Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. P. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybė, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų laikinai einanti pirmininko pareigas teisėja Aušra Volskytė 2024 m. gegužės 3 d. priėmė neskundžiamą nutartį, kuria buvo nutarta Plungės apylinkės teisme nagrinėjamas civilines bylas Nr. e2-38-1054/2024 ir Nr. e2YT-739-941/2024 sujungti į vieną bylą, paliekant civilinės bylos Nr. e2-38-1054/2024, teisminio proceso teisminio proceso Nr. 2-10-3-00778-2022-4.

2. Plungės apylinkės teisme 2024 m. gegužės 6 d. gautas pareiškėjo V. P. atstovo advokato K. J. atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2024 m. gegužės 3 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-739-941/2024 ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti sujungti civilines bylas Nr. e2-38-1054/2024 ir Nr. e2YT-739-941/2024.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo V. P. atstovo advokato K. J. 2024 m. gegužės 6 d. atskirąjį skundą ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui. Pagrindiniai teismo argumentai:

3.1. Teismas pažymėjo, jog skundžiamoje teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartyje nurodyta, kad 2024 m. gegužės 3 d. nutartis yra neskundžiama.

3.2. Teismas konstatavo, kad 2024 m. gegužės 3 d. nutarties dėl civilinių bylų sujungimo apskundimo apeliacine tvarka galimybė nenustatyta ir CPK.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį ir perduoti spręsti pareiškėjo V. P. atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Apelianto nuomone, 2024 m. gegužės 3 d. nutartis yra neteisėta vien dėl to, kad buvo sujungtos skirtingose teisenose nagrinėjamos civilinės bylos t. y. ginčo teisena ir ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

4.2. Jo nuomone susidarė situacija, kuomet sujungus dvi civilines bylas buvo iš esmės komplikuotas civilinis procesas. Tam, kad būtų atstatyta galimybė peržiūrėti 2024 m. gegužės 3 d. teismo nutarties teisėtumą, pareiškėjo V. P. atskirasis skundas turi būti priimtas.

5. Atsiliepime į atskirąjį skundą Palangos miesto savivaldybės administracija su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Palangos miesto savivaldybės administracijos nuomone, nutartys dėl bylų sujungimo – ypatingąją teisenos bylą prijungus prie ginčo teisenos bylos, negali būti skundžiamos.

5.2. V. P. teiginiai visiškai neatitinka teismų praktikos ir doktrinos. Šiuo metu Plungės apylinkės teisme yra išspręstas tik bylų sujungimo klausimas, dėl to akivaizdu, jog kiti atsakovo keliami klausimai bus sprendžiami tolimesnio teisminio proceso metu.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

9. Atskirajame skunde nurodoma, jog nagrinėjamu atveju galima konstatuoti, jog 2024 m. gegužės 3 d. nutartis užkerta kelią tolesniam bylos nagrinėjimui, nes visiškai nepagrįstai buvo sujungtos skirtingose teisenose nagrinėjamos civilinės bylos, dėl ko nebuvo nustatytas (ir nėra galima nustatyti) esamas ginčo šalių procesinis statusas.

10. Apeliacinis teismas pirmiausia pažymi, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas – skundžiama pirmosios instancijos teismo (toliau ir teismas) 2024 m. gegužės 9 d. nutartis, t. y. klausimas, ar teismas skundžiama 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo V. P. atstovo advokato K. J. 2024 m. gegužės 6 d. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutarties.

11. Pažymėtina, jog pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) kodekso (CPK) numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Nei CPK 136 straipsnio 4 dalyje, nei kitose proceso įstatymo normose nenumatyta teisė apeliacine tvarka atskiruoju skundu skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bylų sujungimo ar atsisakymo sujungti bylas. Pažymėtina, jog teismas bylas sujungia, siekiant tokiu veiksmu įgyvendinti proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, užtikrinti teisingą ginčų išnagrinėjimą. Nėra jokio teisinio pagrindo manyti, kad bylų sujungimu yra užkertama kurios nors iš skyrium nagrinėtų bylų tolesnė eiga (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlyga). Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-279/2006, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-301/2012, kt.).

12. Pasisakydamas dėl pastarojo atskirojo skundo argumento, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta sujungti civilines bylas, pagal teismų formuojamą praktiką neužkerta galimybės toliau nagrinėti šias bylas, nei minėtoje teisės normoje, nei kitose proceso įstatymo normose nenumatyta teisė apeliacine tvarka atskiruoju skundu skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bylų sujungimo ar atsisakymo sujungti bylas (CPK 334 straipsnio 1 ir 3 dalys), todėl teismo nutarti dėl sujungti bylų sujungimo negali būti apeliacijos objektu (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-135/2011, 2014 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-204/2014). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl skundžiamos nutarties motyvų, kuriais pirmosios instancijos teismas nutarė sujungti civilines bylas.

13. Faktinė aplinkybė, kad prie bylos, nagrinėjamos ginčo teisena, buvo prijungta byla, nagrinėjama ypatingosios bylos teisena, nekeičia skundžiamos 2024 m. gegužės 9 d. nutarties teisėtumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008 yra konstatavęs, kad ypatingosios teisenos bylą galima prijungti prie ginčo teisenos bylos.

14. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

16. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas byloje priėmus sprendimą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiami laikino pobūdžio klausimai, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.