- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- 2S-1603-601/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00257-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-2869-445/2021 pagal pareiškėjo V. V. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. V. 2021 m. balandžio 20 d. pateikė skundą antstolei A. M. dėl jos 2021 m. balandžio 6 d. nurodymo Nr. S-21-151-4754 priverstinai nurašyti pinigines lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0151/21/00241. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė priėmė skundžiamą nurodymą, nors Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) 2021 m. vasario 2 d. atšaukė vykdomąjį dokumentą, o 2021 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą, kad ankstesnis vykdomasis dokumentas neteko galios.
2. Suinteresuotas asmuo antstolė A. M. 2021 m. balandžio 26 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir perdavė jį nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodyta, kad antstolės A. M. kontoroje 2021 m. kovo 8 d. buvo pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-3937 dėl 1 060,00 Eur išieškojimo išieškotojai valstybei. Tą pačią dieną vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, užvesta vykdomoji byla Nr. 0151/21/00241, skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą. 2021 m. kovo 22 d. raginimas paskelbtas AIS sistemoje, o 2021 m. balandžio 6 d. surašytas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas bei apskaičiuotos vykdymo išlaidos. Antstolė pažymėjo, kad ji nėra gavusi iš Valstybinės mokesčių inspekcijos jokio sprendimo pripažinti netekusiu galios 2021 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-3937 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdomojoje byloje Nr. 0151/21/00241. Skolininkas taip pat nepateikė jokio dokumento, įrodančio, kad minėtas sprendimas yra atšauktas ar pakeistas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėjo (skolininko) V. V. skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad V. V. individuali paruošų įmonė „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui yra skolinga 991,00 Eur pelno mokesčio už 2019 metus ir šio mokesčio delspinigių. Siekdama išieškoti susidariusią mokestinę nepriemoką, Valstybinė mokesčių inspekcija 2020 m. lapkričio 4 d. priėmė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-57921 nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų. Kadangi tokiu būdu mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, 2021 m. vasario 1 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-3937 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir perduotas priverstinai vykdyti antstolei. Atsižvelgiant į tai, kad po 2021 m. vasario 1 d. sprendimo priėmimo minėtas 2020 m. lapkričio 4 d. nurodymas tapo nebeaktualus, Valstybinė mokesčių inspekcija 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-11966 pripažino jį netekusiu galios. Būtent apie šį sprendimą skolininkas buvo informuotas 2021 m. balandžio 19 d. pranešimu, kuris pateiktas kartu su skundu. Faktinės aplinkybės rodo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdomasis dokumentas, pagal kurį buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0151/21/00241, yra galiojantis ir vykdytinas, todėl antstolės veiksmai, kurie yra skundžiami šioje byloje, yra teisėti ir pagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas skundžiama 2021 m. liepos 5 d. nutartimi atmetė V. V. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0151/21/00241.
5. Teismas nenustatė jokių pagrindų, kuriems esant, galėtų būti tenkinamas pareiškėjo V. V. skundas. Anot teismo, vykdomojo dokumento padavimas priverstiniam vykdymui ir dėl to atsiradusios vykdymo išlaidos ir kitos teisinės pasekmės atitinka ne tik teisėtumo principą, bet ir yra teisingi skolininko atžvilgiu, kuris, būdamas V. V. individualios paruošų įmonės savininku ir vadovu, delsia savanoriškai mokėti mokesčius valstybei. Teismas pažymėjo, kad neužtenkant neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, išieškojimas pagrįstai buvo nukreiptas į jo dalyvio V. V. turtą. Be to, pareiškėjas nepateikė, o ir teismas pats nesurado jokio įrodymo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. vasario 1 d. sprendimas yra netekęs galios; atitinkamai šis sprendimas yra priimtas vykdyti ir šiuo metu priverstinai vykdomas. Tuo tarpu pareiškėjo argumentai, kad minėtas sprendimas yra pripažintas netekusiu galios, teismo vertinimu, yra nepagrįsti, kadangi 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjas buvo informuotas ne apie 2021 m. vasario 1 d., bet apie 2020 m. lapkričio 4 d. nurodymo panaikinimą. Teismas akcentavo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. balandžio 19 d. sprendimas panaikinti savo pačios 2020 m. lapkričio 4 d. nurodymą yra susijęs ne su išieškojimo atsisakymu ir prievolės skolininko individualiai įmonei mokėti pelno mokestį už 2019 metus ir šio mokesčio delspinigius išnykimu, o su ta aplinkybe, kad 2021 m. vasario 1 d. priėmus sprendimą, 2020 m. lapkričio 4 d. nurodymas, kuriuo Valstybinė mokesčių inspekcija bandė išieškoti mokestinę nepriemoką savarankiškai, jai teisės aktais suteiktomis priemonėmis iš piniginių sąskaitų, o ne iš turto, nesikreipiant į antstolius, tapo nebeaktualus.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantas V. V. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, aiškindamas juridinių asmenų atsakomybę pagal savo prievoles, t. y. pagal išaiškinimą, pateiktą civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2013, jeigu vykdomajame dokumente yra nurodyta išieškoti iš individualios įmonės, išieškojimas iš jos savininko negalimas. Be to, Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2015 yra išaiškinęs, kad nesant pareikšto reikalavimo, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl nuostolių atlyginimo iš savininko. Tuo tarpu byloje nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų perėmęs mokestinę nepriemoką, kaip įmonės savininkas. Juolab, kad byloje yra Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotas dokumentas, kad V. V. įsiskolinimu valstybei neturi.
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
9. Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolė A. M. teisėtai ir pagrįstai 2021 m. balandžio 6 d. priėmė nurodymą Nr. S-21-151-4754 priverstinai nurašyti pinigines lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0151/21/00241. Apeliantas tvirtina, kad išieškojimas nėra galimas iš jo, kaip individualios įmonės savininko, kadangi vykdomajame dokumente yra nurodyta išieškoti iš individualios įmonės, o ne iš jos savininko. Juolab, kad šiuo atveju nėra jokio teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento, kuriuo būtų priteistos įmonės skolos jos savininkui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
11. Pažymėtina, kad CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto; šį sprendimą vykdo antstoliai CPK nustatyta tvarka. Taigi, toks dokumentas yra laikomas vykdomuoju, apibrėžiančiu antstolio veiklos ribas.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė A. M. 2021 m. kovo 8 d. priėmė vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą 2021 m. vasario 1 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-3937. Kaip matyti iš minėto Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo turinio, juo nuspręsta išieškoti į biudžetą iš skolininko V. V., kaip fizinio asmens, 1 060 Eur sumą, t. y. 991 Eur pelno mokestį ir 69 Eur delspinigių. Tai reiškia, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog vykdomajame dokumente yra nurodyta išieškoti iš individualios įmonės, o ne iš jos savininko. Kita vertus, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Taigi, individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas.
13. Sutiktina su apelianto argumentu, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-510-313/2015 yra išaiškinęs, jog toks individualios įmonės ir jos savininko teisinis reglamentavimas nereiškia, kad, individualiai įmonei neturint turto atsakyti pagal jos prievoles ar tokią įmonę likvidavus, jos savininkas savaime, kai nėra teismo sprendimo ar kito vykdytino dokumento priteisti iš savininko jo įmonės skolas, įgyja subsidiariąją prievolę atsakyti už įmonės skolas. Tačiau apelianto minimoje byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamų, o būtent: kasacinio teismo nagrinėtu atveju priverstine tvarka išieškoma skola buvo priteista teismo sprendimu iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, tuo tarpu šiuo atveju išieškoma skola paties išieškotojo sprendimu – yra išduotas vykdytinas dokumentas, kuriame skolininku nurodytas neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkas. Tuo tarpu ginčo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. vasario 1 d. sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-3937 nurodytų duomenų nėra, sprendimas yra įsiteisėjęs.
14. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimus, tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 22 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos valstybės naudai iš apeliantų nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.