Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-10-23 · Civilinė byla Nr. e2A-487-1042/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-06-19Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-10-23Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-23
Bylos Nr.
e2A-487-1042/2023
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07028-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-487-1042/2023 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07028-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-936-841/2023 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 4550,00 Eur arba pripažinti teisę į 4550,00 Eur baudžiamajame teisminiame procese patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. Nr. 429 nutarimu nustatyta tvarka.

2. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu buvo išteisintas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi minėtą nuosprendį paliko nepakeistą. Teigė, kad bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme metu pasikeitė BPK 106 straipsnis, pagal kurį išteisintas asmuo įgijo teisę į procese patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašė ieškinį atmesti.

4. Atsakovė tvirtino, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos iki BPK 106 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo. Atsakovės manymu, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai didelės. Teigė, kad ieškovas nepagrįstai savo reikalavimą grindžia CK 6.271 straipsnio nuostatomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. birželio 19 d. sprendimu tenkino ieškovo A. K. ieškinį. Priteisė ieškovui A. K. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 4550 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas. Sprendė, kad yra pagrindas nagrinėti ieškovo reikalavimą ir priteisti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti baudžiamojoje byloje civilinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama. Pažymėjo, kad ieškovo sumokėtos išlaidos yra realios, nes buvo sumokėtos už iš tikrųjų suteiktas teisines paslaugas pagal tarp ieškovo ir jo atstovo advokato sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantė teigė, kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir pažeidė proceso operatyvumo bei koncentruotumo principus. Ieškovas nepagrįstai savo reikalavimą grindė CK 6.271 straipsnio nuostatomis. Apeliantės vertinimu, Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį. Pažymėjo, kad ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad pati apeliantė skunde teigė, kad ieškovui buvo pagrindas reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo baudžiamajame procese. Apeliantė skunde rėmėsi teismų praktika, kuri nėra aktuali šiuo atveju. Pažymėjo, kad visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

11. Apeliaciniame skunde keliamas išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimas baudžiamajame procese išteisinus asmenį.

12. Prieš tai minėta, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu ieškovas A. K. buvo išteisintas pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 dalis).

13. Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 4550,00 Eur baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turėtas advokato pagalbos išlaidas.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje nėra ginčo dėl to, kad BPK 106 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 30 d.) buvo nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. KT45–A–N3/2021, kuriame pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis teismas išaiškino, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Kai asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas.

16. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas (žr. BPK 106 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2022 m. gegužės 1 d.). Šiuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

17. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis priimtas 2021 m. birželio 3 d., t. y. dar iki BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo (2022 m. gegužės 1 d.), todėl advokato išlaidų atlyginimo klausimas priimant nuosprendį nebuvo sprendžiamas.

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-217-450/2023 išaiškino, kad prieš tai minėta aplinkybė, nėra pagrindas nenagrinėti ieškovo reikalavimo priteisti patirtas advokato išlaidas baudžiamojoje byloje civilinio proceso tvarka, nes baudžiamojoje byloje ieškovas negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo prašyti priteisti tokias jo patirtas išlaidas. Konstatavo, kad CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama. Pažymėjo, kad, įvertinus baudžiamojo persekiojimo rezultatą (ieškovą išteisinus), tokiam asmeniui turi būti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė baudžiamajame procese, realizuodamas teisę ginant savo teises turėti advokatą, nepriklausomai nuo atsakovės Lietuvos Respublikos veiksmų teisėtumo vertinimo.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime (bylos Nr. 33/03) išaiškino, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Bendrosios kompetencijos teismų susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimais (precedentais tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko), anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

20. Iš esmės analogiškoje savo teisine problematika civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. gegužės 2 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2A-834-854/2023) konstatavo, kad ieškovo atžvilgiu nutraukus baudžiamąją bylą, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, nepriklausomai nuo to, kad bylos nutraukimo metu įstatyminiu lygmeniu dar nebuvo įtvirtinta galimybė proceso šaliai į patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą išteisinimo atveju (bylą nutraukus), visgi ieškovas turėjo ir tebeturi teisę į šių išlaidų atlyginimą iš valstybės.

21. Prieš tai minėtos teismų praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (žr. pvz., Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-303-357/2023; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-561-657/2023; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-876-1043/2023; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-676-1043/2023; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-834-854/2023; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1018-854/2023 ir kt.).

22. Be to, EŽTT dar 2020 m. vasario 18 d. sprendime, priimtame byloje Č. ir R. prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), konstatavo, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.

23. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad šiuo metu teismų praktika formuojama ta linkme, kad asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai.

24. Nors apeliantė skunde teigia, kad išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra per didelės, teismas nesutinka su šiais apeliantės teiginiais. Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovo patirtos advokato pagalbos išlaidos atitiko realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Pati apeliantė skunde nurodė, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo skirti 24 teismo posėdžiai. Bylos duomenimis, advokatas ruošė procesinius dokumentus bei atstovavo ieškovo (nuteistojo) interesams keliuose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, taip pat atstovavo ir kasaciniame teisme. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintas Rekomendacijas vien apeliacinio skundo paruošimo su advokato pagalba išlaidos skundo pateikimo metu (2021 m. kovo 17 d.) galėjo siekti apie 3000 Eur, o viena atstovavimo teisme valanda apie 140 Eur. Be to, teisėjų kolegija, įvertindama A. K. apeliacinio skundo turinį ir aplinkybes, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi A. K. apeliacinį skundą, 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu jį tenkino ir panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. nuteisimo pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį, negali sutikti su apeliantės skundo teiginiais, jog ieškovo gynėjo darbo sąnaudos buvo nedidelės. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo turėtų advokato pagalbos išlaidų dydis atitiko jam suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą ir Rekomendacijas, todėl jis nelaikytinas neproporcingu.

25. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

26. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

27. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovės priteistinos 423,50 Eur advokato pagalbos išlaidos, ieškovo turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (juridinio asmens kodas 288603320) 423,50 Eur (keturių šimtų dvidešimt trijų eurų, 50 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėAleksandras RusakasIrena Stasiūnienė