Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-11912-861/2020 pagal pareiškėjos M. K. skundą dėl antstolės D. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0012/14/00699. Suinteresuoti asmenys byloje antstolė D. M., kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) „Rato kredito unija“ (buvęs pavadinimas – „Vilniaus regiono kredito unija“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė D. M. 2020-01-31 patvarkymu nutarė informuoti, kad ji paskelbė skolininkei M. K. priklausančio turto, t. y.: žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2000 ha., kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 463,48 m² (baigtumo procentas – 97 procentai), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (šulinio), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytines, kurių pradžia 2020-01-31, o planuojama pabaiga 2020-03-02, pradinė turto pardavimo kaina – 146 400 Eur. Patvarkyme nurodė, kad vykdydama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-15 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1895V/2011 dėl 61 402,84 Eur skolos (skolos likutis 2016-11-04 sudarė 50 714,36 Eur) ir palūkanų išieškojimo priverstinai parduodant skolininkei nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą, 2019-11-15 patvarkymu išaiškino, kad skolininkei priklausančio turto (žemės sklypo, pastato-gyvenamojo namo, ir kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (šulinio)) rinkos vertė yra 183 000 Eur. Vykdomosios bylos šalims išaiškinta, kad per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos jos turi teisę pareikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto rinkos vertės, o tokių prieštaravimų nepareiškus, po ne mažiau nei 20 dienų nuo patvarkymo išsiuntimo dienos bus skelbiamos pirmosios areštuoto turto varžytinės, kur pradinė pardavimo kaina sudarys 146 400 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos (skolininkės) M. K. skundas dėl antstolės D. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0012/14/00699, t. y. dėl antstolės D. M. 2020-01-31 patvarkymo paskelbti pirmąsias pareiškėjai (skolininkei) priklausančio turto varžytines nurodant, kad pradinė turto pardavimo kaina – 146 400 Eur.

Dėl faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų ginčo sprendimui

14. Vykdomosios bylos medžiagos Nr. 0012/14/00699 duomenimis nustatyta, kad:

14.1. antstolės D. M. kontorai išieškotoja KB „Rato kredito unija“ 2014-05-23 pateikė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-15 išduotą vykdomąjį dokumentą, t. y. hipotekos teisėjos nutartį civilinėje byloje Nr. 1895V/2011 dėl 56 742,82 Eur (195 921,62 Lt) negrąžintos paskolos, 3 645,58 Eur (12 587,47 Lt) nesumokėtų palūkanų, 975,33 Eur (3 367,62 Lt) delspinigių ir 39,10 Eur (135 Lt) žyminio mokesčio, taip pat 5 procentų įstatyminių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos – 61 363,74 Eur (211 876,71 Lt), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos 2011-11-14 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą iš skolininkės M. K. (v. b. l. 1–14). Antstolė 2014-05-26 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 25);

14.2. antstolė, vykdydama priimtą vykdomąjį dokumentą, 2014-07-01 patvarkymu paskyrė skolininkei priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinierinių)-kiemo statinių (šulinio), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau žemės sklypas, gyvenamasis namas ir šulinys in corpore (liet. kartu) – Turtas) ekspertizę rinkos vertei nustatyti (v. b. l. 38). Ekspertizės akte, surašytame 2014-08-12, nurodyta, kad Turto vertė – 188 542,63 Eur (651 000 Lt) (v. b. l. 43–80). Vykdomosios bylos duomenimis, Turtas neparduotas tiek pirmosiose Turto varžytinėse (vyko 2014-12-16–2015-01-15), tiek antrosiose varžytinėse (vyko 2015-01-22–2015-02-23) (v. b. l. 141, 161–162, 174, 180, 182). Vykdomoji byla antstolės 2015-09-25 sustabdyta ir atnaujinta 2016-07-12 (v. b. l. 196, 202);

14.3. atnaujinus vykdomąją bylą Nr. 0012/14/00699, antstolė 2016-11-03 patvarkymu paskyrė ekspertizę Turto rinkos vertei nustatyti (v. b. l. 208). Turto ekspertizės akte, surašytame 2017-01-27, nurodyta, kad Turto vertė 2017-01-05 – 183 000 Eur (v. b. l. 230–268). Antstolė 2017-02-28 patvarkymu paskelbė pirmąsias Turto varžytinės (nuo 2017-02-28 iki 2017-03-30), kurios paskelbtos neįvykusiomis (v. b. l. 271–273). Nepardavus Turto pirmosiose varžytinėse, Turtas buvo parduodamas antrosiose varžytinėse (vyko nuo 2017-04-12 iki 2017-05-12), kurios taip pat paskelbtos neįvykusiomis (v. b. l. 278, 287–288);

14.4. antstolė 2017-10-13 patvarkymu paskelbė pirmąsias Turto varžytines (vyko nuo 2017-10-13 iki 2017-11-13), kurios buvo paskelbtos neįvykusiomis (v. b. l. 298, 300–301). Neįvykus pirmosioms varžytinėms, antstolė 2017-12-07 patvarkymu paskelbė antrąsias Turto varžytines, kurios taip pat pripažintos neįvykusiomis (v. b. l. 317, 328–329). Vykdomosios bylos duomenys rodo, kad antstolė 2018-02-14 patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą, kurią atnaujino 2019-11-15 (v. b. l. 347, 367). Antstolė 2019-11-15 patvarkyme, kuriuo atnaujino vykdomąją bylą, taip pat nurodė, kad Turto vertė – 183 000 Eur. Antstolė 2020-01-31 patvarkymu paskelbė pirmąsias turto varžytines, kurios vyko 2020-01-31 – 2020-03-02 bei 2020-03-02 buvo paskelbtos neįvykusiomis (v. b. l. 374, 378–379). Antstolės kontoroje 2020-02-27 gautas skolininkės skundas dėl 2020-01-31 patvarkymo (v. b. l. 383).

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

15. Pareiškėja (skolininkė) iš esmės nesutinka su vykdomojoje byloje Nr. 0012/14/00669 antstolės nustatyta 183 000 Eur Turto rinkos verte.

16. Visų pirma, analizuojant pareiškėjos (skolininkės) skundą dėl antstolės D. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0012/14/00669 pastebėtina, jog skolininkė skunde nurodė, kad skundžia antstolės 2020-01-31 patvarkymą (b. l. 3; v. b. l. 374). Aptartu 2020-01-31 patvarkymu antstolė: i) informavo, kad paskelbė skolininkės Turto pirmąsias varžytines, kurios turėjo vykti 2020-01-31 – 2020-03-02, kuriose nustatyta Turto pradinė pardavimo kaina – 146 400 Eur; ii) informavo, kad Turto nuosavybė apribota areštu ir hipoteka; iii) informavo skolininkę, jog iki varžytinių pabaigos patenkinus išieškotojos reikalavimus ir apmokėjus vykdymo išlaidas, paskelbtos varžytinės gali būti atšauktos. Aptarta aplinkybė rodo, kad 2020-01-31 patvarkymu antstolė nenustatė Turto rinkos vertės, o tik paskelbė pirmąsias varžytines. Aptartas patvarkymas iš esmės atitinka CPK 691, 706-707, 713, 718 straipsnių nuostatas. Pažymėtina, jog CPK 718 straipsnyje nurodyta, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Pareiškėja nenurodė jokių kitų argumentų bei motyvų, išskyrus argumentus dėl Turto vertės, kodėl antstolės 2020-01-31 patvarkymas prieštarauja aptartoms CPK normoms. Tokių aplinkybių taip pat nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

17. Antra, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog areštuoto turto įkainojimas – svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, nutarties 26 punktas). Areštuoto turto įkainojimo procedūra vykdymo procese sureguliuota CPK 681-682 straipsniuose. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdomosios bylos duomenys rodo, kad antstolė vykdomojoje byloje buvo skyrusi dvi Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizes, kurios buvo atliktos 2014-08-12 (nustatyta Turto vertė – 188 542,63 Eur ir 2017-01-27 (nustatyta Turto vertė 183 000 Eur).

18. CPK 681 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nustatyta, kad antstolė 2019-11-15 patvarkyme nurodė, jog skolininkės Turto rinkos vertė – 183 000 Eur (v. b. l. 367). Aptarta aplinkybė rodo, jog antstolės 2019-11-15 patvarkymu nustatyta Turto vertė atitinka 2017-01-27 ekspertizėje nustatytą Turto kainą. Tai reiškia, kad aptartas antstolės 2019-11-15 patvarkymas priimtas vadovaujantis CPK 681 straipsnio 4 dalimi. Antstolės 2019-11-15 patvarkymas skolininkei buvo įteiktas 2019-11-21 (v. b. l. 369–371). Pagal kasacinio teismo praktiką (CPK 4 straipsnis) antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, nes turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, nutarties 28 punktą).

19. Visgi, netgi tuo atveju, kai turto rinkos kaina buvo nustatyta eksperto, CPK 681 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog CPK 681 straipsnio 2 dalis skirta užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog: i) teisės aktai neįpareigoja turto perkainoti, jei antstoliui nekyla abejonių dėl turto vertės ir skolininkas arba išieškotojas nereiškia motyvuotų prieštaravimų (žr. Vilniaus apygardos teismo 2017-01-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-19-262/2017); ii) įstatyme neįtvirtinta pareiga antstoliui periodiškai tikrinti areštuoto turto rinkos vertę (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-725-590/2018); iii) perkainojimas atliekamas tuomet, kai turto vertė yra esmingai pasikeitusi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-265-330/2020, nutarties 29 punktą). Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis) laikomasi pozicijos, jog abejonės dėl turto rinkos vertės galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai ir juos (argumentus) patvirtinantys įrodymai, taip pat tam tikros aplinkybės (duomenys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/ 2020, nutarties 33 punktas).

20. Analizuojant bylos duomenis matyti, jog 2014-08-12 nustatyta Turto vertė buvo 188 542,63 Eur, 2017-01-27, atlikus Turto vertinimą antrą kartą, nustatyta Turto vertė buvo 183 000 Eur. Tai rodo, jog nuo 2014 m. iki 2017 m. Turto vertė nežymiai krito, t. y. Turto rinkos vertė nežymiai sumažėjo. Kaip teisingai pastebėjo antstolė, prieš atliekant antrąją ekspertizę VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2017-01-25 išrašuose nurodyta, kad 2016-08-09 masinio vertinimo būdu žemės sklypo vertė buvo 58 300 Eur, gyvenamojo namo – 159 000, šulinio – 1 330 Eur (iš viso Turto vertė – 218 630 Eur) (v. b. l. 235–238). Antstolė 2019-11-11 dar kartą patikrino Nekilnojamojo turto registrus ir nustatė, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 62 800 Eur, o gyvenamojo namo – 153 000 Eur (iš viso 215 800) (v. b. l. 364–365). Aptarti duomenys rodo, kad Nekilnojamojo turto registre vidutinė žemės sklypo vertė, lyginant su buvusia 2016-08-09, nežymiai padidėjo (nuo 58 300 Eur iki 62 800 Eur), o gyvenamojo pastato – nežymiai sumažėjo (nuo 159 000 Eur iki 153 000 Eur). Pastebėtina, jog 2017-01-27 atlikus ekspertizę, ekspertizės akte ir Nekilnojamojo turto registre nurodyta Turto rinkos vertė skyrėsi apie 35 000 Eur (218 630 – 183 000 Eur). Iš esmės panašiai skiriasi Turto vertė ir 2019-11-11, t. y. apie 33 000 Eur (215 800 Eur – 183 000 Eur) (neįskaičiavus šulinio vertės). Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus duomenis, pastebi, jog skolininkės Turto vidutinė rinkos vertė, kuri nurodyta registruose, iš esmės turi tendenciją mažėti. Nekilnojamojo turto rinkos vertė, nustatyta 2019-11-11 pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus, esmingai nesiskiria nuo tos Turto vidutinės rinkos vertės, kuri 2016 m. buvo prieš nustatant individualią rinkos kainą 2017-01-27 ekspertize. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja (skolininkė) neįrodė aplinkybės, jog būtina Turtą perkainoti. Pareiškėjos (skolininkės) argumentas, susijęs su laiko aspektu, t. y. kad nekilnojamojo turto rinkoje nuo 2017 m. įvyko pokyčių aptariamu atveju neįrodo būtinybės perkainoti Turtą. Priešingai, Nekilnojamojo turto registro duomenys rodo, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė Turto vertė, nors ir nežymiai, tačiau linkusi mažėti. Jokių kitų argumentų ar aplinkybių, jog Turto kaina esmingai pasikeitusi ir turi būti perkainota pareiškėja (skolininkė) daugiau nepateikė, o tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Konstatuotina, jog vykdymo procese nepateikta jokių duomenų ar pagrįstų argumentų, kurie galėtų kelti abejones dėl Turto vertės kainos (183 000 Eur), kuri individualizuota 2017-01-27 ekspertizės akte ir taip pat nurodyta skundžiamame antstolės 2020-01-31 patvarkyme.

21. Akcentuotina ir tai, kad nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, nutarties 27 punktas). Vykdomosios bylos duomenys rodo, kad skolininkė (pareiškėja) nemotyvuotai bei neargumentuotai prieštarauja dėl išvaržomo Turto kainos.

22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal pareiškėjos (skolininkės) M. K. nurodytus argumentus teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.