Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, naudojant nuotolinio vaizdo priemones (vaizdo konferenciją per ZOOM programą), išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P., atstovaujamos įstatyminės atstovės S. K., ieškinį atsakovui V. P. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, jam asmeniškai. Atsiliepimo nepateikimo priežasčių atsakovas nenurodė. 2024 m. sausio 24 d. gautas pranešimas, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyks, nes neturi pakankamai lėšų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į nepilnamečio vaiko interesus ir jam teikiamą prioritetinę apsaugą, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad N. P., gimė (duomenys neskelbtini), jos motina – S. K., tėvas – V. P. (b. l. 6).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį įvertina, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo/išlaikymo dydžio pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pabrėžia, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su vaiko išlaikymu ir jų kasdienių poreikių tenkinimu.

Šalių nepilnametis vaikas N. P. yra 15 metų amžiaus. Akivaizdu, kad vaikui nuolatos reikalingos lėšos maistui, aprangai, avalynei, mokymo ir ugdymo priemonėms, higienai, sveikatai, laisvalaikiui, būstui.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad šiuo metu ieškovė nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje. Sodros duomenimis ieškovei nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2024 m. rugsėjo 5 d. mokama 497,98 Eur išmoka (b. l. 33). Taip pat ieškovei vaiko išlaikymui valstybė moka 96,25 Eur per mėnesį socialinę išmoką. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba sezoninį darbą Švedijoje. Tuo metu jos mėnesinės pajamos siekia 3 000 Eur. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi. Iš kelių transporto priemonių registro matyti, kad ieškovė turi transporto priemonę – automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad nepilnamečiui vaikui N. P. minimaliems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 730 Eur kas mėnesį. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad nepilnamečiui vaikui būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga: maistui – 200 Eur, higienos priemonėms – 20 Eur, telefono ir ryšių išlaidoms – 150 Eur, drabužiams – 50 Eur, avalynei – 100 Eur, maistas mokykloje – 100 Eur; papildomos išlaidos – 30 Eur, kosmetika – 30 Eur, kitos būtinos išlaidos – 50 Eur, viso 730 Eur.

Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Iš teismui pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių apie šalių turtinę padėtį, matyti, kad atsakovas nedirbantis, nekilnojamojo turto neturi. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo iš Kelių transporto priemonių registro matyti, jog atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėtį. Byloje nėra duomenų, kad jis turėtų kokių nors sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ar gauti mažesnes pajamas. Todėl, atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas laiko, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Be to, pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. dukra N. P. gyvena kartu su ieškove, ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą patenkinti vaikų poreikius. Todėl, atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas laiko, kad atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai.

Pažymėtina, jog ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnametės dukters N. P. poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese, tačiau, pažymėtina, jog ir tokio pobūdžio išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio. Teismas vertina, kad ieškovės išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, yra realios, bei protingo dydžio.

Atsižvelgiant į dabartinę ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, vaiko poreikius ir į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad yra pagrindas priteisti išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiui vaikui N. P. po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kas atitiks nepilnamečio vaiko minimalius poreikius bei jo tėvų turtinę padėtį. Iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina po 200 Eur per mėnesį. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, skirtina ieškovė vaiko motina S. K. (CK 3.190 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata (išspręstos bylos) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovės įstatyminė atstovė S. K. prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, tai yra už 36 mėnesių laikotarpį, kas sudaro 7 200 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikui neteikia materialinio išlaikymo nuo 2011 metų tai yra beveik 13 metų.

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Teismas pažymi, kad byla nagrinėjama vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką pareiga įrodyti, kad ginčo laikotarpiu vaikui buvo teikiamas išlaikymas, tenka būtent atsakovui. Tačiau atsakovas įrodymų, kurie pagrįstų aukščiau išdėstytas aplinkybes, nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).

Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už tris paskutinius metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsižvelgiant, į vaiko poreikius, reikalingo išlaikymo dydį, šis ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 7 200 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d., skaičiuojant išlaikymą vaikui kas mėnesį po 200 Eur (200 Eur x 36 mėn. = 7 200 Eur ).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 54 Eur žyminis mokestis už išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimą (200 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.), 162 Eur žyminis mokestis už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (7 200 Eur x 3 proc. x 75 proc.), iš viso - 216 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai, kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė šioje byloje patyrė 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai.

Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai N. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki dukters pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo lėšų administratore, uzufrukto teise, paskirti vaiko motiną S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Išlaikymo lėšas pervesti iki einamo mėnesio 25 d. į AB, ,,Swedbank“ banke, esančią S. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai N. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d. – 7 200 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų).

Iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti valstybei 216 Eur (du šimtus šešiolika eurų) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660), sumokant pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.

Iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės įstatyminės atstovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.