- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-676-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07405-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros
- Ieškovas
- L. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-655-962/2023 pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. G. (toliau – ieškovas) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros (toliau – atsakovė), 4 625 Eur turtinę žalą ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-175-1127/2021 jis, kaip uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,D. T.” direktorius ir akcininkas, buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, o UAB ,,D. T.” direktoriaus pavaduotoja R. G. buvo kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. priėmė nuosprendį, kuriuo nusprendė išteisinti ieškovą ir R. G., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nagrinėtoje baudžiamojoje byloje ieškovas iš viso patyrė 4 625,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnį. Prokuroras kaltinimą grindė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. specialistės išvada dėl UAB „D. T.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-9-3722. Specialistė šią išvadą parengė remdamasi FNTT Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. S. 2018 m. gruodžio 18 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl pokalbių turinio analizės“. Vyriausiasis tyrėjas E. S. minėtą tarnybinį pranešimą surašė nurašydamas savo teiginius, suformuluotus 2018 m. gegužės 4 d. protokole, kuris buvo parengtas remiantis tik liudytojo E. G. telefoninių pokalbių suvestine. Byloje nebuvo tikslių dokumentais, inventorizacijomis pagrįstų įrodymų, kad UAB „D. T.“ vykdė neapskaitomą gamybą, prekybą, turėjo neapskaitomų lėšų. Ikiteisminis tyrimas nebuvo vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnio reikalavimų imtis visų įstatymų nustatytų priemonių, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Tai, kad 2018 m. gruodžio 18 d. tarnybinis pranešimas visiškai nebuvo pagrįstas rašytiniais dokumentiniais duomenimis, faktinėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu specialistės išvadoje apskaičiuotas nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis, patvirtina ir Kauno apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados. Ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su teisine pagalba, vertintinos kaip ieškovo tiesioginiai nuostoliai dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro veiksmų. Tarp neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro veiksmų ir patirtos ieškovo žalos yra priežastinis ryšys.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, jog ieškovas neįrodė nė vienos iš sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veiką ir ją galimai padariusį asmenį gali būti daromos tik preliminarios išvados, formuluojamos kaip prognozės apie galimybę, kad toks asmuo teismo gali būti pripažintas kaltu. Ikiteisminio tyrimo stadijoje ieškovo kaltės klausimas nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas. Vien faktas, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ar priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis, savaime nereiškia ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų neteisėtumo ir tai jokiu būdu nesuponuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų neteisėtumo. Remiantis susiklosčiusia teismų praktika, nesant veiksmų neteisėtumo, negalima patenkinti reikalavimų dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės, o taip pat ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovui pateikti kaltinimai buvo grindžiami oficialia, tos srities specialių žinių turinčio ir teisėsaugos instituciją atstovaujančio asmens, išvada. Ieškovo teiginys, kad UAB ,,D. T.“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nebuvo nustatyti kompetentingų įstaigų patikrinimo ir pan. yra visiškai nepagrįsti, nemotyvuoti ir nepakankami tokių veiksmų pripažinimui neteisėtais. Vien ieškovo manymas, kad tokie veiksmai yra neteisėti, nesudaro faktinio pagrindo jų pripažinimui neteisėtais. Ieškovo reikalavimas dėl žyminio mokesčio priteisimo yra perteklinis, kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui L. G. iš atsakovės 4 625 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovui 104 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
5. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje ieškovas iš viso patyrė 4 625 Eur (100 Eur + 1 000 Eur + 500 Eur + 3 025 Eur) išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovės kaip turtinę žalą. Ieškovo atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis yra priimtas 2021 m. spalio 28 d., įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 18 d., t. y. iki BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo (2022 m. gegužės 1 d.), todėl advokato išlaidų atlyginimo klausimas priimant nuosprendį nebuvo sprendžiamas. Konstitucinis teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu nustatė prieštaravimą Konstitucijai, tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimą, kuris šios nutarties priėmimo dieną jau yra išspręstas pakeitus BPK 106 straipsnį, pagal kurį advokato išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, nesiejant su civilinės atsakomybės visų sąlygų nustatymu. Tačiau CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama.
6. Teismas nurodė, jog kai baudžiamasis persekiojimas nutraukiamas asmenį reabilituojančiu pagrindu, bei įvertinus baudžiamojo persekiojimo rezultatą, tokiam asmeniui turi būti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė realizuodamas teisę ginant savo teises turėti advokatą nepriklausomai nuo atsakovo veiksmų teisėtumo vertinimo. Teismas atsižvelgdamas į šiuo metu nustatytą BPK 106 straipsnio 3 dalyje teisinį reguliavimą, kuriame tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, siekiant koncentruotai ir racionaliai išspręsti šalių ginčą, laikė, jog yra pagrindas priteisti ieškovui jo turėtas advokato (advokato padėjėjo) išlaidas baudžiamojoje byloje, kurios sudaro 1 600 Eur.
7. Teismas nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas advokatui R. M. už konsultacinės išvados parengimą, kuria priimdamas išteisinamąjį nuosprendį rėmėsi Kauno apylinkės teismas, sumokėjo 3 025,00 Eur sumą. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių šių išlaidų dydžio pagrįstumą, todėl įvertinęs tiek duomenis apie ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo eigą, tiek rezultatus, šias bylinėjimosi išlaidas taip pat priteisė iš atsakovės ieškovo naudai.
8. Teismas atsižvelgęs į CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą grąžino ieškovui 104 Eur žyminį mokestį. Teismas nurodė, jog ieškovo patirtos 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, detalizuotos, neviršija rekomendacinio dydžio, atitinka sąžiningumo principą bei advokato lūkesčius dėl teisės į tinkamą atlyginimą, todėl jas laikė pagrįstomis ir priteisė iš bylą pralaimėjusios atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Ieškovo atžvilgiu procesiniams veiksmams atlikti ir sprendimams priimti faktinių duomenų pilnai pakako. Tai, kad sprendimams priimti nebuvo taikomi tokie aukšti įrodymų pakankamumo kriterijai kaip priiminėjant apkaltinamąjį nuosprendį, nelaikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes nei BPK, nei baudžiamojo proceso teisės doktrina, tokios pareigos ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui nenumato. Jei tokie reikalavimai būtų keliami ikiteisminio tyrimo stadijoje bei atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, būtų paneigta teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė bei visa baudžiamojo proceso struktūros esmė.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Ieškovas neįrodė visų privalomų sąlygų deliktinei valstybės atsakomybei kilti bei įrodymais nepagrindė patirtų neigiamų pasekmių. Teismas nepagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes teisėsaugos institucijų veiksmai buvo atlikti teisėtai, o būtent, neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmas ieškovas ir grindžia savo reikalavimus atlyginti turtinė žalą (nuostolius).
9.3. Teismas iš esmės nedetalizavo (tik konstatavo faktą), kokios konkrečiai gynybos paslaugos buvo suteiktos. Teismas netyrė ir nevertino bylos faktinių aplinkybių dėl advokato darbo apimties baudžiamojo persekiojimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, neanalizavo ar tokia suma, gynėjo paslaugoms apmokėti, yra pagrįsta ir atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) numatytus maksimalius advokato paslaugų apmokėjimo dydžius.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas L. G. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai / neveikimas pasireiškė tuo, kad UAB ,,D. T.“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nebuvo nustatyti kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog šiuo atveju neva nėra jokių valstybės pareigūnų veiksmų / neveikimo neteisėtumo (kaip civilinės atsakomybės sąlygos), yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.
10.2. Už suteiktą teisinę konsultaciją advokato padėjėjui V. S. ieškovas sumokėjo 100,00 Eur (suteiktų paslaugų darbo sąnaudos – 1 val.). Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ir yra pagrįsta.
Šalies argumentai
10.3. Apeliantės skunde nurodomos aplinkybės yra laikytinos atsakovės samprotavimais, kurie nėra pagrįsti įrodymais. Apeliantė tik išreiškia savo nepasitenkinimą jai nepalankiu teismo sprendimu, tačiau nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ir / ar netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo, bei taikymo priimant skundžiamą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl turtinės žalos (baudžiamojoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų) atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-175-1127/2021, kurioje ieškovas, UAB ,,D. T.” direktorius ir akcininkas L. G., buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 28 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-175-1127/2021, kuriuo išteisino ieškovą L. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byloje kilo ginčas dėl 4 625 Eur turtinės žalos (baudžiamojoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų), kurią ieškovas kildina iš neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų, o būtent iš to, kad: 1) UAB ,,D. T.“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nebuvo nustatyti kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu; 2) prokuroras nenustatė ir nepagrindė įrodymais, kokius tyčinius veiksmus, realizuodami nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atliko ieškovas, UAB ,,D. T.“ vadovas ir akcininkas, ir UAB ,,D. T.“ direktoriaus pavaduotoja, bei kaip jų veikloje pasireiškė subjektyvieji ir objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai; 3) prokuroras kaltinimą iš esmės grindė tik vieninteliu byloje esančiu rašytiniu įrodymu – E. G. telefoninių pokalbių suvestine, iš kurios buvo bandoma daryti spėjamas prielaidas apie nusikaltimo padarymą; 4) baudžiamojoje byloje turėjo būti nustatyta, ar ūkinės operacijos, kurių nuslėpimu kaltinamas ieškovas ir UAB ,,D. T.“ direktoriaus pavaduotoja, apskritai įvyko; 5) taip pat prokuroras negalėjo apsiriboti bendro pobūdžio samprotavimais dėl kiaulienos svorių, o privalėjo pateikti ir išanalizuoti konkrečius bylos duomenis, kurie atitiktų įstatymuose nurodytus įrodymams keliamus reikalavimus. Ieškovas savo reikalavimą grindė CK 6.272 straipsnio 1 dalimi ir Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kai baudžiamasis persekiojimas nutraukiamas asmenį reabilituojančiu pagrindu, bei įvertinus baudžiamojo persekiojimo rezultatą, tokiam asmeniui turi būti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė realizuodamas teisę ginant savo teises turėti advokatą nepriklausomai nuo atsakovo veiksmų teisėtumo vertinimo ir priteisė iš atsakovės ieškovui baudžiamojoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Su šiuo sprendimu nesutinka atsakovė. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas trimis argumentų grupėmis: 1) nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro neteisėti veiksmai; 2) ieškovas nepagrindė patirtų neigiamų pasekmių; 3) teismas nevertino avokado padėjėjo pagalbai apmokėti patirtų išlaidų dydžio pagrįstumo ir nepagrįstai priteisė išlaidas, sumokėtas už konsultacinę išvadą.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovei Lietuvos Respublikai civilinio proceso tvarka pareiškė reikalavimą atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuria jis laiko baudžiamajame procese jo patirtas 4 625 Eur dydžio išlaidas už teisinę gynybą. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas ir vykdytas nepagrįstai, byla be pagrindo perduota teismui. Ieškovas, nesutikdamas su jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis ir siekdamas įrodyti savo nekaltumą baudžiamajame procese turėjo samdytis advokato padėjėją, dėl ko patyrė teisinės pagalbos išlaidas.
19. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog ieškovui negalėjo būti priteista turtinė žala, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek prokuroro veiksmai buvo teisėti, o nesant neteisėtų veiksmų – kaip deliktinės atsakomybės sąlygos, išlaidos už teisinę gynybą negalėjo būti priteistos.
20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45–A–N3/2021 pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Kai asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas.
21. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojančios BPK 106 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
22. Nagrinėjamu atveju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, padarymo ieškovas buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendis baudžiamojoje byloje priimtas dar iki BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo (2022 m. gegužės 1 d.), advokato išlaidų atlyginimo klausimas priimant nuosprendį teisme nebuvo sprendžiamas. Visgi ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nereiškia, kad nėra pagrindo nagrinėti ieškovo reikalavimo priteisti patirtas advokato išlaidas baudžiamojoje byloje civilinio proceso tvarka, kadangi baudžiamojoje byloje ieškovas negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo prašyti priteisti tokias jo patirtas išlaidas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimą, priimtą byloje Č. ir R. prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), kuriame konstatuota, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Be to, kaip jau minėta, Konstitucinis Teismas, taip pat ir nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu, 2021 m. kovo 19 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai.
23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovą išteisinus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nepriklausomai nuo to, kad tuo metu įstatyminiu lygmeniu dar nebuvo įtvirtinta galimybė proceso šaliai į patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą išteisinimo atveju, visgi ieškovas turėjo ir tebeturi teisę į šių išlaidų atlyginimą iš valstybės. Tokia išvada darytina dėl jau anksčiau paminėtų EŽTT, Konstitucinio Teismo išaiškinimų dėl tokioje situacijoje taikytinų bendrųjų teisės principų, teisinio reguliavimo spragų užpildymo, siekiant asmeniui užtikrinti tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą.
24. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama. Kartu pažymėtina tai, kad remiantis galiojančio BPK 106 straipsnio 3 dalimi, advokato išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, nesiejant jų su civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų nustatymu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti kitaip nei, kad įvertinus į šiuo metu BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuriame tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, pripažinti, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas priteisti ieškovui jo turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, nesiejant šių išlaidų priteisimo nei su valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, nei su BPK 106 straipsnio 3 dalies normos galiojimu laike. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-217-450/2023, 84 punktas). Dėl šios priežasties apeliantės argumentai, jog turtinė žala negalėjo būti atlyginta nenustačius neteisėtų pareigūnų/prokuroro veiksmų atmetami kaip nepagrįsti.
25. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog baudžiamasis persekiojimas sukelia nepatogumų ir sukrėtimų, tačiau ieškovas nepagrindė patirtų neigiamų pasekmių, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nereiškė reikalavimo dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo dėl ko neturėjo procesinės pareigos pagrįsti apeliantės nurodomas neigiamas pasekmes (CK 6.250 straipsnis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal byloje pareikšto reikalavimo pagrindą ieškovui teko procesinė pareiga pagrįsti jo nurodomas patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys jo turėtas išlaidas, dėl ko teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovas šią procesinę pareigą įvykdė, be to ir pati apeliantė neginčija, jog į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, tik kelia klausimą dėl jų dydžio pagrįstumo.
26. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniui prieštarauja apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nevertino avokado padėjėjo pagalbai apmokėti patirtų išlaidų dydžio pagrįstumo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 8-13, 19 punktuose analizavo prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą, atliko skaičiavimus bei vertino ar prašomos atlyginti išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog Rekomendacijose numatoma, kad teisinės konsultacijos, susipažinimas su bylos medžiaga ir pan. apima procesinio dokumento rengimą ir atskirai nėra priteisiamos. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikytinas 0,1 koeficientas. Nagrinėjamu atveju advokato padėjėjui buvo sumokėta už kliento interesų gynimą teisiamuosiuose posėdžiuose, už advokato padėjėjo pasiruošimą teisiamiesiems posėdžiams bei konsultacijas. Suteiktų paslaugų pobūdis, apimtis bei įkainiai atitinka Rekomendacijose nustatytus priteistinus užmokesčio dydžius. Apeliantė laikosi pozicijos, kad ieškovas nepagrįstai kaip turtinę žalą prašo priteisti išlaidas patirtas advokatų kontoros ,,Konsus“ specialisto išvadai gauti, kadangi BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės pozicijai. Pagal BPK 104 straipsnio 1 dalį išlaidos skirtos apmokėti specialisto išvados rengimą / dalyvavimą procese priskirtinos prie proceso išlaidų. BPK 105 straipsnio 5 dalis, reglamentuojanti proceso išlaidų apmokėjimą kai kaltinamasis išteisinamas, numato, kad tokiu atveju proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kauno apylinkės teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį rėmėsi ieškovo pateikta konsultacine išvada. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo patirtos išlaidos konsultacinės išvados parengimui negalėjo būti laikomos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme.
27. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis ir tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, atsakė į esminius, ginčo išsprendimui reikšmingus ieškinio bei atsiliepimo į juos argumentus, savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas.
28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar procesinės teisės normas ar nukrypo nuo teismų praktikos. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino įrodymus bei taikė teisės normas bei Konstitucinio teismo nutarimus, EŽTT praktiką. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.