Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-08-05 · Civilinė byla Nr. e2S-2149-855/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-05
Bylos Nr.
e2S-2149-855/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16491-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Pareiškėjas
V. S.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Soscredit“, V. K., S. K., G. S.
Kategorijos
  • 3.1.14.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2149-855/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16491-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.9.; 3.3.2.5.; 3.4.2.4.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. S. patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Soscredit“, V. K., S. K., G. S., antstolis Dalius Traigys.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Skolvalda“.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 10 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

3. 2021 m. birželio 25 d. teisme gautas pareiškėjo V. S. patikslintas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. S. patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.

Šalies argumentai

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustačius aplinkybę, jog vienam iš bankrutuoti siekiančio asmens kreditorių, t. y. V. K., siunta (pranešimas apie ketinimą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo) nėra įteikta, t. y. grąžinta pareiškėjui, bei atsižvelgus į tai, kad nėra kitų duomenų apie tai, kad būtų įvykdytas imperatyvus FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dienos, informuoti visus kreditorius įstatymo nustatyta tvarka apie ketinimą kreiptis į teismą, teismas konstatavo, kad nėra įvykdytas FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas, todėl pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali būti priimtas nagrinėti teisme.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas pažymėjo, jog vienus žinomus kreditorius informuojant apie siekį kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, o kitų ne, pažeidžiamas lygiateisiškumo principas bei FABĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostata.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) V. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį, įpareigojant Vilniaus miesto apylinkės teismą priimti nagrinėti apelianto pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams, todėl šiuo atveju apeliantas, išsiųsdamas registruotus laiškus su pranešimais dėl ketinimų pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, tinkamai informavo visus savo kreditorius.

8.2. FABĮ neįpareigoja apelianto atlikti kokius nors veiksmus bei pasirūpinti, kad visi kreditoriai atsiimtų laiškus. Todėl tinkamas informavimas yra registruotų laiškų išsiuntimas, o ne tas momentas, kuomet visi kreditoriai atsiima laiškus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, konstatavęs FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų imperatyvių reikalavimų neįvykdymą, atsisakė priimti pareiškėjo (apelianto) patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, savo kreditoriams – uždarajai akcinei bendrovei „Soscredit“, antstoliui Daliui Traigiui, V. K., S. K. ir G. S. - registruota pašto siunta išsiuntė pranešimus apie ketinimą teikti pareiškimą teismui. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybę, jog vienam iš bankrutuoti siekiančio asmens (pareiškėjo) kreditoriui – V. K. – pranešimas (siunta) apie ketinią pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo realiai nebuvo įteiktas, t. y. siunta buvo grąžinta pareiškėjui, sprendė, kad buvo pažeistas FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas dėl kreditorių informavimo iki pareiškimo teismui pateikimo dienos, dėl ko pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali būti priimtas nagrinėti teisme, todėl atsisakė jį priimti. Apeliantas (pareiškėjas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ginčo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad išsiųsdamas registruotus laiškus su pranešimais dėl ketinimų pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, visi kreditoriai buvo tinkami informuoti, t. y. FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, apelianto nuomone, įvykdytas tinkamai, kadangi FABĮ neįpareigoja asmenų, siekiančių iškelti fizinio asmens bankroto bylą, atlikti dar kokius nors papildomus veiksmus, kad visi kreditoriai atsiimtų laiškus. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka.

13. FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta ne ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (kaip pvz., Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 straipsnyje), o įpareigojimas pareiškėjui informuoti savo kreditorius apie inicijuojamą fizinio asmens bankroto bylą (informacinis pranešimo pobūdis), darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą, tinkamai neįvykdė FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyto įpareigojimo, t. y. raštu informuoti kreditorius apie inicijuojamą bankroto bylą ir suteikti jiems galimybę suformuluoti šiuo klausimu savo poziciją (analogiškos pozicijos laikosi ir kiti teismai, žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-316-856/2019; Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-2118-230/2018).

Žemesnės instancijos teismas

14. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjas pateikė duomenis ir įrodymus - akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ kvitą bei lydraštį, patvirtinančius, kad 2021 m. balandžio 7 d. pareiškėjas savo kreditoriams registruota pašto siunta išsiuntė pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo. FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje, kaip minėta, nustatyta tik pareiga raštu pranešti kreditoriui, kuri reiškia, kad pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, prieš kreipdamasis į teismą turi jam žinomais adresais raštu informuoti kreditorius apie bankroto proceso inicijavimą. Įstatyme nėra nustatytas reikalavimas dėl realaus pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo kreditoriui, jo faktinio realaus gavimo, kaip būtinoji sąlyga kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Priešingas aiškinimas ne tik neatitiktų įstatymų leidėjo aiškiai suformuotos ir išreikštos valios, bet ir sudarytų sąlygas kreditoriams piktnaudžiauti fizinio asmens bankroto institutu, neretai padarytų fizinio asmens kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo apskritai neįmanomu (pvz., kai pareiškėjui nėra žinoma pasikeitusi faktinė kreditoriaus gyvenamoji vieta, kai kreditorius išvykęs, sąmoningai neatsiima siuntų ir pan.).

15. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad griežtas bankroto procesą reglamentuojančių normų taikymas, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, nesuderinamas su protingumo ir sąžiningumo, bankroto proceso operatyvumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-736-585/2020).

Žemesnės instancijos teismas

16. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas savo 2021 m. birželio 15 d. nutartyje dėl pareiškimo trūkumų šalinimo apskritai kaip trūkumo nebuvo nurodęs aplinkybės, jog nėra įvykdyta pareiškėjo pareiga raštu pranešti savo kreditoriams apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, neprašė pateikti kokių nors su tuo susijusių įrodymų. Priešingai, teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas pateikė pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntimą kreditoriams patvirtinantį Lietuvos pašto išrašą, ir kaip trūkumas buvo nurodyta pašalinti tik tai, kad nepateiktas pats pareiškimas, kuris buvo siųstas kreditoriams. Tai reiškia, kad teismas laikė tinkamais ir pakankamais pareiškėjo kartu su pirminiu pareiškimu pateiktus įrodymus dėl imperatyvios FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos - prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą raštu pranešti visiems kreditoriams – įvykdymo.

17. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka.

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytą kreditorių informavimo pareigą, t. y. informuoti kreditorių V. K. apie ketinimą kelti fizinio asmens bankroto bylą, realiai (faktiškai) įteikiant kreditoriui tokį pranešimą. Apeliantas (pareiškėjas) atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad FABĮ nereglamentuoja situacijos, kai nepavyksta kreditoriui įteikti pranešimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir nenustato pareiškėjui pareigos, pavyzdžiui, pakartotinai kreditoriui išsiųsti ar ieškoti kitų būdų, kaip realiai (faktiškai) įteikti kreditoriui tokį pranešimą. Tokius būdus jau numato civilinio proceso įstatymai, ir pats teismas, priėmęs pareiškėjo pareiškimą, siekdamas užtikrinti suinteresuotų asmenų (kreditorių) teises procese, galės imtis visų įmanomų būdų ir priemonių procesiniams dokumentams jiems įteikti.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui realiai (faktiškai) neįteikus kreditoriui pranešimo apie ketinimą kelti bankroto bylą, kreditoriaus teisės ir interesai bei kreditorių lygiateisiškumo principai nėra pažeidžiami ir dėl to, kad pagal FABĮ nuostatas informacija apie priimtą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą yra skelbiama viešai specialioje interneto svetainėje (FABĮ 5 straipsnio 5 dalis, 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Visiems suinteresuotiems asmenims tokia informacija yra viešai prieinama, tame tarpe ir kreditoriui V. K., taip pat, kaip minėta, pats, teismas, įtraukęs kreditorius suinteresuotais asmenimis byloje, galės imtis priemonių procesinių dokumentų jiems realiam įteikimui, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jo teisės kaip nors gali būti pažeistos ar apribotos.

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apribojo pareiškėjui galimybę ginti savo interesus teisme, perkeldamas pareiškėjui pareigą įteikti procesinius dokumentus. Įpareigojus pareiškėją realiai (faktiškai) įteikti pranešimus visiems kreditoriams, apribojamos (suvaržomos) galimybės pareiškėjui kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo svarstymo galimybės, kadangi visada yra tikimybė, kad kažkuriam iš kreditorių nepavyks realiai (faktiškai) įteikti pranešimo arba minėtas pranešimas bus įteikinėjamas neprotingai ilgą laiką.

21. Nurodytų argumentų kontekste konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai sutapatino kreditorių informavimo apie kreipimąsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis) ir procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims institutus. Kaip jau minėta, FABĮ 4 straipsnio 2 dalies norma apibrėžia pareiškėjo pareigą informuoti kreditorius apie inicijuojamą bankroto bylą ir suteikti jiems galimybę suformuluoti šiuo klausimu savo poziciją, tuo tarpu teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų (tiek nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek ją iškėlus) įteikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 117-130 straipsniai. Pagal bendrąją taisyklę, procesiniai dokumentai byloje dalyvaujantiems asmenims įteikiami asmeniškai jų gyvenamosios ar darbo vietos adresu. Jeigu adresato gyvenamoji ar darbo vietos yra nežinomos ir CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas V. S. tinkamai įvykdė FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą informuoti kreditorius.

22. Kiti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui priėmimo klausimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė šį klausimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Apelianto (pareiškėjo) V. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį ir pareiškėjo V. S. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko