vaikais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priešieškinį atmetė. Pakeitė Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6977-292/2022 patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 1 punktą ir nustatė, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš atsakovės materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo (2023 m. sausio 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminiam atstovui (ieškovui). Pakeitė Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6977-292/2022 patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 3 punktą ir nustatė, kad atsakovė pasiima dukrą kas antrą sekmadienį 18.00 val. iš ieškovo gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į tėvo gyvenamąją vietą kitą sekmadienį 18.00 val. Atsakovė bendrauja su sūnumi kas antrą savaitę, kuomet dukra būna su atsakove, nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Apie konkretų vaikų pasiėmimo laiką motina praneša vaikų tėvui ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Nutraukė Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-6977-292/2022 2 punktu priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai išieškojimą iš ieškovo. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 1 155 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-6977-292/2022 dalį paliko nepakeistą.

6. Teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6977-292/2022 nutraukta E. B. ir L. B. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus N. B. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu E. B., o dukros L. B. gyvenamoji vieta yra nustatoma su vaiko motina L. B.. Šalys susitarė, kad tėvas teiks išlaikymą dukrai L. B. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, o motina teiks išlaikymą sūnui N. B. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.

7. Nurodė, jog byloje pateikta 2023 m. sausio 11 d. VšĮ Alytaus poliklinikos pažyma, kurioje nurodyta, kad stebint atsakovės būklės pablogėjimą duotas siuntimas psichologinių testų atlikimui. 2022 m. birželio 8 d. ji grįžo pakartotinai, reikalaudama išduoti pažymą, ar gali dirbti, buvo konfliktiška, priešiškai nusiteikusi, teko kviesti policiją. Neatvyko atlikti psichologinio tyrimo, neatvyko pas (duomenys neskelbtini) registruotu laiku. Pacientė tvirtino, kad 3 metus laiko vaistų nenaudoja. Taip pat byloje pateikta 2023 m. birželio 5 d. VšĮ Alytaus poliklinikos pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovei nustatytas (duomenys neskelbtini), gydymas neskiriamas, nes atsakovė atsisako bet kokio gydymo. Iš Skyriaus kartu su išvada pateikto VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro 2023 m. gruodžio 19 d. Pagalbos plano nustatyta, kad atsakovė nebendrauja, nebendradarbiauja, neteikia informacijos, dėl ko socialinis darbas gali vykti minimaliai. Jai buvo iškelti įsipareigojimai, suteikta pagalba, kurios ji nepriima arba priima tik iš dalies, kelia problemas, įtampą ir konfliktus šeimos krizių centre. Atsakovei buvo paaiškinta, kad dėl turimos diagnozės ji privalo kreiptis į gydytojus, tačiau ji nesikreipė. Atsisako lankyti efektyvios tėvystės mokymus, vengia gaminti dukrai maistą, maitina pusfabrikačiais. Dirbant su atsakove situacija šeimoje nesikeičia, atsakovė nebendradarbiauja, nepriima pagalbos, konfliktiška, nemandagi, į išsakytas pastabas nereaguoja. Psichologo konsultacijas lankė nenuosekliai; pasak psichologo, atsakovė turi vidinių problemų, su kuriomis reikia dirbti. Vertina, jog atsakovė negeba užtikrinti būtiniausių dukros poreikių. VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų 2023 m. sausio 5 d. rašte Nr. SD-84 nurodyta, kad situacija šeimoje nepakitusi, atsakovė toliau nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nevykdo Pagalbos plane numatytų įpareigojimų – nelanko psichologo konsultacijų, užregistruota nevyksta į (duomenys neskelbtini) konsultacijas. Periodiškai nesilaiko Centro vidaus tvarkos taisyklių, konfliktuoja su socialinių paslaugų gavėjomis, gyvenančiomis Centre. 2023 m. sausio 5 d. atsakovė, grįžusi iš darbo, grubiai elgėsi su savo mažamete dukra, šaukė ant jos kitų vaikų bei individualios priežiūros darbuotojos akivaizdoje. Teismo vertinimu, pirmiau aptarti duomenys patvirtina faktą, kad atsakovė turi rimtų psichologinių sveikatos problemų. Pirmiau nurodytas faktines aplinkybes bei pastarąją teismo išvadą patvirtina atsakovės neadekvatus, priešiškas, agresyvus elgesys teismo posėdžio metu. Teismo nuomone, šios aplinkybės leido daryti išvadą, kad atsakovė dėl jai diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ligos, problemos nepripažinimo ir vengimo gydytis neigiamai įtakoja mažametės dukters emocinį saugumą. Dėl to padarė išvadą, kad atsakovė negalės tinkamai pasirūpinti savo nepilnamete dukra ir suteikti būtinų sąlygų jos fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi, tokiu būdu bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.

8. Nurodė, kad iš Skyriaus byloje pateiktos 2022 m. birželio 29 d. išvados nustatyta, kad šiuo metu atsakovė gyvena socialiniame būste, kuriame dukrai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Tačiau per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki šios dienos atsakovė pakeitė keturias darbovietes. Atsakovė su atvejo vadybininke ir socialine darbuotoje nebendradarbiauja ir nebendrauja, į organizuojamus atvejo nagrinėjimo posėdžius neatvyksta, nepriima siūlomos pagalbos, nevykdo Pagalbos plane numatytų pagalbos priemonių - atsisakė kartu su dukra lankytis psichologo konsultacijose, socialinei darbuotojai ir atvejo vadybininkei nėra žinoma, ar lankėsi (duomenys neskelbtini) konsultacijose. Be to, atsakovė turi įsiskolinimą už būsto nuomą ir komunalines paslaugas. Atsakovė dėl skolos už būsto nuomą jau yra netekusi būsto. Ji yra nepastovi darbo rinkoje, dažnai keičia darbovietes, nors nemoka vaikams išlaikymo, nemoka ir nuomos už būstą bei komunalinių mokesčių. Teismas vertino, jog yra rizika, kad atsakovei gali būti nutraukta būsto nuomos sutartis ir ji su nepilnamečiu vaiku vėl liktų be gyvenamojo būsto, tokiu būdu būtų pažeisti nepilnamečio interesai.

9. Nurodė, kad šalių nepilnametė dukra, kuriai yra šeši metai, buvo apklausta ir išreiškė savo nuomonę, jog nori gyventi pas tėtį, nes jis yra geras; kai nedirba, kartu važiuoja prie ežero, į parduotuves. Kai tėtis naktį dirba, tuomet ji nakvoja pas močiutę. Mergaitė negalėjo pasakyti, kaip sutaria su mama, kas jai pas mamą nepatinka, tačiau paaiškino, kad mama yra gera, padaro valgyti, žaidžia su ja. Mergaitei tinka toks gyvenimas, koks yra dabar, pakanka tiek, kiek mato mamą, nenorėtų vieną savaitę būti pas tėtį, kitą pas mamą, tačiau dėl ko - negalėjo pasakyti. 2023 m. sausio 16 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad mergaitė skyriaus specialistams teigė nežinanti, ar gali atsakyti į klausimą ar nori gyventi pas tėtį, nes nežino, ar mama leistų. Skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad mergaitės gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo metu labiau atitiktų vaiko interesus. Kadangi atsakovė nebendrauja ir nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nesigydo jai diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ligos, dažnai keičia darbovietes, mano, jog situacija atsakovės šeimoje nėra pakankamai stabili, kad nepilnametei dukrai gyvenant su motina būtų užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, būtų tinkamai užtikrinami nepilnametės poreikiai. Be to, ir pati mergaitė išreiškė norą gyventi su tėčiu. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į vaiko nuomonę, remdamasis šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, skyriaus išvada, sprendė, kad yra teisinis pagrindas patenkinti ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

10. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas vertino, kad ieškinys yra patenkintas visiškai, o priešieškinis atmestas, kadangi iš esmės visi ieškovo reikalavimai patenkinti, tik nustatytos kitokios bendravimo tvarkos sąlygos. Ieškovas nuo proceso pradžios geranoriškai sutiko su atsakove tartis dėl taikaus ginčo išsprendimo, tačiau atsakovė nebuvo linkusi bendradarbiauti, jokių pasiūlymų neteikė. Atsakovei priešieškiniu paprašius kitokios bendravimo tvarkos ieškovas nebuvo kategoriškas, neatsisakė taikiai tartis su atsakove ir sutiko su atsakovės prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka jos naudai. Dėl to vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas sprendė, kad būtų nesąžininga nesugrąžinti ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas pažeidė materialinės bei procesinės teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; kt.).

1.2. Teismas netyrė ir neanalizavo motinos ir dukros ryšio stiprumo, nevertino, kad dukrą atsakovė augino nuo gimimo, visuomet ja rūpinosi, žino jos visus poreikius, viena ją slaugė sergant, tuo tarpu ieškovas rūpinosi tik savo interesais. Atsakovės ir dukros ryšys yra labai stiprus, tai patvirtina ir su skundu pateikiami vaizdo įrašai bei nuotraukos, kuriuose matyti, kokia dukra yra laiminga su atsakove, nuolat šypsosi, kaip jos myli viena kitą, dukra netgi mokosi kartu su atsakove gaminti valgyti, kas paneigia teismo nustatytas aplinkybes, jog atsakovė dukrai neruošia maisto. Teismas elgėsi šališkai ir neobjektyviai, neanalizuodamas realios atsakovės ir dukros gyvenimo situacijos, remdamasis tik subjektyvia tam tikrų socialinių darbuotojų neigiamai atsakovę apibūdinančia informacija, kad neva ji nevykdė jų nurodymų.

1.3. Teismas netyrė ir nevertino fakto, nustatyto Atvejo vadybos 2022 m. rugsėjo 29 d. pagalbos plano 6 puslapyje, kuriame nurodyta, kad dukra jaučiasi gerai būdama su atsakove, yra guvi, drąsi, bendraujanti, susidraugavo su Centro mergaitėmis, kartu žaidžia. Teismas nevertino N. R. 2022 m. rugpjūčio 29 d. parodymų, kurie patvirtina, kad dukters interesai jai gyvenant ir būnant su atsakove nėra pažeidžiami.

1.4. Teismas netyrė ir neanalizavo tėvo ir dukros ryšio, kurio iki ginčo situacijos atsiradimo beveik nebuvo, ryšys nėra stipraus ir šiuo metu, nes dukra daugiausia laiko, skirto būti su ieškovu, praleidžia su močiute, pas kurią realiai ir gyvena. Teismas nevertino ieškovui nepalankių įrodymų, sprendime jų net nemini, nors byloje esantys dokumentai patvirtina, kad tėvo ir dukros ryšys yra silpnas – tėvas su dukra nuo 2019 m., kuomet šalys pradėjo gyventi skyriumi, praktiškai visai nebendravo, o dukra nuolat buvo prižiūrima tik atsakovės. Šias aplinkybes patvirtina 2022 m. rugsėjo 29 d. Pagalbos plane užfiksuoti specialistės V. T. parodymai.

Žemesnės instancijos teismas

1.5. Teismas konstatavo, kad atsakovė turi rimtų psichologinių problemų, tačiau tokia išvada neparemta objektyviais duomenimis (medicininiais dokumentais, ekspertizės išvada). Teismas nevertino fakto, kad atsakovė yra dirbanti mama, auginanti tris vaikus, kurių vienas jau pilnametis, prieš kiekvieną įsidarbinimą yra patikrinama jos sveikatos būklė. Teismas nevertino fakto, kad atsakovės darbingumas nėra apribotas, ji turi vairuotojo pažymėjimą, leidžiantį valdyti didesnio pavojaus šaltinį. Byloje yra nustatytas faktas, kad atsakovė gydėsi nuo anksčiau nustatytos ligos, o tai reiškia, kad gydymą priėmė ir priima kai jis būna realiai reikalingas, tačiau yra seniai pagijusi ir nėra jokių duomenų ar gydytojų išvadų, kad jos liga būtų paūmėjusi. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovei yra reikalingas gydymas, išskyrus ieškovo įvairiose institucijoje keliamas abejones dėl jos sveikatos, siekiant sudaryti sau palankias sąlygas atimti iš atsakovės dukrą. Gavusi teismo sprendimą, atsakovė užsiregistravo profilaktinei konsultacijai pas (duomenys neskelbtini), kuris patarė esant dabartinei stresinei situacijai (vykstant teisminiams ginčams) profilaktiškai kurį laiką gerti vaistus, kuriuos ji įsigijo ir juos vartoja, tačiau kitokio gydymo nepaskyrė. Siekiant paneigti nepagrįstą teismo išvadą, atsakovė teikia duomenis (medicinos dokumentų išrašą), jog lankosi ir gydosi, tačiau nėra įrašyta į (duomenys neskelbtini) registrą. 2023 m. sausio 26 d. Pagalbos plane patvirtinama, kad atsakovė sutinka lankyti psichologo konsultacijas, pagalbos plano rekomendacijas vykdo.

1.6. Atvejo vadyba atsakovei buvo pradėta ne dėl to, kad ji būtų pažeidusi dukros interesus, prieš ją smurtavusi, girtavusi ir pan. Teismas nevertino fakto, kad atvejo vadyba atsakovei ir dukrai buvo pradėta atsakovei paprašius socialinių darbuotojų suteikti socialinę pašalpą jai ir dukrai dėl to, kad tuo metu neturėjo kur gyventi, neturėjo finansinių lėšų būstui išsinuomoti, dėl ko tuo metu buvo priversta laikinai atiduoti dukrą gyventi pas ieškovą. Ši laikina ir sunki atsakovės gyvenimo atkarpa yra pasibaigusi, šiuo metu ji turi būstą, kuris suteiktas 5 metų laikotarpiui, turi darbą ir nuolatines pajamas.

1.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė yra konfliktinė asmenybė, rėmėsi tik subjektyvia atskirų asmenų nuomone. Atsakovė nėra konfliktiška asmenybė, tiesiog nuomonių išsiskyrimą tam tikri asmenys traktuoja kaip konfliktiškumą, nes nori, kad kiti asmenys gyventų pagal jų suformuotas taisykles. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. gegužės 22 d. išvadoje nurodė, jog skyriuje nėra duomenų, kad atsakovė šiuo metu darytų neigiamą įtaką savo nepilnametei dukrai ar kitaip pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, tačiau šio fakto teismas neįvertino. Atsakovės gerą psichologinę būseną patvirtina ir sėkmingas jos darbas naujoje darbovietėje, kurios vadovė teismui pateikiamoje charakteristikoje apibūdino atsakovę kaip su kolektyvu gerai bendraujančią, nekonfliktišką žmogų, draugišką, pritampančią prie kolektyvo bei imlią darbo procesui, nurodė, kad dirba gerai ir jos darbu yra patenkinta, o tai paneigia skundžiamame sprendime apie atsakovę sukurtą neigiamą įvaizdį.

1.8. 2022 m. rugsėjo 29 d. atvejo vadybos pagalbos plane (V. R. 2022 m. rugsėjo 29 d. parodymai) užfiksuota, kad ieškovui taip pat buvo rekomenduotos psichologo konsultacijos. 2023 m. sausio 26 d. pagalbos plane psichologo konsultacijos ieškovui buvo rekomenduotos jau ne pagal poreikį, tačiau teismas nesiaiškino, ar ieškovas vykdė pagalbos plano rekomendacijas, t. y. teismas įrodymus tyrė selektyviai.

1.9. Teismas nevertino ieškovo darbo pobūdžio ir darbo grafiko (darbo naktimis), kas svarbu sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą.

1.10. Teismas nesiaiškino ieškovo dorovinių ir kitokių asmenybės bruožų, nors ieškovas yra teistas ir to teismui neatskleidė.

1.11. Teismas nenustatė, ar ieškovas gamina maistą dukrai, kai ji būna su juo, tačiau remdamasis subjektyvia atskirų asmenų nuomone vertino atsakovės gebėjimus rūpintis dukra ruošiant jai maistą. Šios aplinkybės patvirtina ne tik įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, bet ir teismo šališkumą atsakovės atžvilgiu.

1.12. Teismas neįvertino atsakovės pastangų sudaryti kuo geresnes sąlygas dukrai gyventi su atsakove, neteisingai nustatė, kad atsakovė turi įsiskolinimą už būstą. Ji šiuo metu turi ir pastovų darbą, gauna pastovias pajamas, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog yra rizika, kad su atsakove gali būti nutraukta būsto nuomos sutartis ir atsakovė su nepilnamečiu vaiku vėl liktų be gyvenamojo būsto.

1.13. Teismas nenustatė ieškovo turtinės padėties, jo galimybių pasirūpinti dukra, nors, atsakovės žiniomis, ieškovo pajamos siekia vos kelis šimtus eurų per mėnesį. Teismas nevertino fakto, kad ieškovas būstą taip pat nuomoja, todėl jam gaunant nedideles pajamas yra tokia pati grėsmė būstą prarasti.

1.14. Teismas neanalizavo, kokie pasikeitimai įvyko po (duomenys neskelbtini) priimto teismo sprendimo. Iš esmės jokių pasikeitimų nebuvo, išskyrus laikiną atsakovės situaciją, kai ji buvo netekusi darbo ir būsto, tačiau ši situacija yra pakitusi į gerą pusę.

1.15. Teismas nevertino fakto, kad apie atsakovės buvusią ligą ir jos gydymą ieškovas žinojo iki (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo. Ieškovas neteisingai teigė, kad jis nežinojo atsakovės ligos sunkumo, neva atsakovė nuo ieškovo tai slėpė. 2018 metais, kuomet dar šalys gyveno kartu, ji gydėsi ligoninėje keletą savaičių, tą patvirtino byloje ir ieškovas, todėl jam atsakovės liga ir jos sunkumo laipsnis buvo žinomi.

1.16. Teismas, vertindamas dukros parodymus, neatsižvelgė į tai, kad jai yra tik 7 metai. Dukros parodymai, duoti vėlesniu metu teisme, skyrėsi nuo ankstesnių parodymų vaiko teisių apsaugos specialistams. Teismas neanalizavo, kodėl dukra, laikinai pagyvenusi pas tėvą, pradėjo keisti savo parodymus.

1.17. Byloje liko neatskleistas ir neįvertintas faktas, kad ieškovas atsakovei sistemingai trukdo bendrauti su dukra pagal nustatytą laikiną bendravimo su dukra tvarką, taip siekdamas ją atitolinti nuo dukros. Dėl šių pažeidimų atsakovė priversta dažnai kviesti policijos pareigūnus, ši situacija yra žinoma ir vaiko teisių apsaugos specialistams. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. vasario 9 d. nutarime nurodyta, kad ieškovas neneigia, jog dukros sutartu laiku atsakovei neduoda.

1.18. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas, nors realiai pagal sprendimo turinį priešieškinį ir ieškinį tenkino iš dalies. Teismas laikė, kad priešieškinio nebuvo pagrindo reikšti, nes ieškovas ir taip sutiko su priešieškinyje nurodyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, todėl teismas visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės. Tačiau teismas neįvertino fakto, kad atsiliepime į priešieškinį ieškovas su juo nesutiko, įskaitant ir reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Taigi faktas, kad ieškovas vėliau, po atsiliepimo į priešieškinį teismui pateikimo vykusio teismo posėdžio metu pripažino priešieškinio reikalavimus, nereiškia, kad ieškovas neprivalo padengti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Jei kita ieškovo ieškinio dalis ir būtų pagrįsta, teismas privalėjo ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies ir bylinėjimosi išlaidų iš vienos šalies kitai nepriteisti. Kiti patenkinti ieškinio reikalavimai (išlaikymas) yra išvestiniai, priklausantys nuo ieškinio reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo patenkinimo.

Atsiliepimas

12. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė, kokias konkrečias materialinės ir procesinės teisės normas pažeidė teismas.

2.2. Teismas sprendimą motyvavo.

2.3. Atsakovė nenurodė, kokių konkrečių įrodymų teismas byloje neištyrė. Nors apeliaciniame skunde ji teigia, kad teismas pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles, tačiau nenurodė, kuo pasireiškė netinkamas įrodymų tyrimas, kokie įrodymai teismo buvo įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles ir kuo pasireiškė toks pažeidimas (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), kokiais įrodymais teismas nepagrįstai rėmėsi arba kokius nepagrįstai atmetė ir kodėl, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

15. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, ar teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

16. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 20 d. nutarimą; Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. vasario 9 d. nutarimą; 2019 m. birželio 5 d. medicinos dokumentų išrašą; Privalomo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą; elektroninį receptą; vairuotojo pažymėjimą; 2023 m. sausio 26 d. pagalbos planą; pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą; įsakymą dėl bendrabučio gyvenamųjų patalpų nuomos; Bendrabučio gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir jos priedą; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą; sąskaitą už būsto nuomą bei komunalinius mokesčius; pažymas apie L. B. gydymą; 2021 m. lapkričio 14 d. medicinos dokumentų išrašą; 2021 m. gruodžio 14 d. prašymą Socialinės paramos skyriui; informacinius lapelius; 2019 m. gruodžio 31 d. ugdymo sutartį dėl N. B.; 2019 m. gruodžio 31 d. ugdymo sutartį dėl L. B.; 2022 m. rugsėjo 1 d. ugdymo sutartį dėl L. B.; 2023 m. rugpjūčio 16 d. charakteristiką; darbo užmokesčio pažymą; Motinos ir dukros fotonuotraukas; atsakovės būsto fotonuotraukas; CD laikmenas (motinos ir dukros vaizdo įrašus).

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nenurodė savo nuomonės dėl šių įrodymų priėmimo.

18. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

Žemesnės instancijos teismas

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę dėl apeliantės pateiktų naujų įrodymų, į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimas, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, priima atsakovės pateiktus naujus įrodymus, išskyrus Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 20 d. nutarimą, priimtą dėl įvykių (ištuokos proceso metu kilusių šalių nesutarimų), nesusijusių su nagrinėjama byla (CPK 180 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas juos įvertina tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui įvertinti.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

20. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.

21. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-320/2006, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą. Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr., pvz., EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Hokannen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimo byloje Gineitienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimo byloje G. B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36137/13, par. 105).

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas (duomenys neskelbtini) priimtu teismo sprendimu nustatytą šalių dukters gyvenamąją vietą su motina, nurodytą vertinimą atliko tinkamai.

24. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas neanalizavo, kokie pasikeitimai įvyko po (duomenys neskelbtini) priimto teismo sprendimo.

25. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2019 metų, jų santuoka bendru sutarimu nutraukta priėmus (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą, kuriuo patvirtina, jog šalių sūnaus N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, o dukters L., gim. (duomenys neskelbtini), su motina (faktiškai pagal tokią tvarką vaikai gyveno nuo tėvų apsigyvenimo skyrium pradžios). Šalys susitarė, kad su skyrium gyvenančiais vaikais bendraus be jokiu apribojimų, konkretų bendravimo laiką suderinus prieš dvi dienas, o atostogų laką suderinus prieš dvi savaites. Šalys susitarė įskaityti vienos kitai mokėtiną 150 Eur išlaikymą vaikams. Gyvendamos santuokoje šalys nuosavo būsto neįgijo, po santuokos nutraukimo ieškovas gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, atsakovė būstą taip pat nuomojo, keitė gyvenamąsias vietas. Dėl įsiskolinimo už nuomą ji būsto neteko, todėl 2022 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centrą nurodydama, kad turi išsikelti iš nuomojamo vieno kambario buto (jame išjungtas šaldytuvas, neveikia dujinė viryklė), su dukra neturi kur apsigyventi, vienintelės jos pajamos yra išmokos vaikui, kitų pajamų negauna, ji nedirba, yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams nustačius vaiko apsaugos poreikį, 2022 m. rugpjūčio 26 d. atsakovė su dukra laikinai apgyvendintos VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro Šeimos krizių centre (toliau – ir Centras). Iš VšĮ Alytaus poliklinikos 2022 m. rugsėjo mėn. pažymos matyti, kad atsakovei šios poliklinikos (duomenys neskelbtini), tačiau dvejus metus ši pacientė nesilanko ir nesigydo, 2022 m. birželio 7 d. buvo atvykusi profilaktiniam patikrinimui dėl darbo; (duomenys neskelbtini), tačiau pacientė neatvyko. 2023 m. sausio 16 d. atlikus nepilnametės L. situacijos vertinimą laikinąją priežiūrą nuspręsta nutraukti, nes motinos šeimai teiktos pagalbos priemonės yra išnaudotos ir neveiksmingos (motina nepriima arba tik iš dalies priima specialistų pagalbą, nevykdo pagalbos plane numatytų priemonių, nesprendžia (duomenys neskelbtini) gydymo problemų); nesant duomenų, kad tėvas savo valdžią naudotų priešingai dukros interesams, ji perduota tėvui, su kuriuo gyvena nuo 2023 m. sausio 16 d.

26. 2023 m. sausio 23 d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo. Būtinumą pakeisti gyvenamąją vietą grindė tuo, kad ieškinio pateikimo metu motina negali suteikti vaikui reikalingų gyvenimo sąlygų, nes niekur nedirba, todėl neišgali išsinuomoti jokio būsto, aprūpinti vaiko maisto produktais ir drabužiais, jos pajamas sudaro tik valstybės vaikui mokama išmoka. 2023 m. gegužės 2 d. pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovė negali suteikti vaikui būtinų sąlygų jo fiziniam, emociniam, dvasiniam vystymuisi, kadangi dėl savo ūmaus būdo ilgą laiką negali susirasti pastovaus darbo, susiradusi neišdirba ilgiau bandomojo laikotarpio, atsakovė yra labai konfliktiška, konfliktų nevengia ir dukros akivaizdoje, jai suteiktame socialiniame būste nėra baldų ir kitų būtinų daiktų, reikalingų normaliam pragyvenimui, yra didelė rizika, kad atsakovė negalės susimokėti būtinų būsto išlaikymo mokesčių ir būstą vėl prarasti; tokia situacija susidarė dėl to, kad ji vengia gydytis nuo jai diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ligos, atsisako bet kokios specialistų pagalbos; kadangi negali tinkamai pasirūpinti savo sveikata, yra didelė rizika, kad sugebės tinkamai pasirūpinti ir nepilnamete dukra.

27. 2023 m. sausio 24 d. atsakovei išnuomotas dviejų kambarių socialinis būstas bendrabučio tipo name. Išvadą teikiančios institucijos duomenimis, šiuo metu abiejų tėvų gyvenamuosiuose būstuose yra užtikrinamos vaikams būtinos gyvenimo sąlygos.

28. Pirmosios instancijos teismas šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą pakeitė konstatavęs, kad atsakovė dėl jai diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ligos, problemos nepripažinimo ir vengimo gydytis neigiamai įtakoja mažametės L. emocinį saugumą, dėl to darytina išvada, kad atsakovė negalės tinkamai pasirūpinti dukra ir suteikti būtinų sąlygų jos fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi, tokiu būdu bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. atsakovė pakeitė keturias darbovietes, nebendradarbiauja ir nebendrauja su atvejo vadybininke ir socialine darbuotoja, neatvyksta į organizuojamus atvejo nagrinėjimo posėdžius, nepriima siūlomos pagalbos, nevykdo Pagalbos plane numatytų pagalbos priemonių - atsisakė kartu su L. lankytis psichologo konsultacijose, socialinei darbuotojai ir atvejo vadybininkei nėra žinoma, ar lankėsi (duomenys neskelbtini) konsultacijose. Atsakovė yra įsiskolinusi už būsto nuomą ir komunalines paslaugas. Kadangi atsakovė dėl skolos už būsto nuomą jau yra netekusi būsto, yra nepastovi darbo rinkoje, dažnai keičia darbovietes, nors nemoka vaikams išlaikymo, nemoka ir nuomos už būstą bei komunalinių mokesčių, todėl yra rizika, kad su atsakovei gali būti nutraukta būsto nuomos sutartis ir atsakovė su nepilnamečiu vaiku vėl liktų be gyvenamojo būsto, tokiu būdu būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Be to, apklausos teisme metu šalių nepilnametė dukra nurodė, kad nori gyventi pas tėtį, o išvadą teikianti institucija pažymėjo, kad mergaitės gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo metu labiau atitiktų vaiko interesus.

29. Atmestinas apeliantės argumentas, jog teismas nevertino fakto, kad atvejo vadyba atsakovei ir dukrai buvo pradėta ne dėl to, kad ji būtų pažeidusi dukros interesus, o atsakovei paprašius socialinių darbuotojų suteikti socialinę pašalpą jai ir dukrai dėl neturėjimo kur gyventi.

30. Atvejo vadybos paskyrimą reglamentuoja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 37 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog atvejo vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko fizinį ar psichinį saugumą ir jo interesus. Pagal šio straipsnio 2 dalį, atvejo vadybininkas paskiriamas paaiškėjus, kad pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą yra pagrįstas, ir nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba nustačius vaiko apsaugos poreikį. Nagrinėjamu atveju apie galimą vaiko interesų pažeidimą (piniginių lėšų pragyvenimui ir būsto nuomai nebuvimą) pranešė pati atsakovė, todėl jai su dukra buvo suteikta atitinkama pagalba, t. y. vaiko interesų pažeidimo faktą pati atsakovė pripažino.

31. Iš dalies sutiktina su apeliante, kad priimdamas apeliacine tvarka vertinamą sprendimą pirmosios instancijos teismas išsamiai neanalizavo vaiko ir motinos ryšio stiprumo, visgi pažymėtina, jog vertindamas mergaitės paaiškinimus teismas nurodė, kad, kaip teigia vaikas, „mama yra gera, padaro valgyti, žaidžia su ja“, t. y. pirmosios instancijos teismas nepaneigė vaiko ir motinos ryšio. Dėl to apeliantės pateiktos fotonuotraukos ir 2022 m. birželio, liepos, rugsėjo, spalio mėnesiais bei 2023 m. gegužės mėn. daryti vaizdo įrašai, iliustruojantys visapusišką jos bendravimą su dukra, nevertintini kaip įrodymai, sudarantys pagrindą nuginčyti pirmosios instancijos teismo vertinimą motinos ir vaiko ryšio klausimu.

32. Tačiau apeliantė nepagrįstai teigia, kad dukters emociniai interesai gyvenant su motina apskritai nebuvo pažeidžiami. Apeliantė remiasi įrašu Atvejo vadybos 2022 m. rugsėjo 29 d. pagalbos plano 6 puslapyje, kuriame nurodyta, kad dukra jaučiasi gerai būdama su atsakove, yra guvi, drąsi, bendraujanti, susidraugavo su Centro mergaitėmis, kartu žaidžia, taip pat N. R. parodymais 2022 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad vaiko, kuomet jis būna su motina, emocinę būklę patvirtinantys įrodymai nėra vienareikšmiški.

Žemesnės instancijos teismas

33. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 26 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje pažymėta, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d. bendraujant su mergaite ji buvo nedrąsi, kalbinama vis žiūrėdavo į motiną, į klausimus neatsakydavo, tik šypsodavosi. VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro 2022 m. gruodžio 19 d. pagalbos plane nurodoma, kad atsakovei su dukra gyvenant Centre L. neleidžiama bendrauti nei su darbuotojais, nei su kitais Centro gyventojais, vaikas išeina iš kambario tik lydimas motinos, motina neišleidžia jos į bendro naudojimo patalpą; darbuotojams įėjus į kambarį mergaitė sėdi ant lovos, nuleidžia galvą ir nedrąsiai žiūri į motiną, neatsako į darbuotojų klausimus, galimai ji yra nuteikta prieš darbuotojus. 2023 m. sausio 16 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje pažymėta, kad 2023m. sausio 5 d. Centre motina grubiai elgėsi su dukra, ant jos šaukė; buvo girdima, kaip nusivedusi į savo kambarį ją barė, mergaitė verkė; pabandžius aiškintis situaciją atsakovė skubiai apsirengė ir su dukra išėjo iš Centro; motina nėra linkusi kalbėtis apie savo elgesį ir jį analizuoti, klausyti specialistų patarimų. 2023 m. sausio d. 10 d. Centro specialistų bendravimo su vaiku metu L. laukė motinos pritarimo, ar motina leis bendrauti su ja asmeniškai; aiškinantis, ar mama pyko ant jos radusi žaidžiant su kitais vaikais bendro naudojimo patalpoje ir ar mergaitė verkė, L. tai paneigė, t. y. nepatvirtino motinos elgesio su ja, kurį darbuotojai užfiksavo 2023 m. sausio 5 d.; paklausta ar norėtų gyventi pas tėtį, ji nedrąsiai sakė nežinanti, ar gali sakyti, nežino, ar mama leistų, ką mama sakytų.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siejant šias vaiko elgesio apraiškas su atsakovės gyvenimo Centre metu užfiksuotu jos konfliktišku, nemandagiu elgesiu, nebendravimu ir nebendradarbiavimu su darbuotojais bei specialistais, kitos gyventojos apkaltinimu, kad pastaroji smaugė jos dukrą, duomenimis apie Centre dėl to nuolat jaučiamą įtampą, aplinkybe, kad beveik mėnesį motina negamino dukrai maisto, nesigydė dėl jai nustatytos (duomenys neskelbtini) ligos, taip pat su mergaitės apklausos teismo posėdyje duomenimis (iš vaizdo įrašo matyti, kad vaikas linksmai pasakoja apie gyvenimą pas tėtį, kad tokio gyvenimo ji nenori keisti, apie žaidimus su trejais metais vyresniu broliu N. bei kad tėtis pyksta tik dėl jų kartais sukeliamo triukšmo, kad jai labai patinka takeliu nubėgti pas netoliese gyvenančią močiutę, su kuria būna kai tėtis dėl darbo išvyksta), darytina išvada apie tai, jog motina dukros elgesį formuoja tik pagal savo požiūrį, taip atitinkamais atvejais neigiamai įtakodama vaiko emocinį saugumą (CPK 185 straipsnis).

35. Nesutiktina su apeliante, kad, neanalizuodamas realios atsakovės ir dukros gyvenimo situacijos, remdamasis tik subjektyvia tam tikrų socialinių darbuotojų neigiamai atsakovę apibūdinančia informacija, teismas elgėsi šališkai.

36. Visų pirma, byloje atsakovės ir jos dukters gyvenimo situacija yra išanalizuota. Antra, spręsdamas dėl šalių reikalavimų pagrįstumo, teismas rėmėsi ne tik socialinių darbuotojų suteikta informacija, bet ir kitais bylos duomenimis. Trečia, nėra pagrįstos vados laikyti, kad darbines pareigas vykdančių socialinių darbuotojų pateikta informacija yra subjektyvios kilmės. Ketvirta, vadovaujantis nusistovėjusia Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika, nešališkumas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme gali būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Vadovaujantis subjektyviuoju testu, yra atsižvelgiama į konkretaus teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, o vadovaujantis objektyviuoju testu, yra nustatoma, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Pažymėtina, kad apeliantė tokių nešališkumo požymių nenurodė, o teismo atliekamas įrodymų vertinimas savaime nereiškia nei subjektyvios, nei objektyvios kilmės nešališkumo.

37. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad nuo 2019 m., kuomet šalys apsigyveno atskirai, ieškovo ir dukros ryšys buvo silpnas ir kad tai didele dalimi apsprendė šalių ginčai dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Pirmosios instancijos teismas detaliai neanalizavo dabartinio šalių dukters ir ieškovo ryšio, tačiau tai nesudaro pagrindo sutikti su apeliante, kad šio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Pažymėtina, kad mergaitė pas tėvą apsigyveno 2023 m. sausio 16 d., jos nuomonės teisme išklausyta 2023 m. birželio 23 d., t. y. vaiko gyvenimo tėvo namuose laikotarpis yra labai trumpas, taigi jo metu ir negalėjo susiformuoti ypatingai tvirtas jų ryšys, juolab atsižvelgiant į tai, kad dėl darbo pobūdžio (duomenys neskelbtini) ieškovas privalo vykti į komandiruotes, kurių metu vaikus prižiūri jo motina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi vaiko apklausos teismo posėdyje duomenimis, aiškiai patvirtinančiais vaiko norą gyventi kartu su tėvu. Nors mergaitė ir nepaaiškino, kodėl ji nori gyventi su tėvu, ji linksmai ir guviai kalbėjo apie šeimos veiklas (visi vyks į Jonines, eina į parduotuves, žaidžia su broliu, eina pas močiutę, tėtis prašo laikytis tvarkos, gamina maistą, pirks kitą butą), patvirtinančias visos šeimos ryšius. Pažymėtina ir tai, kad mergaitė negalėjo paaiškinti ir to, kodėl nenori gyventi su mama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai apsprendžia jos amžiaus (apklausos metu vaikui buvo nepilnai septyneri metai) ir raidos ypatumai (nors ikimokyklinio ugdymo sutartis su (duomenys neskelbtini) sudaryta 2019 m. gruodžio 31 d., atsakovė ilgą laiką mergaitės neleido į darželį, pateikė įrodymus apie vaiko veiklas darželyje tik 2022 metais, o priešmokyklinio ugdymo sutartis sudaryta 2022 m. rugsėjo 1 d.; vaiko raidą iliustruoja ir apeliantės pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas bandymas 2022 metais padeklamuoti eilėraštį, kurio mokė mama).

38. Atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie atsakovės turimas rimtas psichologines problemas nėra pagrįsta objektyviais duomenis. Ši išvada yra pagrįsta 2023 m. birželio 5 d. VšĮ Alytaus poliklinikos pažyma, VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro pateiktais duomenimis, kurių turinys bei agresyvus atsakovės elgesys teismo posėdžiuose yra nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas jo nekartoja. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog yra seniai pagijusi ir nėra jokių duomenų ar gydytojų išvadų, kad jos liga būtų paūmėjusi, kad jai reikalingas gydymas, išskyrus ieškovo įvairiose institucijoje keliamas abejones dėl jos sveikatos siekiant sudaryti sau palankias sąlygas atimti iš atsakovės dukrą. Minėta, jog 2022 m. rugsėjo mėn. VšĮ Alytaus poliklinikos pažymoje apie atsakovės medicininius duomenis nurodyta, kad atsakovei (duomenys neskelbtini), tačiau dvejus metus ši pacientė nesilanko ir nesigydo, 2022 m. birželio 7 d. buvo atvykusi profilaktiniam patikrinimui dėl darbo; įtarus (duomenys neskelbtini) duotas siuntimas psichologiniam ištyrimui, tačiau pacientė neatvyko. 2023 m. sausio 11 d. VšĮ Alytaus poliklinikos pažymoje nurodyta, kad stebint atsakovės būklės pablogėjimą duotas siuntimas psichologinių testų atlikimui. 2022 m. birželio 8 d. ji grįžo pakartotinai, reikalaudama išduoti pažymą, ar gali dirbti, buvo konfliktiška, priešiškai nusiteikusi, teko kviesti policiją. Psichologiniam tyrimui atlikti neatvyko, pas (duomenys neskelbtini) registruotu laiku neatvyko. Pacientė tvirtino, kad vaistų nenaudoja tris metus. 2023 m. birželio 5 d. VšĮ Alytaus poliklinikos pažymoje nurodyta, kad atsakovei nustatytas (duomenys neskelbtini), gydymas neskiriamas, nes atsakovė atsisako bet kokio gydymo; gydymas galimas, tikėtina geresnė pacientės būklė, tačiau reikalingas pacientės sutikimas, noras bendradarbiauti. Gydymo reikalingumą pripažįsta ir pati apeliantė, skunde nurodžiusi, kad po teismo sprendimo priėmimo užsiregistravo profilaktinei konsultacijai pas (duomenys neskelbtini), kuris patarė esant dabartinei stresinei situacijai profilaktiškai kurį laiką gerti vaistus, kuriuos ji įsigijo ir vartoja (apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nepateikė įrodymų apie būtent tokį gydytojo patarimą, tačiau jo paskirtas vaistas (duomenys neskelbtini) grupei (duomenys iš www.vaistai.lt)). Aplinkybės, kad apeliantė nėra įrašyta į (duomenys neskelbtini) registrą, kad nėra apribotas jos darbingumas, ji turi vairuotojo pažymėjimą, pirmiau minėtų medicininių duomenų nepaneigia.

39. Remdamasis nurodytais duomenimis ir siedamas juos su pirmosios instancijos teismo išvardintais atsakovės elgesio gyvenant VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centre bei pagalbos jai teikimo metu įrodymais, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovės nepripažįstama sveikatos problema ir vengimas gydytis neigiamai įtakoja mažametės dukters L. emocinį saugumą.

40. Minėta, kad šalių dukters gyvenamosios vietos pakeitimą pirmosios instancijos teismas motyvavo ir tuo, kad atsakovė dėl skolos už būsto nuomą jau yra netekusi būsto, yra nepastovi darbo rinkoje, dažnai keičia darbovietes; nors nemoka vaikams išlaikymo, nemoka ir nuomos už būstą bei komunalinių mokesčių, todėl yra rizika, kad su atsakove gali būti nutraukta būsto nuomos sutartis ir ji su nepilnamečiu vaiku vėl liktų be gyvenamojo būsto, tokiu būdu būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Apeliacinio skundo reikalavimus atsakovė grindžia aplinkybe, kad laikina ir sunki jos gyvenimo atkarpa yra pasibaigusi, šiuo metu ji turi būstą, darbą ir nuolatines pajamas, yra gerai charakterizuojama darbe, kas paneigia skundžiamame sprendime sukurtą neigiamą jos įvaizdį.

41. Pasisakant dėl šių apeliantės argumentų pažymėtina, jog nurodomas išvadas pirmosios instancijos teismas padarė ne siekdamas sukurti neigiamą atsakovės įvaizdį, o vykdydamas CPK 185 straipsnyje nustatytą įrodymų įvertinimo pareigą. Teismas teisingai konstatavo, kad 2023 m. birželio 1 d. atsakovė buvo įsiskolinusi už būsto nuomą 155,36 Eur. Tai patvirtina ir apeliantės pateiktas mokėjimo pranešimas dėl mokesčių apskaičiavimo per 2023 m. liepos mėnesį, iš kurio matyti, kad skolą ji likvidavo. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė neįsitvirtina nuolatinėje darbo vietoje ilgesniam laiko tarpui dėl savo kaltės – nors atsakovė ir nėra pastovi darbo rinkoje, tačiau deda pastangas susirasti darbą ir gauti pajamų, o sprendimo priėmimo metu nuo 2023 m. birželio 5 d. ji dirba D. K. individualioje įmonėje, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į Sodros duomenis apie atsakovės darbovietes 2022 m. – 2024 m. vasario 6 d. laikotarpiu, iš kurių matyti, kad D. K. individualioje įmonėje atsakovė dirbo tik iki 2023 m. spalio 6 d., nuo 2023 m. spalio 9 d. iki gruodžio 31 d. ji jau dirbo (duomenys neskelbtini), o duomenų apie jos socialinį draudimą vėlesniu laikotarpiu nėra. Taigi, nors apeliantės pateiktoje 2023 m. rugpjūčio 6 d. D. K. išduotoje atsakovės charakteristikoje ji apibūdinama kaip gera ir nekonfliktiška darbuotoja, šiuo metu tebėra išlikusi rizika, kad dėl pastovesnio darbo neturėjimo atsakovė vėl gali netekti pajamų, dėl ko negalėtų sumokėti būsto išlaikymo išlaidų ir vėl jo netekti.

42. Siejant visas nurodytas aplinkybes su šalių dukters pasirinkimu gyventi pas tėtį bei išvadą teikiančios institucijos nuomone, kad mergaitės gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo metu labiau atitiktų vaiko interesus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovo ieškinys dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo yra pagrįstas.

43. Minimą išvadą apeliantė kritikuoja remdamasi ir tuo, kad teismas nevertino ieškovo darbo pobūdžio ir grafiko (darbo naktimis); atsakovo teistumo; ar ieškovas ruošia dukrai maistą; aplinkybės, kad jo būste dukra neturi savo kambario, o pas atsakovę jį turėtų; kad teismas nenustatė ieškovo turtinės padėties; kad jis būstą taip pat nuomoja ir gaunant nedideles pajamas yra grėsmė būstą prarasti; kad gyvenant santuokoje ieškovas žinojo apie jos ligą; kad atsakovas sistemingai trukdo jai bendrauti su dukra pagal nustatytą tvarką, ką patvirtina 2023 m. vasario 9 d. policijos komisariato nutarimas.

44. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie argumentai nesudaro pagrindo priimti apeliantės pageidaujamą procesinį sprendimą.

45. Duomenų apie ieškovo teistumą apeliantė nepateikė, tokių duomenų nėra ir teismų informacinėje sistemoje Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), jo mėnesinės pajamos yra apie 1000 Eur per mėnesį, taigi nėra realios nuomojamo būsto praradimo grėsmės (apeliantė neįvardijo jokių tai patvirtinančių duomenų). Jo komandiruočių metu vaikus prižiūri ieškovo motina, o šalių dukra yra labai patenkinta santykiais su močiute. Nėra jokio objektyvaus pagrindo laikyti, kad gyvendami su tėvu vaikai yra nemaitinami. Gyvendama pas ieškovą, mergaitė naudojasi vienu kambariu su broliuku ir labai džiaugiasi jo draugija, o miega kitame kambaryje, kuriame yra jos ir tėvo lovos (šiame kontekste papildomai pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė, jog tėčio namuose mergaitė miega vienoje lovoje su tėvu; priešingai – L. pasakojo, kad pas močiutę yra du kambariai, viename ji miega su močiute vienoje lovoje, kitame kambaryje broliai, o pas tėtį viename kambaryje miega brolis N., kitame yra dvi lovos – jos ir tėčio). Vertinant pastarąjį apeliantės argumentą svarbi ir aplinkybė, kad atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra modelis, paimant vaiką kas antrą sekmadienį ir sugrąžint kitam iš tėvų sekantį sekmadienį (50:50), yra nustatytas tenkinant jos pačios prašymą, taigi kas antrą savaitę mergaitė galės naudotis atskiru kambariu pas motiną.

46. Apeliantė teisingai teigia, kad ieškovas žinojo apie jos ligą. Ieškovas valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui 2022 m. rugpjūčio 25 d. nurodė norintis, kad dukra gyventų su juo, tačiau, kadangi ji trejus metus gyvena su motina, kuri neleidžia susitikti su tėvu, neleidžia šio vaiko į darželį, todėl ją matantis retai, dėl ko jų ryšys yra susilpnėjęs, todėl jis supranta, kad šiuo metu dukros pasiėmimas jai sukeltų stresą; atsakovė serga (duomenys neskelbtini), tačiau ligos nepripažįsta, yra konfliktiška. Visgi esminė aplinkybė, dėl kurios ieškovas inicijavo nagrinėjamos bylos iškėlimą, buvo ne pati liga, o jos neigimo sukeltas atsakovės ir šalių nepilnametės dukters gyvenimo sąlygų pokytis, neatitinkantis geriausių vaiko interesų, todėl tai, kad ieškovas gyvenant santuokoje žinojo apie sutuoktinės ligą ir jos gydymąsi, nesudaro pagrindo byloje nustatytas aplinkybes vertinti taip, kaip to siekia apeliantė.

47. Tokio pagrindo nesuponuoja ir apeliantės nurodomi šalių nesutarimai dėl jos bendravimo su dukra pagal (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo nutartį (sprendimą), ką, anot apeliantės, patvirtina 2023 m. vasario 9 d. policijos komisariato nutarimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių nesutarimus dėl bendravimo tvarkos pagal (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą lėmė pernelyg neapibrėžtas pirminio susitarimo pobūdis. Iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, kuri šalis yra atsakinga dėl 2023 m. sausio 25 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patvirtintos laikinos motinos bendravimo su vaiku tvarka nevykdymo/vykdymo, nes nei viena šalis nesikreipė į antstolį dėl priverstinio šios nutarties nuostatų įgyvendinimo. 2023 m. vasario 9 d. policijos komisariato nutarimu konstatuota, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika ir nėra duomenų, kad teismo nutarties nepavyks įgyvendinti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

48. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49. Nustatyta, kad ieškovas byloje patyrė 1 155,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybė dėl atsakovės atstovavimo patyrė 488,33 Eur advokato pagalbos išlaidų.

50. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas visiškai, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su vertinimu, kad atsakovės priešieškinis yra atmestas. Priešingai – teismas pakeitė Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6977-292/2022 patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 3 punktą ir nustatė, kad motina pasiima dukrą L. kas antrą sekmadienį 18.00 val. iš tėvo gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į tėvo gyvenamąją vietą sekantį sekmadienį 18.00 val.; motina bendrauja su sūnumi N. B. kas antrą savaitę, kuomet dukra L. būna su motina, nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.; apie konkretų vaikų pasiėmimo laiką motina praneša vaikų tėvui ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną dieną.

51. Tai reiškia, kad bendravimo su šiais vaikais tvarką teismas nustatė ne pagal ieškovo ieškinyje išdėstytus reikalavimus, o pagal atsakovės priešieškinį, koreguodamas tik tai, kad su dukra atitinkamai bendrauja ne tėvas, o motina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismas faktiškai patenkino, nes pirmasis jos priešieškinio reikalavimas nekeisti Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6977-292/2022 patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 1 punkto, kuriuo dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina, faktiškai yra ne savarankiškas reikalavimas, o atsikirtimas į ieškovo ieškinį.

52. Apeliantė pagrįstai teigia ir apie tai, kad teismas neapgrįstai sprendė, jog reikšti priešieškinį nebuvo pagrindo, nes ieškovas ir taip sutiko su priešieškinyje nurodyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsiliepime į priešieškinį ieškovas su juo nesutiko, įskaitant ir reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, todėl aplinkybė, kad ieškovas vėliau, po atsiliepimo į priešieškinį teismui pateikimo teismo posėdžio metu pripažino priešieškinio reikalavimus, neatleidžia jo nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos atlyginti kitos šalies, kurios reikalavimai yra patenkinti, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

53. Nustačius paminėtas aplinkybes, kiekviena šalis turėtų atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina 666,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (1155-488,33).

Dėl bylos procesinės baigties

54. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl ši sprendimo dalis nekeistina (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl ši sprendimo dalis pakeistina, sumažinant iš atsakovės ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 666,67 Eur.

55. Duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinio proceso metu nėra.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Sumažinti iš atsakovės ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 666,67 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 37 centų).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėTomas RidikasEdita Šliumpienė