Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. L. ir notarei Aušrai Rabačiauskienei dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimą priėmė pareiškėja J. B. faktiniu valdymu. Fakto, kad pareiškėja priėmė palikimą, nustatymas lemtų jų teisę įgyti palikimą, t. y. paveldėti mirusiosios turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 5.50 straipsnio 1 dalis)).

Paveldėjimas – tai mirusiojo fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės; jeigu paveldėtojas atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-523/2007).

Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo Ž. L. priėmė palikimą po motinos M. L. mirties 2021 m. gruodžio 9 d., 2022 m. sausio 12 d. paduodamas pareiškimą Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarei, CK 5.12 straipsnio pagrindu, nenurodydamas kitų įpėdinių. Notarė, patikrinusi Gyventojų regsitro duomenis nustatė, kad M. L. turėjo du vaikus: pareiškėją J. B. ir suinteresuotą asmenį Ž. L.

Dėl fakto apie palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nustatymo

Paveldėjimo teisė yra asmeninė, t.y. įpėdinis privalo išreikšti valią dėl palikimo priėmimo.

Gyventojų registro duomenimis, M. L. mirė 2021 m. gruodžio 9 d. Paskutinė M. L. deklaruota gyvenamoji vieta Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centro duomenimis, M. L. vardu nekilnojamąjį turtą sudarė gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini)bei 5 žemės sklypai, esantys Paparčių g. 23, (duomenys neskelbtini)Kėdainių r. sav. (du sklypai), (duomenys neskelbtini) Radviliškio r. sav. ir (duomenys neskelbtini) Radviliškio r. sav.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis bei CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka turi savo specifiką.

Pirma, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

Antra, teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tokios nuostatos teismas laikėsi ir šioje byloje, suteikęs galimybę šalims pateikti visus turimus rašytinius įrodymus, pasinaudoti liudytojų parodymais.

Trečia, teismas, vertindamas įrodymus, privalo atsižvelgti ir į nagrinėjamos bylos ypatumus. Lietuvos A. T., aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinio valios teisė naudotis turtu turi būti perkelta į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal O. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-187/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-487/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja J. B. nepadavė pareiškimo notarei dėl palikimo priėmimo po motinos M. L. mirties ir įrodinėja, kad ji palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Pareiškėja J. B. pareiškime ir teismo posėdyje paaiškino, kad po motinos M. L. mirties ji prižiūrėjo namus, mokėjo mokesčius, tvarko sodą ir daržą, pagal išgales, kiek leidžia sveikatos būklė.

Pagal pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad už vandenį ir nuotekas mokėta 2021 m. gruodžio 19 d., 2022 m. vasario 1 d., už elektrą mokėta 2019 m. gruodžio 19 d., 2022 m. vasario 1 d. bei 2022 m. vasaio 23 d. Įvertinus šias aplinkybes galima pagrįstai teigti ir daryti išvadą, kad pareiškėja J. B. minimalius palikimo priėmimo veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo Ž. L. teismo posėdyje paaiškino, kad jis vienas viską tvarkė ir prižiūrėjo po mamos mirties, nes sesuo pati turi sveikatos problemų, jis jai padėjo. Jis vienas iki mamos mirties gyveno su mama.

Suinteresuotas asmuo notarė Aušra Rabačiauskienė paaiškino, kad pareiškėja į notarų biurą nesikreipė, tačiau atėjo birželio mėnesį, paklausti ką jai daryti, nes praleido terminą, jai buvo paaiškinta, kad pasikalbėtų su broliu, kad jei brolis sutiks, notaras išduos liudijimą abiems vaikams. Teismo posėdžio metu pažymėjo, kad notarė pareiškėjos neinformavo, nes tą padaryti pažadėjo pats pareiškėjos brolis Ž. L., kuris teigė, kad galimai sesuo atsisakys palikimo, kad turtas yra jo, tik įregistruotas mamos vardu.

Liudytojas A. L. (suinteresuoto asmens sūnus) paaiškino, kad kartu su močiute gyveno tik tėtis, po skyrybų, tačiau neatsimena, ar iš karto. Tėtis į butą pas seserį nuvažiuodavo, nes jai padėdavo dažnai ir daug. Kai močiutė mirė, tėtis buvo būtent pareiškėjos bute, tvarkė kažką, o J. jam pranešė, paaiškino mirties aplinkybes. Liudytojas nežino, kiek dažnai pareiškėja būdavo pas močiutę. Pažymėjo, kad po močiutės mirties, aukso papuošalus pats su tėčiu atvežė J. pasaugoti.

Liudytoja I. J. (mirusiosios kaimynė) teismo posėdyje paaiškino, kad kol mama gyva buvo, abu vaikus matydavo jos kieme. Ž. L. mamą prižiūrėjo, kieme tvarkydavosi, o pareiškėja taip pat dažnai pas mamą ateidavo, padėdavo mamai darže. Po mirties, pareiškėją matė tik kelis kartus, o susitikus gatvėje, pasakė, kad nebegyvena mamos name. Nurodė, kad Ž. L. gyveno pas mamą, degdavo šviesa, draugai ateidavo.

Liudytoja D. K. (pareiškėjos dukra) paaiškino, kad ji visą savo gyvenimą gyveno su močiute ir mama kartu (duomenys neskelbtini), kol nesukūrė savo šeimos, iki 2020 metų. Mama prieš dešimt metų gavo socialinį butą, bet ji gyveno pas močiutę, o butas buvo jos vardu, bet ji jame negyveno. Name gyveno jos trise, o dėdė gyveno mamos bute, nes keturiese neišėjo gyventi. Ji gyveno visą gyvenimą, nebent išsimaudyti ateidavo, kai sunki situacija su vandeniu buvo. Bute dėdė gyveno vienas, jis buvo žmonos išmestas, todėl mama jam leido gyveno. Jis nėra dirbęs, pajamų neturėjo. Kuo verčiasi dėdė, niekam nebuvo aišku. Nurodė, kad mokesčius mokėdavo mama, tik močiutė pinigus paduodavo. Po mirties liko ta pati tvarka: dėdė atsakingas už rimtesnius reikalus, pvz. su žemėm, kur reikia nuvažiuoti, o mama paprastesnius, ūkiškus reikalus. Mama liko kartu gyventi, o tada brolis su sese susipyko, kai sužinojo apie bylą. Ji ilgą laiką slėpė nuo jo, kad padavė į teismą, bet kai gavo laišką, po kelių dienų atsiskyrė, neišėjo kartu būti, mama išėjo į butą, nes butas atsilaisvino, dėdė atėjo gyventi į (duomenys neskelbtini). Močiutė turėjo daugiau papuošalų, jai pačiai atidavė auskariukus, mamai kitus papuošalus. Močiutė sakydavo, kad po jos mirties moterims papuošalai liks. Po mirties mokesčius mama mokėjo pati iš savo pinigų, nes mokesčiai - nedideli.

Liudytoja G. K. (J. Basanavičiaus g. (duomenys neskelbtini) namo bendrijos pirmininkė) paaiškino, kad Ž. L. gyveno J. Basanavičiaus (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini) bute. Ji pati ten seniai gyvena, toje pačioje laiptinėje. Paaiškino, kad J. ten neilgai gyveno, ji ateidavo ir išeidavo, daugiausia gyveno Ž. L., kuris dabar negyvena, gyvena - J., atėjusi gyventi po mamos mirties. Nurodė, kad dar po laidotuvių nebuvo išsikėlęs, tačiau sutiko Ž. sūnų, jis nešė daiktus iš buto, ji paklausė, ar tėvas negyvens, pasakė, kad gyvens teta. Per kelias dienas jie išsivežė baldus, po kiek laiko matė, kad J. gyvena. Kai J. B. grįžo į butą, ji paminėjo, kad ji buvo šoke, kad ją įsodino į mašiną, atvežė į butą ir turės dabar čia gyventi. Ji grįžo ne savo valia. Ž. kaip gyventojas buvo įdomus, jie daug kalbėdavosi, jis buvo geras, nuoširdus, bet jei tyliai būtų gyvenęs, net nebūtų galvoję, kad kažkas gyvena, J. dabar ramiai gyvena. Ž. dažnai pasikviesdavo draugų ir atsipalaiduodavo kartais ir iki paryčių. Buvo tariamasi su juo, dar ji sakydavo jam, kad sesei pasakysiu, prašydavo nesakyti, nes sesuo pikta. Kaimynai nepatenkinti, antram aukšte ji gyveno, vaikas prabusdavo nuo balsų, barnių. Prisimena, kad senoji pirmininkė nešė kaimynų pareiškimą savivaldybei dėl Ž. L. triukšmo. Ž. padėjo sesei po mamos mirties, vežti į ligoninę, slaugo, lašinę sulašinti. Jis atveždavo ją susimokėti už būstą, jie abu važinėdavo.

Liudytoja L. L. paaiškino, kad po skyrybų 2014 metais Ž. išsikėlė gyventi pas mamą. Jie bendrauja, nes turi du vaikus, ji veždavo ten vaiką, paskui pasiimdavo. Tai trunka iki šiol, veža 11 - metį vaiką pas tėvą. Nurodė, kad J. Basanavičiaus g. (duomenys neskelbtini) bute nėra buvusi. Kai nuvažiuodavo pas Ž. pas mamą (duomenys neskelbtini), į vidų neidavo, bet J. nėra mačiusi. Mama rūpinosi Ž., bet ji už kitą negali sakyti, ji J. nematydavo. Garantuoti, kad vienintelis Ž. L. rūpinosi savo mama, negali. Kartais į vidų užeidavo, J. nebuvo. Apie anytos papuošalus - nieko nežino. Mokesčiais ir viskuo rūpinosi Ž. L., o po mirties - nežino.

Palikimo faktinio valdymo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Galima daryti išvadą, kad įpėdinės J. B. veiksmai priimti palikimą buvo nors ir minimalūs, bet vis tik įtikinami, kad ji palikimą priėmusi ir valdo kaip savo turtą. Tai patvirtina, kad ji mirties išvakarėse ir ryte buvo pas mamą, rūpinosi ja, gamino valgyti, o ryte iškvietė greitąją medicinos pagalbą, ką patvirtino ir liudytojas A. L., be to, pareiškėja priėmė mamos asmeninius daiktus - 8 auksinius žiedus, kaip kad buvo sutarę tarpusavyje šeimos moterys, taip pat, tvarkėsi sode ir darže, mokėjo kai kuriuos mokesčius. Kiek tai buvo reikalinga su privalomų mokesčių mokėjimu, pareiškėja iš dalies tokius veiksmus atliko, kaip tai darė ir palikimą priėmęs Ž. L..

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos A. T. praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis.

Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. M. ir kt. v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. K. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja J. B. nurodė, kad mirus motinai jai atiteko motinos asmeninis turtas, pasiėmė ir naudoja jai priklausiusius daiktus – auksinius papuošalus. Mirus mamai prižiūrėjo namą, aplinką, mokėjo mokesčius, naudojosi buitine technika, nes bute neturėjo, kol jos neiškraustė prieš jos pačios valią brolis Ž. L.. Pagal tokį pareiškėjos elgesį po mamos mirties, jos požiūris į palikimą nėra abejingas. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktinis valdymas pasireiškė namo priežiūra, prievolių, susijusių su namu, vykdymu (mokesčio mokėjimu ir pan.) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika). Taigi jeigu vertinti palikimą priėmusio, pareiškimą padavusio notarei dėl palikimo priėmimo asmens Ž. L. faktinius veiksmus, jo veiksmai labai panašūs, kaip ir pareiškėjos J. B., tik gal kiek yra aktyvesni (daugiau mokėjo mokesčių, sudarė žemės nuomos sutartis, nes kaip pripažino ir liudytoja pareiškėjos dukra, jis tą darė ir prieš mamos mirtį, abu buvo pasidaliję darbus). Tačiau tiek pareiškėjos J. B., tiek palikimą priėmusio asmens Ž. L. veiksmų pobūdis yra toks pat – išsaugoti palikimą, šį turtą tvarkyti kaip savo. Pareiškėjos J. B. elgesio nuoseklumas, faktiškai pradedant palikimą valdyti kaip savo, neabejotinai rodo, kad ji palikimą po mamos mirties priėmė, kadangi gyvenimas po mirties mamos name, lankymasis ir domėjimasis palikimu nebuvo vienkartinis atvejis, o ir suinteresuotas asmuo Ž. L. pripažįsta, kad siekė to paties – priimti palikimą, tik nebuvo tinkamo bendradarbiavimo (kartu ar atskirai paduoti pareiškimus notarei dėl palikimo priėmimo), nėra susitarimo kaip tvarkyti bendrą turtą (kadangi suinteresuotas asmuo ten iki šiol gyvena, natūralu, kad moka mokesčius ir toliau, ko pareiškėja fiziškai padaryti negali, nes nebegyvena mamos name).

Teismas sprendžia, kad pareiškėjos J. B. veiksmai įrodo, jog jais buvo išreikšta akivaizdi valia priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą, tai nebuvo veiksmai vertintini kaip turto tvarkymas kito asmens naudai.

CK 5.11 straipsnis nustato, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Byloje nustatytos aplinkybės, kad po M. L. mirties palikimą priėmė ir jos dukra J. B..

Faktinis palikimo priėmimo faktas įrodytas pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, liudytojų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais dėl palikėjos mirties, giminystės ryšio, nekilnojamųjų daiktų suformavimo, apmokėjimų už paslaugas kvitais, asmeninių daiktų priėmimu.

Dėl melagingų parodymų davimo

Pareiškėjos atstovas prašė kreiptis į prokuratūrą dėl Ž. L., L. L. ir A. L. melagingų parodymų davimo. Pati pareiškėja tokio prašymo nereiškė.

CPK 186 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą prisiekia padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą“. Prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą pasirašo priesaikos tekstą. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą.

Taigi pagrindas skirti šaliai (ar jos atstovui pagal įstatymą) baudą CPK 186 straipsnio 6 dalies pagrindu yra teismo nustatytas priesaikos garbingai ir sąžiningai sakyti byloje tiesą sulaužymas.

CPK 192 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas nustato liudytojo asmens tapatybę, išaiškina liudytojo teises ir pareigas bei atsakomybę už priesaikos sulaužymą ir kitų liudytojo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

Civiliniame procese galioja įrodymų tikėtinumo principas, t. y. teismas pagal vidinį savo įsitikinimą vertina, ar labiau tikėtina, negu netikėtina, kad tam tikras įvykis buvo, ar kad jo nebuvo. Tai padaryta šios bylos nagrinėjimo metu ir priimant sprendimą. Bylą nagrinėjantis teismas vertina, kad tiek suinteresuoto asmens paaiškinimai, tiek liudytojų L. parodymai, kurie iš esmės nieko esminio nepatvirtino ir teismas jais nesirėmė. Juolab, kad L. L. patviritno, kad nėra kategoriškai įsitikinusi, jog pareiškėja negyveno pas mamą, nes daug ko nematė, kaip pati sakė, vaikus atveža tik kas antrą savaitaglį, o tikėtina, kad vaikus savaitgaliais tikėtina, kad galėjo atvežti į (duomenys neskelbtini), nes vaikus vežė būtent savaitgaliais, o ne darbo dienomis, kuomet, tikėtina, ir Ž. L. atvykdavo į svečius pasodarbuoti pas mamą, kad vaikai ir su močiute pabendrautų. O liudytojas A. L. netgi liudijo pareiškėjos naudai, teigdamas, kad jo tėvas dažnai būdavo bute, kaip ir mirties dieną, o papuošalus patys atvežė pareiškėjai. Tai reiškia, kad teismas šių asmenų paaiškinimus vertino pagal jų pasisakymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą, arba nevertino visai. Taigi tai yra ne priesaikos, bet įrodymų vertinimo instituto taikymo klausimas.

Pareiškėja įrodė, kad priėmė palikimą, o suinteresuotas asmuo neįrodė, kad pareiškėja palikimo nepriėmė ir nenori jo priimti. Tikėtinumo vertinimas negali būti tapatinamas su melavimu. Taigi įrodymų vertinimas nevienareikšmis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, šis pareiškėjos atstovo prašymas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjai 2022 m. birželio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindu pareiškėjai teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Byloje negauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos apie tai, kokios teisinės pagalbos išlaidos patirtos, teikiant pareiškėjai valstybė garantuojamą teisinę pagalbą.

CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Šiuo nagrinėjamu atveju, bylos šalys neprašė viena iš kitos priteisti bylinėjimosi išlaidų,

CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Suinteresuotas asmuo Ž. L. su pareiškimu nesutiko, prieštaravo pareiškimo tenkinimui.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad suinteresuoto asmens Ž. L. pozicija byloje buvo priešinga pareiškėjos pozicijai, todėl jis turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įstatymas priskiria bylinėjimosi išlaidoms (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamoje civilinėje byloje išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sudaro – 26,72 Eur, kurios priteistinos iš suinteresuoto asmens Ž. L. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2021 m. gruodžio 9 d., priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 26,72 Eur (dvidešimt šešių eurų 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.