Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. G. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – Donatas Germanavičius, R. J., atsakovo pusėje – J. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas A. J. G. civilinėje byloje pareikštu ieškiniu (I t., 3-6 b.l.) prašo priteisti iš atsakovo R. V. 2500,00 Eur skolos, 92,00 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje (I t. 3-6 b.l.) dublike (I t., 29 b.l.) ir teismo posėdžio metu nurodė, jis su atsakovu R. V. 2015 m. kovo mėn. 30 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 2500 eurų, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. balandžio mėn. 30 d. be palūkanų, mokant po 0,02 procento delspinigių už kiekvieną praleistą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsakovas R. V. pakvitavimu paskolos sutartyje patvirtino, kad gavo 2500 eurų iš A. J. G. 2015 m. kovo mėn. 30 d. Sutartis buvo pasirašyta ir patvirtina Kauno miesto 18-jame notarų biure. Atsakovas paskolos sutartyje numatytu laiku paskolos negrąžino. Dėl atsakovo teiginių, kad paskolos sutartis apsimestinis sandoris ir prieštaraujantis viešajai tvarkai, ieškovas nurodė, kad dirba nekilnojamojo turto srityje ir buvo suinteresuotas tarpininkavimu dėl namo pardavimo ir tinkamo buto R. ir J. V. suradimo, tačiau atsakovui nenurodė tikrai pirksiąs R. ir J. V. nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) ir apie jokias garantijas ir užstatus nebuvo kalbos. Ieškovas sutiko R. ir J. V. paskolinti po 2500 eurų kiekvienam trumpam laikotarpiui, kad jie galėtų lengviau pragyventi ir jų nežlugdytų greitųjų kreditų palūkanos. Nors R. ir J. V. yra silpnos sveikatos (serga lėtinėmis ligomis), turi sveikatai žalingų įpročių, niekur nedirba, bet patikrinus jų bendrai disponuojamą nekilnojamąjį turtą, įsitikino, kad jokie areštai ar kitokie suvaržymai neuždėti, todėl didelės rizikos, skolindamas pinigus, neįžvelgė. Skolą iš pradžių tikėjosi atgauti per 1 mėnesį, paskui per 2-3 mėnesius, kadangi atsakovas ir jo tėvas žadėjo parduoti namą. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo R. V. priteisimo, kad atsakovas rimčiau atsižvelgtų į įsipareigojimus, kadangi seniai pasibaigęs skolos grąžinimo terminas ir matė, kad nededama jokių pastangų skolai grąžinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad gavus paskolas atsakovas ir toliau lengvabūdiškai išlaidavo bei atsisakė savo paveldimo turto dalies tėvo naudai, tuo galimai apsunkindamas skolos grąžinimo galimybes. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad tarp šalių susiklostė būtent paskolos sutartiniai santykiai, kadangi paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). CK 1.137 straipsnio 2 dalis įpareigoja civilinės teisės subjektus, vykdant jiems nustatytas pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Atsakovas, negrąžindamas ieškovui 2500 eurų skolos pagal paskolos sutartį, pažeidė sutarties pagrindu susiklosčiusius įsipareigojimus, reikalaujančius šalis vykdyti sutartis sąžiningai, tinkamai ir laiku (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis), ir dėl to atsakovas pagrįstai ir teisėtai laikytinas pažeidusiu savo sutartines prievoles (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Kadangi atsakovas sutartyje nustatytais terminais negrąžino ieškovui paskolos, todėl jam nuo 2015-05-01 dienos yra skaičiuojami 0,02 proc. sutartiniai delspinigiai, kurie už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2015-10-31 sudaro 92,00 Eur. Juos ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo.Atsakovas su ieškinyje išdėstytais reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį (I t., 19-20 b.l.), triplike (I t., 35 b.l.) ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas R. V. serga psichine liga, o jo tėvas J. V. serga sunkia akių liga, ką patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai (I t., 51-54 b.l.). 2015 pavasarį atsakovas su savo tėvu J. V. nusprendė parduoti namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame dabar gyvena. Per pažįstamus susipažino su R. J., kuris prisistatė kaip nekilnojamojo turto agentas ir ėmėsi pardavinėti namą. Po kurio laiko R. J. pranešė, kad rado pirkėją, tačiau pardavimo sutarčiai sudaryti reikėjo sutvarkyti namo dokumentus, t.y. sutvarkyti paveldėjimą, pagal kurį atsakovo tėvas J. V. paveldėtų atsakovo mamos S. V. namo dalį. Tvarkyti paveldėjimo ir namo pardavimo dokumentus ėmėsi R. J. ir ieškovas A. J. G., kurie nurodė, kad atstovaujant tėvą būtina R. J. išduoti įgaliojimą ir pasirašyti garantiją, kad namą parduos A. J. G.. Viską organizavo R. J. ir A. J. G., kurie 2015-03-24 nuvežė atsakovą su tėvu į Kauno miesto 18 notarų biurą, kur atsakovo tėvas išdavė R. J. įgaliojimą. A. J. G. atsakovo tėvui pasiūlė sumokėti 2000 Eur garantiją, kuria išreiškė savo ketinimus pirkti minėtą namą, tačiau su sąlyga, kad atsakovas ir jo tėvas pas notarą pasirašys garantijas A. J. G. parduoti namą. Tokie dokumentai buvo pasirašyti notarų biure. Dabar suprato, kad tai buvo paskolos sutartis, pagal kurią neva A. J. G. atsakovui ir atsakovo tėvui paskolino po 2500 eurų, tačiau pagal minėtą sutartį atsakovas pinigų negavo. Be to, ieškovas davė J. V. 2000 eurų, kuriuos sutarė išskaičiuoti iš parduodamo namo kainos, taip pat žadėjo padengti skolas greitųjų kreditų bendrovėms, juos irgi išskaičiuojant iš parduodamo namo kainos, kai bus baigti tvarkyti paveldėjimo reikalai ir kai bus sudaroma namo pardavimo sutartis. Deja, ieškovas juos apgavo ir nebaigus tvarkyti paveldėjimo dokumentų iš karto kreipėsi į teismą dėl tariamos skolos iš J. V. priteisimo ir skola jau priteista, o šiuo ieškiniu reikalauja 2500 eurų, kurių atsakovas iš ieškovo negavo Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes minėta paskolos sutartis laikytina viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančiu sandoriu, kuris yra niekinis ir negalioja vadovaujantis CK 1.81 straipsnio 1 dalimi. Kadangi ieškovas apgavo atsakovą, nes sandoris buvo sudaromas kaip garantija dėl namo pardavimo ir 2500 eurų atsakovui nebuvo perduoti, todėl toks sandoris laikytinas ir apsimestiniu pagal CK 1.87 straipsnį. Priešieškinis šioje byloje nebuvo pareikštas, nes tam reikalinga mokėti žyminį mokestį, o atsakovai neturi galimybių to padaryti.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, R. J. teismo posėdžio metu palaikė pareikštą ieškinį. Nurodė, kad nedalyvavo perduodant pinigus, tačiau žino, kad su R. ir J. V. buvo sudarytos paskolos sutartys. Įgaliojimas jam buvo išduotas, nes ateityje reikėjo tvarkyti namo paveldėjimo dokumentus.Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje notarui Donatui Germanavičiui adresuoti patikslinto ieškinio, jo priedų kopijos, dubliko, tripliko kopijos ir teismo pranešimai įteikti nepažeidžiant (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimų. Per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai.Trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje J. V. adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos, dubliko kopijos ir teismo pranešimas įteikti nepažeidžiant (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimų. Per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas A. J. G. su atsakovu R. V. 2015 m. kovo mėn. 30 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 2500 eurų, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. balandžio mėn. 30 d. be palūkanų, mokant po 0,02 procento delspinigių už kiekvieną praleistą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsakovas R. V. pakvitavimu paskolos sutartyje patvirtino, kad paskolos dalyką - 2 500 eurų 2015 m. kovo mėn. 30 d. gavo iš A. J. G.. Sutartis buvo pasirašyta ir patvirtina Kauno miesto 18-jame notarų biure (I t., 7 b.l.). Šioje civilinėje byloje tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai bylos šalims sudarius paskolos sutartį. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). 2015 m. kovo mėn. 30 d. tarp šalių sudaryta ir notarine tvarka patvirtinta paskolos sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, atsakovas, kuris yra atstovaujamas advokato, šioje byloje CPK nustatyta tvarka taip pat nepareiškė priešieškinio, kuriuo prašytų pripažinti tarp šalių sudarytą paskolos sutartį negaliojančia remiantis CK numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, nėra pagrindo nesivadovauti šia paskolos sutartimi.Remiantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (pvz., reikalauti įvykdyti prievolę natūra, pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kt.) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-706/2016; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2009). Taigi teisėtai sudaryta sutartis tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu šalių teises ir pareigas. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“ ,UAB „Fima“, bylos Nr. 3K-7-262/2010, konstatavo, kad teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-708-378/2015; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-415/2015; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).Šioje civilinėje byloje nei viena iš aukščiau nurodytų aplinkybių nebuvo nustatyta. Vertinant tarp šalių sudarytą sutarti vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsakovas rėmėsi ta aplinkybe, kad jis serga psichikos liga, o ieškovas galimai pasinaudojo tokia jo būkle sudarydamas paskolos sutartį. Pagal civilinėje byloje esančius įrodymus teismas negali daryti tokios išvados, nes atsakovas neįrodė, jog ši aplinkybė ieškovui galėjo būti žinoma. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenimis, atsakovas nėra pripažintas neveiksniu, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismuose nėra iškelta bylų dėl atsakovo pripažinimo neveiksniu. Be to vien ta aplinkybė, kad asmuo serga psichikos liga nereiškia, jog jis automatiškai gali būti pripažįstamas neveiksniu, kadangi teisės aktai numato atitinkamą procesą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar jo veiksnumo ribojimo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo elgesys sudarant paskolos sutartį negali būti laikomas nesąžiningu, nes oficialiai nepripažinus asmens neveiksnius ieškovui negalėjo būti žinoma aplinkybė apie atsakovo psichikos ligą. Atitinkamai teismas mano, kad sudarant sutartį nebuvo pažeisti ir teisingumo bei protingumo principai. Nors ieškovas ir nurodė, kad jam buvo žinomas atsakovo netinkamas gyvenimo būdas, tačiau jam buvo žinoma aplinkybė apie atsakovo ketinimus parduoti namą, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad suteikta paskola jam gali būti gražinta, juolab, kad jo turimais duomenimis, atsakovo turtui nebuvo taikomi jokie apribojimai. Be to, sprendimą suteikti paskolą ieškovas priėmė ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui kitose įmonėse yra suteikiami greitieji kreditai. Pažymėtina ir tai, kad pati paskolos sutartis vertintina kaip nepažeidžianti teisingumo principo reikalavimų, nes joje nenustatytas nepagrįstai didelis netesybų dydis.Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šalių sudaryta sutartis laikoma prieštaraujanti viešajai tvarkai, kai bylos šalis turi viešajai tvarkai prieštaraujantį tikslą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2013) Teisės aktuose nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratos, todėl jų aiškinimas yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis. Kas yra viešoji tvarka ir gera moralė, teismas sprendžia konkrečiu atveju. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014) Kaip jau minėta anksčiau teismas šioje byloje nenustatė aplinkybių, jog ieškovas būtų veikęs nesąžiningai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad sudaryta paskolos sutartis, nesant kitų aplinkybių prieštarauja gerai moralei. Įrodinėdamas sudarytos paskolos sutarties negaliojimą kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai atsakovas nurodė, kad negavo pinigų pagal paskolos sutartį, o ji buvo sudaryta tikslu garantuoti atsakovui galimai priklausančio namo pardavimą ieškovui, tačiau konstatuotina, kad atsakovas šių aplinkybių neįrodė. Pažymėtina, kad tarp šalių paskolos sutartis buvo sudaryta notarine forma, kurios 1.1 punkte nurodyta, kad R. V. gavo iš A. J. G. 2500 Eur grynais pinigais notarų biure prieš pasirašant šią sutartį ir R. V. išrašė šių pinigų gavimo patvirtinimui 2015 m. kovo 30 d. pakvitavimą. Atsižvelgiant į tai, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis LR notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, bei šios sutarties nenuginčijus įstatymų nustatyta tvarka, laikytina, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog negavo pinigų pagal paskolos sutartį. Kitos atsakovo atsiliepime nurodytos sutartys nėra šios bylos dalykas, tarp jų ir pinigų gavimo fakto priežastinis ryšys nenustatytas. Kaip ir minėta aukščiau vien ta aplinkybė, kad atsakovas serga psichikos liga neįrodo, jog jis negavo pinigų pagal paskolos sutartį (CPK 185 straipsnis).Sprendžiant ar sudaryta paskolos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pažymėtina, kad imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Kita vertus, vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; Lietuvos A. T. nutartis 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014). Ginčydamas paskolos sutartį atsakovas nenurodė kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja sudaryta sutartis, teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, šių aplinkybių taip pat nenustatė, atitinkamai teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad sudaryta sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Esant civilinėje byloje nustatytoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimai grąžinti pinigus, gautus pagal 2015 m. kovo 30 d. paskolos sutartį, pripažintini pagrįstais ir tenkintini.Konstatavus aukščiau nurodytas aplinkybes, tenkintinas ir ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, kadangi pažeidus paskolos sutarties sąlygas sutarties reikalavimų neįvykdęs asmuo privalo sumokėti netesybas, kurių reikalauja kita sutarties šalis (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šalys 2015 m. kovo 30 d. paskolos sutartyje susitarė dėl netesybų formos ir dydžio ir šis dydis laikytinas protingu bei pagrįstu, iš atsakovo ieškovui taip pat priteistina 92,00 Eur delspinigių (CK 6.189 straipsnis).Iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes terminą įvykdyti praleidęs skolininkas fizinis asmuo privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).Ieškinį tenkinus ieškovui iš atsakovo priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 78,00 Eur žyminio mokesčio (I t., 6 b.l.), 300,00 Eur už advokato pagalbą rengiant ieškinį (I t. 8-9 b.l.), viso 378,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškinį tenkinus iš atsakovo taip pat priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (4,06 Eur), valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo A. J. G. ieškinį atsakovui R. V. tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų 00 ct) skolos, 92,00 Eur (devyniasdešimt du eurus 00 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2592,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 378,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 4,06 Eur (keturis eurus 6 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu- valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.