Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės Audronės Muzikevičienės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Audronė Muzikevičienė 2022-01-26 patvarkymu, išnagrinėjusi pareiškėjo V. V. 2022-01-19 skundą, šio skundo netenkino. Antstolė savo patvarkyme nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0151/10/01030 bauda 8,69 Eur yra skirta už administracinį teisės pažeidimą, nutarimas surašytas 2010-04-08. Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog iki 2017-01-01 įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti. Vykdomojoje byloje Nr. 0151/11/01803 ir Nr. 0151/12/00153 skolos yra Valstybei už procesinių dokumentų įteikimą, Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino reglamentavimui skirtas MAĮ 107 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, tačiau minėto 107 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl pareiškėjo argumentai dėl senaties taikymo vykdomosiose bylose yra atmestini. 2021-05-07 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-2497-547/2021 Valstybinė mokesčių inspekcija pažymėjo, kad nėra pagrindo nutraukti skolų išieškojimo VMI naudai, nes iš skolininko išieškomos skolos, kurioms nėra taikomas Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas senaties terminas. VMI nepateikė informacijos, kad šios skolos turi būti anuliuotos dėl senaties. Antstolė padarė išvadą, kad nėra pagrindo minėtų išieškojimų bei su jais susijusių patvarkymų nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo panaikinti septynis patvarkymus septyniose vykdomosiose bylose. Vienoje iš jų Nr. 0151/10/01030 yra vykdomas 2010-04-08 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK nutarimas Nr. 55H-117036-10, dėl 8,69 Eur baudos pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį už Kelių eismo taisyklių pažeidimą išieškojimo iš V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojui valstybei. Skolininkas kelia 5 metų vykdymo senaties termino, kaip vykdymo negalimumo klausimą.

Nuo 2015 m. liepos 1 d. iki ANK įsigaliojimo galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje taip pat buvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. liepos 19 d. ATPK 257(1), 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257(2) straipsniu įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais) nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Teismas pažymi, kad iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusios ATPK 308 straipsnio nuostatose nebuvo įtvirtinti administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminai. <...>. Teisės normos, nustatančios administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatį, nėra materialiosios teisės normos, reguliuojančios atsakomybę ar jos taikymo sąlygas. Šios normos reguliuoja jau paskirtų nuobaudų vykdymo tvarką, taigi savo esme yra proceso teisės normos. Tokiu atveju nėra pagrindo taikyti lex benignior retro agit taisyklės. Nors pagal bendrąją taisyklę taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu, tačiau šiuo atveju įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad naujas reguliavimas (ATPK 308 straipsnio pakeitimai, ANK) netaikomas iki jo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimui vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021) (Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-26-348/2022).

Nuo 2015 m. liepos 1 d. nustatytas teisinis reguliavimas vertinamas kaip pažeidimą padariusiam asmeniui palankesnis reguliavimas. Vadovaujantis aiškinimu, kuriam 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 pritarė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, administracinis nusižengimas turi būti traktuojamas pagal baudžiamajai teisei taikomus principus, todėl pažeidimą padariusiam asmeniui turi būti taikomas švelnesnę nutarimo dėl administracinės nuobaudos paskyrimo vykdymo tvarką nustatantis įstatymas. <...>. Nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta penkerių metų nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senatis, kurios pasibaigimas nėra siejamas nei su vykdymo veiksmų atlikimu, nei su skolininko elgesiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimas vykdomas tinkamai, ar skolininkas dalyvauja vykdymo procese, ar to nedaro, praėjus penkeriems metams baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimo procesas turi būti nutrauktas dėl suėjusio senaties termino, kadangi galimybė atnaujinti, sustabdyti šio termino eigą įstatyme nėra numatyta (Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-379-945/2022).

Ši aukščiau paminėta teismų praktika reiškia, kad iki 2015 m. liepos 1 d. pagal ATPK paskirtoms baudoms netaikomas penkerių metų nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu išieškoma bauda pareiškėjui buvo paskirta iki 2015 m. liepos 1 d., todėl nagrinėjamu atveju skolininko situacijoje taikytina ATPK 308 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2015 m. liepos 1 d., t. y. nėra teisinio pagrindo taikyti jo prašomą 5 metų išieškojimo senatį. Pareiškėjui bauda paskirta būtent 2010-04-08 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato nutarimu, todėl yra visiškai nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad yra suėjęs 5 metų vykdymo senaties terminas.

Penkiose vykdomosiose bylose, kuriose išieškotoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija, yra išieškomos arba pašto išlaidos, priteistos civilinėse bylose, arba mokestinės nepriemokos pagal Mokesčių administravimo įstatymą. Pareiškėjas nenurodė, o ir teismas nežino teisės aktų, pagal kuriuos būtų taikomas procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų išieškojimo terminas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 2 dalis numato, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau bendrosios civilinio proceso normos, reglamentuojančios išieškojimą, nenumato išieškojimo senaties. Nagrinėjamu atveju 2011-06-16 ir 2011-09-28 vykdomieji raštai dėl pašto išlaidų pateikti vykdymui atitinkamai 2012-02-10 ir 2011-12-12, todėl pateikimo vykdyti 5 metų senaties terminas nėra pažeistas, todėl gali būti vykdomi iš esmės neribotą laiką, be to skolos gali būti paveldimos ir gali būti išieškomos iš įpėdinių. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 107 straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Įstatymo 107 straipsnio 5 dalis numato, kad šio Įstatymo 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Nagrinėjamu atveju vykdomosiose bylose Nr. 0151/19/00376, 0151/20/01344, 0151/21/00241 Valstybinės mokesčių inspekcijos priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Tai reiškia, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūros pradėtos vienu iš Įstatymo 106 straipsnyje nurodytu būdu, todėl jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, kaip tai numato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalis.

Skolininkas savo skundą argumentuoja, kad vykdymo išlaidos nėra priteistos, vykdymo išlaidoms yra suėjęs senaties terminas, esą todėl jų išieškojimas yra neteisėtas. Skolininkas nenurodo teisinio pagrindo, pagrindžiančio šį savo argumentą. Bylą nagrinėjantis teismas pareiškėjo nurodytai faktinei situacijai, privalėdamas surasti ir pritaikyti atitinkamas teisės normas nerado ir nežino šiuo metu galiojančių teisės aktų, pagal kuriuos vykdymo išlaidos galėtų būti išieškomos tik tos, kurios priteistos teismo sprendimu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 611 straipsnio 2 dalis numato, kad vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos šiame Kodekse nustatytais antstolio procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos, ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Vykdymo išlaidų skaičiavimus antstolis išsiunčia skolininkui kartu su procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 611 straipsnio 2 dalis numato, kad nustatęs, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra aiškiai nepagrįstos, teismas gali skirti antstoliui iki trijų šimtų eurų baudą. Šios teisės normos reiškia, kad vykdymo išlaidas apskaičiuoja ir išieško pats antstolis, tam nereikia teismo sprendimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 611 straipsnio 4 dalis numato, kad vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui. Ši teisės norma iš esmės reiškia, kad po to kai vykdomasis dokumentas įvykdomas, dešimt metų gali būti išieškomos tos vykdomosios bylos vykdymo išlaidos. Nagrinėjamu atveju nė vienas iš skolininko skunde minimų septynių vykdomųjų dokumentų nėra įvykdytas ir 10 metų senaties terminas nėra prasidėjęs.

Teismas sutinka su antstolės argumentais, kad nuo 2021-01-01 buvo pakeista Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 19 straipsnio 10 dalis ir nustatyta, kad VSDĮ 20 straipsnyje nurodytais būdais pradėtos laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo procedūros tęsiamos iki sueina jų priverstinio išieškojimo senaties terminas. VSDFV Alytaus skyrius nurodė, jog įvertinę teismų praktiką, kur nurodyta, jog teisės normos nenumato atgalinio taikymo, tai priverstinio išieškojimo procedūros turės būti nutrauktos suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui tik toms skoloms, kurios atsiras po minėto VSDĮ įsigaliojimo, t. y. skoloms, kurios susidarys po 2021-01-01. Teismas netenkina pareiškėjo prašymo panaikinti patvarkymo Nr. S-22-151-216 dėl išieškojimo vykdymo senaties.

Pareiškėjo skundo argumentas, kad vykdymo išlaidų suma neatitinka teisės aktuose numatytų normų, yra per didelės, nėra pagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Antstolė yra nurodžiusi, kad vykdomosiose bylose periodiškai buvo užklausiami bankai apie skolininko vardu atidarytas sąskaitas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba apie skolininko gaunamas draudžiamąsias pajamas, Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą, įregistruotus santuokos sudarymo faktus, užklausta VĮ „Regitra" apie skolininko vardu registruotas transporto priemones, VĮ „Registrų centras" apie skolininko vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, VĮ „Ginklų registras" apie skolininko vardu įregistruotus ginklus, domėtasi Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis apie skolininkui paskirtas ir išmokamas pinigines lėšas. Taip pat buvo atliekami priverstinio vykdymo veiksmai: rengiami procesiniai dokumentai, siunčiami pranešimai skolininkui, areštuojamos skolininko sąskaitos, siunčiami patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų. Tai yra faktiniai veiksmai, kuriuos atliko antstolė ir už kiekvieną iš jų, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytus įkainius, antstolė yra apskaičiavusi vykdymo išlaidų sumas. Skolininko argumentas, kad tie patys veiksmai buvo atliekami ir kitose vykdomosiose bylose nėra konkretus, nes neaišku kokie „tie patys“ veiksmai turimi omeny. Vien tai, kad vienu metu skolininko atžvilgiu yra vykdoma daugiau negu viena vykdomoji byla nereiškia, kad antstolė kiekvienoje iš jų ir tuo pačiu metu neturi teisės atlikti turto ir pajamų paiešką bei už kiekvieną veiksmą skaičiuoti vykdymo išlaidas. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad antstolis turi periodiškai atlikti skolininko turto ir pajamų paiešką, nes to nedarant, antstoliui delsiant, nebūtų užtikrinami išieškotojų interesai. Pažymėtina, kad vykdymo išlaidos yra skolininko neveikimo pasekmė, nes jis geruoju nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų, policijos komisariato nutarimo, jo neribotos civilinės atsakomybės įmonė (duomenys neskelbtini) arba jis pats į valstybės biudžetą nėra sumokėjęs ir nemoka avansinio nekilnojamojo turto, juridinių asmenų pelno mokesčių, nėra sumokėjęs į Valstybinio socialinio draudimo fondą privalomųjų sveikatos draudimo įmokų, socialinio draudimo įmokų, su tuo susijusių delspinigių.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl tos pačios skolos, tų pačių pinigų yra užvestos dvi vykdomosios bylos Nr. 0151/20/01344 ir 0151/21/00241. Teismas, patikrinęs vykdomuosius dokumentus – Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-09-25 ir 2021-02-01 sprendimus, kurių pagrindu yra atliekami vykdymo veiksmai, nustatė, kad 2020-09-25 sprendimu yra išieškomas juridinių asmenų pelno mokestis, prievolės Nr. 112843226, mokėjimo terminas 2019-06-17, išieškotina suma 991 Eur, taip pat su šios prievolės nevykdymu susiję delspinigiai, o 2021-02-01 sprendimu yra išieškomas juridinių asmenų pelno mokestis, prievolės Nr. 123099442, mokėjimo terminas 2020-06-15, išieškotina suma 991 Eur, taip pat su šia prievolės nevykdymu susiję delspinigiai. Kaip matyti, išieškoma suma sutampa – po 991 Eur, tačiau nesutampa mokėjimo terminai, prievoles identifikuojantys numeriai. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad sutampa išieškomos sumos, nesudaro pagrindo išvadai, kad yra išieškoma „sudubliuota“, kaip teigia skolininkas, pinigų suma. Apskritai, jeigu skolininkui, atrodo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai yra neteisėti, jis turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnio 1 dalis numato, kad mokestiniams ginčams šiame Įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą. Įstatymo 152 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas Mokestinių ginčų komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad skundu dėl antstolio veiksmų negali būti išspręstas vykdomojo dokumento – Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimų pagrįstumo klausimas. Antstolė nagrinėjamu atveju vykdo įsiteisėjusius vykdomuosius dokumentus.

Pareiškėjo argumentas, kad antstolė nepateikia jokių įrodymų, jog V. V. (duomenys neskelbtini) neturi jokio turto, o išieškojimas galimas jeigu įmonė neturi turto susijęs su subsidiaria neribotos civilinės atsakomybės įmonės (duomenys neskelbtini) dalyvio fizinio asmens V. V. atsakomybe. Pareiškėjas kelia klausimą, kad turi būti pateikti įrodymai, jog esą išieškojimas iš subsidiaraus skolininko yra pagrįstas ir tarsi iki tol, kol antstolė nepateikė atitinkamų įrodymų, turėtų būti preziumuojama, kad išieškojimas yra neteisėtas. Teismas pažymi, kad priverstinis vykdymas nėra teisminis procesas ir civilinio proceso rungimosi principas tiesiogiai netaikomas, tai reiškia, kad antstolis, prieš atlikdamas vykdymo veiksmus , nerenka tam tikrų „įrodymų“, jų neteikia skolininkui ir panašiai. Nagrinėjamu atveju skolos nei iš pareiškėjo, nei iš jo įmonės nėra išieškotos, tai reiškia, kad tėra pareiškėjo sugalvota hipotetinė situacija, jog tarsi yra įvykęs nepagrįstas išieškojimas iš subsidiaraus skolininko, neatsižvelgus, jog skolininko įmonė turėjo turto. Teismas galėtų spręsti klausimą dėl nepagrįstų vykdymo veiksmų tuo atveju, jeigu skolininkas pateiktų duomenis apie tai, kad tam tikru momentu antstolė, galėdama išieškoti iš skolininko įmonės, jai turint turto ar pinigų, pasirinko išieškoti tiesiogiai iš pinigų ar turto turinčio pačio įmonės dalyvio – fizinio asmens. Šiuo atveju pareiškėjo argumentas yra susijęs su pareiškėjo procesiniu elgesiu, kai jis imituoja jo interesus pažeidžiančią situaciją.

Pareiškėjas byloje yra pridėjęs pažymą ir raštą, kur šie dokumentai esą įrodo, kad jis yra įvykdęs visus įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Socialiniam draudimui ir jokių skolų neturi. Teismas, išanalizavęs Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021-05-04 rašto (b. l. 33) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2021-04-15 pažymos (b. l. 34) turinį, pažymi, kad šie dokumentai yra informacinio pobūdžio, jie nėra tie dokumentai, kuriais nustatomos, keičiamos ar naikinamos prievolės. Dokumentuose yra nurodyta, kad 2021-05-04 ir 2021-04-15 duomenimis fizinis asmuo V. V. įsipareigojimų neturi. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021-05-04 rašte yra išlyga, kad jeigu paaiškėtų kitokių ar papildomų svarbių aplinkybių, VMI pasilieka teisę situaciją įvertinti kitaip. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė mokesčių inspekcija 2022-02-28 teismui pateiktame atsiliepime į skolininko skundą nenurodo, kad ji yra atsisakiusi išieškojimų iš V. V. kaip pagrindinio ar subsidiaraus skolininko, byloje nėra duomenų, kad antstolės Audronės Muzikevičienės vykdomi vykdomieji dokumentai išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai buvo panaikinti ar yra negaliojantys. Todėl teismas sprendžia, kad Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021-05-04 rašte esanti informacija nekeičia išieškojimo situacijos vertinimo ir jos eigos. Rašte, kuriame yra išlyga dėl informacijos tikslumo, esanti informacija, kuri matomai yra neišsami, galėtų būti patikslinta pareiškėjui kreipiantis į VMI bei nurodant, kad turi būti įtraukti duomenys, susiję su vykdomais išieškojimais. Pastebėtina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0151/17/00705 yra vykdomas išieškojimas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą iš V. V. (duomenys neskelbtini), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2021-04-15 pažymoje yra duomenys apie fizinio asmens V. V. įsipareigojimų vykdymą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius atsiliepimo į pareiškėjo skundą teismui nėra pateikęs.

Teismas, nenustatė jokių pagrindų, kuriems esant galėtų būti tenkinamas pareiškėjo V. V. skundas, atitinkamai šį skundą, kaip ir kitus skundus anksčiau teisme nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2YT-2497-547/2021, 2YT-2869-445/2021, 2YT-3440-445/2021, atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais

nutaria:

V. V. 2022-01-19 skundą dėl antstolės Audronės Muzikevičienės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus pateiktas vykdomąsias bylas grąžinti antstolės A.Muzikevičienės kontorai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.