- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 2-301/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Egidijus Žironas, Vytas Milius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Opulens langai“, M. P., uždarajai akcinei bendrovei „Opulens“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Opulens langai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Opulens langai“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarties buvo nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr. 2-2716-345/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams M. P., uždarajai akcinei bendrovei „Opulens“, uždarajai akcinei bendrovei „Opulens langai“ dėl skolos, delspinigių ir papildomų išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl skolos, delspinigių ir papildomų išlaidų priteisimo.
Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsakovo UAB „Opulens langai“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarties buvo nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo klausimas.
2011 m. liepos 20 d. Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-2716-345/2012 pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams M. P., UAB „Opulens“, UAB „Opulens langai“ dėl 85 361,42 Lt skolos, 30 730,12 Lt delspinigių ir 5 533,98 Lt papildomų išlaidų priteisimo. Ieškinio reikalavimai kildinami iš 2008 m. birželio 16 d. lizingo sutarties Nr. LT075513, sudarytos tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Opulens“. Vilniaus apygardos teisme taip pat nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3681-603/2011 pagal ieškovo UAB „Opulens“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo – UAB „Opulens langai“. Ieškovas UAB „Opulens“ ieškiniu prašo pripažinti 2009 m. liepos 21 d. UAB „Swedbank lizingas“ vienašališką sutarčių, tarp kurių ir lizingo sutartis Nr. LT075513, ir papildomo finansavimo sutarties nutraukimą neteisėtu.
Vilniaus apygardos teisme 2011 m. lapkričio 7 d. buvo gautas atsakovo UAB „Opulens langai“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarties, kuria buvo sujungtos civilinės bylos Nr. 2-3681-603/2011 ir Nr. 2-6382-345/2011. Atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad 2011 m. spalio 26 d. nutartis pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nes sujungtos bylos nėra vienarūšės, jose atsakovo UAB „Opulens langai“ procesinė padėtis skiriasi, vienoje byloje UAB „Opulens langai“ yra atsakovas, kitoje – trečiasis asmuo, todėl sujungus civilines bylas atsakovo UAB „Opulens langai“ procesinė padėtis tapo nebeaiški. Atsakovo ir trečiojo asmens teisės ir pareigos skiriasi, taigi tokia nutartimi buvo pažeistos atsakovo UAB „Opulens langai“ teisės ir teisėti interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsakovo UAB „Opulens langai“ atskirojo skundo dėl 2011 m. spalio 26 d. nutarties nepriėmė ir grąžino jį atsakovui.
Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-3681-603/2011 pagal ieškovo UAB „Opulens“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kurioje UAB „Opulens langai“ yra trečiasis asmuo, sujungta su civiline byla Nr. 2-6382-345/2011, kurioje UAB „Opulens langai“ yra atsakovas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos dvi tarpusavyje susijusios bylos, kurias tikslinga nagrinėti kartu, kadangi bylų sujungimas leis greičiau išnagrinėti ginčus, nereikės laukti vieno proceso pabaigos, kad galėtų būti tęsiamas kitas procesas. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarties rezoliucinėje dalyje buvo aiškiai nurodyta, jog nutartis neskundžiama, tačiau atsakovas UAB „Opulens langai“ dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl civilinių bylų sujungimo negali būti apeliacijos objektu, tokia nutartis pagal savo pobūdį neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai, o dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties pasikeitimus sprendžia teisėjas, nagrinėjantis sujungtas civilines bylas, todėl atsakovo UAB „Opulens langai“ atskirasis skundas yra paduotas dėl nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Opulens langai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodo, kad atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarties privalėjo būti priimtas, o tuo atveju, jei teismas nesutiko su atskiruoju skundu, jis kartu su civiline byla turėjo būti persiųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, Vilniaus apygardos teismas turi priimti atitinkamą sprendimą ir, gavęs atskirąjį skundą dėl to paties teismo nutarties, neturi teisės spręsti, ar atskirasis skundas yra apeliacinio apskundimo objektas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Opulens“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo klausimą dėl atsakovo UAB „Opulens langai“ skundo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad neturi nuomonės dėl atsakovo UAB „Opulens langai“ pateikto atskirojo skundo, taip pat neturi nuomonės dėl skundžiamos 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties, kadangi šios nutarties negavo, nesusipažino su jos turiniu, teismo pateiktais argumentais ir išaiškinimais.
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo UAB „Opulens langai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, gavęs atskirąjį skundą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą patikrinti, ar skundas yra pateiktas dėl nutarties, kuri gali būti apskųsta. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atskirieji skundai, kurie yra susiję su CPK 315 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, nepriimami ir grąžinami juos padavusiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 str.). Civilinio proceso teisės normos nustato įvairias taisykles bei procesines priemones, kuriomis remiantis galima kuo greičiau ir teisingai išnagrinėti bylą. Siekis atkurti teisinę taiką turi būti derinamas su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, pagal kuriuos teismas imasi įstatyme įtvirtintų procesinių priemonių, kad būtų užkirsta proceso vilkinimo galimybė, siekia, jog byla būtų išnagrinėta teismE vieno posėdžio metu, o įsiteisėjęs sprendimas įvykdytas per kuo trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str.). Tam, kad teismas kuo operatyviau įgyvendintų teisingumo vykdymo procesinę veiklą ir atkurtų teisinę taiką tarp šalių, įstatymas suteikia teismui teisę sujungti vienarūšes bylas ar bylas, kuriose pareikšti tarpusavyje susiję reikalavimai, ir jas išnagrinėti vieno proceso metu. Pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį teismas, nustatęs, kad jo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėtos bylos, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Teismui nutartimi nutarus sujungti kelias civilines bylas ir jas nagrinėti kartu, įgyvendinami proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai, sutaupomi finansiniai ir laiko kaštai.
Sprendžiant, ar apeliacine tvarka gali būti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylų sujungimo, priimta CPK 136 straipsnio 4 dalies pagrindu, atkreiptinas dėmesys, kad teisė į apeliaciją civilinėse bylose sprendžiant atskirus tarpinius procesinius klausimus nėra absoliuti. CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima skųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo, kai tai aiškiai numatyta konkrečioje CPK normoje arba kai nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Nei CPK 136 straipsnio 4 dalyje, nei kitose CPK normose nenumatyta teisė apeliacine tvarka atskiruoju skundu skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bylų sujungimo ar atsisakymo sujungti bylas. Jeigu teismas bylas sujungia, kaip minėta, įgyvendinami ekonomiškumo ir operatyvumo principai. Tai reiškia, kad nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai, tik procesas tampa spartesnis. Jeigu pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti apeliacijos objektu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto paduoto atskirojo skundo dėl tokios nutarties priėmimo klausimą, skundą turi atsisakyti priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. neduoti eigos apeliacinio proceso pradžiai. Tokia teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 315 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Opules langai“ padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartiės, kuria atsisakyta priimti atsakovo UAB „Opulens langai“ atskirąjį skundą dėl 2011 m. spalio 26 d. nutarties sujungti dvi civilinės bylas. Minėta, jog teismo nutartis dėl bylų sujungimo negali būti apeliacijos objektu (CPK 136 str. 4 d., 334 str. 1 d.). Todėl žemesnės instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nepriėmė atskirojo skundo ir grąžino jį apeliantui. Tuo pačiu kolegija pastebi, kad motyvai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties sujungti bylas teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą, jeigu toks būtų paduotas byloje (CPK 334 str. 3 d.).
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atskirųjų skundų priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti atsakovo paduotą skundą dėl nutarties, kuria nutarta sujungti dvi civilines bylas. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.