Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrotechnologijos“ atstovui advokatui Gintautui Daugėlai,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Neilukas“ atstovams A. K., K. M., advokatui Mindaugui Martinaičiui,

tretiesiems asmenims S. B., A. R. M., M. M..

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrotechnologijos“ (toliau - UAB ,,Hidrotechnologijos“) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Neilukas“ (toliau - UAB „Neilukas“) dėl žalos atlyginimo tretieji asmenys S. B., A. R. M., M. M., S. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės 26 139,55 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė, jog ieškovė UAB „Hidrotechnologijos“ (toliau - ieškovė arba užsakovė) ir atsakovė UAB „Neilukas“ (toliau - atsakovė arba rangovė) 2015-04-22 sudarė statybos rangos sutartį Nr. AK/KM01 (toliau - sutartis), pagal kurią rangovė UAB „Neilukas“ įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti darbus, kurie yra numatyti priede prie sutarties Nr. 1 ir juos perduoti užsakovei, o užsakovė UAB „Hidrotechnologijos“ įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir atsiskaityti už juos sutartyje bei jos priede Nr. 1 nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovei baigus statybos darbus buvo pasirašytas atliktų darbų aktas. Po darbų perdavimo buvo pastebėta, kad korpusuose B ir C antrajame ir trečiajame aukštuose drėksta sienos. Sienas buvo bandoma džiovinti specialia įranga, tačiau sieną išdžiovinus iš vakaro, ryte vėl būdavo drėgna. Apie darbų defektus atsakovės buvęs vadovas K. M. buvo ne kartą informuotas telefonu bei elektroniniu paštu. Atsakovei nesprendžiant defektų šalinimo klausimo, 2016-11-18 su pretenzija ieškovė kreipėsi į atsakovę reikalaudama pašalinti statybos defektus. 2016-11-21 atsakovė nurodė, kad su pretenzija nesutinka, kadangi darbai buvo vykdomi naudojant užsakovės medžiagas, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti defektų pašalinimo. 2016-11-28 buvo surašytas defektinis aktas, kuriuo komisija konstatavo, jog korpusuose B ir C antrajame ir trečiajame aukštuose drėksta sienos. Prieš surašant defektinį aktą atsakovė atliko remonto darbus, kurie turėjo pašalinti esančius statybos defektus. Deja, atlikti remonto darbai rezultatų nedavė ir defektai ištaisyti nebuvo. 2017-01-03 ieškovė informavo atsakovę, kad atsakovei nevykdant, sutarties sąlygų ir nešalinant defektų, darbai bus atlikti samdant kitą subrangovą. 2017-03-28 buvo sudarytas statinio apžiūros aktas, kuriuo buvo nustatyti atsakovės atliktų statybos darbų defektai: atidengus prilydomą dangą pastebėta, kad dangos pirmas sluoksnis prilydytas tik apie 30 % plote, o antrasis sluoksnis apie 40-50 % plote, tarp šių atskirų sluoksnių susikaupė kondensatas; atidengus betono išlyginamąjį pasluoksnį nustatyta, kad betono sluoksnis yra įmirkęs galimai nuo kondensato. Ties įlaja sudėta mineralinė vata ir apvyniota plėvele yra sudrėkusi. Nuo įlajos link stovo įrengtas PVC vamzdis, kuris nėra suklijuotas pajungiant jį į PVC klijuojamą stovo trišakį, nenaudotos guminės tarpinės. Atsakovė darbus atliko netinkamai, dėl ko į pastato vidų skverbiasi drėgmė ir tokio pobūdžio defektai neleidžia eksploatuoti pastato. Norint užtikrinti saugų pastato naudojimą defektai privalėjo būti pašalinti. Ieškovė, siekdama pašalinti atsakovės atliktų darbų defektus kreipėsi į trečiąjį asmenį - statybos darbus vykdančią bendrovę UAB „Ketus“, kuri 2017-04-18 sudarė defektų šalinimo sąmatą ir nurodė, kad defektų šalinimo kaina 26 139,55 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesutiko šalinti defektų, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės jos neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Gintautas Daugėla paaiškino, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad reikalavimas yra grindžiamas 2017-04-18 lokaline sąmata 26 139,55 Eur sumai. 2020-06-17 teismo posėdžio metu nurodė, kad techninis prižiūrėtojas parašė atsiliepimą, kad subrangovas dalyvavo jam nežinant, tai šita pozicija yra nereikšminga, nes užsakovas ir užsakovo atstovas, trečiasis asmuo daugelį darbų priiminėjo, kaip subrangą atlikusių tam tikrų subjektų, kuriuos rangovas, pagal pagrindinę sutartį, t. y. UAB „Hidrotechnologijos“, pasitelkdavo tam tikriems darbams atlikti, taip buvo ir šiuo atveju, ir ginčas kyla ne tarp užsakovo, o tarp UAB „Hidrotechnologijos“ ir subrangovo. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra atsakina už padarytus defektus, dėl ko B ir C korpusuose buvo atsiradę ir tebėra didžioji dalis defektų, dėl tam tikrų darbų, kuriuos atliko atsakovė, netinkamo atlikimo ir tai yra konstatuota specialisto J. S. dokumentuose. Parašius pretenziją atsakovei, jos atstovas atvyko, ir atsakovė iš esmės pripažino tam tikrus jų padarytus defektus, ėjo kalba apie tai, kad bus kažkokie defektai tvarkomi, pamatę nulūžusį vamzdį, pradėjo kelti tam tikrus klausimus, kad už medžiagas turi būti atsakinga pati užsakovė, nes buvo tiektos netinkamos medžiagos arba teikti netinkami rekomendaciniai nurodymai. Statybos rangos sutarties vykdymo procese pats rangovas yra visiškai atsakingas už tai, kokias medžiagas naudoja atlikdamas sutartinius darbus, jeigu medžiagos yra netinkamos arba netinkamos kokybės, arba kažkokie nurodymai prieštarauja reglamentam, techniniam projektui, tai jie privalo atsisakyti dirbti tuos darbus arba naudoti tas medžiagas. Byloje tokių įrodymų nėra. Iš atsakovės atliko stogo ekspertizės akto matyti, kad stogą reikia remontuoti, nes jis netenkina STR reikalavimų. Pats atsakovės įrodymų šaltinis, kurį ji pateikė, patvirtina, kad ieškinys yra pagrįstas ir atsakovė privalo pašalinti šiuos defektus. Buvo skubiai atliekami tam tikri darbai pačios užsakovės, nes priešingu atveju, iš to pastato būtų nieko nebelikę, būtų didelių nuostolių tada. Teismo paskirta ekspertizė parodė, kad rangos darbai atlikti nukrypstant nuo techninio projekto, padaryti netinkamai, ir dėl to B ir C korpusuose antrame ir trečiame aukšte yra atsiradę defektai, atsižvelgiant į tai, ką jau UAB „Hidrotechnologijos“ yra atlikusi, jis surašo sąmatą 17 734,41 Eur, kuriuos jis mano, kad turėtų būti dar panaudoti šitam remontui užbaigti ir defektams pašalinti, kadangi atsakovė savo pareigos nevykdė iki šito momento ir atsisako vykdyti toliau, pripažįsta tik dalį padarytų pažeidimų jų darbuotojų, todėl ieškovė prašo ieškinį tenkinti, ir priteisti iš atsakovės prašomą 26 139,55 Eur žalos atlyginimą.

2020-06-17 teismo posėdžio metu buvęs atsakovės direktorius K. M. nurodė, kad tuo metu, kai buvo pasirašyta sutartis, jis buvo UAB „Neilukas“ direktorius. Nurodo, kad visus tuos darbus, kas buvo parašyta, jie turėjo atlikti, nuolydi „suformavom“ (2020-06-17 posėdis 53 min. 50 s. – 54 min. 5 s.) iš polistirolo ir paskui išbetonavo. Nurodo, kad jie daug kartų buvo atvykę. Nurodo, kad jie atliko tik fizinį darbą, jie nesprendė jokių techninių dalykų ar tas vamzdis tinkamas su kitu vamzdžiu suklijuoti ar netinkamas, nes jiems vadovavo. Nurodo, kad jie žodžiu susitarė, kokius darbus turės atlikti, patys surašė sutartį, ne M. M., nors tiksliai nepamena, ar M. M. pateikė, bet jie rangovai to darbo gal tik, tos stogo dalies. M. M. žinojo, kad jų įmonė buvo įsikūrusi tik kelios dienos iki sutarties. Ir sutartį yra parašyta, kad medžiagas tiekia užsakovas. Tik po sutarties pasirašymo jis susipažino su A. R. M. Viską prižiūrėjo ir priiminėjo M. M.. Nurodo, kad jie sakė, jog negalima daryti su tokiais vamzdžiais, bet jiems liepė taip daryti, suklijuoti. Projekto realiai net nematė jie, pasakė tiek sudėti, tiek užklijuoti, taip ir padarė. Statybos žurnalo asmeniškai nėra pildęs. Nurodė, kad ieškovė išardė įlają, vamzdžius ir juos atstatė, nei dangos suklijavo, nei įlajos atstatė į tinkamą aukštį, aukščiau paliko ir vanduo nebegali pratekėti. Nurodo, kad danga buvo gerai prilydyta. 5 metus iki tol dėjo stogo dangas, tik nebuvo atestuoti. Gal būt iš dalies jie netinkamai sumontavo stogo lietaus vandens nuvedimo sistemas (2020-06-17 posėdis 1 val. 7 min. 58 s. – 8 min. 18 s.). Mano, kad vanduo bėgo dėl to, nes terasa buvo įrengta ir buvo subadyta, kita priežastis, parapetinės skardos rėmėsi į dangą, nebuvo nuotekų vamzdžiai įdėti į kevalinę kondensacinę tarpinę, vamzdžiai buvo vienos rūšies su kitos rūšies vamzdžiais suklijuoti. Nurodo, kad žinojo tą technologiją, kuri nustatyta tokiems stogams įrengti, techninis projektas nebuvo pateiktas, stogo dalies planas buvo pateiktas, padarė pagal planą. Nurodo, kad bandymas darytas buvo su puse stogo, 3 korpuso 2 įlajos (2020-06-17 posėdis 1 val. 14 min. 17 s. – 1 val. 15 min. 4 s.) Nurodo, kad M. M. klausė jų ar jie dirbę su mida ar susipažinę su jų technologija. Jie buvo susipažinę su tuo.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. M. paaiškino, kad lokalinėse sąmatose skiriasi kvadratūros, nes yra trys skirtingos sąmatos, nurodo, kad vieno stogo plotas yra apie 67 m². Nurodė, kad tikslaus skaičiau kaip ir nėra, nes tai remonto darbai, vieni tiek skaičiuoja kad reikės lupti dangos, jis skaičiuoja, kad reikės su parapetais lupti. Pirmas sluoksnis dedasi dangos iki parapetų, o antras su parapetais. Parapetas yra 30 cm aukščio ir 50 cm pločio visu perimetru, sąmatoje 226,05 m² tai čia bendras stogo plotas, o kiek jam reikės dangos, čia jau pirmam sluoksniui gali reikėti 260 m², antram 310 m², nes antras užeina ir ant parapetų, plius danga viena ant kitos užsileidžia po 10 cm, o žiūrint išskleistinę sąmatą, tai ten darbo įkainis už 225 m² prilydoma danga su išeiga gali būti ir kiekis dėl to skiriasi. Betonas dėtas ruožas, 6 vnt. lokalinėje sąmatoje yra blokais nurodyta, visiems trims stogams, kiekvienas stogas turi po 2 įlajas, kurios sugeria vandenį, tai tas 6 vietas reikia atsidaužyti, vamzdžius perklijuoti ir tada vėl užpilti betoną ir po to užlydyti dangą, bet dangą uždėti tokį lopą negalima, mes uždėjom, bet tik laikinai, nes ji praleis atėjus laikui. Nurodo, kad dalį darbų yra atlikę, toje vietoje, kur bėgo vanduo. Nurodo, kad keitė B ir C stogų įlajas 3-4 vietose betoną išdaužė ir vamzdyną suklijavo, A stogas kol kas nebuvo ardytas, bet ir ten tas pats išlįs. Nurodė, kad papildomose sąmatose yra nurodyti ir dažymo darbai, nes matyti iš nuotraukų, kad tinką džiovino, kai kur tinkavo, dažė du kartus. Nėra nurodytos nei kvadratūros dažytų sienų, nei kiekiai, nurodyta taisymo dabų kaina apskritai. Nurodo, kad reiktų rinkti buhalterijos dokumentus, kad žiūrėti, apskaičiuoti, kiek ten sienų dažymui buvo kvadratūra. Paskutines sąmatas sudarė jis pats. Nurodo, kad A stogo vamzdžiai taip pat turi būti nepriklijuoti, darė termoviziją ir rodė drėgmę ties lietvamzdžiu. Tuo metu kai statė namą, darbo projektas nebuvo reikalaujamas, nes buvo neypatingas statinys. Prilydomo stogo detalizacijos išviso nebūna, yra midos technologija ir ten viskas yra surašyta, o technologinę kortelę darosi rangovas, kurią suderina su technine priežiūra ir pagal ją dirba, bet čia nerasite nei vieno rangovo tada. 2020-06-17 teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, kad jis gavo pasiūlymą pastatyti Palangoje kotedžus. UAB „Hidrotechnologijos“ investavo savo pinigus, iš jų pinigų buvo statytas statinys, po to dalis objekto buvo perleista A. R. M., susirašė tarp savęs sutartį. Turėjo savo žmones, kurie atlikinėjo tam tikrus darbus, t. y. kostruktyvas, mūras, betonavimo darbai, perdengimai ir t.t., atlikti fasado darbus, stogo, grindų betonavimą yra specifika, visos įmonės samdo subrangą, langus įrengti. Nurodo, kad per skelbimus surado atsakovę, atvažiavo, norėjo pažiūrėti, kaip jie atlieka darbus. Buvo dėtos aukščiausio lygio medžiagos, danga buvo gera, darbus atliko, jokių pretenzijų nieko. Jie turėjo įrengti, kaip yra parapetas, ten užsideda OSB plokštė, kad vanduo netekėtų į fasadą, jis turi būti su nuolydžiu į stogą. Iškart pastebėjo, kad to nuolydžio nėra, ir tada kilo pirmas ginčas su atsakove. Tada jo skardininkas, kuris turėjo skardinti parapetą, įrenginėjo naują nuolydį iš OSB. Nurodė, kad atsakovė parekomendavo, kas užbetonuos. Nurodo, kad atsakovė įrengė įlajas ir į tas įlajas reikia suvesti lygiai nuolydį, atsakovė kartu su betonuotojais ir sutarė, kur bus tas nuolydis ir viskas kaip ir gerai buvo, jie patys savo darbus organizavo kaip daryt, ką daryt, kiek žmonių statyti, jis jiems nevadovavo. Jis netikrino ar jie turi atestatą. Jam nebuvo svarbu, ar jie turi atestatą ar ne, jam buvo svarbu pažiūrėti ar jie moka lydyti dangą ir ar jie daro tuos stogus, jis tam ir buvo nuvažiavęs pažiūrėti. Nurodo, kad tai neypatingas statinys, nereikia tam atestato. Sudarė sutartį, pagal ją medžiagas ieškovė turėjo duoti ir tobulino tą projektą, už tai tas keramzitbetonio sluoksnis reikalingas, jeigu jie sudėjo polistirolą su nuolydžiu, paskui betonas su nuolydžiu, nuolydis atliktas. Tai čia toks neesminis pakitimas, jie nesumažino storio polistirolo, nepakeitė įlajų vietų, nesumažino įlajų. Jis sutiko, kad pagal projektą nebūtų naudojamas keramzitbetonis. Jie siūlė, taip padaryti, nes taip paprasčiau tai daryti, o pinigus jie gaus tuos pačius. Nurodo, kad jis nematė, kaip buvo sujungtas vamzdis prieš užbetonavimą, tačiau prieš darbą diskutavo, kaip reikia taip padaryti, kad reikia vamzdį įkišti ir suklijuoti, tačiau suklijuota nebuvo, dėl to pradėjo leisti. Buvo PVC vamzdis, PVC alkūnė ir PVC klijai. Projekte tokie dalykai nedetalizuojami, tai jau yra statybos įmonės taisyklėse, kaip atlikti darbą arba gamintojo technologija. Atsakovė pradėjo kratytis atsakomybės, tada nusprendė duoti į teismą, pakvietė Sabeckį, išardė su savo žmonėm, suremontavo žmonėm butus, nes jau jie buvo parduoti ir kiekvieną dieną buvo skambučiai. Tai patys ėmė tvarkyti tuos defektus, samdė žmones. Dalis prašomos sumos, t. y. pusę, jau yra patirta. Nurodo, kad danga yra sutvarkyta dabar laikinai, dėl to dabar truputi įlaja yra aukščiau, nuolydis ir gal vanduo stovi, nes jam reikėjo atplėšti gabaliuką ir sutvarkyti, nes tai nėra padaryta iki galo. Jie sutvarkė tik tą mazgą, užbetonavo, bet pats lydymas lopo neina perlydyti, visą dangą reikia keisti, kad ją normaliai perlydytų, visus skardinimus nulupo, silikonu užtepė, juos keisti reikia vienareikšmiškai. Tos terasos ten penkis kartus buvo atkeltos, dėl to tie varžtai ten tokie. Kadangi jie neturėjo teisės pasirašyti už statinio statybos vadovą, tai buvo toks sutarimas, kad jis sutvarkys žurnalą. Nurodo, kad niekas neatlygino jiems skubių darbų taisymo išlaidų. K. M. paruošė sutartį. Nurodo, kad parenkant subrangovus, viskas žodžiu buvo derinama su A. R. M., nes objektas yra nėra ypatingas kur viską reikėtų rašyti raštiškai. Gavo žodinį sutikimą iš A. R. M., pasirašė atliktus darbus, pridavė pastatą ir viskas buvo gerai, kol nepradėjo leisti per tuos mazgus. Terasą įrenginėjo jie su savo žmonėmis pagal ta pačią STD-1, taip renkasi lapai, nešvarumai, bet visada leido per ta mazgą. Skardininkas irgi buvo ieškovės. Darbų kontrolė buvo paprasta, kadangi jis tam objekte pastoviai nebūdavo, jis nebuvo jų darbų vadovas, jis neturi žiūrėti kad tas vamzdis būtų suklijuotas. Darbai buvo atlikti per savaitę, iš praktikos tie žurnalai nėra pildomi kiekvieną dieną. Pirmas kas iškilo, kai skardininkas atvažiavo montuoti parapetą, nuolydis buvo ne į ta pusę padarytas. Po to pradėjo leisti vamzdis, o statybų metu atrodė geri specialistai. Techninis prižiūrėtojas kartą į savaitę atvažiuodavo. Nurodo, kad šiuo metu yra sutvarkyta tik esmė, bet lopais tas stogas negali būti užlydytas, jį reikia per naujo užlydyti.

2020-06-17 teismo posėdžio metu liudytojas J. S. paaiškino, kad jis yra buvęs ieškovės darbuotojas. Nurodė, kad jis įrenginėjo medinę terasą, medžiagos buvo atvežtos, susuko ją, dangos nepažeidė ir tiek. Pastatė terasą, viskas buvo patikrinta. Ne pirmą kartą atliko terasos montavimo darbus. Darbus kontroliavo M. M.. Buvo taip apipjauta, kad įlajos butų neužkabintos.

2020-06-17 teismo posėdžio metu liudytojas J. S. paaiškino, kad jis yra buvęs ieškovės darbuotojas. Nurodė, kad jis tuo metu buvo ieškovės darbuotojas, skardino parapetus. Kai atėjo daryti skardinimo darbų, pastebėjo, kad nėra tinkamai suformuotas nuolydis, todėl jis negalėjo tinkamai apskardinti parapetų, nes reikėjo daryti papildomus darbus, papildomos išlaidos. Atlikus matavimus reikėjo dėti dar vieną sluoksnį OSB formuoti tą nuolydį ir paskui tik tai skardinti būtų galima. Nurodo, kad jie nenulaižė vamzdžio. Tam tikrose vietose buvo suformuotas nuolydis į lauko pusę ir tas nuolydis buvo padarytas labai minimalus.

2020-02-14 teismo posėdžio metu liudytojas A. S. paaiškino, kad ieškovės atstovai kreipėsi į jį, jog yra problemos su objekto stogu, su vandens nubėgimo, jog drėksta patalpos. Kadangi nėjo kalba apie ekspertizės atlikimą, tai pradžioje viskas apsiribojo žodine apžiūra, kurioje jis dalyvavo atidarant konstrukcijas. Po to, atskirai buvo paprašyta sudalyvauti statinio apžiūros akte, tai dalyvavo jo darbuotojas J. S., kuris darė fotofiksacijas atidengimo metu. Problema buvo sienų drėkimas, surišta su stogo dengimo darbais, su lietaus nuvedimo sistemomis. Buvo netinkamai įrengtas parapetas ir naudoti netinkami lietaus nuvedimo vamzdžiai, buvo netinkamai jungtys padarytos, tai preliminarus apžiūros momentas. Turi kvalifikaciją statinio ekspertizės. Sienos buvo drėgnos, šlapios, ties įlajomis, todėl buvo nuspręsta atidengimus daryti. Ant stogo buvo midos danga. Yra taisyklės, kaip tokia stogo danga turi klijuojama. Statybos vadovas visų pirma turi prižiūrėti darbus, po to yra techninis prižiūrėtojas ir autorinė priežiūra (jeigu tokia privaloma), kurios yra projekto vykdymo tvarka. Įprastai techninės specifikacijos projekte būna kokybės reikalavimai, kuriame numatyta, kaip ką įrenginėti. Rangovai turi turėti savo statybos taisykles konkretiems darbams, pagal kurias jie turi dirbti. Vykdydami savo statybos reikalavimus, jie užtikrina kokybę. Tos rūšies darbams taisyklės yra patalpintos ir statybos asociacijos, jos lengvai prieinamos internete. Kiek pamena, drėgmė buvo ir po stogo danga.

2020-02-14 teismo posėdžio metu liudytojas J. S. paaiškino, kad buvo užsakyta konsultacija ir objekto apžiūra. Kadangi vyko su ekspertu, kaip padėjėjas padėti fiksuoti, apėjo objektą pirmąjį kartą, pastebėjo drėkstančias sienas, apžiūrėjo sienas ir priėmė sprendimą, kad reikia papildomo tyrimo, atidenginėti stogą, antrą kartą susitikus dalyvavo atidengiant stogą. Nuotraukose yra atidengimo vaizdas. Prie jo atidenginėjo įlajas, išpjovė, ir pastebėta šilumos izoliacijoje drėgmė ir esminis vamzdžio pajungimas, vienos rūšies vamzdis netinkamai sujungtas su kitos rūšies vamzdžiu, tai preliminarios išvados ir buvo padarytos. Projektiniai sprendiniai nebuvo analizuoti, tai buvo tik preliminarios išvados. Danga nebuvo tinkamai prilyginta, atidengiant matėsi, kad atsisluoksniuoja hidroizoliacinė danga, tarp sluoksnių nebuvo sukibimo. Pirmasis sluoksnis apie 30 procentų nesulipęs. Gerai prilydytos dangos neatplėši su ranka. Jeigu gamintojas deklaruoja, kad danga atlaikys tam tikrą jėgą, kad ji nedrėksta, tai gamintojas negalės užtikrinti tų gaminio savybių, jeigu netinkamai ją įrengsi. Negali atsakyti, kodėl danga neprilydyta, ar technologiškai ar dėl pagrindo. Betono netyrė, ką atidengė tas iš karto buvo ardoma, netikrino nuolydžių.

2020-02-14 teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ekspertas M. R. paaiškino, kad jis kartu su ieškovais buvo nuvažiavę apžiūrėti pačio objekto, kiek įmanoma atidengė medinę dalį, kad būtų galima pasižiūrėti, kur yra išdėstytos įlajos, taip pat buvo nuėję į būtus apklausti gyventojus, kad susipažintų su medžiaga, kuri buvo atidengimo metu. Darbai turi būti vykdomi pagal darbo projektą arba techninį darbo projektą, šiuo atveju techninio darbo projekto nebuvo, buvo tik techninis projektas, darbams vykdyti buvo reikalinga parengti darbo projektą, kad darbai būtų vykdomi pagal projektinę dokumentaciją, iš dalies yra atsakingas ir tą turi kontroliuoti techninis prižiūrėtojas. Tas kas darė prilydomą izoliaciją, kas darė įlajas, tas ir yra atsakingas. Daugiausia tikėtina, kad tai buvo fizinis vandens prabėgimas, duotu atveju, tam tikrus mazgus išsprendus, problema dingo, tai visiškai galima atmesti, kad tai yra susiję su kondensatu. Fizinis vandens prabėgimas galimas per netinkamai sujungtus vandens įvedimo mazgus, tiek per įlajas, per pažeistą stogo dangą, tai bus fizinis vandens prabėgimas, tai gali tų priežasčių būti daug ir nebūtinai pataikysim į tą tikslią priežastį, bet kažką galima atmesti. Iš principo, rangovas vykdydamas savo pareigas, iš vienos pusės atsako už savo darbą, ir jeigu jam yra netinkamai pateikiamas projektas ar netinkamos medžiagos, jis teoriškai turėtų atsisakyti vykdyti darbus arba prisiimti atsakomybę už to darbo kokybę. Rangovas vykdydamas savo funkcijas, turi prievolę klausyti tiek techninės priežiūros, t. y. jei jam liepia atlikti tam tikrą techninę funkciją, jis žinoma prisiima atsakomybę, bet gali regreso tvarka toliau ieškotis kaltės dalį, kas jam liepia taip daryti. Statybos darbų žurnalas yra reikalingas tam, kad būtų galimas atsekamumas, kokie buvo naudojami produktai, kada buvo daromas tas darbas, kad būtų galima nustatyti defektų priežastis. Buvo atidengti vamzdžiai ir jie tiesiog užsandarinti. Nesuprantama, kaip rangovas galėjo vykdyti darbus, neturėdamas darbų vadovo, ar jis samdė vienos sutarties pagrindu ar kitos, čia jau yra atskiras klausimas teisėtumo. Bet jeigu jis buvo vienaip ar kitaip pasamdytas, čia yra asmeninė atsakomybė, vertinama per nuostolius, kuriuos padarė. Yra siekiamybė prilyginti dangą techniškai šimtu procentu, bet iš praktikos, ji niekada taip nebūna prilydyta. Tas kas sujungė vamzdžius prisiima paslėptų darbų riziką.

2020-07-20 teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ekspertas R. K. paaiškino, kad jis atliko sutapdinto stogo ekspertizę, nes buvo pastebėti vandens pratekėjimai, reikėjo nustatyti, kodėl drėksta siena. Į jį kreipėsi atsakovė. Buvo nustatyta, kad pratekėjimas yra dėl to, kad buvo pažeista STR 2.0401.2018 reikalavimai. Vandens nuvedimui nuo stogo buvo panaudotos dvi skirtingos medžiagos, ką draudžia šio reglamento 33,6 punktas. Ir galimai garo izoliacija padaryta nesilaikant minėto reglamento reikalavimų. Vienas iš jo ekspertizės faktų buvo, kad neardyti stogo, gamintojas leidžia užpilti stogą vandeniu 10 cm pilant iki parapetų viršaus ir žiūrėti vandens nusėdimą. Jie buvo užpylę, bet kadangi reikia laikyti tris paras, tai po trijų parų kiek žino buvo sustatytas aktas ir buvo jam atsiustas su savininkų parašais, ir po to išlaidus vandenį, visas vanduo subėgo į įlajas. Nurodo, kad kai vanduo buvo užpiltas, balų nebebuvo. Kiek matė, terasa yra didelė, stogo valymo darbai ten turėtų būti sudėtingi, todėl ta bala gali stovėti ne tik dėl blogai suformuotų įlajų, bet ir dėl šiukšlių ir nevalomo stogo. Jei bala stovi ilgai, tai ji kenkia stogo ilgaamžiškumui. Nurodo, kad remonto atlikimui užtektų netinkamos sandūros remonto (vamzdžių), nebūtina keisti visą stogo. Dėl garo izoliacijos STR 40.1 punkto, šiuo atveju garo izoliacija nebuvo suklijuota, ji buvo užleista po 30 cm viena ant kitos, gal būt rangovas nusprendė, kad 30 cm perdengimo užtenka, tai rizikingas dalykas, yra geriau ir patikimiau užklijuoti ar užlydyti. Dėl drėgmės kaupimosi tarp pirmo ir antro sluoksnio, reikėtų padaryti projektą, tačiau jo nuomone, viso stogo ardyti nereikėtų, pakaktų nuimti viršutinį sluoksnį, uždėti garų slėgi nuimanti sluoksnį ir uždėti dar vieną dangą. Į tą tarpą įdėti garo slėgio kaminėlius. Bet tai turi padaryti projektuotojas, paskaičiuoti garo slėgį, šildymo sezono ir šaldymo sezono metu, tai yra projektas. Pagal reglamentą kaminėlių skaičius būtų pakankamas, iki 80 kvadratų dedamas vienas kaminėlis, šiuo atveju lyg buvo du kaminėliai, tačiau patirtis rodo, kad esant tokiai stogo konstrukcijai tų dviejų kaminėlių neužtenka, jų turėtų būti apie 10, nes esant tokiai konstrukcijai kaminėlis nuima garą tik iš 4 kvadratų. Nuo garo drėkti sienos negali, čia kalbant apie ilgaamžiškumą. Stogas naudojimui tinkamas, atlikus pataisymus pagal aktą. Nurodo, kad jis atidenginėjo sandūrą, stogo nuolydis nebuvo skaičiuotas, nuolydis turi reikšmę vandens nutekėjimui. Užpylus vandenį, vanduo tekėjo į įlajos pusę, įlaja buvo užkišta. Nesiaiškino, kokie darbai buvo atlikti, šalinant defektus iki jo atliko ekspertinio tyrimo. Nežino, kokios buvo įdėtos lėšos tiems defektams šalinti. Nežino, kas šalino defektus. Nurodo, kad vienas vamzdis buvo klijuojamos konstrukcijos, t. y. slėgiminis, o kitas movinis, jos negali dirbti kartu. Nurodo, kad pats rangovas keisti stogo konstrukcijos be užsakovo ir projektuotojo sutikimo negali. Be žymos „taip pastatyta“ pastato pridavimas būtų buvęs negalimas arba turėtų būti pažyma, kad užsakovas prisiima savo rizika. Nurodo, kad rangovas, pamatęs, kad medžiagos yra netinkamos, privalo įspėti užsakovą ir nevykdyti darbų, tol kol bus atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas su projektuotoju.

2020-07-20 teismo posėdžio metu trečias asmuo A. R. M. paaiškino, kad jis su ieškiniu sutinka, yra tokios nuomonės, kad reikia sutvarkyti tai kas yra blogai, o imti visus tris stogus nėra būtinybės. Jis su ieškove pasirašė sutartį ir buvo pradėti darbai, kai darbai buvo baigti, pastatai buvo priduoti, valstybinė komisija pasirašė aktus. Nurodo, kad visuose pastatuose tie darbai buvo atlikti vienodai, jo pastatas buvo šildomas, gal dėl to pas jį nėra jokių problemų, o kiti du pastatai nebuvo šildomi. Nurodo, kad šiai dienai, po pataisymo, viskas yra tvarkoje. Nurodo, kad jis buvo pakviestas tuo momentu, kai buvo užpiltas ant stogo vanduo, kitą dieną jis atėjo, atkimšo, vanduo nubėgo, nebebuvo vandens, nematė, kad būtų kažkokios balos, visur natūraliai gi tokie dalykai yra, tą drėgmė. Projektas buvo suderintas su rangovais, kad vietoj to, kad padaryti tas trinkeles, pasižiūrėjo kad bus per didelis svoris, ir priėjo išvados, architektas sutiko, kad daryti taip kaip dabar yra padaryta. Defektus tvarkė UAB „Hidrotechnologijos“. Nurodo, kad yra 3 korpusai. Nurodo, kad buvo atidengtos tos vietos, kurias reikėjo tvarkyti. Atkišinėjo tuos visus dalykus sekančią dieną ar po dviejų dienų. Oras nebuvo blogas, nelijo, po kelių dienų užlipus ten buvo sausa. Nurodo, kad kol pas jį niekas nebėga, jis jokių pretenzijų neturi, bet jei ims pas jį tekėti viskas, jis irgi kreipsis. Raštu jokių derinimų nebuvo dėl subrangos. Nurodo, kad buvo tik žodžiu aptariami klausimai, jam buvo žinoma, kad ieškovė negamina ir nemontuoja langų, netinkuoja, tam buvo atskiros brigados. Pratekėjimas pastebėtas po pastato pridavimo.

2020-07-20 teismo posėdžio metu trečias asmuo S. B. paaiškino, kad po pridavimo buvo pastebėtas pratekėjimas, nurodo, kad ir eigoje buvo defektų, darbai etapais būdavo priduodami, jis užpildydavo žurnalą. Techninis prižiūrėtojas žiūri atitikti techniniam reglamentui pastato, kad būtų matmenys, kubatūra ir dar tokioj Palangoj, kur reikalavimai yra didžiuliai, kad nebūtų nuokrypių, atitiktys pagrindinių konstrukcijų, armavimo, o čia tokios detalės, specialistai, kurie atlieka darbą, net abejonių nekyla, kad darbininkas padarys tvarkingai, bet kad darbininkas dirbdamas nepastebėtų, kad klijai ar medžiagos būtų netinkamos, jam keista. Nurodo, kad tiek užsakovas tiek rangovas turėjo turėti savo statybos taisykles, kur būtų nurodyta, kaip įrengti mazgus, kaip juos sujungti, arba iš gamintojo rekomendacijas turėti. Nurodė, kad balų po lietaus visada buvo. Nurodo, kad jį samdė užsakovas A. R. M. Nurodė, kad tam pačiam kieme gyveno jo brolis, užsakovas, ir jei ką pastebi ar kas nors, skambindavo jam ir jis atvažiuodavo tada jei būdavo kokių problemų, dėl stogo buvo atvažiavęs, kai buvo daromi darbai – šiltinamas stogas, hidroizoliacija dedama, bet kaip konkrečiai buvo įlajos formuotos, tuo metu nebuvo ir nematė ir žurnale, kai tik atvažiuoja, prašo parodyti žurnalą, ar pildo eiliškumą, kiekvieną dieną gal ir nepildydavo, bet darbų vadovai stengdavosi. Pagal statybos techninį reglamentą, jam neprivalu būti kiekvieną dieną objekte ir prižiūrėti, jo pareiga prižiūrėti, kad nebūtų nukrypta nuo techninio projekto. Nurodo, kad nesutinka, dėl techninio prižiūrėtojo atsakomybės, UAB „Hidrotechnologijos“ turėjo kontroliuoti objekte atliekamų darbų kokybę, po to eina darbininkas – brigadininkas, šiuo konkrečiu atveju subrangovo darbų vadovas turėjo būti objekte, o toliau jau statybos vadovas UAB „Hidrotechnologijos“ M. M.. Jis netikrino paslėptų darbų akte nurodyto kiekvieno darbo. Jis nematė, kad dirbo subrangoj ir neturi tokių dalykų žinoti. Už kokybę atsako kiekvienas dalyvis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl atliktų stogo įrengimo darbų kokybės ir atsakovės atsakomybės už atliktų stogo darbų defektus.

Dėl generalinio rangovo reikalavimų subrangovui dėl rangos (subrangos) darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus (CK 6.684 straipsnio 1 dalis). Rangos darbai, už kuriuos rangovas reikalauja atlyginimo, turi būti užsakovui žinomi, atliekami su jo sutikimu ir jam perduodami pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2003).

CK 6.650 straipsnyje (kuris taikomas statybos rangos santykiams CK 6.644 straipsnio 2 dalies pagrindu) nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (1 dalis). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (3 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014-11-03 buvo sudaryta statybos generalinės rangos sutartis Nr. 01, tarp A. R. M. (užsakovas) ir UAB „Hidrotechnologijos“ (generalinė rangovė), atstovaujamos M. M., kuria generalinė rangovė įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir iš savo pateiktų medžiagų sklype atlikti sutartyje numatytus statybos rangos darbus, pagal užsakovo pasirinkto statinio projektuotojo parengtą projektinę dokumentaciją, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintus statybos techninius reglamentus ir UAB „Hidrotechnologijos“ statybos taisykles bei kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, pilnai dalyvauti pripažįstant statinį tinkamu naudoti (t. y. paduodant jį Valstybinei komisijai) bei sutartyje nustatytu terminu perduoti užsakovui tinkamai ir kokybiškai atliktus sutartinius darbus, o užsakovas įsipareigoja suteikti generalinei rangovei darbų frontą, priimti tinkamai ir laiku atliktus darbus bei atsiskaityti už juos sutartyje nustatyta tvarka bei terminais.

Taip pat nustatyta, kad 2015-04-22 tarp UAB „Hidrotechnologijos“ ir UAB „Neilukas“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. AK/KM01 (toliau - sutartis), pagal kurią UAB „Neilukas“ įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti darbus, kurie yra numatyti priede prie sutarties Nr. 1 ir juos perduoti UAB „Hidrotechnologijos“, o UAB „Hidrotechnologijos“ įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir atsiskaityti už juos sutartyje bei jos priede Nr. 1 nustatyta tvarka bei terminais (sutarties 1.1 punktas). Priede prie sutarties Nr. 1 (pagal statybų rangos sutartį Nr. AK/KM01) buvo numatyta, jog vieno pastato stogo darbų kaina 1 500,00 Eur. Bendra objekto darbų suma 4 500,00 Eur (e. b. I t., b. l. 17-21).

Taigi, byloje esančiais šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad trijų blokuotų prekybos paskirties pastatų su butais, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo objektas) statytojas/užsakovas buvo A. R. M.; statinio projektuotoja - S. D. individuali įmonė; generalinė rangovė - UAB ,,Hidrotechnologijos“, generalinės rangovės statinio statybos vadovas - M. M., užsakovo paskirtas statinio statybos techninės priežiūros vadovas - S. B., subrangovė, atlikusi trijų pastatų stogo darbus, - UAB „Neilukas“. Byloje nėra ginčo, kad ginčo objektas yra priduotas statybos užbaigimo komisijai, sudarytai 2016-01-31 Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus potvarkio Nr. P-1819 pagrindu (e. b. II t., b. l. 3-7).

CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Ši įprasta rangos sutartiniuose santykiuose tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema reiškia, kad generalinis rangovas tuo pat metu yra kreditorius ir skolininkas, kaip su užsakovu, lygiai taip pat ir su subrangovu. Dėl šios priežasties jis atsako subrangovui už užsakovo veiksmus (praktikoje dažniausiai tai pavėluotų atsiskaitymų atvejai) ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus, t. y. už netinkamą prievolių įvykdymą ar jų neįvykdymą. Teismų praktikoje, sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-701/2017, 48 punktas ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad generalinis rangovas, sudaręs subrangos sutartį, tampa dviejų savarankiškų sutarčių subjektu, ir nuo to, kaip tinkamai subrangovas įvykdys sutartinius įsipareigojimus, priklauso ir generalinio rangovo įsipareigojimų tinkamas įvykdymas užsakovui, todėl generalinis rangovas turi poreikį gauti tinkamą darbų rezultatą. Subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis. Tai reiškia, kad subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taigi, sudarydamas subrangos sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Mindaugas Martinaitis nurodė, kad statybos generalinė rangovė šioje byloje buvo UAB „Hidrotechnologijos“, taigi visa apimtimi ji turi prisiimti atsakomybę, taip pat nurodė, kad generalinis rangovas gali samdyti ir keisti rangovus, gavęs rašytinį užsakovo sutikimą. Teismo posėdžio metu trečias asmuo A. R. M. (užsakovas) paaiškino, kad raštu jokie derinimai dėl subrangos nebuvo atliekami, tačiau nurodė, kad klausimai buvo aptariami žodžiu ir jam buvo žinoma, kad ieškovė negamina ir nemontuoja langų, netinkuoja, tam buvo atskiros brigados, todėl teismo vertinimu, ieškovės veiksmai atitiko protingumo principo reikalavimus, ir formalus procedūrinio pobūdžio pažeidimas nereiškia atsakovės esminių teisių pažeidimo. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl 26 139,55 Eur žalos atlyginimo ir reikalavimai yra kildinami iš 2015-04-22 tarp UAB „Hidrotechnologijos“ ir UAB „Neilukas“ sudarytos statybos rangos sutarties Nr. AK/KM01. Taigi, nagrinėjamu atveju generalinė rangovė ginčo objekto stogo įrengimo darbams atlikti pasitelkė subrangovę ir su ja sudarė atskirą rangos sutartį, todėl sutarties uždarumo principas lemia, kad minėta subrangos sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir tik šios sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo. Statybos subrangos sutarčiai taikomos tos pačios kaip ir statybos rangos sutarčiai reglamentuoti skirtos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus pirmojo ir trečiojo skirsnių normos.

Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo - priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai - apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo - priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei baigus stogo įrengimo darbus 2015-05-21 buvo pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. NK01 (e. b. I t., b. l. 22). Tiek ieškovė, tiek atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, priėmimo - perdavimo akto pasirašymo metu, neturėjo. Iš 2016-11-18 pranešimo Nr. 2016/11/18/01 nustatyta, kad ieškovė 2016 m. pavasarį pastebėjo, kad pastate 18 b drėksta rytinės pusės siena, o atsakovės du bandymai ištaisyti defektus, t. y. pavasarį ir spalio mėnesį patepti įlajos sujungimus hermetiku, rezultatų nedavė, siena toliau drėko, išdžiovinti jos nepavyko, todėl atsižvelgiant į tai, kad po įlajos apžiūros, dalyvaujant ekspertui, atsakovė atsisakė ištaisyti defektus, ieškovė nurodė, kad 18 b ir 19 b sugadintos sienos bus taisomos ieškovės, pasitelkiant specialistus, dėl ko atsakovei bus išrašyta sąskaita apmokėjimui (e. b. I t., b. l. 23). 2016-11-21 pranešimu Nr. SDR-153 atsakovė nurodė ieškovei, kad ji nesutinka, jog defektai atsirado dėl UAB „Neilukas“ kaltės, nes medžiagas tiekė rangovas. Atsakovės rašte nurodyta, jog užsakovė neturi teisės reikalauti ištaisyti trūkumų, nes sutarties 7.3 punkte nurodyta, jog rangovas po darbų perdavimo neatsako už išaiškėjusius trūkumus, jei jų atsirado dėl užsakovo, eksploatuotojo kaltės ar netinkamos kokybės medžiagų (e. b. I t., b. l. 24). 2016-11-28 komisija, susidedanti iš užsakovo atstovo techninio prižiūrėtojo S. B., UAB „Hidrotechnologijos“ direktoriaus M. M. ir rangovės UAB „Neilukas“ direktoriaus K. M., surašė defektų aktą dėl korpusuose B ir C drėkstančių sienų antrame ir trečiame aukštuose. Akte nurodyta, jog galima priežastis – nesandarus įlajos nuvedimo ir sujungimo su stovu mazgas; prieš apžiūrą rangovas atliko mazgo remonto darbus, todėl bus stebima, ar mazgas sandarus. Pastebėjus sienos drėkimą rekomenduojama atverti sujungimo mazgus ir atlikti ekspertizę pratekėjimo priežasčiai nustatyti (e. b. I t., b. l. 25-26). 2017-01-03 ieškovė informavo atsakovę, kad atsakovei nevykdant sutarties sąlygų ir nešalinant defektų, darbai bus atlikti samdant kitą subrangovą (e. b. I t., b. l. 57).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.). Vykdydamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus ir nustatęs, jog byloje yra įrodymų, prieštaraujančių teismo išvadoms, teismas sprendime (nutartyje) turi nurodyti, kodėl juos atmetė (dėl to, kad jie neturi ryšio su įrodinėjimo dalyku, yra nepatikimi, paneigti kitų patikimų įrodymų ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad 2019-11-12 statinio dalies ekspertizės aktas Nr. HELM-2019/11/01, kaip rašytinis įrodymas šioje byloje, vertinamas visų įrodymų, esančių byloje kontekste (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Teismas nesiremia taisykle, pagal kurią šiame ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, nes statinio dalies ekspertizę atliko ekspertas, neįrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.

Iš ginčo objekto techninio projekto bendro aiškinamojo rašto ir bendrųjų reikalavimų 4.2. dalies („Pastatų konstrukcijos ir vidaus įranga“) nustatyta, kad pastato konstrukcijos projektuojamos laikantis mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų visuomeniniams ir gyvenamiesiems pastatams. Stogo konstrukcija – eksploatuojamas plokščias g/b stogas su šilumos izoliaciniu sluoksniu iš 25 cm storio ekstrūdinio polistireno plokščių su betono trinkelių danga ir vidiniu lietaus vandens nuvedimu. Iš 5 dalies („Bendrieji techniniai reikalavimai“) nustatyta, kad vykdant statybos darbus, būtina vadovautis techniniu projektu bei Lietuvos Respublikos statybos bei kitais statybos verslą reglamentuojančiais įstatymais, statybos techniniais reglamentais, standartais, statybos normomis bei kitais normatyviniais dokumentais. Statybos darbus vykdyti pagal atitinkamų projekto dalių sprendinius, nurodymus, techninius reikalavimus, specifikacijas ir pan. Visi statybos rangovo tiekiami į statybos objektą įrengimai ir medžiagos privalo turėti atitikties sertifikatus, įteisintus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ir atitikti reikalavimus, nurodytus techninėse specifikacijose. Visi darbai turi būti vykdomi taikant tinkamus metodus, turint kvalifikuotus darbininkus, o klausimai, turintys įtakos darbų vykdymui, turi būti išsiaiškinti prieš pradedant darbus. Prieš užbaigiant konstrukcijas ir paslėptuosius darbus, jie turi būti pateikiami patvirtinimui bei paslėptų darbų akto surašymui. Techninio projekto konstrukcinės dalies sprendinių aiškinamojo rašyto nustatyta, kad pastato stogas projektuojamas eksploatuojamas su vidiniu lietaus vandens nuvedimu. Stogo danga – terasinės lentos ant tašu, hidroizoliacija, betono sluoksnis, šilumos izoliacinis sluoksnis įrengiamas iš 250 mm storio ekstrudinio polistireno plokštės. Stogo nuolydžio formavimo sluoksnis iš keramzitbetonio. Stogo konstrukcija turi atitikti BROOF(t1) degumo klasės reikalavimus ir turi turėti tai patvirtinančius sertifikatus. Pastato parapetai bei ventkanalinės sienos apskardinami lygia stogo skarda (0,5mm storio, danga puralas). Parapetinės bei ventkanalinės pastato sienos nuo stogo pusės apšiltinamos fasadine akmens vata (sluoksnio storis 50mm) ir tinkuojamos (fasadu šiltinimo technologija). Lietaus vandens nuvedimas nuo pastato stogo organizuotas, vidinis per įlajas; Surenkamas lietaus vanduo nuvedamas i lietaus kanalizacijos tinklus. Vidinio lietaus vandens nuvedimo sistemos įlajos turi būti apsaugotos nuo užšalimo, t. y. turi būti pakloti elektrinio šildymo kabeliai (ledo ir sniego tirpinimo sistema) (e. b. III t., b. l. 4-49; e. b. VI t., b. l. 2-163).

Byloje nėra ginčo, kad įlajų įrengimo darbus atliko atsakovė iš ieškovės tiekiamų medžiagų. Atsakovė nurodo, kad ieškovės tiekiamos medžiagos buvo netinkamos kokybės, todėl vadovaujantis sutarties 7.3 punkto nuostatomis, neatsako už išaiškėjusius trūkumus. Teismo posėdžio metu apklaustas tuo metu buvęs atsakovės direktorius K. M. nurodė, kad buvo suklijuoti skirtingos rūšies vamzdžiai, taip pat patvirtino, kad žinojo tą technologiją, kuri nustatyta tokiems stogams įrengti ir nurodė, jog gal būt iš dalies netinkamai sumontavo stogo lietaus vandens nuvedimo sistemą. Teismo posėdžio metu apklaustas atsakovės atstovas direktorius A. K. nurodė, kad jungtis buvo teisinga, o iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad vamzdis yra lūžęs, bandant jį demontuoti.

SĮ 15 straipsnio 6 dalies 6 punkte numatyta, kad rangovas privalo įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui) <...>. Statybos techniniame reglamente STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (suvestinė redakcija 2014-01-01 - 2016-12-31) nurodyta, kad statybos darbų eiga (nuo statybos pradžios iki statinio statybos užbaigimo) aprašoma statybos darbų žurnale (žr. Reglamento 4 priedą). Į žurnalą taip pat įrašomi visų statybos priežiūros dalyvių (žr. X skyrių) atliktų patikrinimų rezultatai ir reikalavimai (23 punktas). Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo (STR 1.08.02:2002 4 priedas) 3 punkte nurodyta, kad žurnalas pildomas tam, kad dokumentais būtų patvirtinta: atskirų statinio statybos darbų, naudojamų statybos produktų atitiktis statinio projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimams; statybos metu padaryti statinio projekto pakeitimai; statinio statybos vadovo, bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo išvados apie atliktų statybos darbų, panaudotų statybos produktų kokybę, statybos valstybinės priežiūros ir statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų atstovų nurodymų įvykdymą statinio statybos metu. Žurnalas pildomas nuo statinio statybos pradžios iki darbų pabaigos ir pateikiamas statybos užbaigimo komisijai kartu su kitais dokumentais, patvirtinančiais statinio statybos pabaigą ir atliktų statybos darbų normatyvinę kokybę. Išsamus statinio statybos eigos ir panaudotų statybos produktų aprašymas žurnale suteikia galimybę statinio statybos ar naudojimo metu atsiradus statinio deformacijoms, kitiems nukrypimams nuo projekto, pripažįstant avarinę būklę ar įvykus griūčiai, nustatyti defektų atsiradimo laiką (statybos ar naudojimo metu), priežastis (projektavimo, statybos, naudojimo klaidos), kaltus asmenis (statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 4 punktas). Žurnalas Nr. 1 laikomas pagrindiniu. Už jo pildymą ir saugojimą atsako rangovas. Kiti žurnalai laikomi papildomais ir numeruojami iš eilės chronologine tvarka (Nr. 2, Nr. 3 ir t. t.). Visų papildomų žurnalų forma atitinka pagrindinio žurnalo formą (2 punktas). Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 10 punkte nurodyta, kad pagrindinį žurnalą pildo: 10.1. rangovo paskirtas statinio statybos vadovas, – kai statyba vykdoma nesamdant subrangovų; 10.2. rangovo paskirtas statinio statybos vadovas ir subrangovų paskirti statinio bendrųjų ar specialiųjų statybos darbų vadovai, – kai statybos apimtys nedidelės ir papildomus žurnalus pildyti netikslinga. 11 punkte nurodyta, kad jei pildomas tik pagrindinis žurnalas, už jo saugojimą atsako rangovo paskirtas statinio statybos vadovas. Jis privalo su šio žurnalo pildymo instrukcija supažindinti visus subrangovų paskirtus vadovus, kurie privalės jį pildyti. Kai pildomi papildomi žurnalai, už jų saugojimą atsako subrangovų paskirti statinio statybos bendrųjų ar specialiųjų darbų vadovai. Įrašai apie atliktus darbus žurnale daromi pasibaigus kiekvienai dienai (pamainai) (13 punktas). Statytojo (užsakovo) atstovas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas) privalo kontroliuoti žurnalo pildymą, juose pateiktų duomenų atitiktį faktiniams duomenims (15 punktas). Už įrašų žurnale teisingumą juos pildantys ir pasirašantys asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka (16 punktas). Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 21 punkte numatyta, kad paslėptų darbų patikrinimo aktai surašomi iš karto po jų apžiūrėjimo, nepradėjus vykdyti toliau numatytų statybos darbų. Prireikus padaromos geodezinės kontrolinės nuotraukos. Paslėptų darbų patikrinimą ir tam skirtų aktų surašymą organizuoja už šių darbų vykdymą atsakingas statinio statybos vadovas (bendrųjų ar specialiųjų statinio statybos darbų vadovas – kai pildomi papildomi žurnalai). Pasirašius aktą suteikiama teisė vykdyti tolesnius akte nurodytus darbus.

Ieškovės teigimu, stogo įrengimo darbai buvo atliekami iš aukščiausios kokybės medžiagų, todėl atsakovei ginčijant panaudotų medžiagų kokybę, į bylą pateikė PVC vamzdžių montavimo instrukciją, bituminės masės eksploatacinių savybių deklaraciją, grunto technines charakteristikas, krovinio vežimo važtaraščius - Mida ir polistireninis putplastis (e. b. III t., b. l. 159-177; VI t., b. l. 235-242).

Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ (suvestinė redakcija 2014-10-02 - 2019-04-03) 18 punkte numatyta, kad stogų konstrukcijoms naudoti neleidžiama tokių statybos produktų, kurie stogų įrengimo ir eksploatavimo metu tarpusavyje sąveikaudami (vyksta cheminė reakcija, elektros korozija, terminis poveikis, skirtingos deformacijos senėjant ir pan.) mažina vienas kito ilgaamžiškumą. Tiek iš 2017-03-28 statinio apžiūros akto Nr. H1, tiek iš 2018-05-18 Statinio sutapdinto stogo ekspertizės akto Nr. SEA 18/05/07, tiek iš 2019-11-12 statinio dalies ekspertizės akto Nr. HELM-2019/11/01 išvadų matyti, kad iš esmės pastato sienų drėkimą sąlygojo fizinis vandens pratekėjimas per lietaus nuvedimo sistemą, dėl stogo vamzdynų įrengimo technologinių reikalavimų pažeidimo, t. y. movinius PVC vamzdynus sujungiant tarpusavyje su klijuojamaisiais PVC vamzdynais. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti A. S., R. K., M. R., J. S.. Tai gi, nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nagrinėjamu atveju pastato sienų drėkimą sąlygojo technologinių reikalavimų pažeidimas, dėl ko, atsakovės argumentai dėl netinkamos kokybės ieškovės tiekiamų medžiagų, atmestini. CK 6.697 straipsnio nuostatos numato rangovo pareigą per visą garantinį laikotarpį užtikrinti, kad statybos objektas atitiktų normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir būtų tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Kaip ir minėta, subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Atsakovė 2015-04-22 sudarytos sutarties pagrindu įsipareigojo darbus atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, galiojančiais statybos reglamentais (8.1.3.), ištaisyti išaiškėjusius trūkumus (7.2.), todėl vien ta aplinkybė, jog atsakovės atlikti darbai buvo perduoti ieškovei ir jos priimti, nepašalina iš įstatymo ir šalių sudarytos rangos sutarties kylančios atsakovės atsakomybės už atliktų darbų kokybę. Teismo posėdžio metu apklaustas tuo metu buvęs atsakovės direktorius K. M. patvirtino, kad žinojo technologiją, kuri nustatyta tokiems stogams įrengti. Nors atsakovė ir nurodė, kad darbų atlikimo metu nerekomendavo montuoti dviejų savo technologinėmis specifikacijomis nesuderinamų lietaus nuotekų vamzdžių, tačiau statinio statybos vadovas M. M. įsakmiai liepė šiuos vamzdžius tarpusavyje suklijuoti, į bylą rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė. Teismo vertinimu, atsakovė, būdama statybos srities profesionalė, žinodama, jog nesuderinami lietaus nuotekų vamzdžiai negali būti sujungti, turėjo atsisakyti vykdyti tokius darbus, o statinio statybos vadovui įpareigojant tokius vamzdžius vis tiek sujungti, privalėjo bent raštu suderinti tokio vamzdžių jungimo galimos žalos atsiradimo atsakomybės klausimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nesuderinami lietaus nuotekų vamzdžiai atsakovės buvo sujungti, todėl, teismo vertinimu, atsakovė negali visiškai išvengti atsakomybės dėl atliktų stogo darbų trūkumų ir privalo atlyginti dalį jų taisymo išlaidų.

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (suvestinė redakcija 2013-07-16 - 2014-12-31) (toliau - SĮ) 2 straipsnio 50 punkte pateikta statinio statybos vadovo sąvoka – tai statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) <..> ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. SĮ 2 straipsnio 51 punkte pateikta statinio statybos techninio prižiūrėtojo sąvoka – tai architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. SĮ 15 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad rangovas privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą. SĮ 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

SĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo: 1) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, taip pat jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai; 2) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; 3) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas. SĮ 16 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą statybos techninis prižiūrėtojas atsako pagal civilinį kodeksą ir administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Iš esmės analogiškos nuostatos numatytos ir SĮ suvestinėje redakcijoje 2015-01-01 - 2015-07-01.

Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (suvestinė redakcija 2014-01-01 - 2016-12-31) 3 priedo 1 punkte nurodyta, kad statybos darbai skirstomi: 1.1. bendrieji statybos darbai: 1.1.1. žemės darbai (statybos sklypo reljefo tvarkymas, pamatų duobių, iškasų, tranšėjų kasimas ir užpylimas; pylimų supylimas; kanalų ir griovių kasimas bei jų tvirtinimas; kasimo ir užpylimo darbai sausinimo ir drėkinimo sistemoms įrengti; jūros ir vidaus vandens telkinių dugno gilinimas; užtvankų supylimas; kiti panašaus profilio darbai); 1.1.2. statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio ir pan.) statyba ir montavimas; hidroizoliacija; stogų įrengimas; apdailos darbai; kiti panašaus profilio darbai; 1.2. specialieji statybos darbai: 1.2.1. mechanikos darbai (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas; betranšėjis inžinerinių tinklų tiesimas; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; šilumos tiekimo tinklų tiesimas; šilumos gamybos įrenginių montavimas; statinio šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas; naftos, dujų tinklų tiesimas; statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas; šildymo, dujų, naftos ar kito kuro technologinių inžinerinių sistemų įrengimas; kiti panašūs darbai); 1.2.2. elektrotechnikos darbai (elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas; elektros tinklų (išskyrus žemos ir vidutinės įtampos) tiesimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) tinklų tiesimas; statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas; kiti panašūs darbai).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė atliko ginčo objekto stogo įrengimo darbus nurodytus priede prie sutarties, kurie įeina tiek į bendrųjų darbų, tiek į specialiųjų darbų sritis. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą bendriesiems statybos darbams priskiriami stogų įrengimo darbai, o lietaus nuvedimo sistemos priskiriamos specialiųjų darbų sričiai (mechanikos darbai).

Statybos techniniame reglamente STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ (suvestinė redakcija 2014-07-04 - 2016-12-31) numatyta, kad visų statinių, kuriems taikomas šis reglamentas, statybai privaloma bendroji (bendrųjų statybos darbų) techninė priežiūra (25 punktas); bendrąją (bendrųjų statybos darbų) techninę priežiūrą gali atlikti vienas statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas) arba jo vadovaujama priežiūros grupė (27 punktas); specialiąją statinio statybos techninę priežiūrą gali atlikti vienas specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas arba jo vadovaujama priežiūros grupė (28 punktas); specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas samdomas ta pačia tvarka kaip ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas), kai jo kandidatūrai pritaria statinio statybos techninis prižiūrėtojas (31 punktas); specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas (kai ji atliekama ne bendrosios techninės priežiūros sudėtyje) yra pavaldus statinio statybos techniniam prižiūrėtojui tik techninės priežiūros koordinavimo klausimais (32 punktas). To paties reglamento 33 punkte numatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas), vykdydamas IV skyriuje nustatytas jo pareigas ir naudodamasis šio reglamento VIII skyriuje suteiktomis teisėmis, vykdo statinio statybos techninę priežiūrą šia tvarka: kontroliuoja, kad visi statinio projekto pakeitimai būtų atlikti nustatyta tvarka <...> (33.12. punktas); sustabdo statybos darbus, jei pakeisti projektiniai sprendiniai neįteisinti nustatyta tvarka (33.13. punktas); kontroliuoja statybos darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą (33.14. punktas); tikrina, kad statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybė, nurodyta atitikties dokumentuose, atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose (33.15. punktas); tikrina ir priima (patvirtinant jų atitikimą naudoti) iš statinio statybos vadovo paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvaujant specialiųjų statinio statybos techninių priežiūrų vadovams ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovui (kai statinio projekto vykdymo priežiūra privaloma), ir pasirašo atitinkamus aktus (33.16. punktas).

Byloje nėra ginčo, kad ginčo objekto generalinė rangovė buvo UAB ,,Hidrotechnologijos“, generalinės rangovės statybos vadovas - M. M. o užsakovo paskirtas statinio statybos techninės priežiūros vadovas - S. B. (e. b. II t., b. l. 6-10). Į bylą pateikta 2008-10-09 darbo sutartis Nr. 02 patvirtina, kad M. M. laikotarpiu nuo 2015-02-03 iki 2015-07-15 laikinai ėjo ir UAB ,,Hidrotechnologijos“ vadovo – direktoriaus pareigas (e. b. III t., b. l. 108-118). Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens S. B. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad 2014-08-01 tarp ir užsakovo A. R. M. buvo sudaryta techninės priežiūros sutartis ginčo objekto statybai. Byloje nenustatyta, kad specialioji statinio statybos techninė priežiūra užsakovo būtų buvusi pavesta kitam asmeniui.

Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia pagrįstai teigti, kad trečiasis asmuo S. B., kaip statinio statybos techninės priežiūros vadovas, turėjo sekti rangovės atliekamų statybos darbų eigos atitikimą ginčo objekto statybos projektui. Iš stogo konstrukcinio mazgo schemos, kurioje projektuotojas detalizavo stogo dangos projektinius duomenis, nustatyta, kad pagal techninį projektą stogą sudaro: monolitinė perdanga, nuolydį formuojantis sluoksnis – keramzitbetonis, garo izoliacinė plėvelė, polistireninis putplastis, garo izoliacinė plėvelė, armuotas betonas, prilydoma bituminė hidroizoliacinė danga, prilydoma bituminė hidroizoliacinė danga, tašeliai, terasinės lentos (e. b. III t., b. l. 3). Iš 2019-11-12 statinio dalies ekspertizės akto Nr. HELM-2019/11/01 nustatyta, kad rangos darbai atlikti nukrypstant nuo techninio projekto sprendinių – virš apšiltinimo medžiagos pagal techninio projekto sprendinius turėjo būti įrengtas armuoto betono sluoksnis, tačiau statybos darbų žurnalo 45 psl. fiksuota bei fotofiksacijose Nr. 2 ir 3 matyti, kad įrengtas smėlbetonis, kurio atitikties deklaracija nepateikta, iš ko seka tolimesnės visos stogo dangos ilgaamžiškumo problemos – jei betonas silpnas ir neturi pakankamo tankio, jis nelaiko šalčio poveikio ir pradeda dūlėti/irti. Kadangi ant jo priklijuota danga nelaidi garui – visi garai, kurie susidaro, kurie susidaro apšiltinamajame sluoksnyje dėl rasos taško, kaupiasi betono ir prilydomosios dangos zonoje, ši zona suyra greičiausiai – prilydoma hidroizoliacinė danga nebeturi tvirto pagrindo ir atšoka. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. B. duodamas paaiškinimu nurodė, kad į ginčo objektą buvo atvykęs, kai buvo atliekami stogo šiltinimo darbai, dedama hidroizoliacija, tačiau kaip buvo formuojamos įlajos nematė. Pagal stogo konstrukcinio mazgo schemoje nurodytus stogo dangos projektinius duomenis matyti, kad įlajos, taigi ir lietaus nuvedimo sistema, buvo formuojamos prieš atliekant stogo šiltinimo darbus. Nors trečiasis asmuo S. B. ir nurodė, kad pagal statybos techninį reglamentą jam neprivalu kiekvieną dieną būti objekte, nes jo pareiga yra prižiūrėti, kad nebūtų nukrypta nuo techninio projekto, tačiau teismas su tokiais trečiojo asmens argumentais neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad tokia trečiojo asmens pozicija nepagrįstai susiaurina teisės aktuose numatytas statinio statybos techninio prižiūrėtojo funkcijas, prieštarauja techninės priežiūros paskirčiai – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, nes teisės aktuose yra numatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti ne tik tai, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, bet ir kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų kokybę (SĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą (SĮ 16 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas (SĮ 16 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kontroliuoti, kad visi statinio projekto pakeitimai būtų atlikti nustatyta tvarka (STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.12. punktas), kas nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrinta. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad vienas iš sąžiningo civilinio proceso principų elementų yra teismo nešališkumas procese. Tai reiškia, kad teismas veikdamas kaip nešališkas ginčo arbitras bylą nagrinėja teisme priimto ieškinio ribose, nes šių ribų peržengimas reikštų nukrypimą nuo teismo nešališkumo principo, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu nėra pareiškusi reikalavimo priteisti iš S. B., kaip statinio statybos techninės priežiūros vadovo, dalies defektų šalinimo išlaidų, teismas plačiau dėl S. B. civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo S. B., kaip statinio statybos techninės priežiūros vadovas, iš dalies netinkamai atliko savo pareigas, nagrinėjamu atveju turi įtakos mažinant iš atsakovės priteistinos atliktų stogo darbų trūkumų taisymo išlaidų dydį.

Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (suvestinė redakcija 2014-01-01 - 2016-12-31) 33 punkte numatyta, kad statinio statybos darbams (Reglamento 1 priedas) vadovauja tik nustatyta tvarka atestuoti vadovai; 33.1 punkte nurodyta, kad statinio statybos vadovas – fizinis asmuo (specialistas, turintis statybos, architektūros ar kitą aukštąjį inžinerinį išsimokslinimą), atestuotas nustatyta tvarka, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) <...>, įgyvendina statinio projektą nuo statybos pradžios iki statinio statybos užbaigimo, kartu yra bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę; 47 punkte numatyta, kad statybos rangovas (kai statyba vykdoma rangos būdu) <...>, skirdamas statinio statybos vadovą, statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovus, nustato jų pareigas, teises ir atsakomybę, vadovaudamasis SĮ ir šio reglamento nuostatomis; 48 punkte numatyta, kad statinio statybos vadovui yra pavaldūs visi statybos darbuose dalyvaujantys bendrųjų (kai jie nėra statinio statybos vadovai) ir specialiųjų statybos darbų vadovai, specialistai ir darbininkai; 49 punkte numatyta, kad statinio statybos vadovo ir statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovų veikla ir atsakomybė prasideda nuo jų paskyrimo į šias pareigas ir trunka iki statinio statybos užbaigimo, jei kitaip nenumatyta įsakyme ar kitame tvarkomajame dokumente (nustatytame įmonės įstatuose) arba darbo sutartyje; 53 punkte numatyta, kad statybos darbams turi vadovauti tik nustatyta tvarka atestuoti vadovai (statinio statybos vadovas ir statinio statybos bendrųjų bei specialiųjų darbų vadovai); 54.1 punkte numatyta, kad statinio statybos vadovą skiria (samdo) rangovas, jeigu jis yra juridinis asmuo – įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu (nustatytu įmonės įstatuose) skiria savo darbuotoją arba samdo pagal darbo sutartį statinio statybos vadovu ne savo darbuotoją, arba pats vykdo jo pareigas, kai rangovas yra fizinis asmuo pagal sudarytą su statytoju (užsakovu) rangos sutartį; 59 punkte numatyta, kad statinio statybos vadovas privalo: organizuoti ir techniškai vadovauti atliekant visus statinio statybos darbus pagal jam šio reglamento suteiktą kompetenciją (tiesiogiai ar per jam pavaldžius darbuotojus) (59.1 punktas); nuolat kontroliuoti, kad statinio statybos darbai (tarp jų specialieji darbai) būtų atliekami kokybiškai, pagal statinio projektą (kai jo reikia), statybą leidžiantį dokumentą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus <...> (59.12); įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus, juos pildyti, saugoti ir perduoti statytojui (užsakovui) <...>(59.13); patikrinti ir perduoti statinio statybos techniniam prižiūrėtojui (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovui) laikančias statinio konstrukcijas, paslėptus statinio elementus ir darbus, dalyvaujant atitinkamų statinio statybos specialiųjų darbų vadovams ir statinio statybos specialiųjų techninių priežiūrų vadovams, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovui, atitinkamų statinio projekto vykdymo priežiūros dalių vadovams (jei tai numatyta statinio projekto vykdymo priežiūros sutartyje), pasirašyti perdavimo ir priėmimo aktus (59.20).

2014-11-03 statybos generalinės rangos sutarties Nr. 01 7.5. punkte yra numatyta, kad generalinis rangovas privalo užtikrinti, kad jo paskirtas statinio statybos darbų vadovas dirbs statybvietėje kiekvieną pilną darbo dieną visu sutarties galiojimo metu, tačiau trečiasis asmuo M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis „pastoviai tame objekte nebūdavo“, nematė, kaip buvo sujungtas vamzdis prieš užbetonavimą, tačiau prieš darbą diskutavo, kaip reikia tai padaryti, kad vamzdį reikia įkišti ir suklijuoti, tačiau suklijuota nebuvo, dėl to pradėjo bėgti vanduo. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pastato sienų drėkimą sąlygojo technologinių reikalavimų pažeidimas, t. y. moviniai PVC vamzdynai negalėjo būti jungiami su klijuojamaisiais PVC vamzdynais, dėl to ieškovės argumentai, jog atsakovė jungdama vamzdžius jų nesuklijavo, atmestini, nes aplinkybė ar vamzdžiai buvo suklijuoti ar ne, nagrinėjamu atveju nebeturi esminės reikšmės. Kaip minėta, statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 10 punkte nurodyta, kad pagrindinį žurnalą pildo: rangovo paskirtas statinio statybos vadovas ir subrangovų paskirti statinio bendrųjų ar specialiųjų statybos darbų vadovai, – kai statybos apimtys nedidelės ir papildomus žurnalus pildyti netikslinga (10.2 punktas); paslėptų darbų patikrinimą ir tam skirtų aktų surašymą organizuoja už šių darbų vykdymą atsakingas statinio statybos vadovas, o pasirašius aktą suteikiama teisė vykdyti tolesnius akte nurodytus darbus (Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 21 punktas). 2014-11-03 statybos generalinės rangos sutartimi generalinis rangovas įsipareigojo kiekvieną darbo dieną pildyti statybos darbų žurnalą (sutarties 7.18 punktas). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagrindinį statybos darbų žurnalą pildė statinio statybos vadovas M. M., taip pat minėta, kad statybos darbų žurnale nėra fiksuoti įlajų įrengimo darbai, nerasta įrašų apie tai, kokie ir kada buvo gauti statybos produktai, kurie buvo panaudoti atliekamiems stogo dangos įrengimo darbams, iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti, ar pateiktos eksploatacinių savybių deklaracijos yra būtent stogo dangos įrengimo darbams panaudotų medžiagų, o 2015-04-30 paslėptų darbų patikrinimo aktas Nr. 6 surašytas atgaline tvarka, be kita ko ir netinkamai, nes vienas paskui kitą atliekami ir tuo pačiu vienas kitą uždengiantys darbai turėjo būti surašomi atskirais aktais ir tik tada turėjo būti suteikiama teisė vykdyti tolesnius akte nurodytus darbus. Trečiasis asmuo M. M., tiek sudarant subrangos sutartį, tiek atliekant stogo įrengimo darbus atstovavo ieškovę, laikinai eidamas direktoriaus pareigas, tuo pačiu vykdė ir statinio statybos vadovo pareigas, taigi veikė kaip profesionalas statybų srityje, todėl jam privalėjo būti žinomi normatyviniai statybos dokumentai. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo M. M. taip pat privalėjo nuolat kontroliuoti, kad statinio statybos darbai (tarp jų specialieji darbai) būtų atliekami kokybiškai, žinoti, kad skirtingų technologinių specifikacijų vamzdžiai negali būti jungiami, įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir tinkamai juos pildyti, sekti atsakovės atliekamų stogo įrengimo darbų eigos atitikimą ginčo objekto statybos projektui, pasirinkti kvalifikuotus ir patikimus subrangovus. Šių pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas sukelia atitinkamas neigiamas pasekmes ir ginčo objekto statybos darbų vadovui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu nėra pareiškusi reikalavimo priteisti iš M. M., kaip statinio statybos vadovo, dalies defektų šalinimo išlaidų, teismas plačiau dėl M. M. civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo M. M., kaip statinio statybos vadovas, iš dalies netinkamai atliko savo pareigas, nagrinėjamu atveju turi įtakos mažinant iš atsakovės priteistinos atliktų stogo darbų trūkumų taisymo išlaidų dydį.

Dėl žalos dydžio

Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 26 139,55 Eur žalos atlyginimo. Nurodo, kad prašomą priteisti žalos dydį sudaro ginčo objekto trijų stogų (A, B ir C) defektų šalinimo išlaidos. Atsakovės teigimu, prašomas priteisti žalos dydis yra per didelis, nes nėra būtina keisti visos ginčo objekto prilydomosios stogo dangos, o ieškovės pateiktose sienų džiovinimo, tinkavimo, dažymo darbų lokalinės sąmatose nurodytos sumos nėra objektyvios, nes jose nėra nurodyti nei atliktų darbų kiekiai, nei įkainiai.

Byloje nėra ginčo, kad po darbų perdavimo buvo pastebėta, kad korpusuose B ir C antrajame ir trečiajame aukštuose drėko sienos, šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktos fotonuotraukos (e. b. I t., b. l. 30; III t., 73-76). Ieškovė į bylą pateikė statinio statybos vadovo M. M. 2020-08-28 sudarytą lokalinę sąmatą Nr. SR2020/08/28A 1 165,59 Eur sumai už sienų džiovinimo, tinkavimo, dažymo darbus (stogas Nr. 1) ir lokalinę sąmatą Nr. SR2020/08/28D 1 205,83 Eur sumai už sienų džiovinimo, tinkavimo, dažymo darbus (stogas Nr. 2), tai gi, bendra ieškovės atliktų sienų džiovinimo, tinkavimo ir dažymo darbų defektų šalinimo išlaidų suma, ieškovės teigimu, sudaro 2 371,42 Eur. Nurodytos aplinkybės ir ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai byloje nebuvo paneigti, todėl jais abejoti ar vertinti kritiškai teismas neturi pagrįsto pagrindo. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės išsakytus argumentus, kad ieškovės pateiktose sienų džiovinimo, tinkavimo, dažymo darbų lokalinės sąmatose nurodytos sumos nėra objektyvios, nes jose nėra nurodyti nei atliktų darbų kiekiai, nei įkainiai, kadangi atsakovė nenurodė pakankamai įtikinamų jų nepagrįstumo priežasčių ir nepateikė atitinkamų jų argumentus pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad išryškėjus stogo dengimo darbų defektams, siekiant laikinai suremontuoti ginčo objekto stogą, kad vanduo toliau nesiskverbtų į pastato vidų, ieškovė savo lėšomis sutvarkė dalį ginčo objekto B ir C stogo įlajų, iškirto betono sluoksnį, suklijavo įlajų vamzdyną, užpylė betoną ir prilydė stogo dangos lopus įlajų tvarkymo vietose. Ieškovė į bylą pateikė statinio statybos vadovo M. M. 2020-08-28 sudarytą lokalinę sąmatą Nr. SR2020/08/28C už atliktus dalinius stogo Nr. 1 remonto darbus 947,73 Eur sumai ir lokalinę sąmatą Nr. SR2020/08/28B už atliktus dalinius stogo Nr. 2 remonto darbus 1 359,91 Eur sumai, tai gi, bendra ieškovės atliktų stogo defektų šalinimo kaina sudaro 2 307,64 Eur. Iš 2019-11-12 statinio dalies ekspertizės akto Nr. HELM-2019/11/01 nustatyta, kad pagal 2019 m. kovo mėnesio kainas ieškovės atliktų ginčo objekto stogo defektų pašalinimo darbų vertė sudaro 1 034,55 Eur (e. b. VII t., b. l. 38-41). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės į bylą pateiktose 2020-08-28 lokalinėse sąmatose Nr. SR2020/08/28C ir Nr. SR2020/08/28B nėra nurodyti atliktų dalinių stogo taisymo darbų įkainiai ir kiekiai ir byloje, kartu su 2019-11-12 statinio dalies ekspertizės aktu Nr. HELM-2019/11/01, esant pateiktai lokalinei sąmatai dėl ieškovės atliktų ginčo objekto stogo defektų pašalinimo darbų vertės, darytina išvada, kad pastarasis rašytinis įrodymas yra patikimesnis, nes yra sudarytas atlikus nešališką ekspertizę, lokalinėje sąmatoje nurodyti kiekiai, sumos ir įkainiai nėra paneigti kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl darytina išvada, kad ieškovės atliktų ginčo objekto stogo defektų pašalinimo darbų vertė sudaro 1 034,55 Eur (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Iš UAB „Ketus“ 2017-04-18 sudarytos lokalinės sąmatos Nr. SR17/04/18H nustatyta, kad ginčo objekto trijų stogų (A, B ir C) defektų šalinimo išlaidos sudaro 26 139,55 Eur (e. b. I t., b. l. 28-29). Ieškovė į bylą taip pat pateikė UAB „Energo projektas“ sudarytą lokalinę sąmatą pagal 2018 m. kovo mėn. kainas, kurioje nurodyta, kad ginčo objekto stogo defektų šalinimo kaina yra 24 937,74 Eur (e. b. III t., b. l. 196-199). Iš 2019-11-12 statinio dalies ekspertizės akto Nr. HELM-2019/11/01 nustatyta, kad pagal 2019 m. kovo mėnesio kainas ginčo objekto stogo defektų šalinimo kaina yra 16 679,85 Eur (e. b. VII t., b. l. 38-41). Tiek iš 2017-03-28 statinio apžiūros akto Nr. H1, tiek iš 2018-05-18 statinio sutapdinto stogo ekspertizės akto Nr. SEA 18/05/07, tiek iš 2019-11-12 statinio dalies ekspertizės akto Nr. HELM-2019/11/01 išvadų matyti, kad nagrinėjamu atveju ginčo objekto A stogas tirtas nebuvo. Ieškovės prašomas priteisti žalos dydis yra paskaičiuotas už visus tris ginčo objekto stogus, o visose lokalinėse sąmatose nurodytos ginčo objekto stogo defektų šalinimo išlaidos taip pat yra paskaičiuotos už visus tris ginčo objekto stogus (A, B ir C). Nors ieškovė teigia, kad A stogo vamzdžiai taip pat turi būti nepriklijuoti, nurodė, kad atliko termoviziją, kuri parodė drėgmę ties lietvamzdžiu, tačiau į bylą rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad tiek UAB „Ketus“, tiek UAB „Energo projektas“, tiek MB „HELM LT“ pateiktose lokalinėse sąmatose nurodyti stogo defektų šalinimo kaštai yra skirtingi, tačiau objektyviai įvertinti, kuri iš jų turi didesnę įrodomąją reikšmę, nėra galimybės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad ginčo objekto stogo defektų (A, B ir C) šalinimo darbų vertė yra šiose lokalinėse sąmatose nurodytų dydžių vidurkis, t. y. 22 585,71 Eur ((26 139,55 Eur + 24 937,74 Eur + 16 679,85 Eur)/3). Įvertinus tai, kad ginčo objekto A stogas tirtas nebuvo, tai, kad pastato sienos, esančios po ginčo objekto stogu A, nedrėko, darytina išvada, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei žalos dydį sudarantį ginčo objekto trijų stogų (A, B ir C) defektų šalinimo išlaidas, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad šiuo metu ginčo objekto A stogas yra įrengtas netinkamai, kad A stogo dalyje taip pat sumontuoti skirtingų technologinių specifikacijų vamzdžiai ar kad ne pilnai yra prilyginta stogo A danga, nėra pateikta, todėl konstatuotina, kad ginčo objekto stogo defektų (C ir B) šalinimo darbų vertė yra 15 057,14 Eur ((22 585,71 Eur/3) x 2) (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tiek trečiasis asmuo M. M., kaip statinio statybos vadovas, tiek trečiasis asmuo S. B., kaip statinio statybos techninės priežiūros vadovas, iš dalies netinkamai atliko savo pareigas, kas turi įtakos mažinant iš atsakovės priteistinos žalos dydį, todėl atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 60 procentų žalos atlyginimo, t. y. 11 077,87 Eur (18 463,11 Eur (2 371,42 Eur + 1 034,55 Eur + 15 057,14 Eur) x 60 proc.).

Dėl procesinių palūkanų

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, jog šių įstatyminių palūkanų dydis nagrinėjamu atveju yra 6 procentai, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovė yra privatūs juridiniai asmenys. Pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Nagrinėjamu atveju įstatyminės 6 procentų palūkanos priteisiamos ieškovei iš atsakovės nuo priteistos 11 077,87 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 25 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 7 081,00 Eur: 2 275,00 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 588,00 Eur žyminis mokestis, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (civilinės bylos Nr. e2-177-904/2018); 1 210,00 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 588,00 Eur žyminis mokestis, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (civilinės bylos Nr. e2A-266-513/2019); 605,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (civilinės bylos Nr. e2-152-867/2020); 1 815,00 Eur už statybos techninę ekspertizę HELMLT, MB. Teismo sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas 42 procentais ((11 077,87 Eur / 26 139,55 Eur) x 100 procentų), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2 974,02 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 5 400,00 Eur: 1 500,00 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 900,00 Eur už statinio sutapdinto stogo ekspertizę, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (civilinės bylos Nr. e2-177-904/2018); 1 000,00 Eur advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (civilinės bylos Nr. e2A-266-513/2019); 2 000,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (civilinės bylos Nr. e2-152-867/2020). Teismo sprendimu ieškovės ieškinys atmestas 58 procentais, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 3 132,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą sudaro 52,73 Eur: 10,67 Eur bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (civilinės bylos Nr. e2-177-904/2018) ir 42,06 Eur bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (civilinės bylos Nr. e2-152-867/2020).

Ieškinį tenkinus iš dalies iš ieškovės valstybei priteistina 30,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovės 22,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Neilukas“ 11 077,87 Eur (vienuolikos tūkstančių septyniasdešimt septynių eurų ir 87 ct) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 11 077,87 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 25 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 2 974,02 Eur (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 02 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrotechnologijos“ naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrotechnologijos“ 3 132,00 Eur (tris tūkstančius šimtą trisdešimt du eurus) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Neilukas“ bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Neilukas“ 22,15 Eur (dvidešimt du eurus ir 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrotechnologijos“ 30,60 Eur (trisdešimt eurų ir 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.