Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei E. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei I. R., trečiajam asmeniui AB SEB bankui, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės I. R. priešieškinį ieškovui M. R., atsakovams pagal priešieškinį J. R., R. R., Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Swedbank, AB, trečiajam asmeniui AB SEB bankas, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokos nutraukimo pasekmių, sandorių pripažinimo apsimestiniais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje padarytas įrašas dėl M. R. ir I. R. santuokos sudarymo. Šalys turi du vaikus, sūnus D. R. sulaukė pilnametystės, dukteriai E. R. yra (duomenys neskelbtini) metai.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl šalies atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmių

11. Teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Teismas, atsižvelgdamas į bylos kategoriją ir siekdamas greičiau išnagrinėti bylą 2018-12-13 teismo posėdyje pripažino ieškovo M. R., atsakovės I. R. ir atsakovų pagal priešieškinį J. R. ir R. R. dalyvavimą bylos nagrinėjime būtinu ir suderino su šalių atstovais dviejų sekančių teismo posėdžių datą 2019-02-07 ir 2019-02-08 (2018-12-13 teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 30 sek. – 31 min. 5 sek.). Tačiau atsakovės I. R. atstovas advokatas 2019-02-06 pateikė teismui raštą, nurodydamas, kad dėl ligos negalės dalyvauti 2019-02-07 ir 2019-02-08 teismo posėdžiuose (3 tomas 170 b. l.).

12. CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). CPK 246 straipsnyje neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, todėl tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, jis privalo ne tik nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį (nagrinėjamu atveju, atsakovo atstovo sveikatos būklė), bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).

13. Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės atstovas nepateikė teismui duomenų, kad jo sveikatos būklė 2019-02-07 buvo tokia, jog jis buvo nepajėgus atvykti į teismo posėdį ir jame dalyvauti. Antra, teismas sprendžia, jog atsakovės atstovo nurodyta neatvykimo priežastis – liga – pripažintina nesvarbia priežastimi. Trečia, atsakovė teismo posėdžio metu prašė baigti nagrinėti bylą, nurodydama, kad nepageidauja papildyti bylos (2019-02-07 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 33 min. 10 sek. – 1 val. 33 min. 40 sek.). Esant šioms aplinkybėms, teismas prioritetą suteikė ne bylos vilkinimui, o operatyviam jos išnagrinėjimui ir byla buvo baigta nagrinėti 2019-02-07 teismo posėdyje, atitinkamai atšaukiant 2019-02-08 teismo posėdį.

Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei

16. Teismas pažymi, kad sutuoktinei, besiremiančiai aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).

17. Nagrinėjamoje byloje atsakovei, besiremiančiai aplinkybėmis apie ieškovo netinkamą elgesį, teko pareiga pagrįsti faktus, sudarančius jo kaltės prezumpciją. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių vien sutuoktinio kaltės dėl iširusios santuokos prezumpciją. Priešingai, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismas 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-179-1002/2018, kurioje M. R. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nuspręsdamas M. R. išteisinti dėl LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo (2017-06-06 ir 2017-06-27 veikų), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Teismas konstatavo, kad dėl 2017 m. birželio 6 d. įvykio nėra pakankamai kaltinamojo kaltės įrodymų, jog būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas kaltinime nurodytas fizinis skausmas, aprašytas kaltinime: ,,rankos dilbiu spaudė sutuoktinei I. R. kaklą, po to staigiu judesiu pasuko jai galvą, I. R. nuėjus į svetainę, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, atėjęs ją prispaudė prie sienos ir kumščiu trenkė I. R. du kartus į kairės pusės smilkinį“. Teisėjo vertinimu, byloje esantys įrodymai leido teigti, kad tarp sutuoktinių buvo kilęs konfliktas. Nei vienas iš asmenų, išskyrus kaltinamąjį, nukentėjusiąją ir jų sūnų šio konflikto tiesiogiai nematė. Nukentėjusioji į medikus nesikreipė, nes sužalojimų, kaip ji pati paaiškino, nepatyrė. Dėl 2017 m. birželio 27 d. įvykio nukentėjusioji sužalojimų nepatyrė, į medikus nesikreipė. Namų aplinka tvarkinga, grumtynių pėdsakų nematyti. Teismo vertinimu, negalima teigti, kad konfliktų su sutuoktine metu, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas, apibendrinęs tiek 2017 m. birželio 6 d., tiek 2017 m. birželio 27 d. įvykius, nusprendė, kad surinktų įrodymų pakanka prieiti prie išvados, kad R. šeimoje tarp sutuoktinių vyko šeiminiai konfliktai, susistumdymai. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. vasario 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-64-354/2019 atmetė prokuroro apeliacinį skundą.

18. Teismo vertinimu, prieš tai minėtos aplinkybės ir šalių konfliktiški santykiai parodo, kad šalių santuoka iširo ne dėl vieno sutuoktinio kaltės ir nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Todėl pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Šalims paliktinos santuokinės pavardės. Atitinkamai atmestinas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

19. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipė dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

20. Byloje nustatyta, kad šalių vaikas D. R. tapo pilnamečiu (gim. (duomenys neskelbtini)) ir įgijo civilinį veiksnumą (CK 2.5 str., 3.155 str.), todėl bylos dalis dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl D. R. gyvenamosios vietos nustatymo nutrauktina (CPK 293 str. 9 p.).

21. Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas (šalių duktė E. R.) šiuo metu gyvena su atsakove ir nėra duomenų, kad atsakovė vaikui sudaro netinkamas sąlygas augti ir vystytis. Byloje nesant duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove prieštarautų vaiko interesams, nepilnamečio vaiko E. R. gyvenamoji vieta nustatytina su motina I. R.. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje nurodė analogišką reikalavimą (2 punktas).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

22. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. S. M., no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, nustatyta, jog gyvenančiam skyrium tėvui (motinai) turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tėvo bendravimas su vaiku yra ne tik teisė, bet ir pareiga, taip pat įvertindamas tiek ieškovo (2019-02-07 teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 5 sek. – 23 min. 20 sek.), tiek atsakovės prašymus nustatyti lankstesnę bendro pobūdžio ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (2019-02-07 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 3 min. 10 sek. – 1 val. 3 min. 55 sek.), sprendžia, jog nėra pagrindo nustatyti minimalios ieškovo bendravimo su dukterimi tvarkos. Nustatytina lankstesnė ieškovo bendravimo su dukterimi tvarka, nurodant, kad ieškovas turi teisę bendrauti su dukterimi bet kada, netrikdydamas vaiko dienos režimo, dienotvarkės, esant paties vaiko pageidavimui, iš anksto dėl bendravimo susitaręs su atsakove ir suderinęs tinkamą laiką ir vietą. Pažymėtina, kad išvadą teikiančios institucijos Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė taip pat pritarė minėtai tvarkai.

24. Teismas, įvertinęs visišką šalių pilnamečio vaiko D. R. civilinį veiksnumą, nutraukia bylos dalį pagal atsakovės reikalavimą dėl ieškovo bendravimo tvarkos su pilnamečiu vaiku nustatymo.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio

25. Tėvai turi pareigą vaikui (vaikams) užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo (jų) visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko (vaikų) poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui (vaikams) vystytis sąlygas. Vaiko (vaikų) poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

26. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

28. Byloje nustatyta, kad vaikui E. R. yra (duomenys neskelbtini) metai. Vaikas yra normalios sveikatos. Atsakovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga skirti po 200,00 Eur. Nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, ugdymo priemonės. Tačiau kaip prieš tai minėta teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikui dydžio turi įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: nepilnamečio vaiko poreikius ir jo tėvų turtinę padėtį.

29. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė tik iš dalies įrodymais pagrindė vaiko poreikių detalizaciją. Byloje nustatyta, kad ieškovas iš dalies prisideda prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo. Atsakovė patvirtino aplinkybes, kad ieškovas nepilnamečiam vaikui išlaikyti kas mėnesį skiria po 150,00 Eur ir nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio nuolat pervesdavo nurodyto dydžio išlaikymą abiems vaikams. Ieškovas papildomai prisidėjo prie vaikų išlaikymo pirkdamas vaikams rūbus, avalynę, planšetę (2019-02-07 teismo posėdžio garso įrašas: 57 min. 30 sek. – 59 min. 30 sek.). Kita vertus, ieškovas nurodė, kad jo turtinė padėtis pagerėjo, jis šiuo metu dirba užsienyje, mėnesinis darbo užmokesčio dydis siekia iki 1200,00 Eur.

30. Teismo vertinimu, minimali 400,00 Eur suma užtikrintų, kad tokio amžiaus vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Be to, visos abejonės dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo, turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad šiuo metu nepilnamečio vaiko poreikiai yra mažesni, nei 400,00 Eur per mėnesį.

31. Teismas, priteisdamas vaikui iš ieškovo minėto dydžio išlaikymą, atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent atsakovei, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, tenka (teko) pareiga ne tik vaiką išlaikyti, bet ir pasirūpinti jo kasdienių poreikių tenkinimu (gaminti valgyti, lavinti ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). Teismas nutraukia bylos dalį pagal atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui D. R. priteisimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

32. Atsakovė atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo iš ieškovo (2019-02-07 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 30 sek. – 1 val. 1 min. 15 sek.). Šio atsakovės priešieškinio reikalavimo atsisakymas priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina. Be to, minėta, kad šalių sūnui D. R. tapus pilnamečiu, jis savarankiškai realizuoja savo teises ir priima pareigas, tarp jų – teisę kreiptis į teismą dėl paramos priteisimo. Atsakovės vertinimu, pilnametis sūnus D. R., esant poreikiui, pats gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą (2019-02-07 teismo posėdžio garso įrašas: 53 min. 50 sek. – 54 min. 50 sek.).

Dėl turto padalijimo

Dėl daiktų, nesančių ginčo objektais, padalijimo

33. Ieškovas palaikė savo reikalavimus dėl nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypų), esančių (duomenys neskelbtini), priteisimo jam, taip pat prašydamas kitus nekilnojamuosius daiktus (butą ir žemės sklypo dalį), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei.

34. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tikslina savo priešieškinio 10 punkte nurodytus reikalavimus dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priteisimo ir šio turto neprašo priteisti jai (2019-02-07 teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 25 sek. – 50 min. 50 sek.). Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tikslina savo priešieškinio 10 punkte reikalavimus dėl turto esančio, (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovui ir šį turtą prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise (2019-02-07 teismo posėdžio garso įrašas: 52 min. 15 sek. – 52 min. 30 sek.).

35. VĮ Registrų centras išrašo duomenimis, šalims priklauso 9 000,00 Eur rinkos vertės 0,0750 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1 000,00 Eur rinkos vertės 1/12 dalis 0,0794 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 14/449 dalis 0,1796 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis S. D. ir (duomenys neskelbtini), rinkos kaina – 48 500,00 Eur.

37. Tarp šalių nesant ginčo dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priteisimo ir verčių, teismas nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn priteisia ieškovui M. R., o nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisia atsakovei I. R..

38. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad ginklas „TIKKA“, Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina – 1 000,00 Eur ir ginklas „TOZ“, Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina – 100,00 Eur, būtų priteisti ieškovui, todėl šis šalių reikalavimas tenkintinas.

Dėl kitų daiktų padalijimo

39. Šalys procesiniuose dokumentuose prašė ieškovui priteisti turtinę teisę įgyti asmeninės nuosavybės teise automobilį „O. I.“, kuris buvo lizinguotas AB SEB banku, o automobilį „Audi A2“ priteisti atsakovei.

40. Bylos nagrinėjimo metu pasikeitė aplinkybės ir automobilis „Audi A2“ buvo atsakovės parduotas už 500,00 Eur (pagal 2018-08-05 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, 3 tomas, 138 b. l.). Tarp šalių kilo ginčas dėl šios transporto priemonės vertės: atsakovė prašė remtis 2018-08-05 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 500,00 Eur kaina, ieškovo atstovė prašė vadovautis ieškinyje nurodyta šios transporto priemonės 1500,00 Eur verte. Teismas siūlė šalims teikti duomenis apie šios transporto priemonės (arba analogiškos savo požymiais) rinkos vertę, tačiau šalys tokių duomenų nepateikė. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog transporto priemonės „Audi A2“ vertė jos pardavimo metu siekė 500,00 Eur ir, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nurodė, jog neperdavė ieškovui pusę lėšų už parduotą automobilį, sprendžia, jog minėtos lėšos priteistinos atsakovei ir šios lėšos įvertintinos sprendžiant priteistinos kompensacijos dydį.

41. Ieškovui neįrodinėjant aplinkybių, kad automobilio „O. I.“ vertė pasikeitė bylos nagrinėjimo metu, teismas priteisdamas ieškovui turtinę teisę įgyti minėtą automobilį, remiasi ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, jog už automobilį bankui buvo sumokėtos 4589,79 Eur lėšos.

42. Esant minėtoms aplinkybėms, ieškovui priteistina turtinę teisę įgyti asmeninės nuosavybės teise automobilį „O. I.“, o atsakovei priteistinos 500,00 Eur lėšos, gautos, pardavus automobilį „Audi A2“.

Dėl 2003 m. sausio 20 d. sandorių pripažinimo apsimestiniais

43. Atsakovė, be kita ko, prašo pripažinti, buto, adresu (duomenys neskelbtini), 2003 m. sausio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį, pagal kurią pirkėjas J. R. ir jos sutuoktinis R. R. įgijo nuosavybės teisę į šį butą ir 2003 m. sausio 20 d. AB Lietuvos žemės ūkio banko Joniškio skyriaus kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, pagal kurią kredito gavėja J. R. gavo kreditą, apsimestiniais sandoriais nuo sutarčių sudarymo momento, tikrosiomis šių sandorių šalimis laikyti ne atsakovus J. R. ir R. R., o šio ginčo šalis M. R. ir I. R., bei perkelti M. R. ir I. R. buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjų bei kredito gavėjų teises.

44. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metu. Atsakovė, reikšdama prieš tai minėtus reikalavimus, iš esmės nenurodė svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių. Teismo vertinimu, atsakovės pasyvus elgesys dėl 2003 m. sausio 20 d. sutarčių galiojimo, parodo, jog ji anksčiau nelaikė sandorius apsimestiniais ir ydingais dėl subjektų. Atsakovams pagal priešieškinį J. R., R. R. prašant taikyti prieš tai minėtą terminą, teismas sprendžia, jog atsakovė žymiai praleido senaties terminą ir nėra priežasčių dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintinas. Priešingai, nei nurodė atsakovė, CK 1.129 straipsnio 1 dalies 5 punktas šiuo atveju netaikytinas, nes ieškovas nebuvo 2003 m. sausio 20 d. sutarčių šalimi. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į šios bylos kategoriją, iš esmės įvertins atsakovės teiginius dėl 2003 m. sausio 20 d. sutarčių.

45. Bylos duomenis, 2003 m. sausio 20 d. J. R. (pirkėja) notarine tvarka sudarė sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo. Šios sutarties 3 punkte nurodyta, kad 7000,00 Lt J. R. įsipareigojo sumokėti pardavėjai iki 2003-01-29, o likusį pinigų suma – 17000,00 Lt – kreditas, kuris suteiktas J. R. 2003-01-20 AB LŽŪB Joniškio skyriaus kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), butui esančiam (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, nurodė, kad J. R. 2003 m. sausio 20 d. kreditavimo sutartimi buvo suteiktas 17000,00 Lt (4923,54 Eur) dydžio kreditas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti, kuris grąžintas 2007 m. spalio 31 d. Bankas pažymėjo, kad mokėjimai už kreditą buvo atliekami iš J. R. sąskaitos (1 tomas 183 b. l.). Aplinkybes dėl J. R. atliktų mokėjimų patvirtino ir atsakovė.

46. Teismas pažymi, kad teismų praktika nuosekliai plėtojama ta linkme, kad yra akcentuojamas vienas iš sandorių negaliojimo instituto tikslų – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apsaugoti sąžiningų civilinės apyvartos dalyvių, suinteresuotų sudaryto sandorio padariniu atsiradimu, teisėtus lūkesčius, t. y. pagrįstą tikėjimą, jog sandorio pagrindu atsiradusios teisės ar pareigos nebus kvestionuojamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; kt). Būtent dėl šios priežasties įstatymas riboja arba sandorio nuginčijimo, arba sandorio negaliojimo teisinių padarinių taikymo galimybę. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; kt.). Kita vertus, aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Sprendžiant klausimą dėl sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; kt.).

47. Taigi šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kas buvo faktinis pirkėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir kredito gavėjas pagal kreditavimo sutartį, ar pirkimo-pardavimo sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo ir kreditavimo sutartyje kredito gavėjas nurodytas asmuo sutampa su realiai kreditą gavusiu ir už perkamą daiktą atsiskaičiusiu asmeniu.

48. Minėta, kad J. R., o ne kitas asmuo, sudarė 2003-01-20 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir gavo kreditą pagal šią sutartį (2 tomas, 99–108 b. l.) bei vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog pagal ginčijamąją kreditavimo sutartį būtų atsiskaitę kiti asmenys, nei J. R.. Atsakovė teismui nepateikė nė vieno mokėjimo, parodančio, kad kredito dalį būtų padengusi ji ar kitas asmuo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartyje ir kreditavimo sutartyje nurodyta J. R. iš tikrųjų įgijo teises bei pareigas pagal šias sutartis ir jas realiai vykdė. Aplinkybė, kad ieškovo tėvas raštu sutiko, jog jo sūnus (ieškovas) su šeima apsigyventu bute (duomenys neskelbtini) (3 tomas, 62 b. l.), neparodo atsakovų pagal priešieškinį valios ieškovui ir/ar atsakovei perleisti minėtą butą.

49. Atsakovė taip pat neįrodė patikslintame priešieškinyje nurodytų aplinkybių, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti skyrė asmeninių lėšų, kurios buvo gautos pardavus atsakovės motinai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) . Visų pirma, butas (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis priklausė atsakovei, buvo parduotas (duomenys neskelbtini), t. y. žymiai anksčiau, nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris ir atsakovė nepateikė jokių mokėjimo pavedimų, patvirtinančių asmeninių lėšų pervedimą ginčo butui pirkti. Antra, pati atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad pardavus butą (duomenys neskelbtini), jos asmeninės lėšos buvo skirtos ieškovo asmeninės nuosavybės teise priklausiusiam butui, buvusiam (duomenys neskelbtini) remontuoti, t.y. ne J. R. įsigytam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti (2019-02-07 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 11 min. 12 sek. – 1 val. 12 min. 45 sek.). Trečia, ieškovas jam asmenine nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) pardavė (duomenys neskelbtini) (3 tomas, 47–48 b. l.), o kaip minėta J. R. (pirkėja) pagal 2003 m. sausio 20 d. sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo, 3 punktą įsipareigojo 7000,00 Lt sumokėti pardavėjam iki 2003-01-29, t.y. beveik 8 mėnesiais anksčiau, nei ieškovas pardavė jam priklausiusį butą su, atsakovės nuomone, jos lėšomis atliktais pagerinimais. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas nepalaikė atsakovės prieš tai minėto reikalavimo ir neįgaliojo atsakovės ir jo vardu reikšti šį reikalavimą. Akivaizdu, kad atsakovės reikalavimai yra nepagrįsti.

Dėl 2012 m. kovo 5 d. sandorio pripažinimo apsimestiniu ir nuostolių priteisimo

50. Atsakovė taip pat suformulavo alternatyvius reikalavimus pripažinti 2012 m. kovo 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo paimtas 35 000,00 Lt (10137, Eur) kreditas, kurio paskirtis „tėvų namo remontui“, sudarytą tarp kredito davėjo Swedbank, AB ir kredito gavėjų M. R. ir I. R. apsimestiniu sandoriu nuo sutarties sudarymo momento, laikyti šį sandorį pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria J. R. ir R. R. pardavė, o M. R. ir I. R. nupirko butą, adresu (duomenys neskelbtini). Teismui netenkinus šio ieškinio reikalavimų dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe, priteisti iš atsakovų J. R. ir R. R. solidariai į šio buto remontą investuotas lėšas ir ½ dalį (5069,00 Eur) santuokos metu sutuoktinių paimto ir realiai išmokėto – 35000,00 Lt (10137,00 Eur) dydžio 2012 m. kovo 5 d. vartojimo kredito, sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

51. Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į atsakovės pozicijos nenuoseklumą, kadangi teismo posėdyje atsakovė nurodė, jog pagal 2012-03-05 vartojimo kredito sutartį gautos lėšos buvo panaudotos ne tik J. R., R. R., priklausančiam namui, (duomenys neskelbtini), remontuoti bet ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini) įsigyti (2019-02-07 teismo posėdžio garso įrašas: 47 min. 10 sek. – 48 min. 40 sek.). Antra, ieškovo banko sąskaitos išrašas parodo, kad 2012-03-05 į sąskaitą buvo pervesta kredito suma, tačiau 2012-03-07 ši suma ir kitos sąskaitoje esančios lėšos apie 89 000,00 Lt buvo pervestos (duomenys neskelbtini) (2 tomas, 120 b. l.). Bylos duomenimis, 2012-03-08 (duomenys neskelbtini) (pardavėjas) ir M. R. bei I. R. (pirkėjai) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už 109 383 Lt įsigijo butą ir žemės sklypo dalį, esančius (duomenys neskelbtini) (2 tomas, 121–125 b. l.). 2012-03-31 ieškovo sąskaitos likutis 280,63 Lt. Šios aplinkybės parodo, kad pagal 2012 m. kovo 5 d. vartojimo kredito sutartį lėšos buvo skirtos nekilnojamiesiems daiktams (duomenys neskelbtini) įsigyti, o ne butui (duomenys neskelbtini) įsigyti, ar remontuoti.

52. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovas ir atsakovė 2012 m. kovo 5 d. kredito sutartimi jiems pervestas lėšas skyrė nekilnojamiesiems daiktams (duomenys neskelbtini) įsigyti, savaime neparodo 2012 m. kovo 5 d. vartojimo kredito sutarties apsimestinumo, kadangi šalys laisva valia sudarė kitą sandorį ir padidino jiems priklausančio turto masę bei neparodo J. R. ir R. R. valios parduoti ar perleisti butą, adresu (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad atsakovės reikalavimai yra nepagrįsti.

Dėl finansinių įsipareigojimų kreditoriams

53. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) nurodė, jog atsakovė 2017-03-28 su banku sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 1000,00 Eur kreditas ir pateikė tai patvirtinančius duomenis, o atsakovė nepateikė teismui duomenų apie šio kredito grąžinimą, sprendžia, jog prievolė grąžinti šią skolą nutraukus santuoką lieka atsakovei (2 tomas, 138–142 b. l.).

Dėl pagerinimo nuostolių

54. Atsakovė prašė teismui nepripažinus buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendru (dalintinu) šeimos turtu, todėl netenkinus priešieškinio 2 punkte nurodytos turto pasidalijimo tvarkos – priteisti iš atsakovų J. R. ir R. R. solidariai 10 000,00 Eur dydžio sumą, kaip I. R. asmenines lėšas, įneštas buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui (kredito grąžinimui) ir įrengimui.

55. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad disponavo 10 000,00 Eur sumą, kuri buvo skirta butui, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti ir įrengti. Prieš tai minėta, kad pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad asmenines lėšas, gautas pardavus butą (duomenys neskelbtini), skyrė ieškovui priklausančiam butui (duomenys neskelbtini) remontuoti. Byloje nustatyta, kad 35 000,00 Lt suma, gauta pagal 2012 m. kovo 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skirta nekilnojamiems daiktams, esantiems (duomenys neskelbtini), įsigyti. Taigi prieš tai minėtas atsakovės reikalavimas yra neįrodytas.

Dėl šeimos turto

56. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktą šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa, nuosavybės teise priklausanti vienam arba abiem sutuoktiniams. Vadinasi, tam, kad nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, būtinos dvi sąlygos: tai turi būti turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, ir šis turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa.

57. Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) niekada nepriklausė ir nepriklauso ieškovui bei atsakovei. Taigi, nagrinėjamu atveju turtas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų šeimos turto statusui įgyti, nes nėra vienos iš būtinų sąlygų, reikalingų gyvenamąsias patalpas pripažinti šeimos turtu. Konstatavus, kad ginčijamas turtas neturėjo šeimos turto teisinio statuso, atsakovės reikalavimas pripažinti minėtą turtą šeimos turtu pripažintini nepagrįstais.

Dėl kompensacijos

58. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismui priteisus ieškovui ir atsakovei daiktus, ieškovui iš atsakovės priteistina 16655,10 Eur kompensacija už didesnės vertės turto dalį (ieškovui priteistas 15689,79 Eur vertės turtas, atsakovei priteistas 49000,00 Eur vertės turtas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

60. Ieškovo M. R. bylinėjimosi išlaidas sudarė 400,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio pareiškimą (1 tomas, 59 b. l.) ir 1089,00 Eur advokatės pagalbos išlaidos (3 tomas, 171 b. l.), 400,00 Eur išlaidos ekspertui už turto įvertinimą (3 tomas, 173 b. l.). Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi 485,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą ieškovui atidėjo iki sprendimo byloje priėmimo, todėl ši žyminio mokesčio dalis priteistina iš ieškovo valstybei.

61. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9328-251/2017 nutarė atidėti I. R. žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Nors atsakovė patikslintu priešieškiniu pareiškė daug alternatyvaus pobūdžio reikalavimų, teismas, atsižvelgdamas į bylos kategoriją ir teismo teisę, įvertinant šalių elgesį proceso metu, nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių (CPK 96 str. 5 d.), sprendžia, jog šiuo atveju žyminis mokestis neskaičiuotinas nuo visų alternatyvių atsakovės priešieškinio reikalavimų ir atsakovei kilo pareiga sumokėti valstybei analogiško dydžio žyminį mokestį kaip ir ieškovui – 885,00 Eur. Teismo vertinimu, didesnio žyminio mokesčio iš atsakovės priteisimas galėtų žymiai pabloginti jos turtinę padėtį.

62. Ieškovo ieškinys buvo patenkintas apie 90 proc., atsakovės priešieškinis – apie 25 proc., todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 796,50 Eur žyminio mokesčio dalis, 980,10 Eur advokatės pagalbos išlaidų dalis (šios išlaidos neviršijo rekomenduotinos priteisti sumos, todėl nemažintinos) ir 360,00 Eur išlaidų ekspertui už turto įvertinimą dalis (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 98 str. 1 d.). Atsakovei iš ieškovo priteistina 221,25 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 79 str. 1 d.).

63. J. R. byloje turėjo 423,50 Eur advokatės pagalbos išlaidų ir šios išlaidos priteistinos iš atsakovės I. R., nes reikalavimai pagal priešieškinį J. R., R. R. buvo atmesti.

64. Išlaidos su bylos nagrinėjimu šioje byloje sudarė 28,22 Eur, ieškovui kilo pareiga atlyginti 1/3 šių išlaidų (9,43 Eur), o atsakovei 2/3 (18,79 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti bylos dalis dėl atsakovės I. R. priešieškinio reikalavimų dėl D. R. gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovo M. R. bendravimo su pilnamečiu vaiku D. R. nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo D. R. ir E. R. priteisimo iš ieškovo M. R., taip pat nuostolių iš M. R. priteisimo (priešieškinio reikalavimų 9 ir 17 punktai).

Nutraukti M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui M. R. palikti pavardę – „R.“, atsakovei I. R. palikti pavardę – „R.“.

Nustatyti nepilnametės dukters E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina I. R..

Nustatyti ieškovo M. R. bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnametę dukterį E. R. tvarką taip: ieškovas M. R. bendrauja su nepilnamete dukterimi E. R. bet kada, netrikdydamas vaiko dienos režimo, dienotvarkės, esant paties vaiko pageidavimui, iš anksto dėl bendravimo susitaręs su atsakove I. R. ir suderinęs tinkamą laiką ir vietą.

Priteisti iš ieškovo M. R. materialinį išlaikymą E. R. po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2017-08-16, iki E. R. pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Sumokant išlaikymo lėšas kiekvieną kalendorinį mėnesį į I. R. asmeninę sąskaitą AB Swedbank (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės E. R. atstovei pagal įstatymą – motinai I. R..

0,0750 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), rinkos kaina 9 000,00 Eur;

1/12 dalis 0,0794 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kaina – 1 000,00 Eur.

ginklą „TIKKA“, Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina – 1 000,00 Eur ir ginklą „TOZ“, Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina – 100,00 Eur.

turtinę teisę įgyti asmeninės nuosavybės teise automobilį „O. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), užbaigus vykdyti prievoles pagal su AB SEB banku sudarytą 2016 m. birželio 10 d. Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iškaitant iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. už jį sumokėtas lėšas 4589,79 Eur, nustatant, kad įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal 2016 m. birželio 10 d. Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdys vienasmeniškai M. R., nepanaikinant atsakovės I. R. solidarios atsakomybės pagal 2016 m. birželio 10 d. Lizingo sutartį.

14/449 dalis 0,1796 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė – 48 500,00 Eur.

500,00 Eur už parduotą automobilį „Audi A2“.

Nustatyti, kad įsipareigojimus kreditoriui Swedbank, AB, pagal 2017-03-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdys vienasmeniškai I. R.;

Įpareigoti atsakovę I. R. sumokėti ieškovui M. R. 16 655,10 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę dalį turto.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti ieškovui M. R. iš atsakovės I. R. 796,50 Eur žyminio mokesčio dalį, 980,10 Eur advokatės pagalbos išlaidų dalį bei 360,00 Eur išlaidų ekspertui už turto įvertinimą dalį.

Priteisti atsakovei I. R. iš ieškovo M. R. 221,25 Eur žyminio mokesčio dalį.

Priteisti J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš I. R. 423,50 Eur advokatės pagalbos išlaidas.

Priteisti iš ieškovo M. R. 485,00 Eur žyminį mokestį valstybei, o iš atsakovės I. R. 885,00 Eur žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš ieškovo M. R. 9,43 Eur, o iš atsakovės I. R. 18,79 Eur proceso išlaidas valstybei.

Sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui – santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, taip pat išsiųsti Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.