Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. A.-J. ieškinį atsakovui N. J. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė Šiaulių bankas, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

9. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus: VSDFV Kauno skyriaus pažymą apie atsakovo socialinį draudimą, AB Šiaulių banko pažymą apie atsakovo kredito įmokų grafiką ir atsakovo AB Šiaulių banko sąskaitos išrašą.

10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo papildomais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui atsakovo pateikti įrodymai priimtini ir vertintini tiek, kiek yra būtina nagrinėjamam klausimui dėl laikino išlaikymo priteisimo teisingai išspręsti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

15. Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų M. J., gim. (duomenys neskelbtini)., R. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių vaikams yra atitinkamai 13, 10 ir 7 metai. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama šalių santuokos nutraukimo byla, kurioje be kitų reikalavimų ieškovė prašo vaikų gyvenamą vietą nustatyti su ja, iš atsakovo prašo priteisti po 325 Eur/mėn. išlaikymą kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Skundžiama nutartimi iš atsakovo priteistas 300 Eur/mėn. laikinas išlaikymas kiekvienam vaikui.

16. Atskirajame skunde nesutinkama su iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo dydžiu. Skundo reikalavimas sumažinti iki 200 Eur/mėn. iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą vienam vaikui iš esmės yra grindžiamas tuo, kad atsakovo turtinė padėtis, gaunamos pajamos bei galimybės neleidžia jam teikti priteisto dydžio laikino išlaikymo.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir kitos svarbios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

18. Atsakovo argumentai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo jo turtinei padėčiai, aplinkybės dėl atsakovo galimybių gauti didesnes pajamas, įskaitant ir pajamas iš turimo nekilnojamojo turto, bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.

19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius yra 633 Eur (nuo 2023 m. sausio mėn. 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių yra 840 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi, net atsižvelgiant į šį kriterijų, kuris nėra privalomas, iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo dydis 300 Eur/mėn. vienam vaikui yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos (633/2 – 316,50 Eur). Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA iki mokesčių sudaro jau 924 Eur arba 708 Eur atskaičius mokesčius, todėl pusė minimalios mėnesinės algos yra didesnė -354 Eur (708/2).

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas, net ir teigdamas, jog šiuo metu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos teikti priteistą laikiną išlaikymą, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

21. Atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į šalių nepilnamečių vaikų amžių (13, 10 ir 7 metai), preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, sprendžiama, kad iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo po 300 Eur/mėn. kiekvienam vaikui mažinti iki 200 Eur/mėn. kiekvienam vaikui pagrindo nėra.

22. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, yra teisėta ir pagrįsta, skundžiamos nutarties nėra pagrindo keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, išaiškindamas, kad kol teismas dėl ginčo byloje esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima matyti, kuri šalis laimėjo ginčą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymui (priteisimui) dar nėra teisinio pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.