Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, Igno Totilo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių K. S. ir I. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. sausio 31 d. sprendimo ir 2024 m. vasario 1 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-92-434/2024 pagal ieškovių K. S. ir I. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovėms K. S. ir I. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. L., E. J., M. P., D. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės K. S. ir I. K. prašė nustatyti kitos paskirties, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, 0,1275 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geovisata“ 2023 m. lapkričio 14 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ribų ir jų plotų) nustatymo planą: (1) K. S. paskirti atskirai naudotis 358 m² Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, kurios riba plane pažymėta posūkių taškais 1-2-3-23-22-21-20-19-18-17-24-1; (2) Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, paskirti atskirai naudotis 360 m² Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, kurios riba plane pažymėta posūkių taškais 24-17-16-15-14-13-12-11-6-7-8-9-10-24; (3) K. S. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, paskirti bendrai naudotis 557 m² Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A1, A2“, kurios riba plane pažymėta posūkių taškais 23-4-5-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23; taip pat priteisti iš atsakovės visas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) nuosavybes teise idealiosiomis dalimis priklauso: ieškovei K. S. (521/1275 dalys), Lietuvos Respublikai (754/1275 dalys). Ieškovė K. S. Žemės sklypo 521/1275 dalis įgijo 2020 m. liepos 31 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 3775 (toliau – ir Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis). Žemės sklype yra pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ¼ dalis nuosavybes teise priklauso ieškovei K. S., ¼ dalis – G. L., ¼ dalis – E. J., ¼ dalis – M. P.. Minėtos pastato bendraturtės nuosavybės teisės į Žemės sklypą neturi; jos Žemės sklypą nuomojasi iš atsakovės. Tiek ieškovės K. S. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, tiek nuomininkių nuomos sutarčių neatskiriama sudedamoji dalis yra tas pats UAB „Geolimbas“ 2020 m. balandžio 22 d. sudarytas Žemės sklypo planas M 1:500, pagal kuriame numatytas ribas ieškovė K. S. faktiškai ir naudojosi Žemės sklypu.

3. Pažymėjo, kad ieškovė K. S. savo naudojamoje Žemės sklypo dalyje ėmėsi sienos, sugriuvusios tvoros atstatymo darbų, tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 28 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-200928-00115 dėl nesudėtingo statinio (tvoros) savavališkos statybos kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijoje, jų apsaugos zonoje, esančioje Žemės sklype. Siekdama įteisinti savavališką statybą, ieškovė kreipėsi į Žemės sklypo bendraturtę, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsisakė duoti sutikimą. Dėl teisės be bendraturčio sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ieškovės iniciatyva Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-1663-960/2022. Šioje byloje NŽT išsakius poziciją, jog savavališkos statybos įteisinimą palengvintų naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymas, ieškovė kreipėsi į MB „Kartografas“ matininką dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo plano parengimo. NŽT, susipažinusi su parengtu planu, nurodė, jog jis turi būti suderintas su visais valstybinės Žemės sklypo dalies teisėtais naudotojais ir nuomininkais.

4. Teigė, kad NŽT sistemingai trukdo ieškovei K. S. efektyviai naudotis jai nuosavybės teise priklausančia Žemės sklypo dalimi, atsisako tvirtinti siūlomą planą dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

5. Tvirtino, jog UAB „Geovisata“ 2023 m. lapkričio 14 d. parengto Naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ribų ir jų plotų) nustatymo plano sprendiniai yra optimaliausi ir labiausiai atitinkantys racionalumo bei efektyvaus Žemės sklypo naudojimosi kriterijus.

6. Nurodė, kad tik Lietuvos Respublika (ją patikėjimo teise atstovaujanti NŽT) bei ieškovė K. S. turi teisę, kaip Žemės sklypo bendraturtės, spręsti, tartis dėl naudojimosi bendru Žemės sklypu tvarkos nustatymo, o Žemės sklypo nuomininkai neturi teisės spręsti, kaip ir kokiomis dalimis naudosis nuomojamu valstybinės žemės sklypu, todėl jų sutikimas sprendžiant Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą nereikalingas.

7. Akcentavo, jog ieškovių teikiamas UAB „Geovisata“ 2023 m. lapkričio 14 d. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ribų ir jų plotų) nustatymo planas parengtas remiantis UAB „Geolimbas“ 2020 m. balandžio 22 d. Žemės sklypo planu, su kuriuo visos nuomininkės, pasirašydamos 2021 m. kovo 26 d. Žemės sklypo nuomos sutartis, kurių sudėtinė neatskiriama dalis ir yra būtent UAB „Geolimbas“ 2020 m. balandžio 22 d. Žemės sklypo planas, sutiko.

8. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos priešieškiniu prašė nustatyti kitos paskirties, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, 0,1275 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal pridedamą Rokiškio skyriaus parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ir: (1) K. S. paskirti atskirai naudotis 358 m² Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, kurios riba plane pažymėta posūkių taškais 7-8-9-10-11-26-25-24-23-22-21-16; (2) Lietuvos Respublikai paskirti atskirai naudotis 360 m² Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, kurios riba plane pažymėta posūkių taškais 1-2-3-4-5-6-7-16-15-20-19-18-17-14; (3) K. S. ir Lietuvos Respublikai paskirti bendrai naudotis 557 m² Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A1, A2“, kurios riba plane pažymėta posūkio taškais 11-12-13-14-17-18-19-20-15-16-21-22-23-24-25-26; taip pat priteisti iš ieškovės K. S. visas bylinėjimosi išlaidas.

9. Nurodė, kad NŽT patikėjimo teise valdomas ir Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančias Žemės sklypo dalis valstybinės žemės nuomos sutartimis 2021 m. kovo 26 d. išnuomojo Žemės sklype esančių pastatų savininkėms: G. L. – 0,019 ha (nuomos sutartis Nr. 25SŽN-56-(14.25.55.)), E. J. – 0,0333 ha (nuomos sutartis Nr. 25SŽN- 57-(14.25.55.)), M. P. – 0,0181 ha (nuomos sutartis Nr. 25SŽN-55-(14.25.55.)). D. B. nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ¼ dalies eksploatavimui turi teisę į servitutą Žemės sklype (nes valstybinė žemė ne aukciono tvarka nenuomojama ūkinių statinių eksploatavimui), todėl faktiškai yra Žemės sklypo teisėta naudotoja.

10. Pažymėjo, kad nors ginčo Žemės sklype nėra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių statinių, tačiau atsakovė turi pareigą atsižvelgti į G. L., E. J., M. P. ir D. B. interesus, nustatant naudojimosi bendru su K. S. Žemės sklypu tvarką, nes šie asmenys turi teisę lengvatine tvarka išsinuomoti ar įsigyti nuosavybėn (D. B. turi teisę į servitutą) dalį Lietuvos Respublikai priklausančios Žemės sklypo dalies.

11. Tvirtino, jog, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 nurodytomis rekomendacijomis, atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklype esantis gyvenamasis namas priklauso keturiems butų savininkams: K. S., G. L., E. J. ir M. P., o ūkinis pastatas priklauso taip pat keturiems savininkams: K. S., G. L., E. J. ir D. B., šių pastatų eksploatacijai būtino bendro naudojimo Žemės sklypo dalis turi būti paskirstoma keturiomis lygiomis dalimis, kurių viena tenka K. S., o likusios trys dalys – Lietuvos Respublikai.

12. Nurodė, jog, remiantis minėtomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomendacijomis, pirmiausia nustatoma kokia dalis Žemės sklypo tenka bendraturčiams po pastatais. K. S. tenkanti Žemės sklypo dalis po gyvenamuoju namu apskaičiuojama taip: 71,92 x 149 / 175,51 = 61,056 = 61 kv. m, o tokiu atveju Lietuvos Respublikai tenkanti Žemės sklypo dalis po gyvenamuoju namu bus 149 - 61 = 88 kv. m. K. S. tenkanti Žemės sklypo dalis po ūkiniu pastatu apskaičiuojama taip: 79 / 4 = 19,75 kv. m, o tokiu atveju Lietuvos Respublikai tenka 79 - 19,75 = 59,25 kv. m. dalis Žemės sklypo po ūkiniu pastatu. Iš faktinės situacijos vietovėje atsakovė nustatė, jog bendro naudojimo Žemės sklypo dalis, reikalinga Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti yra 557 kv. m, kuri apima ir statiniais užimtą 228 kv. m Žemės sklypo plotą (149 + 79 = 228). Todėl, vien tik statiniams eksploatuoti skirtas bendro naudojimo Žemės sklypo plotas (be statiniais užimto ploto) yra 557 - 228 = 329 kv. m. Bendro naudojimo Žemės sklypo plotas padalinamas lygiomis dalimis tarp statinio savininkų. Nors Lietuvos Respublika nėra statinių savininkas, bet atsižvelgiant į kitų trijų (be K. S.) gyvenamojo namo ir trijų ūkinio pastato savininkų interesus, apskaičiuojama, jog K. S. tenkanti bendro naudojimo Žemės sklypo dalis yra 329 / 4 = 82,25 kv. m. Tokiu atveju Lietuvos Respublikai tenkanti bendro naudojimo Žemės sklypo dalis yra 329 / 4 x 3 = 246,75 kv. m. Taigi, K. S. po statiniais tenka 61 +19,75 = 80,75 kv. m, o jai tenkanti bendro naudojimo Žemės sklypo dalis statinių eksploatavimui yra 82,25 kv. m, todėl K. S. jau priskirta bendro Žemės sklypo dalis yra 80,75 + 82,25 = 163 kv. m. O Lietuvos Respublikai po statiniais tenka 88 + 59,25 = 147,25 kv. m; jai tenkanti bendro naudojimo Žemės sklypo dalis statinių eksploatavimui yra 246,75 kv. m. Todėl, Lietuvos Respublikai jau priskirta bendro Žemės sklypo dalis yra 147,25 + 246,75 = 394 kv. m.

13. Pažymėjo, jog toliau apskaičiuojama kokia Žemės sklypo dalimi K. S. ir Lietuvos Respublika naudosis atskirai. Žemės sklypas yra 1275 kv. m ploto, kurio 521 kv. m dalis priklauso K. S., o 754 kv. m dalis – Lietuvos Respublikai. Todėl, K. S. tenkanti Žemės sklypo dalis atskiram naudojimui yra 521 - 163 = 358 kv. m, o Lietuvos Respublikai tenkanti Žemės sklypo dalis atskiram naudojimui yra 754 - 394 = 360 kv. m.

14. Teigė, kad K. S. ieškiniu pageidauja nustatyti akivaizdžiai tik jai palankią naudojimosi Žemės sklypu tvarką, kuri ne tik neatitinka minėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomendacijų dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo, bet ir pažeidžia kitų Žemės sklypo naudotojų interesus, nes ji siekia įteisinti savavališkai ir neteisėtai šiuo metu Žemės sklype statomą tvorą.

15. Tvirtino, kad dėl bendram naudojimui skirto žemės ploto, pažymėto indeksais „Al“ ir „A2“ butų ir kitų patalpų savininkai galės be jokių kliūčių valdyti, naudoti, prižiūrėti ir remontuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias daugiabučio namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinę - techninę ir kitokią įrangą, galės naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, esant reikalui galės imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Bendram naudojimui skirto žemės ploto išskyrimas leidžia namo gyventojams patekti į sklype esantį lauko tualetą ir užtikrina namo (butų) gyventojų nevaržomą patekimą į būstą bei įvažiavimą į kiemo teritoriją, taip pat privažiavimą prie pastatų gaisro atveju. Be to, bendram naudojimui skirto žemės ploto išskyrimas užtikrina daugiabučio namo kiemo egzistavimą, užtikrina erdvės poilsiui bei vaikų žaidimų aikštelėms įrengimo galimybę. Bendram naudojimui skirto žemės ploto išskyrimas užtikrina nevaržomą namo gyventojų patekimą į kiemą per sklypo šiaurės rytinėje dalyje esantį įvažiavimą į Žemės sklypą, užtikrina galimybę atsivežti malkų ar kitų reikalingų daiktų, patekti į sklypą neįgaliojo vežimėliu.

16. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose 2024 m. vasario 1 d. gautas trečiųjų asmenų G. L., E. J. ir M. P. prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovių trečiųjų asmenų naudai 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2024 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovių ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino – nustatė tokią naudojimosi pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktą Rokiškio skyriaus parengtą naudojimosi Žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo planą: (1) K. S. paskirti atskirai naudotis 358 m² Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, kurios riba plane pažymėta posūkių taškais 7-8-9-10-11-26-25-24-23-22-21-16; (2) Lietuvos Respublikai paskirti atskirai naudotis 360 m² Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, kurios riba plane pažymėta posūkių taškais 1-2-3-4-5-6-7-16-15-20-19-18-17-14; (3) K. S. ir Lietuvos Respublikai paskirti bendrai naudotis 557 m² Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A1, A2“, kurios riba plane pažymėta posūkio taškais 11-12-13-14-17-18-19-20-15-16-21-22-23-24-25-26. Taip pat iš ieškovės K. S. priteisė: trečiojo asmens G. L. naudai 850 Eur, trečiojo asmens E. J. naudai 850 Eur, trečiojo asmens M. P. naudai 750 Eur teisinės pagalbos išlaidų; iš ieškovės I. K. priteisė: trečiojo asmens G. L. naudai 150 Eur, trečiojo asmens E. J. naudai 150 Eur, trečiojo asmens M. P. naudai 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų; taip pat iš abiejų ieškovių priteisė po 76,98 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

18. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: ieškovei K. S. – 521/1275 dalys; Lietuvos Respublikai – 754/1275 dalys. Ieškovė nuosavybės teisę į Žemės sklypo 521/1275 dalis įgijo 2020 m. liepos 31 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3775 pagrindu. Sklype yra: 1) daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame esantys butai priklauso ir ieškovėms K. S. bei I. K. (atitinkamomis dalimis butas Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tretiesiems asmenims G. L. (butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), M. P. (butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), E. J. (butas Nr. 5, (duomenys neskelbtini)); 2) pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio po ¼ dalį priklauso tretiesiems asmenims G. L., E. J., D. B. ir 1/12 bei 1/6 dalys ieškovei K. S.. Atsakovė su trečiaisiais asmenimis sudarė Žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka sutartis: 1) 2021 m. kovo 26 d. Žemės sklypo nuomos sutartį su G. L. (išnuomojo 0,0190 ha žemės sklypo); 2) 2021 m. kovo 26 d. Žemės sklypo nuomos sutartį su E. J. (išnuomojo 0,0333 ha žemės sklypo); 3) 2021 m. kovo 26 d. Žemės sklypo nuomos sutartį su M. P. (išnuomojo 0,0181 ha žemės sklypo).

19. Teismas, nustatęs, jog Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovė nusipirko ir buvo įregistruota jos nuosavybės teisė į 521/1275 idealiąsias Žemės sklypo dalis, įvertinęs tai, jog Žemės sklypo plano rengimo bei derinimo bylos duomenys (be kita ko, ir 2020 kovo 29 d. K. S. prašymas suformuoti žemės sklypą (vieną); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas) paneigia tai, kad ieškovė įsigijo konkrečią (realią) žemės sklypo dalį, atsižvelgęs į tai, kad Žemės sklypo dalis (UAB „Geolimbas“ 2020 m. balandžio 22 d. parengtame plane pažymėta indeksu „D“) nėra suformuota ir patvirtinta kaip atskiras (savarankiškas) nekilnojamojo turto objektas, jis nėra nurodytas nei Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje, nei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ieškovių nurodytą argumentą, jog Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovės K. S. valia buvo nusipirkti ne idealiąsias žemės sklypo dalis, o konkrečią (realią) žemės sklypo dalį pagal prie sutarties pridėtą planą, atmetė kaip nepagrįstą.

20. Teismas, įvertinęs išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, liudytojos R. K. – F. parodymais, trečiųjų asmenų paaiškinimais, taip pat remiantis byloje pateiktais dokumentais, nustatytas aplinkybes, t. y. kad į ginčo žemės sklypą nuo gatvės yra padarytos dvi nuovažos: jo šiaurinėje ir pietinėje dalyse, tačiau šiaurinėje namo dalyje įvažiavimo į kiemą yra kieta žvyruota danga, o prie įrengtos nuovažos pietinėje dalyje iki gyvenamojo pastato galo yra suvažinėta žemė, toliau pagal visą ūkinio pastato ilgį ir jo galą iki vidinio kiemo dalies – pieva; kad šios dvi nuovažos buvo įrengtos dėl to, kad gyventojams būtų patogiau, o ne dėl to, kad būtų buvę nustatyta, jog į kiemą yra įrengti du įvažiavimai; kad į daugiabučio namo kiemą visą laiką buvo tik vienas įvažiavimas, kuris yra šiaurinėje sklypo dalyje; kad E. J. į savo butą turi patekti per siauresnį nei 1 metro praėjimą; kad pietinėje sklypo dalyje nėra suformuoto jokio įvažiavimo į daugiabučio namo kiemą kelio; taip pat įvertinęs byloje pateiktą AB „Hisk“ parengtą lokalią sąmatą, iš kurios matyti, kad tokio įvažiavimo į daugiabučio namo kiemą įrengimas kainuotų 10 043,93 Eur, sprendė, kad pagal ieškovių pateiktą 2023 m. lapkričio 14 d. naudojimosi žemės sklypu planą negali būti patvirtina naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarka dėl to, kad tokiu būdu būtų pažeistos kitų, t. y. trečiųjų asmenų, teisės ir jų teisėti interesai.

21. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog Žemės sklype yra daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame yra tretiesiems asmenims G. L., E. J., M. P. ir K. S. priklausantys butai, taip pat yra pastatytas tretiesiems asmenims G. L., E. J., D. B. ir K. S. priklausantis ūkinis pastatas bei prie jo pastatyta neįregistruota trečiajam asmeniui M. P. priklausanti malkinė, o taip pat Žemės sklype yra gyventojų naudojamas lauko tualetas, sprendė, jog atsakovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pagrįstai bendram naudojimui yra numatyta Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksais „Al“ ir „A2“, kadangi šio bendram naudojimui skirto žemės ploto išskyrimas leidžia Žemės sklypo naudotojams įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82, 4.83 straipsniuose numatytas teises, t. y. be jokių kliūčių valdyti, naudoti, prižiūrėti ir remontuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias daugiabučio namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinę - techninę ir kitokią įrangą, naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, esant reikalui imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams; patekti į sklype esantį lauko tualetą ir nevaržomai patekti į būstą bei įvažiavimą į kiemo teritoriją; užtikrinti privažiavimą prie pastatų gaisro atveju; nevaržomai patekti į kiemą per sklypo šiaurės rytinėje dalyje esantį įvažiavimą į Žemės sklypą, atsivežti malkų ar kitų reikalingų daiktų visiems daugiabučio namo gyventojams. O pagal ieškovių siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką šis įvažiavimas atitektų tik joms. Teismas taip pat iš trečiųjų asmenų byloje pateiktų namų valdos techninės apskaitos dokumentų nustatė, jog namų valdos plane yra pažymėtas bendras įvažiavimas į sklypą ir bendras namo kiemas, kurių vieta atitinka atsakovės pateiktame naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo plane išskirtas dalis.

22. Teismas sprendė, jog būtent atsakovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas, kuris yra parengtas vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 nurodytomis rekomendacijomis ir pagrįstais skaičiavimais, atitinka visų bendraturčių interesų pusiausvyros principą, nepažeidžia nei vieno iš jų teisių ir teisėtų interesų, atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atitinka racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turi įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.

23. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2024 m. vasario 1 d. papildomu sprendimu iš ieškovės K. S. priteisė trečiojo asmens E. J. naudai 500 Eur, trečiojo asmens G. L. naudai 500 Eur ir trečiojo asmens M. P. naudai 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

24. Apeliaciniu skundu ieškovės K. S. ir I. K. prašo: (1) vietoj atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos į bylą atsakove įtraukti Rokiškio rajono savivaldybę; (2) panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. sausio 31 d. sprendimą ir 2024 m. vasario 1 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-92-434/2024 bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti; (3) priteisti ieškovei K. S. iš atsakovės visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neįvertinęs byloje esančių įrodymų ir visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje, atmesdamas ieškovių ieškinį, visas ginčo aplinkybes išaiškino vadovaudamasis išimtinai NŽT atstovo bei trečiųjų asmenų D. B., G. L., E. J. ir M. P. parodymais, šių proceso dalyvių naudai, teismas iš esmės nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieškovių į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, teismas visiškai nevertino ieškovės I. K. parodymų (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalis).

26. Apeliančių manymu, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“ pagrindu Lietuvos Respublikai priklausantys ir NŽT patikėjimo teise valdomi žemės sklypai buvo perduoti patikėjimo teise valdyti savivaldybėms, ką patvirtina ir apeliančių pridedamas 2024 m. vasario 27 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas, nagrinėjamoje byloje vietoj atsakovės NŽT į bylą atsakove turėtų būti įtraukta Rokiškio rajono savivaldybė.

27. Apeliančių teigimu, NŽT suderino prašomos patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi tvarkos sprendinius su trečiaisiais asmenimis, tačiau visiškai neatsižvelgė į ieškovių interesus ir nebandė pasiekti ginčo šalių interesų pusiausvyros, nors tai buvo nurodęs Panevėžio apygardos teismas 2023 m. birželio 16 d. nutartyje, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

28. Pažymi, kad skundžiamo sprendimo motyvuose nėra absoliučiai jokio vertinimo, ar atsakovės pateiktas naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planas atitinka ieškovių interesus (ne tik trečiųjų asmenų), taip pat nėra jokio vertinimo, ar atsakovės prašomas tvirtinti naudojimosi tvarkos planas padės išspręsti itin konfliktiškus trečiųjų asmenų ir ieškovės K. S. santykius. Apeliančių vertinimu, teismas bylą išnagrinėjo tik vadovaudamasis prioritetiniais trečiųjų asmenų interesais. Tokie teismo motyvai laikytini neobjektyviais (šališkais). Nors pirmosios instancijos teismas surengė išvažiuojamąjį teismo posėdį, apžiūrėjo vietoje pastatų išsidėstymą, įvažiavimus į Žemės sklypą, tačiau savo motyvus išdėstė iš esmės perrašant tik trečiųjų asmenų G. L., E. J., M. P. argumentus ir nenurodant jokių savarankiškų motyvų. Nors tretieji asmenys viso proceso metu aktyviai aiškino, kad ieškovių siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka trukdys patekti prie gyvenamojo namo bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės - techninės ir kitokios įrangos, tačiau teismas dėl šių argumentų apskritai nepasisakė. Apeliančių nuomone, teismas bylą išnagrinėjo visiškai formaliai, neįsigilinęs į ginčo esmę ir iš esmės nevertindamas jų argumentų, tik formaliai juos atmesdamas.

29. Nurodo, kad K. S. kreipėsi į NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinę, kad jai parduotų valstybinės žemės dalį, kuri būtų priskirta / suformuota naudojimui prie tos gyvenamojo namo dalies, kur yra ieškovės butas. Ieškovės valia buvo nuosavybės teise įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį, iš karto suformuojant ją naudojimui prie gyvenamojo namo dalies, kurioje yra ieškovės butas. Toks noras buvo sąlygotas išimtinai poreikiu išvengti ginčų ir konfliktų su kaimynėmis (trečiaisiais asmenimis). Tuo tikslu ieškovė kreipėsi į UAB „Geolimbas“, kad būtų atlikti kadastriniai matavimai bei koordinatėmis pažymėta ieškovei priskirta žemės sklypo dalis. Toks planas ir buvo parengtas bei patvirtintas notaro biure kaip Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties priedas. Apeliančių teigimu, teismas nevertino ir skundžiamo sprendimo motyvuose neaptarė, kokia buvo ieškovės K. S. valia įsigyjant valstybinės žemės sklypo dalį ir koks buvo susitarimas tarp ieškovės K. S. ir NŽT sudarant Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat nevertino ir kitos ieškovės I. K. paaiškinimų dėl šalių valios ir tikslų įsigyjant valstybinės žemės sklypo dalį. Teismas iš esmės neišnagrinėjo ieškovių argumentų dėl plano prie Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, kuriame labai aiškiai pažymėta, kad ieškovei K. S. parduodamos valstybinės žemės dalis formuojama naudojimuisi prie gyvenamojo namo dalies, kurioje yra ieškovei priklausantis butas. Taip pat teismas nesivadovavo ir aktualia teismų praktiką dėl tokio pobūdžio žemės sklypo planų vertinimo. Akcentuoja, kad teismai panašiose bylose vertindami žemės sklypo plane nurodytus naudojimosi žemės sklypu sprendinius, vertina juos kaip šalių valią dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1064-889/2023.

30. Pažymi, kad NŽT žinojo apie ieškovės valią įsigyti konkrečią jos naudojimuisi priskirtą Žemės sklypo dalį, todėl tokiam planui pritarė tiek plano rengimo ir derinimo stadijoje dalyvavę NŽT specialistai, tiek ir galutinai Žemės sklypo planą elektroniniais parašais patvirtinę NŽT Rokiškio skyriaus vedėjas A. Š. bei vyriausiasis specialistas V. K.. Akcentuoja, kad ieškovė K. S., sudarydama su NŽT Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, buvo įsitikinusi, kad kartu yra patvirtinamas ir naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planas. Be to, NŽT, sudarydama valstybinės žemės nuomos sutartis su nuomininkėmis G. L., E. J. ir M. P., prie valstybinės žemės nuomos sutarčių pridėjo tą patį Žemės sklypo planą, kas reiškia, jog NŽT laikė išnuomojanti tretiesiems asmenims tą valstybinės žemės dalį, kuri pažymėta Žemės sklypo plane.

31. Apeliančių teigimu, skundžiamame sprendime nėra pateiktas vertinimas, ar ieškovių naudojimosi tvarkos planas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 nurodytas rekomendacijas ir tai laikytina esminiu procesiniu pažeidimu, ribojančiu ieškovėms galimybę suprasti teismo sprendimo esmę. Pažymi, jog ieškovių planas parengtas vadovaujantis tomis pačiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomendacijomis; tai pripažino ir NŽT atstovas 2024 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje.

32. Atkreipia dėmesį, jog ieškovių siūlomame naudojimosi tvarkos plane užtikrinama galimybė prieiti visiems savininkams prie ūkinio pastato, neįregistruotos malkinės bei lauko tualeto; taip pat paliekamas priėjimas prie visų pastatų bendrųjų konstrukcijų. Pabrėžia, kad ieškovių siūloma naudojimosi tvarka niekaip neriboja galimybės privažiuoti prie pastatų gaisro atveju. Nei atsakovė, nei tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų (atitinkamos institucijos išvados ar kt.), kad ieškovių siūloma naudojimosi tvarka gaisro atveju ribotų galimybę pateikti prie pastatų.

33. Nurodo, kad teismas padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, jog ginčo Žemės sklype yra tik šiaurinis įvažiavimas, o pietinio įvažiavimo į Žemės sklypą nėra. Teismas vadovavosi 1958 m. techninės apskaitos byloje esančiu Žemės sklypo planu, kaip įrodymu, patvirtinančiu šiaurinio įvažiavimo naudojimo praktiką patenkant į Žemės sklypą, tačiau visiškai nevertino, kad tretieji asmenys nuosavybę yra įgiję 1992-1993 m. Be to, lyginant namų valdos techninėje apskaitos byloje esantį Žemės sklypo planą su Žemės sklypo planu, kuris yra pridėtas prie ieškovės K. S. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties ir trečiųjų asmenų valstybinės žemės nuomos sutarčių, matyti, kad akivaizdžiai skiriasi žemės sklypų ribos. Pažymi, kad tretieji asmenys, teigdami, jog nusistovėjusi įvažiavimo į Žemės sklypą tvarka pro šiaurinį įvažiavimą, šių savo argumentų neįrodinėjo jokiais įrodymais. Be to, bylos nagrinėjimo metu tretieji asmenys paaiškino, kad pastaruosius 20 metų šiauriniu įvažiavimu nebuvo naudojamasi. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai (Administracinės komisijos prie Rokiškio rajono tarybos savivaldybės 2016 m. spalio 29 d. apžiūros vietoje aktas, 2016 m. spalio 31 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje), patvirtinantys, kad šiaurinis įvažiavimas yra nenaudojamas įvažiavimui į Žemės sklypą, ir tuo pačiu yra patvirtinama, kad pietiniu įvažiavimu galima naudotis pageidaujant patekti į sandėliukus. Tačiau teismas šių reikšmingų rašytinių įrodymų visiškai nevertino. Atkreipia dėmesį, jog net ir prie Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties bei valstybinės žemės nuomos sutarčių pridėtame Žemės sklypo plane įvažiavimas į Žemės sklypą punktyrinėmis linijomis pažymėtas būtent pietinėje pusėje. Iš byloje pateiktų (duomenys neskelbtini) gatvės pietinio įvažiavimo fotonuotraukų matyti, kad net trinkelės išdėstytos taip, jog akivaizdžiai galėtų važiuoti transporto priemonės. Byloje pateikta vaizdo medžiaga patvirtina, jog net stambių gabaritų automobilis (mikroautobusas) gali įvažiuoti ir išvažiuoti (į) iš Žemės sklypo pro pietinį įvažiavimą.

34. Apeliančių teigimu, teismas, konstatuodamas ieškovėms neįrodžius, kas atlygins trečiųjų asmenų įvažiavimo įsirengimo išlaidas, nevertino, kad tretieji asmenys dešimtmečius gyvena savo nuosavybėje neįsirengdami įvažiavimo, todėl akivaizdu, kad jokių papildomų išlaidų įvažiavimui įsirengti nereikia; taip pat nevertino, kad tretieji asmenys nepateikė nei vieno įrodymo, kuriuo įvažiavimu jos naudojasi ir kokiu tikslu naudojasi. Apeliančių vertinimu, trečiųjų asmenų nurodyti nesutikimo su ieškovių naudojimosi tvarka argumentai yra hipotetinio pobūdžio, neįrodyti jokiais įrodymais, o būtinybė įrengti kelią už daugiau kaip 10 000 Eur yra pagrįsta formaliu prieštaravimu ieškovių prašomam patvirtinti naudojimosi tvarkos planui, o ne objektyviu tokio kelio poreikiu.

35. Pažymi, kad teismas, sprendime akcentavęs, jog ieškovėms nebeleidžiant patekti į kiemą per šiaurinėje jo dalyje esantį įvažiavimą, trečiasis asmuo E. J. šiuo metu į savo butą turi patekti per siauresnį nei 1 metro praėjimą, neįvertino, kad E. J. teismo posėdžiuose yra pripažinusi, jog ji, siekdama išvengti konfliktų, nesinaudoja šiauriniu praėjimu. Be to, apeliančių teigimu, E. J. į savo butą gali patekti ir eidama aplink ūkinį pastatą, kas papildomai sudarytų 20-30 metrų atstumą. Teismas visiškai nevertino, kad faktinė nusistovėjusi naudojimosi Žemės sklypu tvarka, kurią prašo patvirtinti ieškovės, iš esmės užtikrino šiai tvarkai keliamus tikslus, t. y. buvo išspręsti konfliktai tarp ieškovės K. S. ir trečiųjų asmenų. Teismas visiškai nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė apie ieškovės K. S. ir trečiųjų asmenų itin konfliktiškus santykius.

36. Atsiliepimu į ieškovių K. S. ir I. K. apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. sausio 31 d. sprendimą ir 2024 m. vasario 1 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-92-434/2024 palikti nepakeistus, o ieškovių apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovių visas bylinėjimosi išlaidas.

37. Nurodo, kad atsakovė, rengdama patikslintą priešieškinį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. civilinės bylos Nr. e3K-3-127-403/2019 nutarties 25 punktu, kaip rekomendacija kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Atsakovė vertino, jog turi būti atsižvelgta į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinamos nesutarimo priežastys ir turi būti siekiama, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, atitiktų proporcingumo principą, nepažeistų kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

38. Atkreipia dėmesį, jog ieškovių naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarkos plano sprendiniais nėra siekiama optimalumo, racionalumo bei efektyvios ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarkos. Atsakovės teigimu, visi ieškovių siūlomi naudojimosi Žemės sklypu tvarkos sprendiniai yra siekis nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tokią tvarką, kurioje asmeniškai ieškovių naudojamos Žemės sklypo dalies ribų koordinatės sutaptų su ginčo Žemės sklype ieškovės K. S. faktiškai, bet neteisėtai, įrengtos tvoros koordinatėmis, t. y. siekiant įteisinti ieškovės neteisėtai (be atsakovės sutikimo) įrengtą tvorą.

39. Pažymi, kad atsakovė ieškovių nurodytos, neva NŽT išreikštos, pozicijos, jog <...> naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymas galėtų palengvinti savavališkos statybos įteisinimą <...>, niekada neturėjo ir šiuo metu neturi, nes atsakovė neturi tikslo ieškovei padėti įteisinti jos savavališkos statybos padarinius ginčo Žemės sklype.

40. Atsakovės teigimu, kadangi ieškovių pageidaujamos naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarkos sprendiniai savanaudiški, niekaip neatitinkantys bendraturčių interesų proporcingumo derinimo principo ir nemažina prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti ateityje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio ir juo prašomos nustatyti naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarkos.

41. Atsiliepimu į ieškovių K. S. ir I. K. apeliacinį skundą tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. L., E. J. ir M. P. prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovių visas bylinėjimosi išlaidas.

42. Nurodo, kad apeliančių prašymas pakeisti atsakovę yra nepagrįstas, kadangi, vadovaujantis 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 14 punktu, 2 straipsnio 23-24 punktais, iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai. Be to, apeliantės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo reiškia NŽT.

43. Akcentuoja, kad UAB „Geolimbas“ parengtame 2020 m. balandžio 22 d. Žemės sklypo plane yra įrašas apie žemės sklypo ribas bei žemės sklypo plotą, tačiau ne apie naudojimosi žemės sklypu tvarką. Be to, po minimu įrašu yra tik ieškovės K. S. parašas, o atsakovės atstovo parašo nėra. Iš aukščiau šio įrašo esančios lentelės matyti, jog visi ieškovių akcentuojami Žemės sklypo plotai nurodomi kaip valstybinės žemės plotai ir joks Žemės sklypo plotas nenumatytas kaip privati žemė. Iš Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos matyti, jog ieškovė K. S. 2020 m. kovo 9 d. Prašymu NŽT, teikdama jos akcentuojamą planą, prašė patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), o ne nustatyti naudojimosi tvarką. NŽT Rokiškio skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu Žemės sklypas buvo suformuotas ir buvo patvirtinti kadastro duomenys, tačiau ne naudojimosi Žemės sklypu tvarka. Atsižvelgiant į tai, apeliančių teiginiai, jog UAB „Geolimbas“ 2020 m. balandžio 22 d. parengtame Žemės sklypo plane M 1:500 buvo aiškiai išskirti žemės sklypo plotai kiekvienai Žemės sklypo savininkei naudotis, yra klaidingi ir nepagrįsti.

44. Pažymi, kad apeliančių teiginys, jog joms ir tretiesiems asmenims priklauso kiekvienai po ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra neteisingas, kadangi gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis, o ieškovėms ir tretiesiems asmenims priklauso ne apeliančių nurodytos gyvenamojo namo dalys, o butai šiame name.

45. Trečiųjų asmenų teigimu, ieškovės savo ieškiniu, prašydamos nustatyti jų siūlomą naudojimosi Žemės sklypu tvarką, iš esmės siekia įteisinti savo neteisėtus veiksmus – neteisėtą tvoros statybą ir pasirinktos Žemės sklypo dalies faktinį pasisavinimą.

46. Nurodo, kad ieškovės pageidauja, jog išimtinai joms būtų priskirtas šiaurinėje sklypo dalyje esantis įvažiavimas bei pusė daugiabučio namo kiemo, o likusia kiemo dalimi siūlo naudotis bendrai (įskaitant ir ieškoves), o NŽT siūlo, kad tiek įvažiavimu į kiemą, tiek ir pačiu namo kiemu visi gyventojai (t. y. įskaitant ieškoves) naudotųsi bendrai. Taigi, atsakovės siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka tenkina ne tik trečiųjų asmenų, bet visų gyventojų interesus.

47. Pažymi, kad teismas ne tik kad analizavo išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, tačiau jas taip pat gretino ir vertino su kitais byloje surinktais įrodymais. Trečiųjų asmenų tvirtinimu, apeliančių argumentai, jog teismas nepasisakė dėl trečiųjų asmenų paaiškinimų, kad jie negali patekti prie gyvenamojo namo bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės - techninės ir kitokios įrangos, nepagrįsti, kadangi ieškovėms patikslinus reikalavimą ir pateikus naują patikslintą planą, kuriame numatė galimybę apeiti aplink gyvenamąjį namą, minėti trečiųjų asmenų argumentai tapo nebeaktualūs.

48. Tvirtina, kad apeliantės savo nurodytų aplinkybių, jog ieškovė K. S. kreipėsi į NŽT siekdama nupirkti žemės dalį, kuri būtų suformuota naudojimuisi prie tos namo dalies, kur yra ieškovės butas, be savo teiginių, jokiais įrodymais neįrodinėjo. Be to, ieškovės, keisdamos ieškinio dalyką, prašė paskirti atskirai naudotis kitokią sklypo dalį, nei buvo pažymėta UAB „Geolimbas“ parengtame 2020 m. balandžio 22 d. žemės sklypo plane, kas reiškia, jog ieškovės atsiribojo nuo pozicijos apie neva nusipirktą realiąją sklypo dalį. Pažymi, kad tai, jog prie Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, taip pat ir nuomos sutarčių, buvo pridėtas planas, yra sąlygota imperatyvių teisės normų reikalavimų, o ne siekio nustatyti naudojimosi sklypu tvarką ar parduoti konkrečią sklypo dalį. Minimame plane pažymėti indeksai negali būti laikomi naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi, juolab, jog šis planas jo parengimo ir Žemės sklypo formavimo metu nebuvo suderintas su trečiaisiais asmenimis, kurie yra sklype esančių butų bei ūkinio pastato atitinkamų dalių savininkai. Akcentuoja, jog CK 4.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naudojimosi tvarka yra apsprendžiama ne planu ar kitokiu grafiniu atvaizdu, o sutartimi. Tarp ieškovių ir valstybės joks susitarimas dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nebuvo ir nėra sudarytas, jis nebuvo ir nėra įregistruotas viešame registre.

49. Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punktu, pirmas perkantis žemės sklypo dalį pastatų ar butų savininkas neturi jokios pirmenybės teisės išsirinkti pageidaujamą to žemės sklypo dalį, kaip kad iš esmės teigia ieškovės.

50. Trečiųjų asmenų teigimu, pagal ieškovių reikalavimą įvažiavimą į sklypą priskyrus ieškovės K. S. asmeniniam naudojimui, o pietinę sklypo dalį priskyrus bendram naudojimui, kiti Žemės sklypo naudotojai ne tik kad negalėtų patekti į daugiabučio namo kiemą per šiaurinėje Žemės sklypo dalyje esantį įvažiavimą į kiemą, tačiau taip pat be ieškovių sutikimo nebūtų jokios galimybės įrengti įvažiavimo pietinėje sklypo dalyje.

51. Nurodo, kad tiek teismas, tiek ir visi proceso dalyviai išvažiuojamojo posėdžio metu įsitikino, jog ginčo Žemės sklypo pietinėje pusėje nėra jokio įrengto įvažiavimo, o ten yra tik pieva. Tai, kad apeliančių pasamdytas asmuo minima pieva sausuoju metų laiku vienąkart pravažiavo, nereiškia, jog pieva tapo keliu. Apeliančių pateiktas 2016 m. spalio 31 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo jos įrodinėja įvažiavimo pietinėje sklypo pusėje egzistavimą, neturi jokios prejudicinės reikšmės šioje byloje, nes minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje nei atsakovė, nei tretieji asmenys nedalyvavo.

52. Pažymi, kad, remiantis byloje pateikta AB „Hisk“ parengta Lokaline sąmata, naujo įvažiavimo pietinėje Žemės sklypo dalyje įrengimas kainuotų 10 043,93 Eur. Ieškovė I. K. nurodė prie įvažiavimo išlaidų neprisidėsianti, o NŽT tokių lėšų skirti taip pat neturi galimybės. Akcentuoja, jog tai, kad sklype yra vienas įvažiavimas, patvirtina ir daugiabučio namo administratorius AB „Rokiškio butų ūkis“.

53. Tvirtina, kad visi namo gyventojai bei ūkinio pastato savininkai naudojosi šiaurinėje Žemės sklypo dalyje esančiu įvažiavimu iki kol ieškovė K. S. įsigijo Žemės sklypo dalį ir pradėjo tretiesiems asmenims kliudyti į ją patekti, t. y. užrakino vartelius, dalį sklypo užvertė įvairiais daiktais ir šiukšlėmis, pradėjo kelti konfliktus su einančiais per įvažiavimą asmenimis ir t. t. Iš pirmą kartą bylą nagrinėjus pirmosios instancijos teisme liudytoja apklaustos I. K. (vėliau įtrauktos ieškove) parodymų matyti, jog faktinis naudojimasis sklypu nebuvo toks, apie kokį ieškinyje kalba ieškovės, o buvo priešingai – įvažiavimu naudojosi visi bendrasavininkai, niekas nekliudė įeit per vartus. Be to, šie parodymai patvirtina, jog tariamas sklypo pietinėje dalyje esantis kelias yra pieva, o ne kelias.

54. Trečiųjų asmenų vertinimu, apeliančių siūloma galimybė trečiajam asmeniui E. J. į savo butą patekti einant aplink ūkinį pastatą, yra absoliučiai neracionali, kadangi E. J. norint patekti į savo butą, reikėtų apeiti aplink ūkinį pastatą, kas sudarytų apie 50 metrų atstumą.

55. Akcentuoja, jog konfliktines situacijas kelia ne tretieji ar kiti asmenys, o pati ieškovė K. S.. Be to, visiškai neteisingi ieškovių teiginiai, kad jos neva siekia asmeniniam naudojimui priskirti tą sklypo dalį, kurioje neva yra ieškovėms priklausanti gyvenamojo namo dalis, kadangi namas yra daugiabutis ir namo gyventojams priklauso butai jame kaip kad atskiri nekilnojamojo turto objektai, o ne pats namas bendrosios nuosavybės teisėmis.

56. Nurodo, kad ieškovių siūloma nustatyti naudojimosi bendru Žemės sklypu tvarka suteiktų ieškovėms išskirtines teises naudotis konkrečiomis Žemės sklypo dalimis, lyginant su kitais butų ir pastatų bendraturčiais, kas vertinama kaip lygiateisiškumo ir proporcingumo principų pažeidimas, o atsakovės siūloma tvarka užtikrina visų bendraturčių interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

57. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

58. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal ieškovių pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą atmestas, o priešieškinis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal atsakovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą tenkintas, ir papildomo sprendimo, kuriuo tretiesiems asmenims iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

59. Ieškovės su apeliaciniu skundu pateikė papildomą įrodymą – 2024 m. vasario 27 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą apie žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

60. CPK 314 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

61. Ieškovės pateiktu nauju įrodymu iš esmės siekia pagrįsti apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę apie Lietuvos Respublikai priklausančios 754/1275 dalies Žemės sklypo patikėjimo teisės perdavimą Rokiškio rajono savivaldybei ir savo prašymą vietoje atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsakove įtraukti Rokiškio rajono savivaldybę.

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovių su apeliaciniu skundu pateiktas dokumentas yra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku ir, atsižvelgus į tai, kad pateiktame valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyti duomenys apie Lietuvos Respublikai priklausančios žemės sklypo dalies patikėjimo teisės perdavimą Rokiškio rajono savivaldybei, yra vieši ir yra žinomi šalims bei tretiesiems asmenims, nėra pagrindo manyti, kad naujo įrodymo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą ar sudarys sąlygas proceso dalyvių procesinių teisių suvaržymui ar apribojimui, todėl apeliančių pateiktas naujas įrodymas yra priimamas ir vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

Dėl atsakovės (ne)pakeitimo

63. Ieškovės apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo vietoj atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos į bylą atsakove įtraukti Rokiškio rajono savivaldybę, argumentuodamos tuo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“ pagrindu Lietuvos Respublikai priklausantys ir NŽT patikėjimo teise valdomi žemės sklypai buvo perduoti patikėjimo teise valdyti savivaldybėms, šiuo atveju ginčo Žemės sklypas – Rokiškio rajono savivaldybei. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliančių argumentais.

64. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2022 m. birželio 30 d. pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1311 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) nauja redakcija buvo išdėstytas Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ŽĮ), kurio 7 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai), be kita ko, yra savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu. Valstybinę žemę miestų ir miestelių teritorijų ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama valstybine žeme, esančia tų savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose (ŽĮ 7 straipsnio 4 punktas). Taigi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. Nutarimas Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“ buvo priimtas įgyvendinant Pakeitimo įstatymą, kurio 2 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą bei taikymą, 23 dalis nustato, jog procedūros, pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis. Teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai (Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalis).

65. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, į tai, jog šalių ginčas pradėtas nagrinėti 2022 m. balandžio 15 d., t. y. iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, vadovaudamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžia, kad atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos pakeisti Rokiškio rajono savivaldybe nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl teismo (ne)šališkumo

66. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

67. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinę bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusio teismo priimti procesinio pobūdžio sprendimai, net jeigu jie ir yra nepalankūs apeliantėms, negali būti laikomi teismo šališkumo įrodymu. Apeliančių argumentai dėl teismo šališkumo vertinant byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantės nepateikė jokių įtikinamų bei objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti dėl teismo, nagrinėjusio bylą, šališkumo. Apeliaciniame skunde pateikiamas apeliančių subjektyvus situacijos vertinimas pats savaime neįrodo teismo, nagrinėjusio bylą, šališkumo fakto.

Dėl esminių ginčo faktinių aplinkybių

68. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 521/1275 dalys ieškovei K. S. 2020 m. liepos 31 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3775 pagrindu; 754/1275 dalys Lietuvos Respublikai 2020 m. gegužės 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 25SK-451-(14.25.110.) pagrindu.

69. Žemės sklype esantys pastatai: (1) pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame esantis butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 1993 m. lapkričio 12 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4860 pagrindu priklauso G. L.; butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 1993 m. vasario 3 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 879 pagrindu priklauso M. P.; butas Nr. 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 1992 m. spalio 22 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-6861 pagrindu priklauso E. J.; buto Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 70/100 dalių nuosavybės teise 1992 m. lapkričio 10 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-7105 pagrindu priklauso K. S., o 3/10 dalys 2023 m. liepos 12 d. Dovanojimo sutarties Nr. 5221 pagrindu – I. K.; (2) pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio po ¼ dalį priklauso G. L., E. J., D. B. ir 1/12 bei 1/6 dalys – K. S..

70. Lietuvos Respublikai priklausanti 754/1275 dalis Žemės sklypo yra išnuomota M. P., E. J. ir G. L.: (1) 2021 m. kovo 26 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 25SŽN-55-(14.25.55.) pagrindu 0,0181 ha ploto Žemės sklypo dalis M. P.; (2) 2021 m. kovo 26 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 25SŽN-57-(14.25.55.) pagrindu 0,0333 ha ploto Žemės sklypo dalis E. J.; (3) 2021 m. kovo 26 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 25SŽN-56-(14.25.55.) pagrindu 0,019 ha ploto Žemės sklypo dalis G. L..

71. Ieškovės ir atsakovė kreipėsi į teismą su priešpriešiniais reikalavimais, prašydamos nustatyti naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarką. Ieškovės naudojimosi Žemės sklypu tvarką prašė nustatyti pagal UAB „Geovisata“ parengtą 2023 m. lapkričio 14 d. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ribų ir jų plotų) nustatymo planą, o atsakovė – pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Rokiškio skyriaus parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą.

72. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovė nusipirko ir buvo įregistruota jos nuosavybės teisė į 521/1275 idealiąsias Žemės sklypo dalis, įvertinęs tai, jog dvi nuovažos Žemės sklype buvo įrengtos dėl to, kad gyventojams būtų patogiau, tačiau į daugiabučio namo kiemą visą laiką buvo tik vienas įvažiavimas šiaurinėje sklypo dalyje, o pietinėje sklypo dalyje nėra suformuoto jokio įvažiavimo į daugiabučio namo kiemą kelio, pateiktą AB „Hisk“ parengtą įvažiavimo pietinėje sklypo pusėje įrengimo sąmatą, taip pat įvertinęs aplinkybes, kad E. J. į savo butą turi patekti per siauresnį nei 1 metro praėjimą, sprendė, kad pagal ieškovių pateiktą 2023 m. lapkričio 14 d. naudojimosi žemės sklypu planą negali būti patvirtina naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarka dėl to, kad tokiu būdu būtų pažeistos kitų, t. y. trečiųjų asmenų, teisės ir jų teisėti interesai. Teismas sprendė, kad atsakovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas, kuris yra parengtas vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 nurodytomis rekomendacijomis ir pagrįstais skaičiavimais, atitinka visų bendraturčių interesų pusiausvyros principą, nepažeidžia nei vieno iš jų teisių ir teisėtų interesų, atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atitinka racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turi įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

73. Apeliantės savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, jog (1) ieškovės K. S. valia buvo nupirkti konkrečią realiąją Žemės sklypo dalį, priskirtą/suformuotą naudojimui prie tos gyvenamojo namo dalies, kur yra ieškovių butas; (2) teismas nevertino ieškovių pateikto Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plano, kad ir jų plane paliekamas priėjimas prie visų bendrų pastatų, kad taip pat atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 nurodytas rekomendacijas; (3) teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog ginčo Žemės sklype yra tik šiaurinis įvažiavimas, o pietinio – nėra; (4) E. J. pati nurodė nesinaudojanti šiauriniu įvažiavimu, be to, patekti į savo butą gali eidama aplink ūkinį pastatą; (5) teismas nevertino konfliktiškų ieškovių ir trečiųjų asmenų santykių.

74. Pagal bendrąją bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką reglamentuoja CK 4.81 straipsnis. Pažymėtina, kad nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.

75. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant bendraturčių ginčus, suformuotos principinės nuostatos, užtikrinančios, kad bendraturčiai visų pirma išnaudotų visas galimybes suderinti savo valią dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad vienų bendraturčių teisės nebūtų įgyvendinamos per kitų bendraturčių teisių suvaržymą. Tai atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi būti vadovaujamasi ir Žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).

76. Teismų praktikoje yra išskiriami tokie pagrindiniai naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo tvarkos kriterijai: 1) teisėtumo kriterijus; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023, 37 punktas).

77. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti tokie naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nagrinėjimo ypatumai: pirma, Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (dabartinės įstatymo redakcijos 29 straipsnio 1 dalis) nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Antra, jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Trečia, dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai. Vienas tokių atvejų – sklypo dalis prie bendrai naudojamų statinių. Bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus. Prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai (sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).

78. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant pagal žemės sklype tenkantį ploto dydį, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019, 25 punktas).

79. Pažymėtina, jog nors nagrinėjamu atveju Žemės sklypo bendraturtės yra ieškovė K. S. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, o ne tretieji asmenys, tačiau, įvertinus tai, jog tretieji asmenys yra Žemės sklype esančio pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (butų), ūkinio pastato savininkai, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, NŽT turi pareigą užtikrinti tokio žemės sklypo bendraturčių susitarimo dėl žemės naudojimo tvarkos nustatymo sudarymą, kuris nepažeistų įstatymu ginamų statinių (butų) savininkų teisių, taip pat pateikti trečiųjų asmenų interesus atitinkančią poziciją dėl pareikšto ieškinio ir prašomos nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020).

80. Nagrinėjamu atveju tiek pagal ieškovių, tiek pagal atsakovės naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planus nustatyta, kad ieškovė K. S. naudosis 358 m² Žemės sklypo dalimi atskirai ir 163 m² – bendrai, kas sudaro 521 m² bendrą plotą, o Lietuvos Respublika naudosis 360 m² Žemės sklypo dalimi atskirai, o 394 m² – bendrai, kas sudaro 754 m² bendrą plotą. Taigi, pagal abejus planus kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. ieškovės K. S. turimą 521/1275 dalį arba 521 m² ir Lietuvos Respublikos turimą 754/1275 dalį arba 754 m². Ginčo tarp šalių dėl nustatytų atskiro ir bendro naudojimo dalių dydžio nėra. Šalių ginčas iš esmės kyla dėl socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų bei dėl naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų.

81. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami ir fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

82. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad apeliančių argumentai dėl ieškovių pateikto Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plano (ne)įvertinimo pagal kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, nagrinėjamu atveju neteikia pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingo pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir toliau dėstymų argumentų bei motyvų.

83. Apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad ieškovės K. S. valia buvo nupirkti konkrečią realiąją Žemės sklypo dalį, priskirtą/suformuotą naudojimui prie tos gyvenamojo namo dalies, kur yra ieškovių butas, pagal ieškovės užsakytą parengti ir su NŽT suderintą UAB „Geolimbas“ planą, kuris pridėtas ir kaip Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties priedas. Pažymi, kad tas pats planas buvo pridėtas ir prie trečiųjų asmenų Valstybinės žemės nuomos sutarčių, kas reiškia, jog NŽT laikė išnuomojanti tretiesiems asmenims tą valstybinės žemės dalį, kuri pažymėta minėtame UAB „Geolimbas“ parengtame plane. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliančių argumentais.

84. Pažymėtina, jog, remiantis ŽĮ 29 straipsnio 1 dalimi, žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki 3 metų, – žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema. Žemės sklypo planas ar žemės sklypo schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. Nutarimu Nr. 260 patvirtintų Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 27 punktas taip pat numato, jog prie pasirašytos valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pridedamas šio žemės sklypo planas. Taisyklių priede pateiktoje valstybinės žemės nuomos sutarties pavyzdinėje formoje taip pat nurodyta, jog prie šios sutarties pridedamas išnuomojamo žemės sklypo planas, kaip neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis. Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo spręstina, jog tai, kad tiek prie ieškovės Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, tiek prie trečiųjų asmenų Valstybinės žemės nuomos sutarčių buvo pridėtas UAB „Geolimbas“ parengtas planas, yra sąlygota imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, o ne siekiu nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką ar parduoti/išnuomoti konkrečią realiąją žemės sklypo dalį, kaip kad teigia apeliantės.

85. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė K. S. Žemės sklypo dalį būtų įsigijusi kaip atskirą savarankišką nekilnojamojo turto objektą, o ne kaip bendrąją dalinę nuosavybę. Nors ieškovė K. S. teigia, kad jos valia buvo įsigyti konkrečią Žemės sklypo dalį, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė įgijo ne realiąją, o idealiąją Žemės sklypo dalį. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas asmeninės nuosavybės teise perka 521/1275 dalis Žemės sklypo, tačiau sutartyje nėra aptarta ir nėra jokių duomenų kurioje konkrečioje Žemės sklypo vietoje ta dalis perkama. Taip pat ir išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad Žemės sklypas yra vientisas, naudojimosi juo tvarka nėra nustatyta, kitų daiktinių teisių į jį nėra įregistruota; šalims yra nustatytos tik dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Be to, plane indeksu „D“ pažymėta Žemės sklypo dalis nėra atidalinta ir suformuota kaip atskiras turtinis vienetas. Nėra pagrindo šio plano vertinti kaip naudojimosi tvarkos nustatymo plano, kadangi jis parengtas ir pridėtas prie Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties kaip neatskiriama šios sutarties dalis (sutarties 10 punktas) vadovaujantis imperatyviais teisės aktų nustatytais reikalavimais, ir tik apibrėžia Žemės sklypo ribas, tačiau nenustato tikslios ir konkrečios ieškovės perkamos vietos (dalies) Žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovė nusipirko ne konkrečią (realią), o idealiąją Žemės sklypo dalį. Nei Valstybinės žemės nuomos sutartyse, nei Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad UAB „Geolimbas“ plano pagrindu yra nustatoma bendraturčių naudojimosi sklypu tvarka, nėra nurodyta tiksli Žemės sklypo dalis, kuria naudosis kiekvienas iš bendraturčių. Kaip jau minėta jokia naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

86. Apeliaciniame skunde apeliantės mini Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1064-889/2023, tačiau apygardos teismai neformuoja precedentų ir teisės aiškinimo (taikymo) praktikos. Be to, apeliančių minimoje civilinėje byloje iš esmės skiriasi bylos faktinės aplinkybės, kadangi apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1064-889/2023 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyse buvo nustatyta žemės sklypų naudojimosi tvarka, kuri dar iki pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo, buvo įregistruota viešajame registre.

87. Apeliantės, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog ginčo Žemės sklype yra tik šiaurinis įvažiavimas, o pietinio – nėra. Savo nurodytus argumentus iš esmės grindžia UAB „Geolimbas“ planu, kuriame pažymėtas įvažiavimas pietinėje sklypo pusėje, taip pat fotonuotraukomis, kuriose matyti, kad pietinis įvažiavimas grįstas trinkelėmis, kad pro pietinį įvažiavimą gali įvažiuoti, apsisukti ir išvažiuoti (mikro)autobusas, taip pat Administracinės komisijos prie Rokiškio rajono tarybos savivaldybės 2016 m. spalio 29 d. apžiūros vietoje aktu ir Administracinės komisijos prie Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 31 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, patvirtinančiais, kad šiaurinis įvažiavimas yra nenaudojamas įvažiavimui į Žemės sklypą, ir kad pietiniu įvažiavimu galima naudotis pageidaujant patekti į sandėliukus. Apeliančių teigimu, šiauriniu įvažiavimu tretieji asmenys nesinaudoja jau 20 metų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šiuos apeliančių argumentus laiko iš esmės nepagrįstais.

88. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas ŽĮ įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

89. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu iš bylos duomenų matyti, kad patekti į ginčo Žemės sklypą yra galimybė pro šiaurinėje Žemės sklypo pusėje įrengtą įvažiavimą, taip pat fiziškai galima patekti ir pro pietinę Žemės sklypo pusę, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad patekimas pro pietinę Žemės sklypo pusę yra racionalus (patogus) ir efektyvus būdas nagrinėjamoje konkrečioje situacijoje nustatyti tokią naudojimosi Žemės sklypu tvarką, pagal kurią tretiesiems asmenims patekimas prie jiems priklausančių statinių būtų nustatytas tik pro pietinę Žemės sklypo pusę. Įvažiavimas į sklypą pro pietinę Žemės sklypo pusę nėra suformuotas/įrengtas, atstumas nuo ginčo Žemės sklypo ribos iki ūkinio pastato yra siauras, kuriuo iš esmės patenkama tik prie ūkinio pastato, o, norint patekti į kiemą prie gyvenamojo namo, reikėtų apvažiuoti visą ūkinį pastatą. Pažymėtina ir tai, jog iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad patekimui į Žemės sklypą yra iš esmės suformuotas ir įrengtas vienas, t. y. šiaurinis, įvažiavimas, grįstas žvyruota danga, su įrengtais vartais. Nors UAB „Geolimbas“ parengtame plane yra pažymėtas ir pietinis įvažiavimas, tačiau vien teorinė galimybė patekti į Žemės sklypą pro pietinį įvažiavimą nesudaro pagrindo spręsti, jog toks įvažiavimas yra įrengtas ir tinkamas tretiesiems asmenims patekti prie jiems priklausančių statinių. Be to, iš byloje pateiktos Namų valdos (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos kortelės matyti, kad jau nuo 1958 m. įvažiavimas į Žemės sklypą buvo numatytas tik pro šiaurinėje Žemės sklypo pusėje įrengtą įvažiavimą. Byloje pateiktas AB „Rokiškio butų ūkis“, administruojančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektus, raštas taip pat patvirtina, kad į Žemės sklypą yra tik vienas įvažiavimas pro įrengtus vartus; kitų įvažiavimų į kiemą ar privažiavimų prie ūkinių pastatų nėra.

90. Apeliantės savo argumentus apie pietinio įvažiavimo egzistavimą taip pat grindžia Rokiškio rajono tarybos savivaldybės 2016 m. spalio 29 d. apžiūros vietoje aktu ir Administracinės komisijos prie Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 31 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau nurodytoje administracinio teisės pažeidimo byloje spręstas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo ieškovei K. S. dėl savavališkai užtvertos tvoros ir užkrautų daiktų bendro naudojimo kieme, trukdant bendraturčiams patekti prie jiems priklausančių sandėliukų. Nors minėtoje byloje vietos apžiūros metu nustatyta teorinė galimybė prie sandėliukų patekti pro pietinę Žemės sklypo pusę, tačiau pažymėtina, jog nurodytoje byloje spręstas klausimas tik dėl galimybės patekti prie ūkinio pastato dalies buvusiam bendraturčiui V. V., o ne prie gyvenamojo namo ir kitų pastatų visų bendraturčių atžvilgiu, todėl tai nesudaro pagrindo teigti, kad tai yra racionalus ir efektyvus būdas patekti prie tretiesiems asmenims priklausančių butų ir kitų pastatų, įvertinus tai, jog pietinis įvažiavimas nėra įrengtas, yra tik žemės sklypo dalis užsėta žole (pieva), be to, kad tretieji asmenys galėtų patekti į bendro naudojimo kiemą reikėtų apvažiuoti visą ūkinį pastatą, kas neatitinka racionalumo ir efektyvumo kriterijų.

91. Apeliantės savo nurodytus argumentus dėl galimybės naudotis pietiniu įvažiavimu taip pat grindžia fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad pro pietinę Žemės sklypo pusę gali įvažiuoti, apsisukti ir išvažiuoti (mikro)autobusas. Bylos duomenimis, kaip jau buvo minėta, nustatyta, kad pietinis įvažiavimas nėra (ir nebuvo) įrengtas. Apeliantės pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti pro pietinę Žemės sklypo pusę įvažiuojantis ir išvažiuojantis (mikro)autobusas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, galimybė transporto priemonei įvažiuoti ir išvažiuoti pro pietinę Žemės sklypo pusę esant palankioms oro sąlygoms, nesudaro pagrindo spręsti, jog tokiu įvažiavimu, kuris yra tik iš esmės išvažinėtas žolynas (pieva), esant nepalankioms oro sąlygoms (lyjant, sningant ir pan.), yra galimybė naudotis ir tretiesiems asmenims patekti į jiems priklausančius statinius buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, į kiemą įvažiuoti specialiosios paskirties transporto priemonėms (gaisrinės, greitosios medicinos pagalbos automobiliui) ir pan. Todėl tam, kad būtų galimybė tinkamai naudotis pietiniu įvažiavimu, būtų reikalinga įrengti įvažiavimą (kelią).

92. Nors byloje pateikta AB „Hisk“ parengta kelio (įvažiavimo) įrengimo 10043,93 Eur sąmata yra tik preliminari, kadangi įvažiavimas (kelias) nėra įrengtas, tačiau, naudojimosi Žemės sklypu tvarką nustačius pagal ieškovių pateiktą planą, jo įrengimui neabejotinai susidarytų išlaidos, kurios tektų tretiesiems asmenims, kas taip pat nagrinėjamu atveju neatitiktų pastatų bendraturčių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų. Įvertintina ir tai, kad ieškovių teigimu jos prie įvažiavimo įrengimo neprisidėtų, nors pagal ieškovių galutinai suformuluotą ir prašomą patvirtinti naudojimosi žemės sklypu planą ši visa teritorija pietinėje dalyje, kuriame tretiesiems asmenims yra siūloma įsirengti įvažiavimą į kiemą, siūloma palikti bendram – ieškovės ir trečiųjų asmenų, naudojimui.

93. Apeliantės, be kita ko, nurodo, kad pietinio įvažiavimo egzistavimą pagrindžia ir tai, jog jo pradžia yra grįsta trinkelėmis, kas matyti iš pateiktų fotonuotraukų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir išklausiusi liudytojos Rokiškio miesto (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinį remontą atlikusios UAB „VRP projektai“ atstovės R. K. – F. parodymus, neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliančių argumentu. Liudytojos R. K. – F. parodymais nustatyta, kad UAB „VRP projektai“, atlikdami (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinį remontą ir įrengdami trinkelių nuovažą pietinėje Žemės sklypo pusėje, iš esmės vadovavosi tik topografine nuotrauka, t. y. skaitmeniniu esamos situacijos vaizdu, iš kurios buvo matyti galimi įvažiavimai į Žemės sklypą; įrengti du įvažiavimus (nuovažas) į Žemės sklypą niekas nenurodė, nuovažos įrengimo su niekuo nederino. Liudytoja paaiškino, jog trinkelių nuovaža buvo įrengta tik todėl, kad iš topografinės nuotraukos buvo matoma išvažinėta įvaža ir, kadangi toje vietoje gatvė buvo platesnė, netrukdė jokie stulpai, todėl buvo įrengta trinkelių nuovaža toje vietoje; o trinkelių nuovažos prie šiaurinio įvažiavimo įrengti nebuvo galimybės, nes gatvė toje vietoje buvo siauresnė ir buvo per arti kito privataus žemės sklypo ribos. Taigi, spręstina, jog įrengta trinkelių nuovaža pietinėje Žemės sklypo pusėje nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Žemės sklype yra ir pietinis įvažiavimas ar kad toks įvažiavimas į Žemės sklypą buvo numatytas projektuojant (duomenys neskelbtini) gatvę, kadangi trinkelių nuovaža buvo įrengta tik iš esmės pasirėmus topografine nuotrauka, su niekuo nederinant ir nesivadovaujant jokiais gatvės projektais ar kitais teritorijų planavimo dokumentais.

94. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant bendraturčių ginčus, suformuotos principinės nuostatos, t. y. objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007, 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023).

95. Teisėjų kolegija, išklausiusi byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, apeliančių teiginį, jog tretieji asmenys šiauriniu įvažiavimu nebesinaudoja jau 20 metų, laiko nepagrįstu. Iš šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų nustatyta, jog tiek tretieji asmenys, tiek ieškovė K. S. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1992-1993 m. Išklausius trečiųjų asmenų G. L., E. J. ir M. P. paaiškinimus, darytina išvada, kad tretieji asmenys šiauriniu įvažiavimus iš esmės nesinaudoja nuo 2020 m., ieškovei K. S. nusipirkus Žemės sklypo dalį ir teigiant, kad tai jos privati nuosavybė, bei pradėjus rakinti vartus. Visi minėti tretieji asmenys nurodė, jog iki 2020 m. šiauriniu įvažiavimu naudojosi, pro jį vaikščiojo, iki to laiko kol ieškovė neužtvėrė pravažiavimo šiukšlėmis, atsiveždavo malkų. Tas pačias aplinkybes iš esmės patvirtino ir ieškovė I. K., bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pirmą kartą apklausta kaip liudytoja, nurodydama, jog tretieji asmenys vaikščiodavo ir pro šiaurinį įvažiavimą, ir pro pietinę pusę, kam kaip geriau, tačiau daugiausia pro mamos (ieškovės K. S.) pusę (šiaurinę), kadangi sklypas dar nebuvo suformuotas, visi bendraturčiai buvo lygiaverčiai žemės sklypo naudotojai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad tretieji asmenys šiauriniu įvažiavimu nesinaudojo 20 metų, kaip tvirtina apeliantės. Spręstina, kad tretieji asmenys paskutinius kelis metus šiauriniu įvažiavimu nesinaudoja iš esmės dėl pačios ieškovės K. S. sudaromų kliūčių (rakinamų vartų, sukrautų šiukšlių ir pan.), o ne dėl to, jog jų buitiniams ir ūkiniams poreikiams tenkinti nėra reikalingas šiaurinis įvažiavimas, kaip kad teigia apeliantės. Dėl to daryti išvadą, jog tarp ieškovių ir trečiųjų asmenų yra susiklosčiusi faktinė Žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią tretieji asmenys šiauriniu įvažiavimu nesinaudoja jau apie 20 metų, nėra pagrindo.

96. Apeliantės pabrėžia itin konfliktiškus jų ir trečiųjų asmenų santykius, dėl kurių jos grindžia būtinybę visą šiaurinį įvažiavimą nustatyti jų atskiram naudojimui, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos medžiagą, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, galima pagrįstai spręsti, kad visus konfliktus iš esmės kelia ir inicijuoja pati ieškovė K. S., siekdama tik pati naudotis visu pagrindiniu šiauriniu įvažiavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės siekia patvirtinti tik joms palankią naudojimosi Žemės sklypu tvarką, kuri neatitinka teisėtų interesų pusiausvyros, iškeldamos savo interesus ir poreikius virš kitų pastatų bendraturčių interesų.

97. Pažymėtina ir tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo E. J. į jai priklausantį butą gali patekti tik pro siauresnį nei 1 metro tarpą, esantį tarp gyvenamojo namo ir ūkinio pastato. Nors apeliantės teigia, kad yra galimybė į jai priklausantį butą patekti apeinant ūkinį pastatą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai visiškai neatitinka racionalumo (patogumo) ir efektyvumo principų bei pažeidžia trečiojo asmens E. J. interesus. Pažymėtina, jog visiems pastatų bendraturčiams turi būti užtikrintas kiek įmanoma patogesnis patekimas į daugiabutį gyvenamąjį namą, o būtent toks naudojimosi tvarkos nustatymas, kai jau suformuotu keliu (įvažiavimu), kuris ribojasi su gyvenamuoju namu, statinių savininkai gali pasiekti statinius ir laikytinas racionalumo principo užtikrinimu.

98. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliančių parengtas Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas neužtikrina proporcingos gyvenamojo namo ir ūkinio pastato bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, jų esminio intereso naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi; plane nustatytos atskiro naudojimo Žemės sklypo dalys nėra lygiavertės vertingumo požiūriu, kadangi ieškovėms tenka visas pagrindinis įrengtas įvažiavimas į Žemės sklypą; nustatytas neracionalus, pastatų bendraturčių interesus pažeidžiantis patekimas prie jiems priklausančių butų ir ūkinio pastato, todėl tokia naudojimosi tvarka pripažintina neracionalia ir pažeidžiančia kitų gyvenamojo namo ir ūkinio pastato bendraturčių teises ir interesus (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės siūlyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, įvertinus tai, kad visa teritorija aplink daugiabutį gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, visas šiaurinis įvažiavimas į Žemės sklypą priskirtas bendram pastatų bendraturčių naudojimui, yra racionali, maksimaliai patogi visiems bendraturčiams ir tarnautų bendraturčiams geresniam nuosavybės valdymui.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

99. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, išklausiusi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojos parodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal ieškovių pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą atmestas, o priešieškinis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal atsakovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą tenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priimto papildomo sprendimo, kuriuo tretiesiems asmenims iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, keisti ar naikinti taip pat nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

100. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023). Teisėjų kolegija vertina, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

101. Ieškovių K. S. ir I. K. apeliacinį skundą atmetus, joms apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tretieji asmenys G. L., E. J. ir M. P. patyrė 1 500 Eur, t. y. kiekviena po 500 Eur, bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – patvirtinimą apie lėšų įskaitymą ir mokėjimo nurodymus.

102. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuotą maksimalų atlygintinų išlaidų už nurodyto pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydį, daro išvadą, kad trečiųjų asmenų prašoma atlyginti 1 500 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma yra pagrįsta, todėl, atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys apeliacinės instancijos teisme palaikė atsakovės poziciją ir prašė apeliacinį skundą atmesti, jiems priteistina 1 500 Eur, kiekvienam po 500 Eur, bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų lygiomis dalimis iš ieškovių K. S. ir I. K..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. sausio 31 d. sprendimą ir 2024 m. vasario 1 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiųjų asmenų G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai kiekvienai po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų), apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiųjų asmenų G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai kiekvienai po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų), apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.