- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-04
- Bylos Nr.
- e2-286-841/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03788-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei J. B. ir advokatui V. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei R. S. dėl žalos atlyginimo laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės R. S. 32 115,13 Eur žalą ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai; priteisti iš atsakovės R. S. ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovai teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai, teismui paaiškino, kad atsakovė, būdama bendrovės vadove, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Ieškovės teigimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki ir atsakovei kilo pareiga kreiptis į teismą ne vėliau kaip 2023-01-01, nes, remiantis finansinės atskaitomybės dokumentais 2023-01-01 bendrovės turtą sudarė tik gautinos sumos, kurios, kaip paaiškėjo nemokumo administratorei, buvo neteisėtai įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Bendrovė neturėjo realių gautinų sumų, įrašai apie gautinas sumas buvo sukurti remiantis prielaidomis apie gautinas sumas, susijusias su karteliniais susitarimais dėl vilkikų pirkimo ir akcizų. Atsakovė nepateikė dokumentų, kurie galėtų patvirtinti tam tikrų įrašų egzistavimą, todėl ieškovės teigimu atsakovės nurodytos gautinos sumos neegzistavo 2023-01-01. Atsakovė ir bendrovės buhalterė padidino ieškovės balansą, teigdami, kad buvo atliktas turto vertinimas, tačiau neturi įrodymų, kad buvo atliktas transporto priemonių vertinimas, todėl neaišku, kaip atsakovė ir jos buhalterė atliko vertinimą. Be tinkamo turto vertinimo, nėra galimybės pagrįsti gautinas sumas. Kadangi raštinių įrodymų apie bendrovės turimą turtą nėra, ieškovės teigimu gautinų sumų nebuvo. Įvertinus bendrovės įsipareigojimus ir turtą, ieškovės teigimu 2023-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki. Ieškovės reikalaujamą žalos sumą sudaro bendrovės įsipareigojimai, atsiradę nuo 2023-01-01 iki bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos, todėl bendrovės skolos padidėjo iki 32115,13 Eur, šią susidariusią žalą prašo atlyginti ieškovė. Ieškovės teigimu mokestinės paskolos sutartys su Sodra ir mokesčių inspekcija buvo sudarytos, nes šios institucijos nevertino bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, nes buvo COVID-19 pandemijos laikotarpis, užteko pateikti prašymą, ir mokestinės paskolos ar mokėjimo atidėjimo sutartis buvo sudaroma. Ieškovė teigė, kad atsakovė galėjo teikti suklastotus dokumentus, siekdama įrodyti bendrovės mokumą ir galimybes vykdyti turtinius įsipareigojimus. Bendrovės mokumo vertinimas buvo neteisėtas, nes pateikti dokumentai neatspindėjo tikrosios situacijos. Nors atsakovė teigė, kad vykdė tam tikrus įsipareigojimus ir siekė išsaugoti bendrovę, tačiau savo veiksmais ji sukūrė papildomas prievoles kreditoriams, o ne didino įstatinį bendrovės kapitalą. Bendrovė savo mokestinių įsipareigojimų nevykdė, VMI ir Sodra nuolat siuntė raginimus susimokėti. Atsakovė, kaip bendrovės vadovė turėjo pareigą nuolat stebėti įmonės finansinę padėtį, ne tik rengiant finansines ataskaitas. Atsakovė, kaip įmonės vadovė, sąmoningai slėpė bendrovės nemokumą, nors turėjo žinoti apie jos finansinę padėtį. Atsakovė neįvykdė jai įstatymo nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip sukėlė 32115,13 Eur žalą kreditoriams. Atsakovė, laiku nesikreipusi į teismą dėl bankroto bylos, sukėlė žalą bendrovei, yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp jos neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Atsakovės kaltė pasireiškia ne tik nesikreipimu į teismą, bet ir finansinių atskaitomybės dokumentų klastojimu, siekiant parodyti, kad bendrovė yra moki.
Ieškovės atstovė nemokumo administratorė J. B. prašė ieškinį tenkinti, teismui paaiškino, kad reikalavo iš atsakovės papildomų paaiškinimų dėl neaiškumų, atlikus (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų analizę, dėl pervertinto balanso sudarymo. Bendrovės apskaitoje buvo nurašytos didelės vertės gautinos skolos ir kitos sumos be jokių tai pagrindžiančių dokumentų. 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovėje buvo apskaityta 122,500,00 Eur gautina suma iš (duomenys neskelbtini) pirkėjų. Ši suma lėmė pervertintą balansą, padidino įmonės turto vertę. 2023-09-30 likus (duomenys neskelbtini) mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat be jokio teisinio pagrindo ši suma buvo nurašyta per komandiruotės išlaidas, nors skolų nurašymas tokiu būdu yra neįmanomas. Nurodoma, kad buvo nurašyta suma 116.883,51 Eur ir perkelta 5616,17 Eur suma, kas patvirtina, kad 122500,00 Eur suma buvo įtraukta į apskaitą be jokio pagrindo. Administratorė atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, visos bendrovės buhalterinės apskaitos operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Be to, Finansų ministro 2022-02-11 įsakymu nustatyta, kad norint pripažinti skolą beviltiška, reikia įrodyti pastangas ją susigrąžinti, įskaitant kreipimąsi į antstolius. VMI taip pat pabrėžia, kad beviltiškos skolos nurašymui būtina pateikti įrodymus apie bandymus ją atgauti. 2021 m. gruodžio 31 d. suformuota gautinų pajamų suma yra nepagrįsta dokumentais. Administratorė pažymėjo, kad bendrovės finansiniuose dokumentuose (duomenys neskelbtini) metais buvo atlikta daug neaiškių įrašų, kurių neįmanoma atsekti, ir kurie nesutampa su įmonės finansiniais duomenimis, pateiktais registrų centrui. Pajamos buvo užskaitytos pavėluotai ir atbuline data, tai patvirtina pelno mokesčio deklaracija. Bendrovė (duomenys neskelbtini) m. finansinėse ataskaitose nurodo, jog pajamos ir sąnaudos pripažįstamos tik tada, kai jos uždirbamos. Tai reiškia, kad pajamos fiksuojamos tik tuo metu, kai įmonė suteikia paslaugas ir išrašo sąskaitas faktūras, o ne anksčiau. Lietuvos Respublikos finansų apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad pelno siekiantys ribotos civilinės atsakomybės asmenys turi rengti finansines ataskaitas pagal Lietuvos finansinės apskaitos standartus. 2015 m. birželio 15 d. buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) verslo apskaitos standartas, kuris galioja iki šiol. Šis standartas reikalauja, kad buhalterinė apskaita būtų tvarkoma kaupimo principu, o pajamos registruojamos tik išrašius sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas ar prekes. Iš bendrovės (duomenys neskelbtini) m. buhalterinės apskaitos pajamų iš pardavimų žurnalo matyti, kad 2023 m. gruodžio 31 d. nebuvo fiksuota jokių pajamų. Įmonė neišrašė sąskaitų faktūrų, todėl pajamos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Bendrovės buhalterė, remdamasi derybiniais raštais, be teisinio pagrindo atbuline tvarka suformavo ir anuliavo pajamas. Reali turto vertė turėjo būti ne 159 000 Eur, o apie 37 000 Eur, įmonės skolos gerokai viršijo turimo turto sumą. Kreditoriai nebuvo informuojami apie atliktus užskaitymus. Ieškovės teigimu 2023-01-01 įmonė buvo nemoki, o direktorė pradėjo naikinti įrašus, kad sumažintų nemokumo matomumą.
Atsiliepimas
Atsakovė R. S., jos atstovas advokatas D. N. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko visiškai, teismui paaiškino, kad bendrovė buvo jos šeimos verslas, (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m. buvo įsigytos akcijos, o (duomenys neskelbtini) m. verslas tapo šeimos nuosavybe, veikė (duomenys neskelbtini) metų, patyrė sunkumų dėl COVID-19 pandemijos, sukėlusių paskolų ir mokesčių problemas. Dėl karo (duomenys neskelbtini) ir išaugusių kuro kainų vairuotojai pradėjo ieškoti geresnių atlyginimų užsienyje, todėl verslas prarado darbuotojus. Nors įmonė buvo moki ir sumokėjo dideles sumas Sodrai ir mokesčių inspekcijai, ji negalėjo toliau vykdyti įsipareigojimų. Kreditoriai nebesikreipė, o atsakove pati kreipėsi į teismą. 2023 m. sausio 1 d. įmonė buvo moki, sumokėjusi daugiau nei 12 000 Eur Sodrai ir virš 21 000 Eur mokesčių inspekcijai. Nusprendė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes nebeišgalėjo mokėti mokesčių. Įsiskolinimą Sodrai mokėjo dalimis pagal susitarimą, VMI mokėjo iki pat bankroto bylos iškėlimo pagal mokestinės paskolos sutartį dalimis. Visus įsiskolinimus tikėjosi likviduoti. Įmonė tikėjosi atsigauti, tačiau susidūrė su naujais ribojančiais įstatymais ir sumažėjusiomis kainomis. Mokėjimai Sodrai buvo atidėti iki (duomenys neskelbtini) m. ir sudarė daugiau nei 32 000 Eur. Buhaltere dirbo savininkės dukra, vyras dirbo vadybininku, su jais neatsiskaitė, nes norėjo nelikti skolinga kreditoriams. Vyras taip pat dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, (duomenys neskelbtini) metais įmonės apyvarta siekė 900 000 eurų, vežant krovinius, tačiau nieko nepardavinėjant. Įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotojų, po (duomenys neskelbtini) ant (duomenys neskelbtini) mašinos. Prasidėjus COVID-19, vairuotojai sirgo ir turėjo karantinuotis, o kitos įmonės, ypač (duomenys neskelbtini), neįsileido be skiepų pažymėjimų, dėl to krovinių vežimas sumažėjo, o dokumentų pateikimas VMI tapo sudėtingesnis. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo (duomenys neskelbtini) telefonus, už kuriuos mokėjo pagal pateiktas sąskaitas, skola atsirado tik todėl, kad buvo nutraukta sutartis ir gautos nuolaidos įrangai buvo panaikintos. Gautina suma dėl kartelinio susitarimo buvo įtraukta, nes gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vyksta teismo procesas dėl kartelinio susitarimo tarp automobilių gamintojų dėl ko brango vilkikai, tą sumą buvo realu gauti. Įmonė baigė išmokėti lizinguotus automobilius ir juos pardavė, kad bankas neatimtų automobilių. Atsakovė teigė, kad buhalterinėje apskaitoje buvo padaryta klaidų
Atsakovės atstovo nuomone ieškinys dėl nemokumo yra nepagrįstas, nes visi dokumentai buvo pateikti. Prašė teismo vertinti faktines aplinkybes, o ne tik skaičius. COVID-19 pandemija turėjo didelės įtakos daugelio įmonių bankrotams, tačiau atsakovės valdoma įmonė, veikianti nuo (duomenys neskelbtini) m. ir turinti pelną, sugebėjo atsiskaityti su kreditoriais ir neturi skolų. Mokesčių inspekcija pripažįsta, kad sunku kontroliuoti COVID-19 situaciją ir numatyti jos pabaigą. Atsakovės bendrovės pajamos (duomenys neskelbtini) m. buvo beveik milijonas eurų, o (duomenys neskelbtini) m. – apie 500 000 eurų. 2023 m. sausio 1 d. jau buvo aišku, kad reikia imtis teisinių veiksmų, tų veiksmų atsakovė ėmėsi. Atsakovės šeimos narių darbo užmokesčiai buvo maži, ji nesusikrovė turtų ir siekė atsiskaityti su kreditoriais, sumažinti skolas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas iš byloje esančių dokumentų, šalių, jų atstovų paaiškinimų, liudytojos parodymų nustatė, kad 2023 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, procesą inicijavo įmonės vadovė R. S., tuo metu bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 102 135,00 Eur dydžio sumą, neįvykdyti bendrovės finansiniai įsipareigojimai viršijo balanse esantį turtą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkurta 2025-02-15, nuo 2011-01-13 jos vadove buvo R. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos priklauso R. S.- (duomenys neskelbtini) proc., E. S.- (duomenys neskelbtini) proc. Iš bendrovės finansinės ataskaitos už (duomenys neskelbtini) metus matyti, kad bendrovės įsipareigojimų suma 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė– 155 234,00 Eur sumą, tai pačiai dienai bendrovės turtas buvo – 159 358,00 Eur, kurį sudarė pirkėjų skolos ir per (duomenys neskelbtini) metus gautinos sumos, bendrovės nuostolis už (duomenys neskelbtini) metus sudarė -71 056,00 Eur. Pagal 2023-12-19 parengtus finansinės atskaitomybės dokumentus, t.y., po (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 9 d. bendrovės įsipareigojimų suma buvo– 107 464,00 Eur sumą, o turtas- tik 8 049,00 Eur, jį sudarė per (duomenys neskelbtini) metus gautinos sumos, nuostolis 2023 m. gruodžio 9 d. sudarė -174 595,00 Eur. Nemokumo administratorei aiškinantis dėl atliktų užskaitų ir nurašytų skolų, atsakovė teikė pažymas, kad gautinos lėšos buvo įtraukiamos į balansą neturint buhalterinių dokumentų, taip pat ir buvo nurašomos jų neturint. Taip nutiko su sumomis 27465,28 Eur už kartelinį susitarimą, 7865,64 Eur permoka už (duomenys neskelbtini) kelius, 87169,08 Eur už grąžintiną akcizą iš užsienio už kurą ir t.t., t.y. sumos tiek įrašytos į turto balansą, kaip gautinos sumos, tiek iš jo išbraukiamos buvo nesilaikant buhalterinės apskaitos reikalavimų. Iš atsakovės pateiktų paaiškinimų taip pat matyti, kad R. S. įnešinėjo asmenines lėšas į įmonę apyvartinių lėšų trūkumui kompensuoti, tos sumos buvo rodomos balanse kaip mokėtinos R. S., bet akcininkė dalį tų sumų- 36436,86 Eur nurašė. Nes matė, kad tokios sumos nebegali atgauti.
Kaip matyti iš 2024 m. vasario 12 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-171-650/2024 kuria buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, didžiąją dalį bendrovės skolų sudaro skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui- 141656,37 Eur ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 68228,45 Eur, bendra visų skolų suma: 249313,41 Eur, iš jos Sodrai ir VMI- 209884,82 Eur, kitos skolos- 26828,59 Eur. VMI nurodo, kad mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020-06-16– seniausios prievolės atsiradimo data, iš 2024-07-10 VMI rašto, kur detalizuojama susidariusi nepriemoka, matyti, kad mokestinė nepriemoka susidarė 2020-06-15-2023-11-30. Vėlesne data-2024-02-15- įtraukta tik (duomenys neskelbtini) suma- 40,00 Eur- mokestis už aplinkos teršimą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į vadovo atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų pobūdį, jam atsakomybė gali kilti trimis savarankiškais pagrindais – pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamą verslo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018, 41 punktas).
Ieškovė atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš to, kad atsakovė neįvykdė jai, kaip bendrovės vadovei, tenkančių Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau- JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų imperatyvių pareigų. Vadinasi šioje byloje, vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 12, 178 straipsniai), būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą, t. y. nurodomų įstatymuose vadovui nustatytų pareigų pažeidimus, atsiradusios žalos faktą bei dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp neteisėtų bendrovės vadovės veiksmų ir atsiradusios žalos.
Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Ieškovė, siekdama atsakovės civilinės atsakomybės, įrodinėja, kad buvusi bendrovės vadovė pažeidė šias įstatymines pareigas.
JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta juridinio asmens vadovo prievolė atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pagal nurodytą teisės normą vadovui deliktinė civilinė atsakomybė taikoma ir už pareigos, nurodytos JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, neįvykdymą, taip pat už pareigos, įtvirtintos JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje, neįvykdymą laiku. Šios pareigos vadovui atsiranda, kai bendrovė tampa nemoki. Vadinasi tam, kad būtų galima konstatuoti aptariamą bendrovės vadovo pareigų pažeidimą (jo veiksmų neteisėtumą), pirmiausiai turi būti nustatytas bendrovės tapimo nemokia momentas.
Dėl bendrovės nemokumo momento
Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
Ieškovė teigia, kad bendrovė nemoki buvo jau 2023 m. sausio 1 d. Konstatuotina, kad formaliai vertinant bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis galima daryti išvadą, kad 2023 m. sausio 1 d. bendrovė formaliai galėjo būti laikoma nemokia.
Šioje byloje nagrinėjamu atveju ieškovė prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę už imperatyvios vadovo pareigos – bankroto bylos vadovaujamai įmonei inicijavimą laiku – pažeidimą.
Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus. Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatyme nustatyta civilinė atsakomybė ir vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Tuo atveju, kai yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, teismas turi įvertinti, ar kilo ir kada kilo ši pareiga, ar bendrovės vadovas šią pareigą pažeidė, kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, nes, esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018 54, 56 punktai).
Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad bendrovė tapo nemokia nuo 2023 m. sausio 1 d. kadangi jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 155234,00 Eur , bendrovės turtas tai dienai buvo 159358,00 Eur ir jį iš esmės sudarė pirkėjų skolos ir per (duomenys neskelbtini) metus gautinos sumos, bendrovės nuostolis už (duomenys neskelbtini) metus buvo 71056,00 Eur.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes jis yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016, 46 punktas). Be to, kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad būtų nepagrįsta bendrovės vadovo (savininko) pareigą kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo sieti išimtinai tik su formaliu bendrovės nemokumo statuso konstatavimu. Sprendžiant bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimą ne mažiau reikšminga įvertinti vadovo protingas ir pagrįstas pastangas atgaivinti įmonės veiklą prieš inicijuojant įmonės bankroto procedūras, kurios negali būti vertinamos kaip neteisėtos. Verslas dažnu atveju yra susijęs su tam tikros rizikos prisiėmimu, o bankroto procedūros pagal jų tikslą ir prigimtį yra kraštutinė įmonės kreditorių teisių apsaugos priemonė. Nustačius, kad bendrovės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėdamas pakankamą pagrindą (atsižvelgiant į rūpestingo ir apdairaus asmens, veikiančio analogiškomis aplinkybėmis, elgesio standartą) manyti, jog bendrovė galės atsiskaityti su kreditoriais, tokie vadovo (savininko) veiksmai neturėtų būti vertinami kaip pareigos inicijuoti nemokumo procesą pažeidimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-472-934/2022).
JANĮ normose, priešingai nei iki jo galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje, nėra įtvirtintas konkretus terminas, per kurį, įmonei tapus nemokia, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, įtvirtinta JANĮ 5 straipsnio 1 punkte. Juridinio asmens vadovo pareigos, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei ar jam tapus nemokiam, detalizuotos JANĮ 6 straipsnyje. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas (imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui). Šioje byloje ieškovė atsakovo veiksmų neteisėtumą grindžia JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto tinkamu neįvykdymu – pareigos nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą pažeidimu.
Nemokumo proceso inicijavimo sąvoka įstatyme nėra apibrėžta. Tačiau ji suprantama ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). JANĮ yra išsamiai reglamentuota juridinio asmens nemokumo proceso vykdymo eiga iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurio (kreipimosi į teismą) apskritai gali ir nebūti, jei bus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Neatlikęs įstatyme įtvirtintų juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminių procedūrų, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo. Tokia išvada darytina ir sistemiškai aiškinant JANĮ 16 straipsnio nuostatas. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Taigi, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo momento. Šioje byloje aktuali JANĮ 8 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustatanti, kad juridinio asmens vadovas nemokumo procesą inicijuoja pateikdamas pranešimą kreditoriams.
Juridinio asmens vadovas privalo laiku, tinkamai reaguoti į įmonės nemokumą. Tinkamas, laiku juridinio asmens vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą vykdymas yra svarbi veiksmingo nemokumo proceso užtikrinimo sąlyga, į kilusias juridinio asmens mokumo problemas būtina reaguoti kuo operatyviau, dėl to netinkamas (uždelstas) įmonės vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą vykdymas ar šios pareigos neįvykdymas gali būti civilinės atsakomybės, nustatytos JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje, pagrindas.
Įstatymo leidėjas JANĮ įtvirtino vertinamąją laiko sąvoką, nustatydamas, kad, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas pareigą inicijuoti nemokumo procesą privalo įvykdyti nedelsdamas. Tai lemia, kad kilus ginčui dėl to, ar šią pareigą juridinio asmens vadovas įvykdė tinkamai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti, ar jis pakankamai operatyviai ir efektyviai reagavo į įmonės nemokumo problemas, įvertindamas konkrečioje byloje nustatytų su tuo susijusių faktinių aplinkybių visumą.
Be to, pastebėtina, kad JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose juridinio asmens vadovui nustatytos skirtingo pobūdžio pareigos, kurias jis nedelsdamas privalo vykdyti, paaiškėjus juridinio asmens nemokumo faktui. Nors įstatymas (duomenys neskelbtini) šias pareigas juridinio asmens vadovą įpareigoja vykdyti nedelsiant, teisės doktrinoje pažymima, kad sistemiškai aiškinant JANĮ nuostatas galima teigti, jog JANĮ 6 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos pareigos atliekamos kiekvienu atveju siekiant inicijuoti nemokumo procesą. Įmonės vadovų reagavimas į nemokumo problemas turėtų būti vykdomas etapais – pirmiau jas turi būti siekiama išspręsti įmonės viduje, o vėliau, naudojantis kitų asmenų pagalba, kreipiantis į teismą. Toks šios vadovo pareigos įgyvendinimas etapais būtų pagrįstas tiek teisiškai, tiek ir ekonomiškai (E. T. ir kt., „(duomenys neskelbtini)“, Teisė 117 ((duomenys neskelbtini)): 47–63).
Sprendžiant, ar juridinio asmens vadovas tinkamai ir laiku atliko pareigas, susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, būtina sistemiškai įvertinti visus jo veiksmus, atliktus po to, kai jis turėjo ir galėjo suprasti, jog juridinis asmuo tapo nemokus.
Nagrinėjamoje byloje nustatytas ieškovės nemokumo momentas – 2023 m. sausio 1 d.
Dėl skolų atsiradimo laiko
Kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų, ieškovė teigia, kad dėl to, kad atsakovė laiku nesikreipė dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, bendrovės įsiskolinimai padidėjo 32115,13 Eur ir šią sumą reikalauja priteisti iš atsakovės. Ištyrus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad Sodros reikalavimas dėl 8735,67 Eur ir VMI reikalavimas dėl 4325,19 Eur susiformavo dar COVID-19 pandemijos metu, ieškovės atstovai teismo posėdyje žodžiu patvirtino, kad tuo metu (pandemijos) užteko pateikti prašymą ir mokestinės paskolos sutartys buvo sudaromos, t.y. nei Sodra, nei VMI nevertino bendrovės turtinės padėties, todėl ieškovės atstovų teiginiai, kad atsakovė ar atsakovės buhalterė įrašė gaunamas sumas į balansą siekdamos, kad būtų sudarytos mokestinės paskolos sutartys. Dėl reikalavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismas laiko, kad šiuo metu kiekvienas asmuo, turintis sutartį su mobiliojo ryšio bendrove žino, kad pasirašydamas sutartį naudotis mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugomis, įsipareigoja jomis naudotis tam tikrą terminą, o nutraukus sutartį prieš terminą, turi sumokėti už suteiktą lengvatinėmis sąlygomis įrangą bei padarytas nuolaidas. Šioje byloje nagrinėjamu atveju ieškovės sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo sudaryta ne nuo 2023-01-01, o įsiskolinimas užfiksuotas pareiškus kreditorinį reikalavimą po sutarties nutraukimo 2023-05-31 reiškia, kad buvo nutraukta sutartis, tačiau tai teismo vertinimu negali būti vertinama kaip naujai atsiradęs įsiskolinimas. Dėl įsiskolinimo VšĮ „(duomenys neskelbtini), analogiškai- sutartis sudaryta 2022-02-03, susitarta už paslaugas mokėti mėnesinį mokestį, 2023-02-22 pareikštas reikalavimas negali būti traktuojamas kaip atsiradęs naujai bendrovei tapus nemokia. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaita išrašyta dėl krovinio, pakrauto 2023-01-11 (duomenys neskelbtini) pervežimo, tuo metu, kaip žinoma iš bylos medžiagos, atsakovė dėjo pastangas vykdyti veiklą, teismo manymu ši sąskaita tik patvirtina atsakovės tvirtinimą, kad buvo bandoma verslą išgelbėti ir nebankrutuoti. VšĮ (duomenys neskelbtini) regiono atliekų tvarkymo centras sąskaitose nurodo, kad ieškovės skola pradėjo formuotis nuo 2022-09-30, todėl teismo vertinimu ši skola taip pat negali būti laikoma susiformavusi nuo 2023-01-01. Kaip nurodyta ieškovės procesiniuose dokumentuose, darbuotojų dalis kreditorinių reikalavimų buvo padengti garantinio fondo.
Nagrinėjamoje byloje ištyrus visus į bylą pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad atsakovė, būdama bendrovės vadovė nuo ieškovės nemokumo momento – 2023 m. sausio 1 d. – atliko veiksmus, kuriais siekė verslo neprarasti, jį tęsti, o šioms pastangoms nedavus norimo rezultato, atliko veiksmus, kuriais siekė išvengti naujų skolų susidarymo ir atsiskaityti su kreditoriais, t.y. mokėjo einamuosius mokesčius bei įmokas, savo lėšomis dengė bendrovės prievoles, skolino bendrovei asmenines lėšas, įmonės įsipareigojimus per (duomenys neskelbtini) metus sumažino nuo 155234,00 Eur iki 107464,00 Eur, bendrovei nebuvo iškelta bylų teismuose, per ieškovės nurodytą laikotarpį bendrovės įsipareigojimai ne padidėjo, kaip teigia ieškovė, o sumažėjo, t.y. atsakovė kaip tik tinkamai ir laiku atliko pareigas, susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, ko pasėkoje ir buvo iškelta bankroto byla. Teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodė, kad dėl atsakovės veiksmų kilo kokia nors konkreti žala, taip pat neįrodė ir žalos fakto bei priežastinio ryšio tarp jų, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš (duomenys neskelbtini) šalies. Ieškinį atmetus, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovė šioje byloje patyrė 2395,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad visos atsakovės turėtos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Žin., (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); TAR, 2015-03-19, Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtintų maksimalių dydžių ir atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių trukmę, iš ieškovės atsakovei priteistina 2395,80 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis) bylinėjimosi išlaidų.
Šalims procesiniai dokumentai buvo teikiami per EPP portalą, todėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje teismas nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 2395,80 Eur (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.