Telšių apylinkės teismo sprendimas

ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Norsta“ atstovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo centras“ atstovui Mantui Motiejūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Norsta“ ieškinį atsakovui M. Ž. dėl skolos ir nepagrįstai gautų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės BUAB „Norsta“ atstovės UAB „Verslo valdymo centras“ atstovas Mantas Motiejūnas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Ieškovės atstovas paaiškino, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog skolino ieškovei lėšas, t. y. nėra įrodymų, jog ieškovė gavo iš atsakovo pinigus pagal sudarytas paskolos sutartis. Nėra lėšų perdavimo ir gavimo patvirtinimo. Nesant lėšų perdavimo, ieškovė neturi pareigos lėšų grąžinti atsakovui. Pačiose paskolos sutartyse nėra nurodyta paskolos grąžinimo tvarka. BUAB „Norsta“ neperdavus dokumentų turto administratoriui, rodo jos siekį slėpti lėšas. Atsakovas turėtų pateikti ataskaitą apie paslaugų suteikimą ieškovei, tokios ataskaitos nebuvimas įrodo, kad paslaugos nebuvo teikiamos. Atsakovas teigia, kad visuose pavedimuose nurodytos klaidingos mokėjimo paskirtys. Suteikus paskolą turi būti realų pinigų gavimą patvirtinantis dokumentas, tokio dokumento atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintininas.

Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovė BUAB „Norsta“ 2018 m. birželio 13 d. bankiniu pavedimu atsakovui M. Ž. pravedė 1 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskola“. Ieškovė BUAB „Norsta“ 2018 m. rugsėjo 1 d. bankiniu pavedimu atsakovui M. Ž. pravedė 900 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „skola už patirtas išlaidas komandiruotėje“. Ieškovė BUAB „Norsta“ 2018 m. spalio 5 d. bankiniu pavedimu atsakovui M. Ž. pravedė 4 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskola“. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi iškėlė UAB „Norsta“ bankroto bylą. Ieškovė 2020 m. balandžio 6 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą, reikalaudama grąžinti 5 900 Eur sumą iki 2020 m. balandžio 20 d. imtinai. Atsakovė pateikė į bylą 2018 m. balandžio 4 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, kurios 1 punkte nurodyta, kad atsakovas suteikia ieškovei 2 600 Eur paskolą, kurią ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. gruodžio 30 d. Be to, pateikė 2018 m. gegužės 25 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, kurios 1 punkte nurodyta, kad atsakovas suteikia ieškovei 2 400 Eur paskolą, kurią ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. gruodžio 30 d. Taip pat atsakovė pateikė 2018 m. kovo 5 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, kurios 1.1. punktu šalys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja teikti ieškovei paslaugas, o ieškovė įsipareigoja sumokėti šios sutarties 5 punkte numatytą atlygį už suteiktas paslaugas (teismo pastaba – sutartyje klaidingai nurodytas 5 punktas, kai turi būti nurodytas 4 punktas).

Dėl skolos priteisimo

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pervedė atsakovui 5 000 Eur sumą, tačiau atsakovas, pareikalavus ieškovei, pinigų negrąžino. Atsakovas teigia, kad ieškovė, pervesdama 5 000 Eur į jo sąskaitą, grąžino paskolą pagal 2018 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. gegužės 25 d. paskolos sutartis.

Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė BUAB „Norsta“ 2018 m. birželio 13 d. pervedė į atsakovo M. Ž. sąskaitą banke 1 000 Eur ir 2018 m. spalio 5 d. pervedė į atsakovo M. Ž. sąskaitą banke 4 000 Eur sumą, tačiau byloje kilo ginčas dėl ieškovės mokėjimo pavedimuose nurodytos mokėjimo paskirties „paskola“. Ieškovės atstovas teigia, kad BUAB „Norsta“ pinigus atsakovui paskolino, t. y. pervedė kaip paskolą, o atsakovas teigia priešingai, kad ne jis skolinosi iš ieškovės, o ieškovė pasiskolino iš jo bendrą 5 000 Eur sumą paskolų sutarčių pagrindu.

Kaip jau minėta, į bylą atsakovo atstovas pateikė 2018 m. balandžio 4 d. paskolos sutartį. kurios 1.1. punkte nurodyta, kad atsakovas ieškovei suteikia 2 600 Eur paskolą, ir 2018 m. gegužės 25 d. paskolos sutartį, kurios 1.1. punkte nurodyta, kad atsakovas ieškovei suteikia 2 400 Eur paskolą.

Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovės vadovas, pagal minėtas paskolos sutartis gavęs iš atsakovo 5 000 Eur paskolą, pasirašė pakvitavimus, kuriuose nurodė, kad pinigus gavo ir išdavė kasos dokumentą. 2018 m. birželio 13 d. ir 2018 m. spalio 5 d. ieškovė pavedimais grąžino atsakovui skolą ir ieškovės vadovas paprašė grąžinti išduotus pakvitavimus. Atsakovas grąžino ieškovei pakvitavimus, todėl jų nebeturi. Taip pat atsakovas teigia, kad 2018 m. birželio 13 d. ir 2018 m. spalio 5 d. ieškovės atliktuose pavedimuose yra klaidingai nurodyta „paskola“, kai turėtų būti nurodyta – „paskolos grąžinimas“

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino ir pateikė kartu su ieškiniu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2-151-440/2020, įrodančią, kad BUAB „Norsta“ buvęs vadovas D. K. neperdavė bankroto administratoriui UAB „Verslo valdymo centras“ visų įmonės dokumentų. Taip pat nurodė, kad tarp perimtų iš BUAB „Norsta“ dokumentų nėra 2018 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. gegužės 25 d. paskolos sutarčių ir pakvitavimų, kurie patvirtintų, kad atsakovas paskolino ieškovei 5 000 Eur sumą.

Vadovaujantis CK 6.154 straipsnio 1 dalimi, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Asmenų veiksmai pagal sutarčių aiškinimo taisykles gali būti kvalifikuojami kaip jau sudaryta sutartis, jeigu jie atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Remiantis CK 6.159 straipsniu, sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Laikantis CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose įtvirtinto reglamentavimo, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad sutartis galėtų būti kvalifikuojama kaip sudaryta, reikalingi šie elementai: pirma, šalių veiksnumas, antra, šalių susitarimas, trečia, įstatymo nustatytais atvejais – sutarties forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009).

CK 6.159 straipsnyje nustatyti sutarties elementai yra tie įstatyme įtvirtinti imperatyvai, kurie lemia sutarties sudarymą ir jos galiojimą. Todėl jų pažeidimas reiškia sutartinio santykio nebuvimą, o pati sutartis tokiu atveju pripažįstama nesudaryta. Pripažinus sutartį nesudaryta, jei pagal ją kitai sutarties šaliai buvo perduotas tam tikras turtas, jis turėtų būti grąžinamas pagal nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taisykles (CK 6.237, 6.242 straipsniai).

Pagal CK 6.160 straipsnio 1 dalį sandoriai Lietuvos teisėje, be kita ko, yra skirstomi į realinius ir konsensualinius. Prie realinių priskiriamas sandoris, kurio šalių teisės ir pareigos atsiranda atliekant tam tikrą veiksmą, pavyzdžiui, perduodant daiktą, t. y. tokios sutarties sudarymas ir įvykdymas sutampa. Taigi, jeigu realinė sutartis yra neįvykdoma, ji laikoma nesudaryta, atitinkamai tokia sutartis negali būti įvykdyta priverstine tvarka pagal vienos iš sutarties šalių reikalavimą. Konsensualiniu laikomas sandoris, kurio šalių teisės ir pareigos atsiranda iš šalių susitarimo. Konsensualinio ir realinio sandorio pasekmės yra skirtingos, atitinkamai skirtingi ir galimi pažeistų teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-611/2018 34 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 57 punktą; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 26 punktą, kt.). Taigi tam, kad paskolos sutartis galėtų būti kvalifikuojama kaip sudaryta, be veiksnių šalių įstatyme nustatyta forma sudaryto susitarimo, yra būtinas ir paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui. Jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).

Sutarties pripažinimas negaliojančia ir jos pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų – niekine arba nuginčijama). Nesudaryta sutartis nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).

Byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų pagalba nustatyta, jog byloje nėra rašytinių įrodymų, taip pat nepateikta jokių įrodymų, jog atsakovas pagal 2018 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. gegužės 25 d. paskolos sutartis realiai perdavė ieškovei 5 000 Eur sumą ir ieškovė šią sumą gavo.

Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 61 punktą). Tuo atveju, kai nepakanka įrodymų ieškovo ar atsakovo įrodinėjamoms aplinkybėms patvirtinti, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas).

Nagrinėjamu atveju pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento ir atsakovas turėjo pareigą įrodyti esminę paskolos sutarčių su ieškove sudarymo sąlygą, t. y. 5 000 Eur lėšų, sudarančių paskolos dalyką, perdavimą paskolos gavėjui, t. y. ieškovei BUAB „Norsta“.

Paskolos sutartis, kaip jau minėta, yra realinis sandoris, todėl, esant nustatytai aplinkybei dėl 5 000 Eur paskolos sumos pagal 2018 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. gegužės 25 d. paskolos sutartis neperdavimo, minėtos paskolos sutartys laikytinos nesudarytomis, remiantis CK 6.870 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, taigi ir sutartinės prievolės pripažįstamos neatsiradusiomis, todėl dviem mokėjimo pavedimais pervesta ieškovės atsakovui 5 000 Eur suma nelaikytina paskolos suma pagal 2018 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. gegužės 25 d. paskolos sutartis. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovė iki bankroto bylos iškėlimo 2018 m. birželio 13 d. ir 2018 m. spalio 5 d. be pagrindo pervedė atsakovui 5 000 Eur sumą, todėl, vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 2 dalimis, ieškovei 2020 m. balandžio 6 d. pranešimu, išsiųstu atsakovui elektroniniu paštu, pareikalavus grąžinti minėtais mokėjimo pavedimais 5 000 Eur sumą, atsakovas turėjo per 30 dienų nuo pareikalavimo dienos grąžinti ieškovei nepagrįstai gautas lėšas.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis)

Atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę, nes ieškovei pareikalavus negrąžino 2018 m. birželio 13 d. ir 2018 m. spalio 5 d. mokėjimo pavedimais be pagrindo gautą 5 000 Eur sumą, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 5 000 Eur skola.

Dėl nepagrįstai gautų lėšų

Ieškovės atstovas prašo pripažinti, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo pavedimu ieškovei BUAB „Norsta“ be pagrindo pervedus atsakovui 900 Eur sumą kaip skolą už patirtas išlaidas komandiruotėje, atsakovas, negrąžindamas šių lėšų, nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Atsakovas neginčija šių lėšų gavimo, tačiau teigia, kad šios lėšos jam buvo pervestos suteikus ieškovei tarpininkavimo paslaugas pagal 2018 m. kovo 5 d. tarp jo ir ieškovės sudarytą tarpininkavimo sutartį, o mokėjimo paskirtyje per klaidą buvo nurodyta, kad sumokėta „skola už patirtas išlaidas komandiruotėje“.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas patvirtino, kad atsakovo ir ieškovės niekada nesiejo teisiniai darbo santykiai. Atsakovas pateikė į bylą 2018 m. kovo 5 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį sudarytą su ieškove ir nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo pavedimu jam ieškovė sumokėjo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas pagal 2018 m. kovo 5 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį.

Atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ normos. Paslaugų teikimo sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

Šio skyriaus normos pagal CK 6.716 straipsnio 3 dalį taikomos teikiant, be kita ko, ir konsultacines bei kitokias atlygintinas paslaugas (pvz., tarpininkavimo), išskyrus CK šeštosios knygos XXXIII, XXXIV, XXXVI, XXXVIII, XL, XLI, XLII, XLIV, XLVI, XLVII, L skyriuose nustatytas taisykles.

CK 6.722 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo: 1) kliento reikalavimu pranešinėti jam visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; 2) kliento reikalavimu nedelsdamas pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; 3) nedelsdamas perduoti klientui viską, ką teikdamas paslaugas gavo kliento naudai.

Atsakovas teigdamas, kad ieškovė 2018 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo nurodyme neteisingai nurodė mokėjimo paskirtį „skola už patirtas išlaidas komandiruotėje“, ir įrodinėdamas, kad šiuo mokėjimu ieškovė jam sumokėjo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, nepateikė į bylą rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis realiai suteikė tokias paslaugas, pvz. ataskaitos apie ieškovei suteiktas konkrečias paslaugas, dokumentus, patvirtinančius išlaidas patirtas paslaugų suteikimo metu ir pan. Įvertinęs nustatytas ir aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog 2018 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo pavedimas buvo atliktas už atsakovo suteiktas tarpininkavo paslaugas (CPK 178 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių nesiejo darbo santykiai ir ieškovė neturėjo pagrindo sumokėti atsakovui už išlaidas, patirtas komandiruotės metu, todėl spręstina dėl atsakovo praturtėjimo ieškovės sąskaita.

Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 20 punktą).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017).

Šalių atstovų paaiškinimai ir byloje ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės BUAB „Norsta“ ir atsakovo M. Ž. nesiejo darbo sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui 900 Eur sumą, kaip skolą už atsakovo patirtas išlaidas komandiruotoje, nors ieškovė neturėjo įstatyme įvirtintos pareigos pervesti atsakovui lėšų už jo patirtas išlaidas komandiruotėje. Atsakovas neginčija, kad minėtu mokėjimu ieškovė į jo sąskaitą banke pervedė 900 Eur. Ieškovė, be pagrindo išmokėjusi atsakovui 900 Eur sumą, šiuo dydžiu sumažino savo turimo turto apimtį, o atsakovo turtas analogišku dydžiu padidėjo, t. y. ieškovė dėl to patyrė 900 Eur nuostolių (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Dėl atlikto nepagrįsto mokėjimo tarp ieškovės turto sumažėjimo 900 Eur suma ir atsakovo turto padidėjimo analogiška suma yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaip jau minėta, atsakovo ir ieškovės nesiejo teisiniai darbo santykiai ir atsakovas nebuvo ieškovės darbuotojas, o ieškovė atsakovo darbdavė, todėl atsakovo praturtėjimui, gavus iš ieškovės apmokėjimą kildinamą iš teisinių darbo santykių, nebuvo jokio teisinio pagrindo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė 2020 m. balandžio 6 d. pretenzija ragino atsakovą grąžinti be pagrindo gautą 900 Eur sumą už patirtas išlaidas komandiruotės metu, tačiau atsakovas šių lėšų ieškovei nėra grąžinęs. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovas turėjo pagrindą šias lėšas gauti iš ieškovės. Nagrinėjamu atveju ieškovė nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos, nes jos vardu nesąžiningai veikė jos buvęs vadovas. Šalių nesiejo teisiniai darbo santykiai, todėl ieškovės pažeistų subjektinių teisių gynimui taikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas, suteikiantis ieškovei teisę reikalauti iš atsakovo to, ką jis nepagrįstai gavo ieškovės sąskaita.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje nustatyta sąlygų visuma taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 900 Eur sumą, kaip nepagrįstai gautas lėšas.

Dėl procesinių palūkanų

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Minėtu pagrindu iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. gegužės 8 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, ieškinys teismui pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis (CPK 83 straipsnio 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis) iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 133 Eur (5 900 Eur x 3 proc.) x 75 proc. = 132,75 Eur) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „Norsta“, j. a. k. 304589385:

– 5 000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 ct) skolą;

– 900,00 Eur (devynių šimtų eurų 00 ct) lėšas gautas iš nepagrįsto praturtėjimo;

– 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 900 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. gegužės 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 133,00 Eur (vieno šimto trisdešimt trijų eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminį mokestį turi sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus