Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuotais asmenimis esant uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvorasergel“, uždarajai akcinei bendrovei „Malsena plius“, uždarajai akcinei bendrovei „Legal balance“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, V. B., A. V., J. N., I. P., antstoliams G. B., V. M., I. K., R. V., B. P., D. Š., D. M., J. B., G. P., D. B.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo

8. Nagrinėjamu atveju pareiškimo priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti, konstatavęs, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kaip pateiktą nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Iš skundžiamos nutarties turinio nustatyta, kad teismas atsisakymą priimti pareiškimą motyvavo tuo, jog pareiškėjas nėra tinkamai įvykdęs FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos dėl kreditorių informavimo, nes nuo kreditorių informavimo iki pareiškimo teismui pateikimo yra praėjęs daugiau nei mėnuo. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

9. Pagal FABĮ 4 straipsnio 2 dalį, ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Pažymėtina, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta ne ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, o įpareigojimas pareiškėjui informuoti savo kreditorius apie inicijuojamą fizinio asmens bankroto bylą, taip suteikiant jiems galimybę suformuluoti savo poziciją šiuo klausimu. FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga pareiškėjui informuoti savo kreditorius apie inicijuojamą fizinio asmens bankroto bylą, yra nustatyta siekiant užtikrinti pareiškėjo kreditorių teisę dalyvauti bankroto procese, išdėstyti savo poziciją šiuo klausimu, kadangi teismas apie pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą ir bankroto bylos iškėlimą pareiškėjo kreditorių individualiai neinformuoja.

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas pranešimus kreditoriams išsiuntė 2023 m. lapkričio 15 – 16 d. ir 2023 m. lapkričio 20 d., o apelianto pareiškimas teisme gautas 2024 m. sausio 16 d., t. y. po dviejų mėnesių nuo pranešimų išsiuntimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga pareiškėjui ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu pranešti visiems kreditoriams, tačiau nėra numatytas maksimalus laikas per kurį nuo pranešimų pateikimo kreditoriams turi kreiptis į teismą. Taigi nuo pranešimų išsiuntimo kreditoriams dienos iki pareiškimo pateikimo teismui dienos turi praeiti ne mažesnis negu vieno mėnesio laiko tarpas, tačiau jis gali būti ir ilgesnis. Nagrinėjamu atveju dviejų mėnesių terminas nelaikytinas neprotingai per ilgu, juolab, kad pareiškėjas tik po kurio laiko gavo atsakymus iš suinteresuotų asmenų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas tinkamai įvykdė pareigą informuoti visus kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ne mažiau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo pateikimo teismui dienos, t. y. nepažeidė FABĮ 4 straipsnio 2 dalies nustatytų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas nėra tinkamai įvykdęs FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos ne vėliau kaip prieš mėnesį iki kreipimosi į teismą dienos raštu pranešti visiems kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą.

11. Pažymėtina, kad ir apeliacinės instancijos teismai laikosi panašios praktikos vertinant anksčiau nurodytą terminą (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-728-924/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1143-936/2023; 2023 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1185-643/2023; 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1801-880/2023; 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2531-580/2023 ir kt.).

12. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

13. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimą, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.