- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-725-590/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26814-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- A. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria tenkintas iš dalies pareiškėjo A. J. skundas dėl antstolės B. Č. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė B. Č., AB DNB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. J. 2017-06-28 antstolei B. Č. pateiktu skundu skundžia antstolės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0129/11/00545 ir prašo panaikinti antstolės 2017-05-30 patvarkymą Nr. 0129/11/00545 „Dėl turto arešto“ bei 2017-05-30 turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vykdydama išieškojimą, antstolė 2013-03-22 areštavo 32 pareiškėjui priklausančius sklypus, kurių preliminari vertė arešto dieną buvo apie 220 000 Eur. Daliai sklypų areštas, ieškovo prašymu, buvo panaikintas, areštuojant kitą pareiškėjui priklausantį turtą. 2017-06-05 pareiškėjas gavo 2017-05-30 patvarkymą, kuriuo antstolė, vadovaudamasi vienašališkai išieškotojo pateikta informacija apie skolos dydį, papildomai areštavo devynis pareiškėjui priklausančius sklypus. Pareiškėjo manymu, antstolės veiksmai, kai ji iš naujo neperkainojus prieš ketverius metus areštuoto ir įvertinto turto, t. y. nenustačius areštuoto turto rinkos vertės 2017 m., papildomai areštavo devynis pareiškėjui priklausančius sklypus jų neįkainodama, yra neteisėti. 2013-03-22 Turto arešto aktu areštuoto turto vertė buvo nustatyta daugiau kaip prieš ketverius metus. Antstolė, konstatuodama, kad areštuoto turto nepakanka, remiasi apytiksle turto verte, nustatyta prieš 4 metus, ir tokių nepagrįstų prielaidų pagrindu neteisėtai areštavo papildomą didelės vertės pareiškėjo turtą. Tokie antstolės veiksmai pažeidžia CPK 681 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pareiškėjo įsitikinimu, daugiau nei ketverių metų laikotarpis buvo pakankamas turto rinkos vertei pasikeisti. Rinkos sąlygos, lyginant su 2013 m. iš esmės pasikeitė, žemės kaina už vieną hektarą išaugo beveik 1 000 Eur, nuoseklų žemės ūkio paskirties žemės kainų kilimą bei sudaromų sandorių skaičiaus išaugimą, lyginant su 2013 m., patvirtina Lietuvos banko skelbiami duomenys. Antstolei neperkainojus 2013-03-30 turto arešto aktu areštuoto turto ir nenustačius dabartinės jo rinkos vertės, antstolė neturėjo teisės priimti patvarkymo dėl papildomo pareiškėjui priklausančio turto arešto bei surašyti turto arešto akto. Įstatymas imperatyviai įpareigoja antstolį areštuojant turtą, jį įkainoti rinkos kainomis, tačiau antstolė papildomai areštuotų sklypų neįkainojo.Suinteresuotas asmuo antstolė B. Č. 2017-07-05 patvarkymu Nr. 0129/11/00545 su pareiškėjo skundu nesutiko ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0129/11/00545 persiuntė jį nagrinėti teismui. Antstolė 2017-07-05 patvarkyme nurodo, jog išieškotojas 2011-06-07 pateikė vykdyti vykdomąjį raštą dėl 241 534,17 Eur negrąžinto kredito, 7 775,48 Eur nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, 17 234,95 Eur delspinigių (iš viso 266 544,60 Eur), 132 Lt žyminio mokesčio ir 5 procentų įstatyminių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos, skaičiuojant palūkanas nuo 2009-08-28 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus daiktus. Įkeisti žemės sklypai realizuoti už bendrą 22 500 Eur sumą. 2017-05-18 antstolės kontoroje gautas išieškotojo raštas, kuriame nurodyta, kad 2017-05-18 skola sudarė 351 334,32 Eur. 2013-03-22 areštuoti žemės sklypai buvo preliminariai įvertinti remiantis VĮ Registrų centro teikiamais duomenimis ir jų vertė buvo apie 220 000 Eur. Tuo metu šio areštuoto turto pakako, nes įkeisti žemės sklypai buvo įvertinti daug aukštesne kaina, nei pavyko juos realizuoti. Šiuo metu skola bankui viršija 351 334,32 Eur ir kiekvieną dieną didėja dėl priteistų 5 proc. metinių palūkanų. 2013-03-22 areštuoto turto vertė, vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, yra ne padidėjusi, o sumažėjusi ir šiuo metu siekia apie 202 000 Eur. 2017-05-30 areštuoto turto vertė, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, yra apie 95 000 Eur. Bendra areštuoto turto vertė yra 297 000 Eur, o skola viršija 351 334,32 Eur (be vykdymo išlaidų). Panaikinus 2017-05-30 turto areštą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-11 vykdomojo rašto Nr. 669V/2009 įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Areštuojant turtą, buvo atsižvelgiama į VĮ Registrų centro pateiktas vidutines rinkos vertes. Dabar, kai jau realizuotas įkeistas turtas, papildomai areštuotam turtui bus skiriama ekspertizė. Jei po ekspertizės paaiškės, kad turto vertė žymiai didesnė nei skola ir vykdymo išlaidos, daliai turto areštas bus panaikintas. Pirmiausiai bus vertinami žemės sklypai, kurie yra ne žemės ūkio paskirties, nes skolininkas užsiima ūkine veikla.Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad visiškai sutinka su antstolės 2017-07-05 patvarkyme išdėstytais argumentais, kuriais remiantis buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. 2013-03-22 areštuoti žemės sklypai buvo įvertinti 220 000 Eur suma, šiuo metu jų vertė siekia 202 000 Eur. Kadangi skola viršijo 351 000 Eur, antstolė 2017-05-30 papildomai areštavo skolininkui priklausantį turtą. Antstolė, papildomai areštuodama skolininko turtą, vadovavosi 2017 m. nustatyta turto verte. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių suabejoti nustatyta turto verte. Pareiškėjo cituojami Lietuvos banko ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys nepatvirtina, kad pasikeitė būtent pareiškėjo turto vertė. Pažymi, kad antstolė 2017-06-28 patvarkymu paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, galimas turto arešto akto koregavimas, taip pat antstolė galės panaikinti areštą turto daliai, jeigu bus nustatyta, kad areštuota turto daugiau nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms šioje vykdomojoje byloje padengti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjo A. J. skundą tenkino iš dalies, panaikino 2017-05-30 antstolės B. Č. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kitą skundo dalį atmetė.Pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog nors skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas nurodo, kad antstolė nepagrįstai rėmėsi išieškotojo pateiktais duomenimis apie skolos dydį, tačiau savo skaičiavimų, koks, pareiškėjo įsitikinimu, turėtų būti išieškotinos skolos dydis, nepateikė. Nurodė, kad pareiškėjui nepateikus jokių duomenų apie tai, kad išieškotojas neteisingai apskaičiavo išieškotinos sumos dydį, nei išieškojimą vykdančiai antstolei, nei skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjančiam teismui nėra pagrindo abejoti išieškotojo apskaičiuotu skolos dydžiu. Pažymėjo, jog skolininkas neginčijo 2017-03-22 antstolės patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo, taigi iš esmės sutiko, kokia išieškotų lėšų dalis buvo skirta skolai padengti.Teismas konstatavo, jog nesant paneigtiems duomenims, kad įsiskolinimas išieškotojui sudarė 351 334,32 Eur, o 2013-03-22 areštuoto turto apytikslė vertė – 220 000 Eur, antstolė turėjo pagrindą spręsti dėl papildomo turto arešto. Pažymėjo, kad pareiškėjas Lietuvos banko 2016 m. finansinio stabilumo apžvalgą ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Žemės rinkos sektoriaus apžvalgą kaip argumentą perkainoti areštuotą turtą nurodė tik skunde dėl antstolės veiksmų, taigi, iki 2017-05-30 patvarkymo dėl turto arešto priėmimo vykdomojoje byloje nebuvo duomenų, kurie antstolei leistų abejoti turto arešto akte nurodytu turto įkainojimu. Kita vertus, teismas sutiko su suinteresuoto asmens AB DNB banko argumentais, kad nurodytose apžvalgose pateikti duomenys nepatvirtina, jog pasikeitė ir pareiškėjui priklausančio turto vertė. Teismas pažymėjo ir tai, kad įstatyme nėra numatyta, kokiu periodiškumu antstolis turėtų perkainoti areštuotą turtą, taip pat nenustatyta reikalavimų, jog prieš papildomai areštuojant skolininko turtą, būtų būtina privalomai atlikti jau areštuoto vertės nustatymo ekspertizes. Pirmos instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad 2017-05-30 antstolės patvarkymas dėl turto arešto yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo vertinimu, antstolė, įvertinusi aplinkybę, kad areštuoto turto vertė yra žymiai mažesnė nei išieškoma suma, turėjo pagrindą priimti 2017-05-30 patvarkymą dėl turto arešto.Pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkte imperatyviai nurodoma, kad turto arešto akte turi būti nurodoma kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė, o jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Nagrinėjamu atveju antstolė 2017-05-30 turto arešto akte ne tik nenurodė nei vieno iš areštuojamo objekto vertės, bet ir nenurodė, kad areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. 2017-07-05 patvarkyme antstolė nurodo, kad areštuojant 2017-05-30 turto arešto akte nurodytą turtą buvo atsižvelgiama į VĮ Registrų centro pateiktas vidutines rinkos vertes. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolė, 2017-05-30 areštuodama turtą, būtų tikrinusi areštuojamo turto vidutines vertes, nurodomas VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolė 2017-05-30 areštuoto turto vertes VĮ Registrų centre patikrino tik 2017-07-03, t. y. tik nagrinėdama gautą skundą dėl antstolės veiksmų. Įvertinęs bylos medžiagą pirmos instancijos teismas konstatavo, kad antstolės veiksmai, surašant 2017-05-30 turto arešto aktą, jų atlikimo metu, buvo neteisėti: antstolė neįkainojo areštuojamo turto, taip pat nenurodė, jog areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas A. J. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta panaikinti 2017-05-30 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0129/11/00545 „Dėl turto arešto“ bei šioje dalyje priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti 2017-05-30 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0129/11/00545 „Dėl turto arešto“, o kitoje dalyje nutartį palikti galioti. Pažymėjo, jog 2013-03-22 turto arešto aktu areštuoto turto vertė buvo nustatyta daugiau kaip prieš keturis metus. Antstolė, konstatuodama, kad areštuoto turto nepakanka, vadovaujasi prielaidomis – apytiksle turto verte nustatyta prieš keturis metus, ir tokių nepagrįstų prielaidų pagrindu neteisėtai areštavo papildomą didelės vertės pareiškėjo turtą. Tokie antstolės veiksmai pažeidžia CPK 681 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, pasikeitus turto vertei, antstolis privalo imtis aktyvių veiksmų naujai turto rinkos vertei nustatyti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, jog antstolė ėmėsi veiksmų 2017-02-21 patikslinti 2013-03-22 turto arešto aktu areštuoto turto vertę ir nei viena iš vykdymo proceso šalių dėl to neprieštaravo, kadangi pareiškėjos apie jokių areštuoto turto vertės patikslinimą nebuvo informuotas, todėl ir negalėjo pareikšti savo nuomonės. Teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis pareiškėjo pateiktais įrodymais ir nepašalino abejonių dėl to, jog antstolė neužtikrino tinkamo areštuoto turto vertės nustatymo. Antstolei neperkainojus 2013-03-30 turto arešto aktu areštuoto turto ir nenustačius dabartinės jo rinkos vertės, neturėjo teisės priimti patvarkymo dėl papildomo pareiškėjui priklausančio turto arešto bei surašyti Turto arešto akto, todėl minėti antstolės veiksmai privalo būti pripažinti neteisėtais, panaikinant patvarkymą. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, dalyje, kuria buvo atsisakyta panaikinti antstolės patvarkymą dėl papildomo pareiškėjui priklausančio turto arešto, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolės veiksmai, iš naujo neperkainojus prieš keturis metus areštuoto ir įvertinto turto, papildomai areštavus devynis pareiškėjui priklausančius sklypus, nelaikytini neteisėtais ir pažeidžiančiais pareiškėjo teises. Vykdymo proceso tvarka reglamentuota CPK VI dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmus pavesta atlikti antstoliui, kuris, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Vertinant antstolio veiksmų teisėtumą, atsižvelgtina į tai, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikosi savo pagrindinės pareigos – savo iniciatyva imasi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padeda šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0129/11/00545 esančių duomenų nustatyta, kad antstolė B. Č. vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-11 vykdomąjį raštą Nr. 699V/2009 iš pareiškėjui A. J. priklausančio turto išieškotojo AB DNB bankas naudai. Minėtu vykdomuoju raštu teismas nusprendė išieškoti iš pareiškėjo skolą: 241 534,17 Eur negrąžinto kredito, 7 775,48 Eur nesumokėtų palūkanų, 17 234,95 Eur delspinigių, iš viso: 266 544,60 Eur, 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2009-08-28, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus daiktus. Antstolė 2011-06-10 turto arešto aktu areštavo įkeistą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., turto arešto akte nurodoma viso areštuoto turto vertė sudarė 176 000 Lt (50 973,12 Eur). Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-09 nutartimi šis turto arešto aktas panaikintas. Antstolė 2012-10-22 patvarkymu paskyrė ekspertizę šio turto vertei nustatyti, atlikus ekspertizę, 2012-11-23 aktu šis turtas areštuotas, bendra turto vertė nustatyta 166 000 Lt (48 076,92 Eur). Nepavykus turto parduoti iš varžytynių, turtas perkainotas 2014-09-25, 2015-12-17, 2016-06-17 patvarkymais. Antstolė 2012-08-22 turto arešto aktu areštavo 32 nekilnojamojo turto objektus, kurių bendra turto arešto akte nurodoma vertė sudarė 757 110 Lt (219 274,21 Eur), 2012-09-17 patvarkymais antstolė šį turto arešto aktą panaikino. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi antstolės 2012-09-17 patvarkymas dėl turto arešto panaikintas. 2013-03-22 turto arešto aktu antstolė areštavo pareiškėjui priklausančius 32 žemės sklypus, bendra areštuoto turto vertė nurodyta 757 110 Lt (219 274,21 Eur). 2014-04-03 antstolė patikslino turto arešto aktą, areštavo iš viso 33 nekilnojamojo turto objektus, turto arešto akte nurodant bendrą 758 110 Lt (219 563,83 Eur) sumą. 2014-04-11 antstolė patikslino turto arešto aktą, areštavo iš viso 33 nekilnojamojo turto objektus, turto arešto akte nurodant bendrą 759 410 Lt (219 940,33 Eur) sumą. 2017-02-21 patikslinančiu turto arešto aktu pakeistas turto arešto objektas: panaikinti trijų sklypų areštai, papildomai areštuotas sklypas. Iš viso turto arešto akte nurodoma bendra areštuoto turto vertė 219 940,34 Eur. Nustatyta, kad įkeisti pareiškėjo žemės sklypai buvo realizuoti tik 2017 m. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., buvo parduotas iš varžytynių už 9 660 Eur, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., buvo perduoti išieškotojui AB DNB bankui už 12 900 Eur. Antstolė 2017-05-18 gavo išieškotojo AB DNB banko raštą, kuriame jis nurodė, kad, realizavus bankui įkeistą turtą, liko nepadengtas pareiškėjo įsiskolinimas bankui, kuris 2017-05-18 sudarė iš viso 351 334,32 Eur. Išieškotojas prašė tęsti likusio įsiskolinimo išieškojimą iš pareiškėjo A. J. išieškojimą nukreipiant į skolininkui priklausantį turtą bei pinigines lėšas, priklausančias skolininkui, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis. Antstolė 2017-05-30 priėmė skundžiamą patvarkymą dėl turto arešto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė papildomai areštuoti skolininkui A. J. priklausantį turtą vykdomojoje byloje Nr. 0129/11/00545.Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo teiginiais, jog antstolei neperkainojus 2013-03-30 turto arešto aktu areštuoto turto ir nenustačius dabartinės jo rinkos vertės, neturėjo teisės priimti patvarkymo dėl papildomo pareiškėjui priklausančio turto arešto ir todėl tokie antstolės veiksmai privalo būti pripažinti neteisėtais, panaikinant patvarkymą. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog antstolė, gavusi išieškotojo duomenis, jog realizavus bankui įkeistą turtą, liko nepadengtas pareiškėjo įsiskolinimas, kuris 2017-05-18 sudarė 351 334,32 Eur, bei išieškotojui prašant tęsti likusio įsiskolinimo išieškojimą iš pareiškėjo išieškojimą nukreipiant į skolininkui priklausantį turtą ir pinigines lėšas, priklausančias skolininkui, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, pagrįstai, byloje nesant duomenų apie kardinaliai pasikeitusią jau areštuoto turto rinkos vertę, priėmė patvarkymą areštuoti papildomą pareiškėjui priklausantį turtą. Be to, kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, antstolė 2017-02-21 patikslino 2013-03-22 turto arešto aktą, jame nurodžiusi, kad bendra areštuoto turto vertė yra 219 940,34 Eur. Pažymėtina, jog apeliantas nei antstolei, nei pirmos ir apeliacinės instancijos teismams nepateikė patikimų duomenų, patvirtinančių, jog 2013-03-22 turto arešto akte nurodytas areštuoto turto įkainojimas nebeatitinka dabartinės turto vertės, jog areštuoto turto rinkos vertė ypatingai pasikeitė. Pritartina teismo nurodytiems argumentams, jog skolininko pateikti dokumentai – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys, nepatvirtina, jog pasikeitė konkrečiai pareiškėjui priklausančio ir areštuoto turto vertė. Pažymėtina, jog CPK 681 straipsnio 2 dalis numato, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Šio instituto tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Įstatyme nėra įtvirtinta pareiga antstoliui periodiškai tikrinti areštuoto turto rinkos vertę, todėl nagrinėjamu atveju byloje nesant duomenų, jog areštuoto turto rinkos vertė yra pasikeitusi, ir antstolei tokių aplinkybių nenustačius, konstatuotina, jog antstolė pagrįstai priėmė patvarkymą dėl papildomo skolininkui priklausančio turto arešto ir jį naikinti nėra pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė vykdymo procesą reglamentuojančias normas, todėl skolininko atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.