Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrotechnologijos“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neilukas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrotechnologijos“ (toliau - UAB ,,Hidrotechnologijos“) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Neilukas“ (toliau - UAB „Neilukas“) dėl žalos atlyginimo tretieji asmenys S. B., A. R. M., M. M., S. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl prašymo nutraukti pradėtą apeliacinį procesą

12. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). O pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2017 m. gegužės 24 d. pareiškė ieškinį atsakovei, prašydama priteisti iš atsakovės 26 139,55 EUR žalos atlyginimo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl paaiškėjusių defektų - sienų B ir C drėgmės ieškovė negali eksploatuoti pastato (ieškinio 4-9 punktai). Ieškovė grįsdama žalos dydį 26 139,55 EUR sumai nurodė, kad žala paskaičiuota pagal uždarosios akcinės bendrovės „Ketus“ parengtą lokalinę sąmatą (ieškinio 16-20 punktai). Šalys neginčija pirmosios teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad uždarosios akcinės bendrovės „Ketus“ 2017 m. balandžio 18 d. sudarytoje sąmatoje nurodyta trijų stogų (A, B ir C) defektų šalinimo išlaidos 26 139,55 EUR sumai. Bylos nagrinėjimo metu mažoji bendrija „Ekspertų biuras“ 2018 m. gegužės 18 d. aktu įvertino, jog visi stogai yra analogiški ir parengė sąmatą šių visų stogų remontui (III e. tomas, 183-193 e.b.l.). Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl būtinumo šalinti galimus defektus A stoge nėra naujas faktinis pagrindas, o uždarosios akcinės bendrovės „Hidrotechnologijos“ nurodyta aplinkybė, jog sutiktų su mažesniu reikalavimo patenkinimu apeliaciniame procese nelaikytina nauju savarankišku reikalavimu ar ieškinio dalies atsisakymu, kadangi toks prašymas nepareikštas, ieškovei nėra žinomos ir išaiškintos dalies ieškinio atsisakymo pasekmės (CPK 140 straipsnis) (nutarties 12 punktas).

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 12-13 punktuose, apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Neilukas“ prašymas nutraukti apeliacinį procesą dalyje dėl apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrotechnologijos“ pareikšto apeliacinio skundo (nutarties 11 punktas) netenkinamas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

15. Apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Hidrotechnologijos“ ir prie šio apeliacinio skundo prisidėdamas trečiasis asmuo M. M. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir nustatė faktines aplinkybes dėl žalos atsiradimo, netinkamai nustatė žalos dydį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinos žalos dydį iki 60 procentų. Atsakovė apeliaciniu skundu nurodo, kad žala turi būti priteista 1034,55 EUR ribose ir iš trijų asmenų (atsakovės ir trečiųjų asmenų). Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta žalos apskaičiavimo metodika ir pažymi, jog ekspertizę byloje atliko ne teismo ekspertas. Mano, kad stogai buvo įrengti tinkamai.

16. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 15 punktas) daroma išvada, kad byloje keliami klausimai, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir nustatė faktines aplinkybes dėl žalos atsiradimo priežasčių, bei ar tinkamai taikydamas materialinės teisės normas sprendė dėl uždarosios akcinės bendrovės „Neilukas“ ir trečiųjų asmenų M. M. ir S. B. atsakomybės.

17. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Hidrotechnologijos“ (užsakovė) ir uždaroji akcinė bendrovė „Neilukas“ (rangovė) 2015 m. balandžio 22 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. AK/KM01, kuria rangovė uždaroji akcinė rangovė „Neilukas“ įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti 1 priede prie sutarties nurodytus darbus ir juos perduoti užsakovei, o užsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Hidrotechnologijos“ įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti sutartyje bei jos 1 priede nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 1.1 punktas) (I e. tomas, 17-20 e.b.l.). 1 priede nurodyti stogo darbai: plėvelės klojimas, stogo šiltinimas, nuolydžių formavimas, įlajos pastatymas į projekte numatytą vietą (prijungimas), gruntavimas, parapetų šiltinimas, parapetų brūselių dėjimas, dangos klijavimas, ventiliacinių kaminėlių pastatymas, aplydymas (I e. tomas, 21 e.b.l.).

19. Kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka pašalinti visų nustatytų stogo trūkumų, teigia, kad stogas yra įrengtas tinkamai, todėl ieškovė nepagrįstai reiškia ieškinį dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

20. Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šiuo atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

22. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad uždarosios akcinės bendrovės „Ketus“ (I e. tomas, 28-29 e.b.l.), mažosios bendrijos „Ekspertų biuras“ (III e. tomas, 183-193 e.b.l.) pateikti aktai, tiek byloje mažosios bendrijos „Helm LT“ ekspertų atlikta ekspertizė patvirtina netinkamą statybos darbų atlikimo faktą. Mažosios bendrijos „Ekspertų biuras“ akte nurodyta, kad rangos darbai yra atlikti netinkamai - netinkamai įrengta stogo garo izoliacija (plėvelė), ji nėra tinkamai suklijuota, neįrengtas vandens garų, lietaus nuotekų vamzdynas įrengtas neteisingai, pažeidžiant tokių vamzdynų įrengimo reikalavimus, netinkamai sujungti vamzdžiai, kas yra montavimo technologijos pažeidimas. Šiuo aktu padaryta išvada, kad pastatą galimą eksploatuoti, įgyvendinus nustatytas pastabas.

23. Byloje taip pat buvo atlikta statinio ekspertizė, ją pavedant atlikti mažajai bendrijai „Helm-LT“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Immo-invest“). Mažosios bendrijos „Helm-LT“ ekspertai nustatė, kad rangos darbai atlikti nukrypstant nuo techninio projekto sprendinių, vandens prabėgimas į patalpas atsirado dėl netinkamai įrengtos stogo lietaus vandens nubėgimo sistemos. Moviniai PVC vamzdynai sujungti tarpusavyje su klijuojamais PVC vamzdynais, kas yra grubus technologinis pažeidimas. Toks vamzdžių sujungimas neužtikrina sandarumo ir veda prie galimo vandens nutekėjimo. Šia ekspertize, ekspertai taip pat nustatė, kad galima rasti kyšančių medsraigčių, vanduo stovi kaip bala, kas rodo vandens nubėgimo netinkamo nuolydžio suformavimą, pažymėta, kad vietomis panaudotas hermetikas, kuris neužtikrina patikimumo ir ilgaamžiškumo. Ekspertize nustatyta defektų šalinimo sąmata 16 679,85 EUR sumai.

24. Aplinkybes, dėl netinkamai atliktų statybos darbų patvirtina ir liudytojo A. S. parodymai, kuris nurodė, kad apžiūrėjus ginčo objektą buvo nustatyta, jog atliekant statybos darbus netinkamai įrengtas parapetas, bei netinkamai sumontuotas vamzdynas. Aplinkybes dėl netinkamai atliktų darbų – vamzdynų sujungimo patvirtino ir liudytojai J. S., ekspertas R. K.. Liudytojas J. S. papildomai parodė, kad stogo danga nebuvo tinkamai prilyginta, atidengiant matėsi, kad atsisluoksniuoja hidroizoliacinė danga ir tarp sluoksnių nebuvo sukibimo. Nagrinėjamu atveju ekspertizę byloje atlikusios mažosios bendrijos „Helm LT“ ekspertas M. R. paaiškino, kad fizinis vandens prabėgimas galimas per netinkamai sujungtus vandens įvedimo mazgus, tiek per įlajas, per pažeistą stogo dangą. Pažymėjo, kad rangovas gavęs netinkamą medžiagą turėjo atsisakyti vykdyti darbus, tuo atveju jei medžiagą panaudojo turi prisiimti atsakomybę už to darbo kokybę. Pažymėjo, kad tas kas sujungė vamzdžius turi prisiimti paslėptų darbų riziką.

25. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

26. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, liudytojų paaiškinimus, ekspertizės akte nustatytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Neilukas“ argumentais jog stogas buvo įrengtas tinkamai. Vertinant byloje pateiktus uždarosios akcinės bendrovės „Ketus“ (I e. tomas, 28-29 e.b.l.), mažosios bendrijos „Ekspertų biuras“ (III e. tomas, 183-193 e.b.l.) aktus, mažosios bendrijos „Helm-LT“ ekspertines išvadas, pateiktas ginčo objekto foto fiksacijas (I e. tomas, 30-51 e.b.l, III e. tomas, 73-83 e.b.l.) teismo vertinimu šioje byloje nėra abejonių, kad atsakovė darbus atliko netinkamai, dėl ko buvo aplietos ginčo objekto sienos. Faktą, jog apliejimo priežastis yra netinkamai atlikti statybos darbai, patvirtina pateikti ir ištirti rašytiniai įrodymai (nutarties 23-24 punktai). Pažymėtina, kad byloje pateikta mažosios bendrijos „Helm-LT“ ekspertizės išvada iš esmės neprieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, liudytojų parodymams, prieštaravimų tarp jų nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs netinkamą statybos darbų atlikimo faktą pagrįstai sprendė klausimą dėl žalos priteisimo (nutarties 20-21 punktai).

27. Pažymėtina, kad apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Neilukas“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas byloje ekspertizę pavedė ją atlikti mažajai bendrijai „Helm-LT“, kuri pagal savo statusą yra privačių asmenų įsteigtas juridinis asmuo, o O. V. bei M. R. nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl bendrovė atlikusi ekspertizę, neturėjo teisės jos atlikti CPK 212 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

28. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-266-513/2019 išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrotechnologijos“ apeliacinį skundą nutarė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šios nutarties 33 punkte nustatė, kad šiuo atveju teisingam ir tinkamam ginčo išnagrinėjimui reikalingos specialios žinios, šalių pateiktų įrodymų nepakanka padaryti teismo išvadoms, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo ir turėjo spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo teismo iniciatyva.

29. Pirmosios instancijos teismui bylą grąžinus nagrinėti iš naujo nustatyta, kad teismas sudarė galimybę tiek ieškovei, tiek atsakovei teikti ekspertų kandidatūras ir klausimus ekspertams. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi paskirta ekspertizė ir ją pavesta atlikti mažosios bendrijos „Helm LT“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Immo-invest“) ekspertams O. V. ir M. R.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalims nesutinkant dėl eksperto kandidatūros pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 26 d. išsiuntė užklausimus uždarajai akcinei bendrovei „Darbasta“, uždarajai akcinei bendrovei „Immo-invest“, uždarajai akcinei bendrovei „Projektų ekspertizė“, uždarajai akcinei bendrovei „Statybinių teismo ekspertizių centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Statybos projektų ekspertizės centras“. Teismas 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsižvelgęs į tai, kad šalys nesutinka su ekspertų kandidatūromis, jų kvalifikacijomis, siekdamas užtikrinti šalių teises į nešališkos ekspertizės atlikimą, ją pavedė atlikti mažajai bendrijai „Helm-LT“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Immo-invest“), teismas taip pat pažymėjo, kad šios ekspertizės atlikimo kaina yra ženkliai mažesnė, be to trumpesnis jos atlikimo terminas nei uždarosios akcinės bendrovės „Statybos tyrimų institutas“.

30. Pagal CPK 212 straipsnio 1, 2 dalis teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kilusius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Taigi ekspertu civiliniame procese gali būti asmuo, turintis specialių žinių tam tikrose srityse (reikiamą kvalifikaciją) išvadai duoti. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, o 3 dalyje – šios taisyklės išimtis: ekspertu gali būti skiriamas į šį sąrašą neįrašytas asmuo, jei Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų.

31. Kasacinis teismas dėl ekspertizės skyrimo, ja pavedant atlikti ne teismo ekspertui yra išaiškinęs, kad civiliniame procese nėra nustatyto imperatyviojo reikalavimo skirti teismo ekspertizę atsižvelgiant tik į Teismo ekspertizės įstatymą, šį įstatymą galima taikyti tiek, kiek jis neprieštarauja CPK nuostatoms, tai yra ekspertizės skyrimas civiliniame procese reglamentuojamas daugiau dispozityviųjų teisės normų, ir ekspertizė skiriama, atsižvelgiant į dalyvaujančių asmenų nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2006). Taigi vien tas faktas, kad asmuo neįrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, nėra kliūtis jį skirti ekspertu civiliniame procese, svarbu, kad toks asmuo turėtų specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti.

32. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina mažosios bendrijos „Helm LT“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Immo-invest“) ekspertų O. V. ir M. R. kvalifikaciją. Valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro kvalifikacijos atestatai patvirtina, kad tiek M. R., tiek O. V. suteikta teisė eiti statinio dalies eksperto vadovo pareigas (VII e. tomas, 45-48 e.b.l.). Remiantis viešai skelbiamais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nustatyta, kad mažoji bendrija „Helm LT“ teikia eksperto konsultacijų, statinių ekspertavimo paslaugas, todėl atsižvelgiant į ekspertų kvalifikaciją, mažosios bendrijos „Helm LT“ veiklos pobūdį, nutarties 31 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, nesutiktina su apeliantės argumentais, jog šiuo atveju ekspertizę byloje atlikusi mažoji bendrija „Helm LT“ ginčo ekspertizės atlikti neturėjo teisės. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas ekspertizę atsižvelgė į šalių nuomones ir nesutarimus dėl ekspertų kandidatūrų, dėl ko, motyvuotai, tai yra atsižvelgdamas ir į ekspertizės atlikimo kainą ir trukmę, nutarė ekspertizę pavesti atlikti mažajai bendrijai „Helm LT“.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 29-32 punktuose, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas sudarė šalims galimybę ir užtikrino šalių teises siūlyti ekspertų kandidatūras, teikti klausimus ekspertui procese. Ta aplinkybė, jog ekspertizę pavesta atlikti ne į teismo ekspertų sąrašą įrašytam asmeniui šiuo atveju nesudaro pagrindo sutikti su apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Neilukas“ argumentais, dėl proceso teisės pažeidimų (CPK 212 straipsnio 1 dalis).

34. Apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Hidrotechnologijos“ ir apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Neilukas“ apeliaciniais skundais taip pat nesutinka su žalos apskaičiavimu. Apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Hidrotechnologijos“ nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta žalos dydis 22 585,71 EUR sumai, tačiau nesutinka, kad ši suma būtų sumažinta dėl M. M. ir S. B. veiksmų. Apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Neilukas“ nesutikdama su žalos apskaičiavimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė žalos apskaičiavimo metodiką, kadangi netinkamai vadovavosi uždarosios akcinės bendrovės „Ketus“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Energo projektas“ lokalinėmis sąmatomis.

35. Nagrinėjamu atveju apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Hidrotechnologijos“ pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 26 139,55 EUR žalos atlyginimo. Nurodo, kad prašomą priteisti žalos dydį sudaro ginčo objekto stogų defektų šalinimo išlaidos. Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Neilukas“ teigimu, prašomas priteisti žalos dydis yra per didelis, nes nėra būtina keisti visos ginčo objekto prilydomosios stogo dangos, o ieškovės pateiktose sienų džiovinimo, tinkavimo, dažymo darbų lokalinės sąmatose nurodytos sumos nėra objektyvios, nes jose nėra nurodyti nei atliktų darbų kiekiai, nei įkainiai.

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos dydžio apskaičiavimo rėmėsi uždarosios akcinės bendrovės „Ketus“ 2017 m. balandžio 18 d. sudaryta lokaline sąmata Nr. SR17/04/18H, kuria nustatyta, kad ginčo objekto trijų stogų (A, B ir C) defektų šalinimo išlaidos sudaro 26 139,55 EUR (I e. tomas, 28-29 e.b.l.). Uždarosios akcinės bendrovės „Energo projektas“ lokaline sąmata, kurioje nurodyta ginčo objekto stogo defektų šalinimo kaina yra 24 937,74 EUR (III e. tomas, 196-199 e.b.l.) ir 2019 m. lapkričio 12 d. ekspertize, kuria nustatyta, kad pagal 2019 m. kovo mėnesio kainas ginčo objekto stogo defektų šalinimo kaina yra 16 679,85 EUR. Pažymėjo, kad pateiktuose aktuose ir išvadose nebuvo vertintas stogas A, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nusprendė apskaičiuoti žalos vidurkį, tai yra tai yra 22 585,71 EUR ((26 139,55 EUR + 24 937,74 EUR + 16 679,85 EUR)/3) ir atsižvelgęs į tai, kad tokiu skaičiavimu apskaičiuojama trijų stogų remonto išlaidos, nutarė šią sumą sumažinti iki 15 057,14 EUR ((22 585,71 EUR/3) x 2).

37. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktas lokalines sąmatas ir ekspertizės išvadą, iš dalies sutinka su apeliantų argumentais, jog teismas spręsdamas klausimą dėl žalos dydžio nustatymo, neatsižvelgė į tai, kad uždarosios akcinės bendrovės „Ketus“ 2017 m. balandžio 18 d. sudarytoje lokalinėje sąmatoje Nr. SR17/04/18H 26 139,55 EUR sumai, uždarosios akcinės bendrovės „Energo projektas“ sudarytoje lokalinėje sąmatoje 24 937,74 EUR sumai žala yra apskaičiuota visų trijų stogų (A, B ir C) defektų šalinimui, neindividualizuojant ir neišskiriant konkretaus stogo remonto išlaidų.

38. Ieškovės pateiktame 2017 m. kovo 28 d. Statinio apžiūros akte Nr. H1, nėra nurodyta, jog buvo įvertinta visų trijų stogų faktinė būklė ir faktiškai nustatyti pažeidimai kiekviename iš jų. Iš esmės visų ginčo objektų būklė nebuvo įvertinta ir 2018 m. gegužės 18 d. statinio sutapdinto stogo ekspertizės aktu Nr. SEA 18/05/07, kuriame nenurodytas konkretus tirtas stogas, nurodyta, kad atliktas trijų blokuotų statinių sutapdinto stogo techninės būklės įvertinimas, tačiau kadangi visi trys stogai identiški, tirtas vienas iš trijų stogų pasirinkus atsitiktinai. Pažymėtina, kad stogo A būklė nebuvo vertinama ir skiriant byloje ekspertizę, po ekspertizės atlikimo, papildomi klausimai dėl stogo A būklės nebuvo keliami ir teikiami ekspertui įvertinti.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatydamas žalos dydį netinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, tai yra uždarosios akcinės bendrovės „Ketus“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Energo projektas“ pateiktas lokalines sąmatas dėl ko netinkamai nustatė žalos dydį. Pažymėtina, kad minėtomis lokalinėmis sąmatomis į šias sąmatas įtrauktos ir išlaidos, reikalingos A stogo remonto darbams atlikti, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, jog šis stogas yra įrengtas netinkamai, o iš esmės remiamasi prielaidomis, kuriomis remiasi ir uždaroji akcinė bendrovė „Hidrotechnologijos“ apeliaciniame skunde, jog esant netinkamam stogų B ir C įrengimui, reikalingas ir stogo A remontas. Ištyrus pateiktas lokalines sąmatas nustatyta, kad kiekvieno iš stogų defekto šalinimo išlaidų sumos konkrečiam stogui nėra individualizuotos, nenustatyti konkretūs defektai, todėl teismo vertinimu nagrinėjamu atveju defektų šalinimo išlaidų dydis individualiai B ir C stogams yra apskaičiuotas tik byloje pateikta mažosios bendrijos „Helm LT“ ekspertizės išvada 16 679,85 EUR sumai.

40. Pažymėtina, jog apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Hidrotechnologijos“ apeliaciniame skunde nurodo, kad nustatyti ir stogo A defektai pasitelkiant termovizorių, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių rašytinių įrodymų byloje nepateikta, jų nepateikta ir teikiant apeliacinį skundą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškinį pateikė 2017 m. gegužės 24 d., tai yra teisminis procesas byloje trunka beveik ketverius metus, tačiau byloje nepateikta duomenų, jog per visą laikotarpį buvo nustatyti stogo A defektai ar buvo nustatytas vandens prasiskverbimas į žemiau esančias patalpas per stogą A ar šio stogo lietaus nuotekų sistemą (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti argumentai, jog šiuo atveju turi būti priteistos ir išlaidos, stogo A galimam defektų šalinimui prieštarautų CPK 263 straipsniui, kadangi teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis, netirtomis ir nenustatytomis aplinkybėmis byloje.

41. Apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Hidrotechnologijos“ nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl žalos mažinimo dėl M. M. ir S. B. veiksmų, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad žala turi būti mažinama dėl statybos vadovo M. M. ir statybos techninio prižiūrėtojo S. B. veiksmų, teismo sprendime nėra konkrečių motyvų dėl žalos sumažinimo 40 procentų. Apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Neilukas“ nurodo, kad šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad savo pareigas netinkamai atliko ir tretieji asmenys, tai yra statybos darbų vadovas M. M. bei statybos techninės priežiūros vadovas S. B. žala turėjo būti paskirstyta tarp visų trijų ūkio subjektų, kas sudarytų po 345 EUR kiekvienam asmeniui.

42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trijų blokuotų prekybos paskirties pastatų su butais, esančių (duomenys neskelbtini) statytojas/užsakovas buvo A. R. M.; statinio projektuotoja - S. D. individuali įmonė; generalinė rangovė – uždaroji akcinė bendrovė ,,Hidrotechnologijos“, generalinės rangovės statinio statybos vadovas – M. M., užsakovo paskirtas statinio statybos techninės priežiūros vadovas – S. B., subrangovė, atlikusi trijų pastatų stogo darbus, - uždaroji akcinė bendrovė „Neilukas“.

43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).

44. Byloje nustatytas atsakovės atliktų statybos darbų trūkumų faktas (nutarties 26 punktas), todėl atsakovė, teigianti, kad ji nėra atsakinga už visus trūkumus ar dėl jų dalies yra atsakingi techninis prižiūrėtojas bei statybų vadovas, turi pareigą įrodyti, jog tam tikra atsakomybės dalis tenka ir kitiems statybose dalyvavusiems asmenims (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo S. B., kaip statinio statybos techninės priežiūros vadovas, turėjo sekti rangovės atliekamų statybos darbų eigos atitikimą ginčo objekto statybos projektui, kadangi darbai buvo atlikti nukrypstant nuo techninio projekto sprendinių ir tai turi įtakos žalos mažinimui. Pažymėjo, kad generalinės rangovės statybų vadovas M. M. turėjo pareigą pildyti statybos darbų žurnalą, tačiau jame nėra įrašų apie tai, kokie ir kada buvo gauti statybos produktai, kurie buvo panaudoti atliekamiems stogo dangos įrengimo darbams, be to, turėjo pareigą nuolat kontroliuoti atliekamus darbus.

45. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Nagrinėjamu atveju byloje pateikta eksperto išvada patvirtina, kad atsakovė atlikdama statybos darbus nukrypo nuo techninio projekto sprendinių, netinkamai sujungė PVC vamzdynus, padarė grubų technologinį pažeidimą - movinius PVC vamzdynus sujungė tarpusavį su klijuojamais vamzdynais, kas turėjo įtakos vandens prasisunkimui. Iš byloje esančių foto fiksacijų matyti, kad vamzdžiai buvo uždengti stogo danga (I e. tomas, 57-58 e.b.l., III e. tomas, 173-183 e.b.l.).

46. Atsakovė, atlikusi statybos darbus turi pareigą užtikrinti atliktų darbų kokybę (CK 6.695 straipsnio 1 dalis). Nors nagrinėjamu atveju byloje statinio statybos techninės priežiūros vadovas S. B. ir statybų vadovas M. M. turėjo galimybę kontroliuoti darbų kokybę, tačiau teismo vertinimu šioje situacijoje turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad atsakovė, kurios veikla yra statybos, darbus atliko neprofesionaliai, sujungė vamzdynus, kurių negalėjo sujungti, todėl šiuo atveju atsakovė atlikusi šį veiksmą ir būdama statybų verslo profesionalė, suprasdama, kad šio veiksmo atlikti negalėjo ir suprasdama tokio veiksmo galimas neigiamas pasekmes (sujungti tarpusavyje pagal sujungimus nesujungiamus vamzdynus) turi prisiimti riziką dėl atsiradusios žalos (CPK 185 straipsnis), o tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys turėjo teisėtą lūkestį tikėtis, jog atsakovė, atsižvelgiant į jos verslo specifiką, galėjo tinkamai sujungti vamzdžius panaudojant tinkamas medžiagas arba įspėti ieškovę dėl vamzdyno trūkumų (CK 6.702 straipsnis). Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad minėti vamzdynai po jų įrengimo buvo uždengti stogo danga, todėl tiek S. B., tiek M. M. nurodytų vamzdynų įvertinti negalėjo, kadangi tretieji asmenys pastoviai ginčo objekte nebūdavo ir neturėjo galimybės vertinti visų atsakovės atliktų darbų. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizę byloje atlikusios mažosios bendrijos „Helm LT“ ekspertas M. R. nurodė, kad asmuo sujungęs vamzdžius turi prisiimti paslėptų darbų riziką. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad netinkamas statinio techninės priežiūros atlikimas nebuvo pagrindinė stogo trūkumų atsiradimo priežastis. Pagrindinė trūkumų atsiradimo priežastis buvo atsakovės atlikti statybos darbai, atlikti pažeidžiant statinio kokybės reikalavimus.

47. Pažymėtina, kad ieškovė taip pat reikalauja atlyginti išlaidas, skirtas sienų džiovinimui, tinkavimui ir dažymui. Nors apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Neilukas“ apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka tik dėl 1034,55 EUR sumos, dėl lietaus vandens nuvedimo defektų šalinimo, tačiau apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodo aiškių nesutikimo motyvų, dėl sienų remonto darbų, iš esmės nurodo, kad namo gyventojai per penkerius metus nereiškė pretenzijų. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje pateiktas foto fiksacijas nustatė, kad dėl prasisunkiančios drėgmės sušlapo (drėko) B ir C korpusų sienos (III e.tomas, 73-83 e.b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje atlikta ekspertizė patvirtina netinkamai įrengtą lietaus nubėgimo sistemą dėl ko į pastatus sunkėsi vanduo, į tai, kad foto fiksacijos patvirtina sienų sudrėkimą, kolegija vertina, kad ieškovės reikalavimas dėl 2371,42 EUR žalos priteisimo atlikus remontą yra pagrįstas ir teisėtas, apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Neilukas“ priešingų įrodymų, paneigiančių nustatytas remonto išlaidas pagal ieškovės pateiktas sąmatas nepateikė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nutarties 16-47 punktuose sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertindamas byloje rašytinius įrodymus nustatė žalos dydį, be to, netinkamai taikydamas materialinės teisės normas sprendė dėl statinio statybos techninės priežiūros vadovo S. B. ir statybų vadovo M. M. atsakomybės laipsnio dėl atsiradusių defektų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei dėl atsiradusių defektų turi būti atlygintos trūkumų šalinimo išlaidos 20 085,82 EUR sumai (16 679,85 EUR + 1034,55 EUR + 2371,42 EUR), todėl nutaria pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Neilukas“ 20 085,82 EUR žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 20 085,82 EUR sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2017 m. liepos 25 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

49. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

50. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 7081 EUR - 2275 EUR advokato pagalbai apmokėti ir 588 EUR žyminis mokestis, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (civilinės bylos Nr. e2-177-904/2018); 1210 EUR advokato pagalbai apmokėti ir 588 EUR žyminis mokestis, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (civilinės bylos Nr. e2A-266-513/2019); 605 EUR advokato pagalbai apmokėti, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (civilinės bylos Nr. e2-152-867/2020); 1815 EUR už statybos techninę ekspertizę.

51. Atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 5400 EUR - 1500 EUR advokato pagalbai apmokėti ir 900 EUR už statinio sutapdinto stogo ekspertizę, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (civilinės bylos Nr. e2-177-904/2018); 1000 EUR advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (civilinės bylos Nr. e2A-266-513/2019); 2000 EUR advokato pagalbai apmokėti, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (civilinės bylos Nr. e2-152-867/2020).

52. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 26 139,55 EUR žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, ieškovei priteisiant 20 085,82 EUR žalos atlyginimo. Ieškovės reikalavimai patenkinti 76,84 procento. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiama 5441,04 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir atsakovei iš ieškovės priteisiama 1250,64 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

53. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme patirtos 52,73 EUR išlaidos procesinių dokumentų įteikimui. Atsižvelgiant į nutarties 52 punkte nustatytą proporciją, proporcingai šalims proporcingai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu įteikimu. Ieškinį tenkinus iš dalies iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrotechnologijos“ valstybei priteistina 12,21 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neilukas“ 40,52 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

54. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

55. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė bylos aplinkybes, netinkamai vadovavosi materialinės teisės normomis, nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos, tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Neilukas“ 20 085,82 EUR žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 20 085,82 EUR sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2017 m. liepos 25 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

57. Apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Hidrotechnologijos“ pateikė rašytinius jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 259 EUR sumokėtas žyminis mokestis, 605 EUR advokato pagalbos išlaidų. Iš viso – 864 EUR. Apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Neilukas“ pateikė rašytinius jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 226 EUR sumokėtas žyminis mokestis, 2000 EUR advokato pagalbos išlaidų. Iš viso 2226 EUR.

58. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Hidrotechnologijos“ pateiktu apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą - papildomai apeliantei iš atsakovės priteisti 11 507,84 EUR žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Neilukas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą, kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme arba panaikinti nurodytą sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą, tai yra tenkinti ieškinį dalyje ir iš atsakovės priteisti 1034, 56 EUR, už stogo lietaus vandens nuvedimo sistemos remonto darbus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

59. Atsižvelgiant į šalių suformuluotus reikalavimus (nutarties 58 punktas), į tai, kad apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Hidrotechnologijos“ pateiktu apeliaciniu skundu prašė priteisti papildomai 11 507,84 EUR žalos atlyginimo, laikoma, kad iš viso patenkinta 88,93 procento šio apeliacinio skundo reikalavimų, kadangi apeliantei priteista 9007,95 EUR suma (20 085,82 EUR – 11 077,87 EUR). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Hidrotechnologijos“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Neilukas“ priteisiama 768,36 EUR bylinėjimosi išlaidų.

60. Nagrinėjamu atveju apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Neilukas“ reikšdama apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti neatskleidus bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme arba priimti naują sprendimą, tenkinti ieškinį dalyje ir iš atsakovės priteisti 1034,56 EUR, už stogo lietaus vandens nuvedimo sistemos remonto darbus. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje pareikštus apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Neilukas“ apeliacinio skundo reikalavimus, nutaria, jog iš esmės apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Neilukas“ reikalavimai yra atmesti, ta aplinkybė, jog apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Neilukas“ sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi ir ieškovės reikalavimu dėl 1304,56 EUR išlaidų priteisimo už remonto darbus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo šioje apimtyje priteisti bylinėjimosi išlaidas iš uždarosios akcinės bendrovės „Hidrotechnologijos“ (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Neilukas“ 20 085,82 EUR (dvidešimt tūkstančių aštuoniasdešimt penkių eurų ir 82 ct) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 20 085,82 EUR sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2017 m. liepos 25 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 5441,04 EUR (penki tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt vienas euras ir 4 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrotechnologijos“ naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrotechnologijos“ 1250,64 EUR (vienas tūkstantis du šimtai penkiasdešimt eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Neilukas“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Neilukas“ 40,52 EUR (keturiasdešimt eurų 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrotechnologijos“ 12,21 EUR (dvylika eurų 21 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Priteisti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Hidrotechnologijos“ iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Neilukas“ 768,36 EUR (septyni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.