- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1388-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17612-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- K. R., A. M.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2999-1052/2022 pagal pareiškėjų K. R. ir A. M. patikslintą pareiškimą dėl išlaikymo formos pakeitimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliai Raimundas Stanislauskas ir Raimonda Pauzienė, Citadele Leasing SIA.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai K. R. ir A. M. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame prašė: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-7192-1088/2021 nepilnametėms D. M. ir F. M. priteistą išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį į išlaikymą A. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu: ½ dalimi buto (duomenys neskelbtini); 283/1260 dalimis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); ¼ dalimi pastato – garažo (duomenys neskelbtini); 60/100 dalimis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (duomenys neskelbtini). ARBA 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-7192-1088/2021 nepilnametėms D. M. ir F. M. priteistą išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį į vienkartinę išmoką (konkrečia suma): D. M. – 50 076 Eur; F. M. – 68 378 Eur; 3) paskirti K. R. nepilnametėms D. M. ir F. M. priteisto išlaikymo nekilnojamuoju turtu uzufruktore.
2. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. teismo įsakymo pagrindu iš pareiškėjo A. M. (toliau – ir pareiškėjas) nepilnamečių dukrų išlaikymui priteista po 321 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. vasario 19 d. iki vaikų pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimas – po 11 556 Eur. Antstolė Raimonda Pauzienė pagal išduotą teismo įsakymą vykdo priverstinį išieškojimo procesą, yra susidaręs itin žymus išlaikymo įsiskolinimas. Pareiškėjas neturi finansinių galimybių vykdyti priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį prievolės, kadangi yra bedarbis, gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, kurios dydis svyruoja nuo 105,30 Eur iki 305,44 Eur, kito nuolatinio pajamų šaltinio neturi, yra 62 metų amžiaus, jam nustatytas 75 proc. darbingumo lygis. Pareiškėjo prievolė teikti išlaikymą abiem dukroms iki jų pilnametystės sudaro bendrą 118 449 Eur sumą, pareiškimo pateikimo teismui dieną jau susidaręs 28 890 Eur išlaikymo įsiskolinimas, tad akivaizdu, kad šiuo metu taikoma išlaikymo forma yra neefektyvi ir visiškai netenkina vaikų poreikių. Siekiant užtikrinti tinkamą vaikų teisę į išlaikymą, tikslinga pakeisti išlaikymo periodinėmis išmokomis formą į išlaikymą nekilnojamuoju turtu, kurį yra galimybė išnuomoti ir tokiu būdu gauti vaikų poreikius užtikrinančias pajamas. Būtinumą keisti išlaikymo formą patvirtina ir tas faktas, kad pareiškėjas turi neįvykdytų prievolių kitiems kreditoriams, dėl ko iškyla jo nemokumo grėsmės rizika, galinti sąlygoti situaciją, kai pareiškėjo turto nepakaks skoloms padengti ir tuo pačiu nebus užtikrintas vaikų išlaikymo prievolės vykdymas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) su pareiškimu nesutiko, pateiktame atsiliepime prašė jį atmesti. Nurodė, kad antstolės Raimondos Pauzienės kontoroje vykdant Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. teismo įsakymą Nr. eL2-7192-1088/2021 dėl 173 Eur ir 2018 m. liepos 31 d. VMI sprendimą Nr. (23.31-08)467-126867 dėl 81 707,41 Eur skolų iš skolininko A. M. priverstinį išieškojimą VMI naudai, areštuotas A. M. turtas, tame tarpe – ir nekilnojamasis turtas, kurį prašoma priteisti pareiškėjų vaikams. Priteisus nepilnamečiams vaikams išlaikymą areštuotu turtu, nebūtų apsaugoti vaikų teisėti interesai jau dabar gauti išlaikymą, vaikai turėtų prisiimti turto savininko prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir pan.), be to, areštuoto turto realizavimas, siekiant nepilnamečiams vaikams užtikrinti kasdienį išlaikymą, būtų teisiškai apsunkintas.
4. Suinteresuotas asmuo antstolė Raimonda Pauzienė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė su pareiškimu nesutinkanti, prašė jį kaip nepagrįstą atmesti. Pareiškėjas A. M. turi pakankamai kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį realizavus, galėtų būti dengiamas ne tik išlaikymo įsiskolinimas, bet ir trečios eilės kreditorių reikalavimai. Sąmoningai vengdamas atsiskaityti su kreditoriais, pareiškėjas vykdymo proceso metu nevykdo antstolės reikalavimų ir patvarkymų, susijusių su turto vertės nustatymu, tokiu būdu siekdamas išvengti jam priklausančio turto pardavimo iš varžytynių. Vykdymo procese realizavus A. M. turtą, vaikai gautų realų išlaikymą, tuo tarpu išlaikymo priteisimas nekilnojamuoju turtu pažeistų kitų kreditorių interesus. Be to, būdamas darbingo amžiaus, pareiškėjas nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, neieško darbo, nesiekia persikvalifikuoti ir tokiu būdu padengti ar sumažinti įsiskolinimus.
5. Kitų suinteresuotų asmenų atsiliepimų negauta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškimą tenkino, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-7192-1088/2021 iš A. M. priteisto išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečiams vaikams formą: priteisė nepilnametėms D. M. ir F. M. išlaikymą A. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu – ½ dalimi buto (duomenys neskelbtini); 283/1260 dalimis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); ¼ dalimi pastato – garažo (duomenys neskelbtini); 60/100 dalimis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (duomenys neskelbtini); paskyrė pareiškėją K. R. nepilnametėms D. M. ir F. M. priteisto išlaikymo nekilnojamuoju turtu valdytoja uzufrukto teise.
7. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. įsakymas, kuriuo iš A. M. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. M. ir F. M., kiekvienai po 321 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. vasario 19 d. iki vaikų pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimas – po 11 556 Eur, nėra tinkamai vykdomas, nagrinėjamo pareiškimo pateikimo dieną yra susidaręs 28 890 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgęs, kad A. M. yra bedarbis, nuolatinio pajamų šaltinio neturi, yra 62 metų amžiaus, jam nustatytas 75 proc. darbingumo lygis, teismas sprendė, kad pareiškėjas finansinių galimybių mokėti priteistas periodines išmokas neturi, duomenų, liudijančių, kad jo turtinė padėtis ateityje gali pagerėti, nenustatė, todėl, įvertinęs itin didelį susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, pripažino, kad taikoma išlaikymo forma yra neefektyvi, tad turėtų būti keistina.
8. Spręsdamas dėl išlaikymo vienkartine pinigų suma priteisimo teismas pasisakė, kad tokia išlaikymo forma vaikų padėties nepakeistų, nes A. M. neturint pakankamai piniginių lėšų išmokėti vienkartinę piniginę kompensaciją, priteistos sumos išieškojimas vis tiek būtų nukreiptas į tą patį A. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kas sąlygotų papildomas vykdymo išlaidas, ilgą ir sudėtingą pinigų išieškojimo procesą. Dėl šių priežasčių, teismo nuomone, išlaikymo nekilnojamuoju turtu forma labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir gali užtikrinti realių nepilnamečių vaikų kasdienių poreikių tenkinimą.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjo prievolė teikti išlaikymą abiem dukroms iki jų pilnametystės sudaro bendrą 118 449 Eur sumą, nekilnojamojo turto, kurį prašoma priteisti, vidutinė rinkos vertė siekia 150 000 Eur. A. M. priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini), plotas sudaro 140,45 kv. m., patalpos yra pilnai įrengtos, todėl perdavus jas kaip išlaikymą turtu, būtų objektyvi galimybė išnuomoti tokio ploto gyvenamąsias patalpas ir taip gauti vaikų poreikius užtikrinančias nuolatines pajamas iš turto. Nustatęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad toks turto perdavimas vaikams būtų naudingas.
10. Spręsdamas išlaikymo formos pakeitimo pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, kad pareiškėjas A. M. turi ne tik išlaikymo prievolės įsiskolinimą, bet taip pat ir kitų skolų tretiesiems asmenims, dėl ko kyla jo nemokumo grėsmė, galinti sąlygoti situaciją, kai pareiškėjo turto nepakaks skoloms padengti ir tuo pačiu nebus užtikrintas vaikų išlaikymo prievolės vykdymas. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, taip pat sudaro pagrindą pakeisti išlaikymo formą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjų K. R. ir A. M. pareiškimą dėl išlaikymo formos pakeitimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė, kad nepilnamečiams vaikams priteistas nekilnojamasis turtas, antstolei Raimondai Pauzienei vykdant Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. teismo įsakymą Nr. eL2-7192-1088/2021 dėl 173 Eur ir 2018 m. liepos 31 d. VMI sprendimą Nr. (23.31-08)467-126867 dėl 81 707,41 Eur skolų iš skolininko A. M. priverstinį išieškojimą išieškotojos VMI naudai, yra areštuotas, o esant areštui ir apribotai disponavimo teisei, negalima nustatyti daikto teisinio likimo, pakeisti jo ekonominės būklės.
11.2. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3, 7 dalys, 4 straipsnio 1 dalis); (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-130/2013).
11.3. Pareiškėjams teikiant pareiškimą teismui dėl išlaikymo formos pakeitimo, faktas apie nekilnojamam turtui taikomą areštą pareiškėjams buvo žinomas, todėl toks pareiškimas neatitinka imperatyvių teisės normų ir yra niekinis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu.
11.4. Priteisus nepilnamečiams vaikams išlaikymą areštuotu turtu, nebūtų apsaugoti vaikų teisėti interesai jau dabar gauti išlaikymą, o ne ateityje, vaikai turėtų prisiimti turto savininko prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir pan.), be to, areštuoto turto realizavimas, siekiant nepilnamečiams vaikams užtikrinti kasdienį išlaikymą, būtų teisiškai apsunkintas.
12. Pareiškėjai K. R. ir A. M., atsiliepdami į apeliacinį skundą, prašo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo formos pakeitimo klausimas, todėl apelianto nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjui A. M. priklausantis nekilnojamasis turtas negali būti priteistas vaikams, nes yra areštuotas, neturi teisinės reikšmės, kadangi vaikų išlaikymo teisėtų interesų prioritetas nusveria kreditorių reikalavimus į skolininko turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai); (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006).
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrįstai nustatė, kad teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nėra vykdomas, susidaręs išlaikymo periodiniais mokėjimais žymus įsiskolinimas, nuolatinių pajamų, iš kurių pareiškėjas A. M. periodiškai galėtų vykdyti mokėjimus vaikams, neturi, duomenų, jog pareiškėjo turtinė padėtis ilgalaikėje perspektyvoje pagerėtų, nėra, be to, pareiškėjas turi kitų kreditorinių įsiskolinimų, dėl ko apskritai kyla jo nemokumo rizika. Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas, atsižvelgdamas į prioritetinius vaikų interesus, padarė pagrįstą išvadą dėl išlaikymo formos nekilnojamuoju turtu priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).
13. Kitų suinteresuotų asmenų apeliacinių skundų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis pakeistas išlaikymo priteisimu turtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo
16. Civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą asmenų prašymą gali pakeisti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo formą. Kadangi išlaikymo formos pakeitimo pagrindų įstatyme tiesiogiai nenustatyta, todėl teismas, spręsdamas išlaikymo formos pakeitimo klausimą, turi vadovautis bendraisiais šeimos santykių teisinio reglamentavimo principais (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat atsižvelgti į vaikų išlaikymo instituto paskirtį.
17. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nes kyla grėsmė vaiko interesams. Išlaikymo periodiniais mokėjimais žymus įsiskolinimas gali būti vertinamas kaip pagrindas persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo formą pagal CK 3.201 straipsnio 3 dalį, jeigu kitokios formos taikymas yra įmanomas ir naudingas vaiko interesų požiūriu.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas A. M. yra bedarbis, neturi nuolatinio pajamų šaltinio, yra 62 metų amžiaus, jam nustatytas 75 proc. darbingumo lygis, nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. balandžio 13 d. jam skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri svyruoja nuo 105,30 Eur iki 305,44 Eur/mėn., periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo vaikams nemoka nuo 2021 m. vasario mėnesio, jau susidaręs 28 890 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Teismas sprendė, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis nėra realiai vykdomas, yra neefektyvus, neužtikrina realių nepilnamečių vaikų kasdienių poreikių, duomenų, kad pareiškėjo turtinė padėtis ateityje gali keistis, byloje nėra, todėl įvertinęs, kad bendra teiktino išlaikymo nepilnametėms dukroms suma iki jų pilnametystės yra apie 118 449 Eur, pakeitė išlaikymo formą, priteisdamas išlaikymą vaikams nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad priteisus išlaikymą turtu, jį naudojant ir realizuojant būtų gaunamos pajamos nepilnamečių išlaikymui, kad yra objektyvi galimybė išnuomoti 140,45 kv. m. ploto gyvenamąsias patalpas ir tokiu būdu gauti vaikų poreikius užtikrinančias pajamas.
19. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog išlaikymas vaikams priteistas nekilnojamuoju turtu, kuris yra areštuotas, todėl negalimi jokie asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu. Apeliantė, nurodydama šį argumentą, remiasi kasacinio teismo nutartimi Nr. e3K-3-49-969/2017.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; ir kt.).
21. Apeliantės nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo nagrinėjamas klausimas, ar sutuoktiniams nutraukiant santuoką abiejų bendru sutikimu, teismas gali tvirtinti jų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje pareiškėjai susitarė, kad vaikui išlaikymas bus priteistas nekilnojamuoju turtu, kuriam taikytas areštas. Kadangi minėtoje byloje dėl išlaikymo vaikui teikimo susitarė patys pareiškėjai ir tokį susitarimą pateikė tvirtinti teismui, todėl kasacinis teismas toje byloje ir išaiškino, kad areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje jokie susitarimai šalių iniciatyva dėl išlaikymo turtu nėra sudaryti ir tvirtinami. Išlaikymo formos keitimo klausimą teismas išsprendė sprendimu įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.201 str. 3 d.). Kadangi apeliantės nurodytos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, šiuo atveju vadovautis kasacinio teismo nutartimi Nr. e3K-3-49-969/2017 ir daryti išvadą, kad teismo sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, nėra pagrindo.
22. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad A. M. nuo 2021 m. vasario mėnesio nevykdo savo prievolės išlaikyti vaikus, mokant periodines išmokas, dėl to yra susidaręs didelis įsiskolinimas ir kad byloje nėra duomenų, jog ši padėtis ateityje galėtų keistis. Konstatuotina, kad tokia padėtis neatitinka vaikų interesų ir negali būti toleruojama (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas. Vaiko išlaikymo teisėtų interesų prioritetas nusveria kitų kreditorių reikalavimus į skolininko turtą (CPK 754 straipsnio 2 dalis), nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir bus nepalankūs kitiems asmenims.
24. Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad priteisus nepilnamečiams vaikams išlaikymą areštuotu turtu, nebūtų apsaugoti vaikų teisėti interesai gauti išlaikymą dabar, o ne kada nors ateityje. Pažymėtina, kad išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikai negauna jau nuo 2021 m. vasario mėnesio, todėl daug realesnė galimybė tinkamai užtikrinti vaikų interesus yra turint nekilnojamąjį turtą, atitinkamai juo disponuojant ir gaunant iš jo pajamas. Pažymėtina, jog šiuo atveju taikytas areštas disponavimui turtu (jo realizavimui) reikšmės neturės, nes turto savininkais taps vaikai, o areštas taikomas skolininkui priklausančiam turtui.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos prašymai dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai teismui nepateikti, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.