Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Dainos Lisaitės, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „T.“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-286-841/2025, pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „T.“ ieškinį atsakovei R. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kada vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016, 46 punktas; 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2025, 44 punktas).

18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 52 punktas).

19.2. UAB „T.“ akcininkai 2023 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą inicijuoti įmonės bankroto procesą ir atsakovė R. S. 2023 m. rugsėjo 15 d. pranešimais apie tai informavo savo kreditorius, nurodydama jiems galimybę sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. VSDFV Panevėžio skyrius (Sodra) informavo bendrovę, kad bendrovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2023 m. rugsėjo 9 d. yra 6 159,59 Eur; Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nurodė, kad bendrovės skola valstybės, savivaldybių biudžetams 2023 m. rugsėjo 28 d. yra 67 485,16 Eur. Abu kreditoriai pranešė, kad susitarimas dėl pagalbos nebus sudarytas, kad dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka turi būti priimtas kreditorių sprendimas. Toks sprendimas nebuvo priimtas, nes kiti kreditoriai į pranešimą neatsakė.

19.3. Atsakovė 2023 m. spalio 16 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos jos vadovaujamai įmonei iškėlimo. Iš teismui pateikto bendrovės kreditorių sąrašo matyti, kad skolos kreditoriams tai dienai siekė 102 134,82 Eur, iš jų VMI – 67 633,15 Eur, VSDFV – 7 077,57 Eur; darbuotojams: R. S. – 4 154,78 Eur; A. B. – 2 982,09 Eur; E. S. – 494,74 Eur; G. S. – 970,50 Eur. Kitų kreditorių reikalavimai sudarė 18 821,99 Eur. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi UAB „T.“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Nemokumo administratorius“ (1 t., b. l. 13–16). 2024 m. vasario 12 d. ir vasario 15 d. teismo nutartimis buvo patvirtini bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma sudarė 102 392,71 Eur, tarp jų pirmos eilės kreditorių (darbuotojų) – 12 230,75 Eur, VSDFV Panevėžio skyriaus – 8 735,67 Eur, antros eilės kreditorių – 81 426,29 Eur, iš jų VMI – 68 228,45 Eur (1 t., b. l. 48–52).

19.4. 2021 metų įmonės balanso duomenimis bendrovės turtas siekė 215 837 Eur, iš kurio ilgalaikis materialus turtas – 118 042 Eur (pagrinde transporto priemonės), trumpalaikis turtas – 128 050 Eur (atsargos – 7 138 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 114 587 Eur, iš kurių 105 165 Eur sudarė pirkėjų skolos ir 9 421 Eur – kitos gautinos sumos, pinigai ir jų ekvivalentai – 6 326 Eur). 2021 metais įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai savo kreditoriams siekė 215 837 Eur, iš kurių 161 293 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Bendrovė 2021 metus baigė pelningai, jos pelnas siekė 1 359 Eur (1 t., b. l. 25–27).

19.5. 2022 metų įmonės balanso duomenimis bendrovės turtas siekė 159 358 Eur, iš kurio ilgalaikis materialus turtas – 57 835 Eur (transporto priemonės), trumpalaikis turtas – 101 523 Eur (atsargos – 4 568 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 94 271 Eur, iš kurių 74 690 Eur sudarė pirkėjų skolos ir 19 581 Eur – kitos gautinos sumos, pinigai ir jų ekvivalentai – 2 684 Eur). 2022 metais bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai savo kreditoriams siekė 155 234 Eur, iš kurių 39 721 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Bendrovė 2022 metus užbaigė nuostolingai, jos nuostolis siekė 26 131 Eur (1 t., b. l. 25–27).

19.6. 2023 metų balanso duomenimis įmonės turtas buvo 8 049 Eur, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas; įmonės įsipareigojimai siekė 107 464 Eur. 2023 metais bendrovės nuostoliai sudarė 103 539 Eur (1 t., b. l. 28–30).

20. Vertinant aptartus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2022 metus (iki tariamo įmonės nemokumo 2023 m. sausio 1 d.), negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonė 2023 m. sausio 1 d. buvo nemoki, nes įmonės įsipareigojimai (155 234 Eur) neviršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertės (159 358 Eur). Nors bendrovė 2022 metus baigė nuostolingai, tačiau ūkinės veiklos nebuvo nutraukusi, 2023 metais toliau ją vykdė. Šią aplinkybę patvirtina žemiau aptarti įrodymai.

21. Iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Eur išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. matyti, kad įmonė po 2023 m. sausio mėnesio vykdė pinigų pervedimus ir gaudavo lėšas tiek iš Lietuvoje veikiančių įmonių, tiek iš užsienio įmonių; mokėjo kreditą pagal bendrovės su AB „Šiaulių bankas“ sudarytą lizingo sutartį Nr. FS-201-13518, lizingo sutartį Nr. FS-203-15172 (paskutinį kartą 6 233,64 Eur dydžio mokėjimas atliktas 2023m. rugpjūčio 31 d.); mokėjo paskolas, dienpinigius vairuotojams ir atlyginimus darbuotojams, dengė skolą VMI ir VSDF, mokėjo mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas. Paskutinė piniginių operacijų diena – 2023 m. rugsėjo 18 d. Per minėtą laikotarpį į įmonės sąskaitą įplaukė 41 917,39 Eur, įmonė turėjo 143 213,69 Eur išlaidų (3 t., b. l. 3–57).

22. Iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) PLN išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. matyti, kad įmonė po 2023 m. sausio mėnesio vykdė mokėjimus užsienio įmonėms ir gaudavo iš jų pajamas. Per minėtą laikotarpį į įmonės sąskaitą įplaukė 2 425,11 Eur, įmonė turėjo 2 403,85 Eur išlaidų (3 t., b. l. 59–60).

24. Taigi, faktiniai bylos duomenys paneigia ieškovės aiškinimą, kad 2023 m. sausio 1 d. bendrovė buvo nemoki ir negyvybinga, kadangi aptarta ieškovės finansinė ūkinė būklė neatitinka nei vienos iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytos įmonės nemokumo sąlygos.

25. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė dirbtinai pagerino bendrovės 2022 metų balanso duomenis, t. y. buhalteriniais įrašais suformavo įmonės galimai gautinas pajamas, kurių ji niekada negavo, už kurias nebuvo mokamas pelno mokestis ir kt., taip siekdama nuslėpti bendrovės nemokumo faktą. Galiausiai, prieš pat bankroto bylos iškėlimą bendrovė be jokio pagrindo nurašė šią sumą. Ieškovės nuomone, šios aplinkybės aiškiai patvirtina, kad bendrovės turtas realiai buvo gerokai mažesnis, nei nurodyta įmonės balanse, o tai reiškia, kad bendrovės įsipareigojimai gerokai viršijo turimo turto vertę.

26. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022).

28. Į bylą yra pateikta UAB „T.“ buvusios vadovės 2021 m. gruodžio 31 d. pasirašyta buhalterinė pažyma Nr. 21/01 dėl 122 500 Eur sumos pripažinimo, kurioje nurodyta, kas sudarė gautinas sumas: 27 465,28 Eur gautinos sumos už kartelinį susitarimą, kurios turi būti įmonei išmokėtos už permokėtas kainas už pirktus naujus vilkikus; 7 865,64 Eur sudaro permoka už Vokietijos kelius; 87 169,08 Eur susidarė per visą įmonės laikotarpį už grąžintinus akcizus iš užsienio už kurą (1 t., b. l. 35).

29. Į bylą taip pat yra pateikta UAB „T.“ vadovės 2023 m. rugsėjo 30 d. pasirašyta buhalterinė pažyma Nr. 23/01 dėl 116 883,51 Eur sumos nurašymo, kuri susidėjo iš gautinų sumų: 27 465,28 Eur sudarė gautinos sumos už kartelinį susitarimą, kurios turėjo būti įmonei išmokėtos už permokėtas kainas už pirktus naujus vilkikus, bet vyko teisminiai ginčai, todėl buvo abejojama, ar įmonė atgaus šias sumas; 7 865,64 Eur sudarė permoka už Vokietijos kelius; 81 552,59 Eur susidarė per visą įmonės laikotarpį už grąžintinus akcizus iš užsienio už kurą, kuriuos turėjo grąžinti UAB „BaltVAT“, bet taip ir negrąžino, įmonei nepavyko susisiekti su skolininku; 5 616 Eur sumą UAB „T.“ sudengė su skola įmonei UAB „BaltVAT“ už PVM grąžinimą (1 t., b. l. 36).

30. Iš UAB „T.“ vadovės pasirašytos 2024 m. liepos 4 d. buhalterinės pažymos Nr. 24/01 dėl kitų administratoriaus nurodomų pinigų sumų matyti (1 t., b. l. 37–38):

30.1. Dėl 36 998,69 Eur transporto priemonių įsigijimo sumos, Pažymoje paaiškinta, kad siekiant parodyti realią įmonės ilgalaikio turto vertę, tuo metu turėtas įmonės ilgalaikis turtas buvo įvertintas realia rinkos verte ir nustatyta, kad įmonės turtas yra 36 998,69 Eur didesnės vertės, nes daugelis vilkikų tuo metu buvo apskaitoje nudėvėti iki 0,29 Eur. Ši suma (0,29 Eur - vieno vilkiko vertė) neatitiko realios vilkiko rinkos kainos, todėl vilkikai buvo pervertinti. Dėl apskaitos klaidos, šis padidėjimas nebuvo nurašomas su kiekvienu ilgalaikio turto vieneto pardavimu, o buvo nurašytas ruošiant paskutinį balansą, kad parodyti realią įmonės ilgalaikio turto vertę.

30.2. Dėl 15 795,51 Eur išankstinių mokėjimų tiekėjams. Pažymoje nurodyta, kad 4 323,39 Eur buvo sumokėta AB „Šiaulių bankas“ už lizingą, bet buvo pamestos sąskaitos, tai sudengta ne kas mėnesį, o tiesiog gavus iš AB „Šiaulių bankas“ suderinimo aktą ir įmonė AB „Šiaulių bankas“ už lizingą nebeskolinga; 4 323,39 Eur suma sudengta su 40117 sąskaita. 7 714,51 Eur buvo iš anksto sumokėta už kurą ir kelių mokesčius įmonei UAB „Europinių kortelių servisas“ ir laiku nebuvo gautos sąskaitos už šiuos mokėjimus, o rengiant paskutinį balansą ir suderinus likučius bei gavus trūkstamas sąskaitas, šie išankstiniai mokėjimai buvo sudengti su 44323 ir 44324 sąskaitomis. 3 757,61 Eur dydžio suma buvo per visą įmonės laikotarpį įvairiomis dalimis išmokėta kaip avansai skirtingiems įmonės darbuotojams prieš komandiruotes arba šie darbuotojai išleido iš įmonės kortelių, bet jokių dokumentų, pagrindžiančių išlaidas, nepateikė. Išeidami iš darbo šie darbuotojai avansų negrąžino, o įmonė nesiėmė jokių priemonių jų išieškoti. Šią sumą sudaro buvusių darbuotojų skolos: V. S. – 845,69 Eur (atleistas 2012 m. rugpjūčio 13 d.), L. K. – 545,29 Eur (atleistas 2012 m. rugpjūčio 31 d.), M. S. – 712,39 Eur (atleistas 2013 m. lapkričio 28 d.), E. Z. – 614,28 Eur (atleistas 2016 m. balandžio 15 d.) ir L. P. – 1 039,96 Eur (atleistas 2018 m. sausio 12 d.).

30.3. Dėl 41 730 Eur pirkėjų skolų. Pažymoje paaiškinta, kad 6 485 80 Eur dydžio suma buvo sudengta su 4432 sąskaita, buvęs pirkėjas Cars&C. F. B.V. 2015-2019 metais išrašydavo sąskaitas UAB „T.“ už plovyklas, vairuotojų baudas už greičio viršijimą ir pan. Dėl apskaitos klaidos šie sudengimai padaryti tik rengiant paskutinį balansą ir derinant galutinius likučius. Nurašytos skolos, nes įmonei niekaip nepavyko jų atgauti, daugumai skolų jau yra apie 10 metų: 2 057,00 Eur UAB „Realbaltic“, 17 005,23 Eur IĮ „Vikareta“, 4 099,34 Eur Roadrunner Transport Srtvice GmbH, 1 040 Eur SIA „AVT Logistic“, 1 111,80 Eur UAB „TRW Rental“, 1 996,50 UAB „Atus“, 3 234,33 UAB „Forestus Group“, 2 100 Eur GoFlirst GmbH, 2 600 Eur Dachser SE Logistikzentrum Regensburg.

30.4. Dėl 12 808,83 Eur gražintinos užsienio PVM sumos, Pažymoje nurodyta, kad per visą įmonės laikotarpį pagal gautas kuro pirkimo užsienyje sąskaitas įmonė skaičiuodavo gautiną užsienio PVM, kurį grąžindavo UAB „BaltVAT“. Su šia įmone ilgą laiką nepavykus susisiekti ir gauti informacijos, kiek tiksliai jie UAB „T.“ grąžins, rengiant paskutinį balansą ši suma buvo nurašyta.

30.5. Dėl R. S. mokėtinos 17 702,90 Eur sumos ir R. S. mokėtinos 54 139,76 Eur sumos. Pažymoje paaiškinta, kad įmonės akcininkė įvairaus dydžio sumomis įnešdavo į įmonę pinigus apyvartinių lėšų trūkumams kompensuoti. Ši suma buvo apskaitoma kaip įmonės skola akcininkei ir rengiant paskutinį balansą sudarė 54 139,76 Eur. Taip pat R. S., kaip atskaitingas asmuo, pirko įvairias prekes ir paslaugas įmonei. Pagal pristatytus dokumentus susidarė 17 702,90 Eur atskaitingo asmens skola įmonei, kuri, rengiant paskutinį balansą, buvo sudengta su grąžintina atskaitingam asmeniui suma, o likusią grąžintiną sumą 36 436,86 Eur, atsižvelgiant į sunkią įmonės finansinę padėtį, akcininkė nusprendė nurašyti.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, sprendžia, kad jie nepaneigia į 2022 metų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose įrašytų duomenų teisingumo. Dar daugiau, nemokumo administratoriaus versijoms (samprotavimams) apie galimą įmonės finansinės atskaitomybės duomenų suklastojimą patikrinti reikalingos specialios žinios, tačiau tokių duomenų (pvz. atlikto įmonės audito, ekspertų (specialistų) išvadų) ieškovė į bylą nepateikė, nemokumo administratorius į atitinkamas įstaigas nesikreipė.

32. Pažymėtina, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nors tokio pobūdžio bylose teismo vaidmuo yra aktyvus, tačiau tai nereiškia, kad šalis (šiuo atveju ieškovė) yra atleidžiama nuo įrodinėjimo pareigos arba jos vaidmuo CPK 178 straipsnio prasme tampa antraeilis.

33. Tai leidžia daryti išvadą, kad kritikuodamas VĮ „Registrų centras“ pateiktų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų (ne)teisingumą, administratorius leistinomis įrodinėjimo priemonėmis jų teisingumo nepaneigė ir savo argumentų tinkamai nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

34. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja įmonės buhalterė A. B. paaiškino, kad pradžioje įmonė dirbo sėkmingai, pasiekdama milijono eurų apyvartą, tačiau po COVID-19 pandemijos įmonė susidūrė su sunkumais, nes padidėjo mokesčiai ir sumažėjo pajamos, įmonė negalėjo sumokėti mokesčių, susidarė skolos, o verslas pradėjo smukti. Dėl to su VMI buvo pasirašytos mokestinės paskolos sutartys, o Sodra priėmė sprendimus atidėti/išdėstyti skolų mokėjimus. Bendrovė einamuosius mokesčius mokėjo, nes, priešingu atveju, būtų nutrauktos mokestinės paskolos sutartys. Įmonė 2023 m. sausio 1 d. daugiausiai skolų turėjo mokesčių inspekcijai ir Sodrai, tačiau stengėsi jas mažinti ir tęsti veiklą. Vadovė tikėjo, kad pavyks išsaugoti verslą, atsakovė skolino įmonei savo lėšas, tačiau nesitikėdama jų atgauti, įmonės skolą nurašė, vis tik bandymai atiduoti skolas užtruko. Įmonė buvo priversta parduoti kelis vilkikus, kad galėtų sumokėti banko įmokas ir sumažinti nuostolius. Jei nebūtų mokėję bankui, įmonė būtų praradusi vilkikus, o kreditoriniai reikalavimai būtų dar labiau išaugę. Paskutiniu laikotarpiu įmonė sugebėjo grąžinti nemažas sumas mokesčiams ir socialiniam draudimui. Įmonė turėjo skolų užsienio mokesčių administratoriams, jas visas sumokėjo. Pati liudytoja dėl įmonės finansinės padėties negaudavo atlyginimo, tačiau jo nereikalavo, nes turėjo kitą darbą (2025 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašas 3 val. 40 min. – 4 val. 20 min.).

35. Tiek atsakovės, tiek liudytojos žodinius paaiškinimus patvirtina žemiau aptarti bylos rašytiniai įrodymai.

36. Bylos duomenimis, įmonė ir VMI buvo sudariusi mokestines paskolos sutartis: 2020 m. rugpjūčio 20 d. MPS Nr. (23.24-08) 327-15918 mokestinė nepriemoka, kurios suma 23 870,19 Eur, buvo išdėstyta/atidėta laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d., kas mėnesį mokant po 852,51 Eur (3 t., b. l. 106–109); 2021 m. sausio 15 d. Mokestinės paskolos sutartimi Nr. (23.24-08) 327-1609 mokestinė nepriemoka, kurios suma 32 582,07 Eur, buvo išdėstyta/atidėta laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 25 d. (3 t., b. l. 99–102). 2021 m. lapkričio 15 d. Mokestinės paskolos sutartimi Nr. (23.24-08) 327-54389 mokestinė nepriemoka, kurios suma 37 618,06 Eur, buvo išdėstyta/atidėta laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. spalio 25 d., kas mėnesį mokant po 3 135 Eur (3 t., b. l. 104, 110). 2022 m. sausio 18 d. Mokestinės paskolos sutartimi Nr. (23.24-08) 327-6512 mokestinė nepriemoka, kurios suma 37 482,42 Eur, buvo išdėstyta/atidėta laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d., kas mėnesį mokant po 3124 Eur, paskutinė įmoka – 3 118,42 Eur; 2023 m. vasario 24 d. Mokestinės paskolos sutartimi Nr. (23.24-08) 327-11278 mokestinė nepriemoka, kurios suma 66 293,45 Eur, buvo išdėstyta/atidėta laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 26 d. iki 2025 m. sausio 25 d., kas mėnesį mokant po 2 762 Eur (3 t., b. l. 79, 83–86, 87–90).

37. VSDFV Panevėžio skyriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. VIA_ST_868 7 951,63 Eur įmokų sumokėjimas buvo atidėtas. Sprendimas neteko galios 2023 m. rugsėjo 5 d. (1 t., b. l. 65–66). VSDFV Šiaulių skyriaus direktorius 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo priėmęs sprendimą dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka Nr. VIA_SP10-639, kuriuo nusprendė UAB „T.“ 14 568,88 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus įsiskolinimo mokėjimą atidėjo, kuris turėjo būti sumokėtas iki 2025 m. liepos 31 d., mokant kas mėnesį po 303,50 Eur (3 t., b. l. 80–82).

38. Taigi, priešingai nei nurodė apeliantė, įmonės įsipareigojimai vykdant veiklą nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo sumažinti nuo 155 234 Eur iki 102 135 Eur, su lizingo davėju AB „Šiaulių bankas“ buvo visiškai atsiskaityta, todėl jis į bendrovės kreditorių sąrašą nebuvo įtrauktas. Įmonė buvo įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 veiklų sąrašą ir į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą, jai buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl nesumokėtų mokesčių, išdėstytas skolos VMI sumokėjimas (skolos sumokėjimas buvo išdėstytas iki 2025 m. sausio 25 d.). Panašiu būdu buvo atidėtas ir skolos VSDFV mokėjimas. Todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad ji neturėjo pagrindo vertinti šias pinigines prievoles pagrindiniams įmonės kreditoriams bendrovės nemokumo aspektu tuo laikotarpiu, kurį ieškinyje nurodė nemokumo administratorius. Atsižvelgdama ir į naujai aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2023 m. sausio 1 d. bendrovė nebuvo nemoki, todėl jos vadovei neatsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „T.“ iškėlimo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta viena iš pagrindinių civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai.

39. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, o teismo išvados yra neišsamios ir prieštaringos, prieštarauja faktiniams bylos įrodymams.

40. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodymų vertinimo taisyklę, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino abiejų ginčo šalių poziciją ir jų pateiktus įrodymus, remdamasis materialiosios teisės normomis ir kasacinio teismo išaiškinimais pasisakė dėl ginčo esmės. Teismas atsakė į esminius šalių argumentus ir savo išvadas atitinkamai motyvavo. Teismo sprendimo turinys dėl faktinių bylos aplinkybių ir jų įrodytinumo yra aiškus ir įtikinamas. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrovė tapo nemokia 2023 m. sausio 1 d., yra nepakankamai motyvuota ir prieštarauja toliau teismo išdėstytiems argumentams, tačiau šis pažeidimas nėra esminis, nes apeliacinės instancijos teismas minėtą teismo išvadą paneigė, todėl teisėjų kolegija šią pirmosios instancijos teismo išvadą iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalina. Kita vertus, atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes ir faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė nepažeidė JANĮ įtvirtintos įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Taigi, nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų), atsakovės civilinė atsakomybė negalima.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

43. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino ginčui spręsti aktualias teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliantės argumentai galutiniam bylos rezultatui reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

45. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93, 98 straipsniai), tačiau tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta, todėl teisėjų kolegija šio klausimo nenagrinėja.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.