- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- 2-135/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- A. G., A. S.
- Ieškovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- V. Š., A. S., TŪB „Anykščių ratas“, Anykščių rajono notarų biuro
- Kategorijos
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalies, kuria teismas civilinę bylą Nr. 2-889-544/2010 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams A. G., A. S. dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu, tretieji asmenys – V. Š. ir A. S. TŪB „Anykščių ratas“, Anykščių rajono notarų biuro notarė Rimutė Bučinskienė, perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui ir civilinę bylą Nr. 2-889-544/1010 sujungė su civiline byla Nr. 2-143-544/2010, suteikiant bendrą Nr. 2-143-544/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su ieškovo prašymu pripažinti bendrosios jungtinės veiklos sutarties punktus iš dalies negaliojančiais ir pašalinti sutarties spragas.
Šalies argumentai
Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiu TŪB „Anykščių ratas“ bendrosios jungtinės veiklos sutarties 4.6 punktą, kuriame nustatyta, jog bendrijos kapitalas įkūrimo dieną sudaro 862 627 Lt ir 4.7 punktą, kuriame nustatyta, jog ūkinės bendrijos kapitalas paskirstomas nariams: V. Š. – 562 994 Lt arba 65,26 proc., A. G. – 187 664 Lt arba 21,76 proc., A. S. – 111 969 Lt arba 12,98 proc. Prašė nustatyti, kad sutarties 4.6 punkte turi būti nurodyta, kad bendrijos kapitalas sudaro 948 354 Lt, o 4.7 punkte nustatyti, kad ūkinės bendrijos kapitalas paskirstomas nariams: V. Š. – 725 524 Lt arba 76,50 proc., A. G. – 110 861 Lt arba 11,69 proc., A. S. – 111 969 Lt arba 11,81 proc. Nurodė, jog ginčijamos sutarties 4.6 punkte nurodytas bendrijos kapitalas buvo nustatytas neteisingai apskaičiavus bendrijos narių įnašus, dėl padarytų buhalterinių ir aritmetinių klaidų.
Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai yra susiję su Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalimi, kuria teismas civilinę bylą perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos teismui pirmąja instancija ir bylą sujungė su kita byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Anykščių rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 22 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams A. G., A. S., tretiesiems asmenims V. Š. ir A. S. TŪB „Anykščių ratas“, Anykščių rajono notarų biuro notarei Ramunei Bučinskienei dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu, perdavė Panevėžio apygardos teismui. Nurodė, jog ieškinio reikalavimas yra turtinis, ieškovas sumokėjęs 4121 Lt žyminį mokestį už pateiktą reikalavimą 162 530 Lt sumai, todėl teismas vadovaudamasis CPK 27 straipsnio 1 punkto pagrindu civilinę bylą perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-889-544/2010 perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui, bylą sujungė su civiline byla Nr. 2-143-544/2010, suteikė bendrą Nr. 2-143-544/2010 ir sustabdė civilinės bylos Nr. 2-143-544/2010 nagrinėjimą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Anykščių rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-18-834/2011, pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui V. Š. ir A. S. TŪB “Anykščių ratas“, V. Š., trečiajam asmeniui A. S. dėl susirinkimų protokolų pripažinimo negaliojančiais. Nurodė, jog ginčas yra neturtinio pobūdžio, kadangi ieškovas pareikštu reikalavimu neprašė priteisti ar išreikalauti turtą iš atsakovų. Teismas vadovaudamasis 36 straipsnio pirmos dalies ir 35 straipsnio trečios dalies pagrindu nutarė bylą perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui pirmąją instancija. Nustatė, jog Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-143-544/2010 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui V. Š. ir A. S. TŪB „Anykščių ratas“, V. Š., trečiajam asmeniu A. S., yra glaudžiai susijusi su šia byla, todėl abi bylas sujungė į vieną suteikiant bendrą numerį 2-143-544/2010. Pažymėjo, jog civilinė byla Nr. 2-143-544/2010, su kuria sujungta nagrinėjama byla yra sustabdyta CPK 163 str. 3 p. pagrindu iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Anykščių rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-18-834/2011, pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui V. Š. ir A. S. TŪB “Anykščių ratas“, V. Š., trečiajam asmeniui A. S. dėl susirinkimų protokolų pripažinimo negaliojančiais. Pabrėžė, jog Anykščių rajono apylinkės teismo procesinis sprendimas dėl susirinkimų protokolų pripažinimo negaliojančiais turės įrodomąją, prejudicinę ir privalomąją galią ieškovų ieškinių išsprendimui, nes reikalavimų pagrįstumas priklausys nuo teisinio rezultato byloje dėl susirinkimų protokolų pripažinimo negaliojančiais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. G. nesutinka su Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalimi, kuria teismas perdavė bylą nagrinėti Panevėžio apygardos teismui pirmąja instancija ir bylą sujungė su kita byla.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo nuo ieškinio priėmimo klausimo išsprendimo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1) Ginčas yra turtinio pobūdžio ir toks reikalavimas turi būti apmokestinamas. Ieškovas neprašė atleisti jo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl teismas turėjo nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams šalinti – sumokėti trūkstamą žyminį mokestį.
2) Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, kuria buvo nustatyta, jog ieškovo reikalavimas yra turtinis, privaloma, todėl Panevėžio apygardos teismas negalėjo spręsti jau išspręsto klausimo.
3) Nebuvo pagrindo sujungti bylas. Pažymi, kad teismas prijungė prie nagrinėjamos bylos sustabdytą bylą, kuri nebuvo atnaujinta. Mano, jog bylų sujungimas galimas tik nagrinėjamų bylų.
Nutarties dalies dėl civilinės bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta Anykščių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-18-834/2011, atsakovas neskundžia.
Atsiliepimas
Ieškovas V. Š. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo palikti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį nepakeistą. Sutinka su teismo išvada, jog ieškinys yra neturtinio pobūdžio, kadangi ieškiniu prašoma nustatyti bendrijos kapitalo ir bendrijos narių įnašų bei jų dalių dydį. Nurodo, jog Anykščių rajono apylinkės teismo įpareigojimu sumokėjo žyminį mokestį, tačiau žyminis mokestis iki šiol nėra grąžintas. Nesutinka su atsakovo argumentu, jog nebuvo pagrindo civilinių bylų sujungimui. Teigia, jog sujungtos bylos yra glaudžiai susijusios. Bylose pareikšti reikalavimai dėl tos pačios jungtinės veiklos sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis bei naujų bendrijos narių įnašų dydžių nustatymo, todėl abu reikalavimai turi būti nagrinėjami kartu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias civilinio proceso teisės normas apeliacinį procesą turi teisę inicijuoti tik dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 str.). Kai atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties paduoda asmuo, neturintis teisės paduoti skundą, pirmosios instancijos teismas turėtų tokio asmens paduotą skundą nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d. 2 p.). Vadovaujantis CPK 315 straipsnio antros dalies 3 punktu, atskirasis skundas nepriimamas ir gražinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pirmosios instancijos teismui priėmus neturinčio teisės paduoti asmens atskirąjį skundą arba atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektu, o apeliacinės instancijos teismui pastebėjus šį trūkumą, apeliacinis procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 5 d.).
Dėl žyminio mokesčio
Remiantis CPK 100 straipsnio antra dalimi, dėl teismo nutarčių sumokėti žyminį mokestį ar mokėjimą atidėti atskirąjį skundą gali paduoti tik asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys priimtos. Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, apelianto manymu, turėjo ieškovui nustatyti terminą trūkumams šalinti – sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, padavė atsakovas A. G.. Asmeniu, turinčiu teisę paduoti atskirąjį skundą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, šiuo atveju, gali būti pripažintas tik pats ieškovas, kadangi būtent jis CPK 100 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos prasme yra subjektas, dėl kurio priimama tokia nutartis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog atsakovas neturi teisės paduoti skundo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, pripažįsta, jog CPK 315 straipsnio antrosios dalies 2 punkte ir penktoje dalyje įtvirtinta taisyklė sudaro pagrindą nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo atskirojo skundo dalį dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įstatyme yra numatyta žyminio mokesčio grąžinimo galimybė tuo atveju, kai jo sumokėta per daug (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Nurodoma, jog ieškovui sumokėjus žyminį mokestį kaip už turtinį ginčą, o teismui vėliau nustačius, jog ginčas yra neturtinis, ieškovas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, gali kreiptis į bylą nagrinėjusį teismą dėl likusios žyminio mokesčio dalies grąžinimo iš valstybės biudžeto.
Dėl teismingumo
Jeigu byla aukštesnės pakopos teismui, vadovaujantis CPK 34 straipsnio antros dalies 4 punktu, perduodama neteisėtai, tai konstatavęs aukštesnės pakopos teismas turi teisę ją grąžinti pagal teismingumą remiantis CPK 36 straipsnio pirmąja dalimi. Apelianto argumentai, jog Panevėžio apygardos teismas skundžiama nutartimi negalėjo išspręsti Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi išspręsto klausimo dėl civilinės bylos teismingumo yra teisiškai nepagrįsti, kadangi tokia teismo teisė yra reglamentuota CPK 36 straipsnio pirmoje dalyje. Panevėžio apygardos teismas nustatęs, jog byla buvo perduota pažeidžiant teismingumo taisykles galėjo bylą gražinti apylinkės teismui, tačiau nagrinėjamu atveju vadovavosi CPK 35 straipsnio trečioje dalyje įtvirtintu pagrindu ir perdavė bylą nagrinėti pirmąja instancija Panevėžio apygardos teismui. Panevėžio apygardos teismo nutarties dalis dėl ginčo teismingumo neužkerta galimybės toliau nagrinėti šią bylą, o minėtoje normoje apeliacijos teisė nenustatyta (CPK 334 str. 1 ir 3 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nutarties dalis, kuria byla buvo perduota nagrinėti apygardos teismui pirmąja instancija, negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl vadovaujantis CPK 315 straipsnio antrosios dalies 3 punktu ir penktąja dalimi, apeliacinis procesas šioje nutarties dalyje nutraukiamas.
Dėl bylų sujungimo
LR CPK 136 str. 4 d. numato, kad teismas, nustatęs, jog teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-143-544/2010 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui V. Š. ir A. S. TŪB „Anykščių ratas“, V. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje A. S., dėl 385 450,30 Lt įnašo ir pelno dalies priteisimo, taip pat susirinkimo nutarimų, sutarties dalies pripažinimo negaliojančiais. Civilinės bylos Nr.2-889-544/2010 ir Nr. 2-143-544/2010 yra vienarūšės, jose dalyvauja tos pačios šalys, ieškovų reikalavimai yra glaudžiai susiję. Apeliantas nurodo, jog bylos buvo nepagrįstai sujungtos, kadangi civilinės bylos Nr. 2-143-544/2010 nagrinėjimas yra sustabdytas, o sujungimas galimas tik nagrinėjamų bylų. Apeliacinis procesas pagal atsakovo atskirojo skundo dalį, kuria skundžiamas civilinių bylų sujungimas, nutrauktinas, kadangi skundžiamos nutarties dalis, kuria civilinės bylos buvo sujungtos suteikiant vieną bendrą civilinės bylos Nr. 2-143-544/2010, pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu (315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d.). Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pagal CPK 136 straipsnio ketvirtąją dalį nutarta prijungti bylas arba atsisakyta jas prijungti, neužkerta galimybės toliau nagrinėti šias bylas, o minėtoje normoje apeliacijos teisė nenustatyta (CPK 136 str. 4 d., 334 str. 1 ir 3 d.).
Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantas padavęs atskirąjį skundą nutarties dalyje dėl žyminio mokesčio, veikė kaip subjektas neturintis teisės tokio skundo paduoti. Apelianto skundžiama nutarties dalis dėl teismingumo ginčų sprendimo ir bylų sujungimo negali būti apeliacijos objektu. Todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas civilinę bylą perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos teismui pirmąja instancija ir bylą sujungė su kita byla nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 2 p ir 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio antrosios dalies 2 punktu ir penktąja dalimi,
n utaria:
Apeliacinį procesą pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalies, kuria teismas perdavė bylą nagrinėti Panevėžio apygardos teismui pirmąja instancija ir bylą sujungė su kita byla, civilinėje byloje Nr. 2-889-544/2010 nutraukti.