Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Vaidai Bagdonienei, Jolantai Stanelienei, Viktorijai Patkauskienei, Rositai Garnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Joniškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo (elektros inžinerijos bakalauro laipsnis), vedęs, dirbantis: dirbo UAB „E.“ elektromontuotoju, taip pat dirbo Norvegijoje ,,D. B. R.“, gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, neteistas, medžiotojas, turintis teisę laikyti šaunamuosius ginklus, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. buvo kaltinamas dėl to, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, būtent: 2017 m. birželio 6 d. apie 0.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, miegamajame kambaryje konflikto metu tyčia rankos dilbiu spaudė sutuoktinei I. R. kaklą, po to staigiu judesiu pasuko jai galvą, I. R. nuėjus į svetainę, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, atėjęs ją prispaudė prie sienos ir kumščiu trenkė I. R. du kartus į kairės pusės smilkinį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Be to, kaltintas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, būtent: 2017 m. birželio 27 d. apie 15 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, koridoriuje konflikto metu tyčia stumdė sutuoktinę I. R., dėl ko ji nikstelėjo dešinę koją, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

2017 m. liepos 4 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu M. R. pripažintas kaltu dėl aukščiau aprašytų nusikalstamų veikų, kartu išaiškinta teisė paduoti prašymą teismui nesutikti su teismo baudžiamuoju įsakymu bei paduoti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise M. R. pasinaudojo ir 2017 m. liepos 18 d. tokį prašymą pateikė. Teismas surengė viešą bylos nagrinėjimą teisiamajame posėdyje. Pirmas teismo posėdis surengtas 2017 m. liepos 27 dieną. Paskutinis teismo posėdis surengtas 2018 m. lapkričio 16 dieną.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. R. apklaustas teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017 m. birželio 6 d. įvykio neprisimena. Buvo kažkas tokio, kad žmona jį spardė ir trankė, bet tiksliai nepamena datos.

Dėl 2017 m. birželio 27 dienos, paaiškino, kad grįžo į namus, įėjo į virtuvę, kur buvo padėtas žmonos telefonas. Tuo metu į žmonos telefoną atėjo sms žinutė, ir jis ją perskaitė. Nuo žinučių turinio jam buvo šokas, kadangi žinutės buvo nuo galimai naujo žmonos draugo ir draugių. Žinučių pagalba buvo tariamasi, kaip jį provokuoti, įrašinėti bei rinkti sau naudingą informaciją skyryboms. Su telefonu jis ėjo pro duris, ir žmona norėjo atsiimti savo telefoną. Telefono nedavė ir ėjo link durų. Tuo metu jis buvo stipresnis už žmoną ir ji neatėmė telefono. Žmona supratusi, jog negali to telefono atimti ir, atėjus sūnui D., pasakė kviesti policiją. Kadangi sūnus buvo šalia, tai ir jo telefoną paėmė bei ėjo pro duris. Tuo metu jis pasielgė spontaniškai, nes jam nuo žinučių turinio buvo šokas. Planų turėjo daug ir šeima rūpinosi. Palangoje turėjo butą, buvo pasiskolinęs pinigų iš tėvų ir nusipirko sklypą, kad statytų namą, taip pat planavo vykti į užsienį, nes buvau jau susiradęs darbą. Galbūt skirtis jo žmoną skatino naujasis draugas. Kai buvo iškviesti policijos pareigūnai, jis iškarto pasakė, kad net piršto neprikišo ir paėmė tik telefoną. Vėliau atvyko dar trys pareigūnai ir paėmė ginklus, ir taip jis atsidūrė areštinėje. Birželio 27 d. jis laikė žmonos telefoną, o ji bandė jį atimti. Jokio susistumdymo nebuvo. Jis pirmą kartą buvo areštinėje ir jam buvo šokas, kur jis atsidūrė už nieką. Jo planas buvo išvažiuoti į užsienį, o tyrėja paklausė: „ar nori, kad byla tęstųsi“, ir jis paprasčiausiai su viskuo sutiko. Kur jam tyrėja liepė, ten jis ir pasirašė. Jam net protokolo nedavė paskaityti. Žmonos motyvas, kad lengviau išsiskirti ir lengviau turto prisigriebti. Jeigu žmonai būtų ką nors daręs, tai būtų žymės. Anksčiau gyvenime nebuvo kviesta policija (1 t. 153-154 b. l.).

Kaltinamasis M. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad I. R. yra jo sutuoktinė. Su ja santuokoje gyvena 18 metų, veda bendrą ūkį. Turi du bendrus vaikus, tai sūnų D. ir dukrą E. Su šeima gyvena mamai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Anksčiau žmonos atžvilgiu nėra smurtavęs. Žmona I. padavė prašymą skyryboms. Ji teigia, kad su juo neįmanoma gyventi. Su ja skirtis nenori, nori išsaugoti šeimą. Su I. dažnai pykstasi dėl smulkmenų, buitinių dalykų. Pripažįsta, kad 2017-06-06 smurtavo I. atžvilgiu. Tos dienos įvykio aplinkybių nelabai prisimena. Buvo neblaivus. I. buvo blaivi. Konflikto metu, jis pamena, kad būdamas susinervinęs, Irmai gulinčiai lovoje rankos dilbį uždėjo ant jos kaklo ir jos kaklą kelias sekundes spaudė. Paskui atitraukė ranką. Staigiu judesiu pasuko jos galvą. Irma atsikėlė iš lovos ir nuėjo į svetainę. Jis atėjęs į svetainę I. prispaudė prie sienos, nes ji pradėjo rėkauti ant jo, ir jai kumščiu trenkė du kartus į kairės pusės smilkinį. I. pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Sūnus D. atėjęs irgi pagrasino, kad iškvies jam policiją. Jis iš jų abiejų atėmė telefonus ir pasišalino iš buto. Vėliau telefonus grąžino.

Dėl antros veikos paaiškino, kad 2017-06-27 apie 14.30 val. grįžo iš darbo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Buvo blaivus. Tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas vaikų kambaryje. Konfliktavo dėl skyrybų, dėl turtinių dalykų. Apie 15.00 val. nuėjo į virtuvę, ten ant stalo buvo padėtas Irmos mobiliojo ryšio telefonas. Į jos telefoną tuo metu atėjo SMS žinutė. Kadangi vyksta skyrybų procesas, tai nusprendė pažiūrėti, kas parašė SMS žinutę. Tuo metu atėjo Irma, norėjo iš jo atimti telefoną, jis jai jo nedavė. Pasakė: parodyk, kas jame yra parašyta. Irma nesutiko. Tarp jų gavosi susistumdymas. Stumdė vienas kitą rankomis koridoriuje. Bestumdydamas I. galėjo jai sukelti fizinį skausmą, galėjo ji nikstelėti dešinę koją. Viskas gavosi greitai. Sūnus D. atėjęs pas juos pasakė, kad iškvies policiją. Jis tada iš jo atėmė telefoną, kad neiškviestų policijos. Sūnaus D. nestumdė. Stumdėsi su I. iki buto durų. Jis tada išbėgo iš buto, I. su D. irgi išbėgo iš buto. Jis tada įbėgo į butą ir užrakino duris. Pasiėmęs dokumentus, išėjo iš buto. Važinėjosi automobiliu po miestą. I. apie 17.30 val. parašė SMS žinutę, kad reikia seifo raktų. Jis tada grįžo namo, buvo policijos pareigūnai. Sūnui atidavė telefoną. Policijos pareigūnai sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. I. stumdydama jam fizinio skausmo nesukėlė. Jai grąžins telefoną. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Alkoholis nusikaltimo padarymui įtakos neturėjo. Laikinai gyvens pas savo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), S., Joniškio r. (1 t. 97-98 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji I. R. (1 t. 41-42, 54-55 b. l., 1 t. 154-155 b. l.); pareigūnai, vykę į įvykio vietą, bei atlikę ikiteisminį tyrimą: A. M., E. L., G. Š., M. B. (1 t. 188-190 b. l.; 2 t. 20, 21, 28, 29 b . l.) kaltinamojo ir nukentėjusiosios sūnus D. R. (1 t. 190, 191 b. l.); kaltinamojo mama J. R. (1 t. 191, 192 b. l.); I. R. draugės, pažįstamos, kolegės: L. P., R. D., K. K., A. M. (1 t. 192-196 b. l.).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu ištirta ir pagarsinta ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga:

I. R. protokolas – pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2017-06-27 apie 15:10 val. namuose, konflikto metu susistumdė su sutuoktiniu M. R., susistumdymo metu jai užgavo koją, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t. 6 b. l.).

I. R. protokolas – pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2017-06-06 apie 00:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, konflikto metu ją sumušė sutuoktinis M. R., sudavė du kartus kumščiu į kairės pusės smilkinį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Prašo vyrą nubausti numatyta tvarka (1 t. 9 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. (1 t. 17-21 b. l.).

Tarnybinis pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, iš kurio matyti, kad smurtą patyrusi I. R. paaiškino, kad sutuoktinis M. R. rankomis ją stumdė į įvairias kūno vietas, pastumta vyro nikstelėjo dešinės kojos čiurną, nuo stumdymo paraudo kaklo oda, tokiais veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą (1 t. 28-31 b. l.).

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu pateikė Bendrojo pagalbos centro įrašą, kuriame kaltinamojo ir nukentėjusiosios sūnus D. R. praneša apie 2017 m. birželio 27 d. įvykį (1 t. 182, 183 b. l.).

Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs nustatytas aplinkybes, prieina prie išvados dėl kaltinamojo išteisinimo, motyvuodamas tuo, kad kaltinamojo veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad jie užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Kaltinamojo veiksmai gali būti vertinami kaip nemoralūs, tačiau jie nėra pavojingi ir baudžiami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad kai nesutaria ir skiriasi santuokoje ilgai pragyvenę žmonės, jų santykiai įtempti, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus ir konfliktus. Visuotinai pripažįstamas ultima ratio principas reikalauja taikyti baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai visi kiti būdai yra nepakankami teisingumui atstatyti.

Smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose baudžiamajai atsakomybei už fizinio skausmo sukėlimą kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti išreikštas. Tai paprastai nustatoma įvertinus kaltininko veiksmų pobūdį, jų stiprumą ir intensyvumą, naudotas priemones, skausmo realumą, ar aplinkiniai suprato tokius nukentėjusiojo pojūčius (skausmą) ir pan.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, proceso dalyviai – nukentėjusioji ir kaltinamasis – iki šiol yra vyras ir žmona, vyksta skyrybų procesas. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo pareiškę, kad nori susitaikyti, išsaugoti šeimą (1 t. 201 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. R. paaiškino, kad po 2017 m. birželio 6 d. įvykio bandė taikytis su sutuoktiniu (1 t. b. l. 41). Baigiamosios kalbos metu nukentėjusioji teigė: ,,nenorėčiau, kad M. R. būtų nuteistas. Manau, kad tikrai suprato savo kaltę, aš ir nesiekiau, kad žmogus būtų teistas“.

Teismo vertinimu, dėl 2017 m. birželio 6 d. įvykio nėra pakankamai kaltinamojo kaltės įrodymų, kad būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas kaltinime nurodytas fizinis skausmas, aprašytas kaltinime: ,,rankos dilbiu spaudė sutuoktinei I. R. kaklą, po to staigiu judesiu pasuko jai galvą, I. R. nuėjus į svetainę, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, atėjęs ją prispaudė prie sienos ir kumščiu trenkė I. R. du kartus į kairės pusės smilkinį“. Teisėjo vertinimu, byloje esantys įrodymai leidžia teigti, kad tarp sutuoktinių buvo kilęs konfliktas. Nei vienas iš asmenų, išskyrus kaltinamąjį, nukentėjusiąją ir jų sūnų šio konflikto tiesiogiai nematė. Sūnus teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ,,tėvai apsižodžiavo, tada stumdytis pradėjo, paskui atėjo mama, kuri paprašė paskambinti policijai. Parašė mamos draugei Lauritai, kurios paklausė, ką daryti. Ji pasakė, kad galime atvažiuoti pas ją. Po to tėčiui pasakėme, kad policiją iškviesime ir tėtis pabėgo iš namų. Tada apsirengėme ir išvažiavome į Kelmę pas mamos draugę Lauritą. Į namus grįžome kitą dieną. Tą naktį tėtis mamą stumdė, mušė. Aš viską mačiau, nes buvau šalia“. Nukentėjusioji į medikus nesikreipė, nes sužalojimų, kaip ji pati paaiškino, nepatyrė. Teismas, vertindamas I. R. draugių, pažįstamų, kolegių – L. P., R. D., K. K., A. M. (1 t. 192-196 b. l.) – parodymus, atsižvelgia, kad, jos konflikto tiesiogiai nematė. Byloje esantys procesiniai dokumentai, kaip paaiškino ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, atspindi nukentėjusiojo poziciją: ką nukentėjusysis pasakoja, tas yra užrašoma.

2017 m. birželio 27 d. įvykį matė kaltinamojo ir nukentėjusiosios sūnus D. R.. Byloje yra pateiktas garso įrašas, fiksuojantis D. R. pranešimą apie tai, kad ,,mušasi tėvai“. D. R. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ,,paskambino į greitosios pagalbos centrą ir pranešė, kad mušasi tėveliai. Pirmiausiai prasidėjo viskas žodžiais, po to tėtis iš mamos, manęs, sesės atėmė telefonus. Jis pastūmė mamą. Neprisimena, už kurios kūno vietos ją pastūmė. Mama pasakė, kad paskambins policijai. Paskambino policijai, kad nebebūtų muštynių“. Iš tarnybinio pranešimo, įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad vaikai buvo atskirame kambaryje, neverkė, buvo ramūs. Aplinka tvarkinga, grumtynių pėdsakų nematyti. Kadangi nukentėjusioji sužalojimų nepatyrė, į medikus nesikreipė. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas pareigūnas A. M. parodė, kad atvykęs į įvykį po iškvietimo dėl fizinio smurto šeimoje, matė nukentėjusiosios kaklo srityje paraudusią odą.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas negali teigti, kad konfliktų su sutuoktine metu, jai buvo sukeltas fizinis skausmas baudžiamąja-teisine prasme. Nusikaltimu pripažįstama veika, kuri ne tik priešinga teisei, bet ir pavojinga. Įvertinęs įrodymus, teismas nenustatė veikos pavojingumo kriterijaus. Kaltinamojo atliktos veikos nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę su visu jos turiniu – bausme ir teistumu.

Teisėjo vertinimu, apibendrinus tiek 2017 m. birželio 6 d., tiek 2017 m. birželio 27 d. įvykius, galima teigti, kad surinktų įrodymų pakanka prieiti prie išvados, kad Radvilų šeimoje tarp sutuoktinių vyko šeiminiai konfliktai, susistumdymai. Kaltinamasis, būdamas vyras ir tvirto sudėjimo, turėjo fizinį pranašumą nukentėjusiosios atžvilgiu. Kaltinamojo atlikti veiksmai, moralės požiūriu, yra nepateisinami, tačiau neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai procesinių pažeidimų nepadarė, įtariamasis M. R. laikinai sulaikytas buvo pagrįstai ir teisėtai (t. 1. b. l. 85).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

M. R. išteisinti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo (2017-06-06 veika), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

M. R. išteisinti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo (2017-06-27 veika), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, – įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus mediatoriams ir Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos tarnybos licencijavimo skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.