Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Firma Handlowa Inter-MAT PLUS, M. N., antstoliai R. K., J. J., D. S., I. B. ir T. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

6. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškimo priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti, konstatavęs, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kaip pateiktą nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas atsisakymą priimti pareiškimą motyvavo tuo, jog pareiškėjas nėra tinkamai įvykdęs FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos ne vėliau kaip prieš mėnesį iki kreipimosi į teismą dienos raštu pranešti visiems kreditoriams apie šį ketinimą, t. y. dviem kreditoriams Firma Handlowa Inter-MAT PLUS ir M. N. siuntos (pranešimai) nebuvo įteiktos.

9. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3, 4 dalys ir CPK 111 straipsnis), ar nėra kitų procesinių pagrindų atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas laikantis pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis), tokiu būdu pereinama į antrąjį etapą.

10. Pagal FABĮ 4 straipsnio 2 dalį, ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Pažymėtina, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta ne ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, o įpareigojimas pareiškėjui informuoti savo kreditorius apie inicijuojamą fizinio asmens bankroto bylą, taip suteikiant jiems galimybę suformuluoti savo poziciją šiuo klausimu. Analogiškos pozicijos laikosi ir kiti teismai, žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2149-855/2021 13 punktas, ir jame nurodyta teismų praktika; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-559-569/2022 ir kitos.

11. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjas pateikė duomenis ir įrodymus, kad kreditoriams Firma Handlowa Inter-MAT PLUS ir M. N. 2022 m. lapkričio 22 d. siuntė pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, tačiau pranešimai nebuvo įteikti. Pareiškėjas kreditoriams Firma Handlowa Inter-MAT PLUS ir M. N. pranešimus išsiuntė jam žinomais adresais, t. y. juridinio asmens buveinės adresu ir paskutiniu žinomu fizinio asmens adresu. FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje, kaip minėta, nustatyta tik pareiga raštu pranešti kreditoriui, kuri reiškia, kad pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, prieš kreipdamasis į teismą turi jam žinomais adresais raštu informuoti kreditorius apie bankroto proceso inicijavimą. Įstatyme nėra nustatytas reikalavimas dėl realaus pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo kreditoriui, jo faktinio realaus gavimo, kaip būtinosios sąlygos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Priešingas aiškinimas ne tik neatitiktų įstatymų leidėjo aiškiai suformuotos ir išreikštos valios, bet ir sudarytų sąlygas kreditoriams piktnaudžiauti fizinio asmens bankroto institutu, neretai padarytų fizinio asmens kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo apskritai neįmanomu (pvz., kai pareiškėjui nėra žinoma pasikeitusi faktinė kreditoriaus gyvenamoji vieta, kai kreditorius išvykęs, sąmoningai neatsiima siuntų ir pan.).

12. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas tinkamai įvykdė pareigą informuoti visus kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ne mažiau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo pateikimo teismui dienos, t. y. nepažeidė FABĮ 4 straipsnio 2 dalies nustatytų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nėra tinkamai įvykdęs FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos. Pažymėtina, kad pagal FABĮ informacija apie priimtą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą yra skelbiama viešai specialioje interneto svetainėje (FABĮ 5 straipsnio 5 dalis), todėl, jei bus priimtas pareiškimas, visi pareiškėjo kreditoriai bus papildomai informuoti apie pareiškėjo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą teisme.

13. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.