- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- e2A-876-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13632-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Anita Sereikienė, Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Šliumpienės,
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-301-547/2023 pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos kariuomenės, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovas) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos kariuomenės, (toliau – atsakovė) 9 019,16 Eur turtinės žalos atlyginimą už advokato atstovavimą baudžiamojoje byloje ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos kariuomenės Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos Kauno ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovui 2020 m. rugpjūčio 4 d. buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (duomenys neskelbtini), padarymu. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-95-917/2021, Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 21 d. priėmė nuosprendį, kuriuo kaltinamąjį (duomenys neskelbtini) pripažino kaltu pagal BK (duomenys neskelbtini)dėl dviejų epizodų. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 28 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo ieškovą pagal BK (duomenys neskelbtini) (abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu) išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2022 m. birželio 14 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį ieškovo byloje ir atmetė Kauno apygardos prokuratūros kasacinį skundą. Kauno apylinkės teismo nuosprendis nulėmė tai, jog ieškovas toliau privalėjo aktyviai gintis, skųsti apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl tariamų etikos pažeidimų, Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu panaikino ieškovui skirtą drausminę nuobaudą. Todėl valstybę atstovaujančios institucijos neturėjo jokio teisinio pagrindo pareikšti ieškovui įtarimus, kaltinimus bei nuteisti ieškovą dėl nusikalstamų veikų padarymo. Įtarimų, kaltinamojo akto surašymas ir pateikimas pirmosios instancijos teismui, kasacinio skundo paruošimas ir pateikimas LAT, pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, dėl ko valstybei kyla atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį. Dėl neteisėtų atsakovės institucijų veiksmų kilusią turtinę žalą, dėl advokato dalyvavimo visame baudžiamojo persekiojimo procese, vertina 9 019,16 Eur suma.
Atsiliepimas
3. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti ieškovo ieškinį. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad jog ieškovas nepagrindė nei vienos būtinos sąlygos valstybės atsakomybei atsirasti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Prokuroras, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo padarytu aplinkybių vertinimu, skundė nuosprendį kasacine tvarka, todėl nelaikytina neteisėtu prokuroro veiksmu, nes teisė į apeliaciją bei kasaciją yra visuotinai pripažinta kiekvienam procese dalyvaujančiam asmeniui. Nusikalstama veika negali būti atskleista neatliekant baudžiamojo proceso kodekse aprašytų procesinių veiksmų, netaikant procesinių prievartos priemonių. Svarbu, kad atliekant tokius veiksmus būtų laikomasi BPK nustatytų taisyklių, priimti sprendimai būtų pagrįsti, o ieškovas nenurodo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, teikiant kasacinį skundą būtų padaryti procesiniai įstatymo pažeidimai. Ieškovas galėjo pasinaudoti savo teise prisiteisti bylinėjimosi išlaidas baudžiamajame procese, tačiau šia teise nesinaudojo.
4. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad teisėtai vykdyta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veikla nesudaro valstybės civilinės atsakomybės pagrindo net ir dėl proceso, kurio rezultatas buvo ieškovo išteisinimas, jeigu ji atitiko teisės aktų reikalavimus. Tokiu būdu byloje esantys įrodymai nepagrindžia, kad teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui teisminiame procese. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendyje ir LAT 2022 m. birželio 14 d. nutartyje konstatuota, kad ieškovo elgesys neetiškas. Ieškovas, būdamas kvalifikuotu mediku, turėjo suprasti, kad jo atlikti veiksmai (asmeninio pobūdžio klausimų G. Z. uždavinėjimas medicininės apžiūros metu) yra netinkami, o tai sąlygoja atitinkamas pasekmes. Ieškovas dėl savo didelio neatsargumo sudarė prielaidas žalai kilti, dėl ko ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (pagal nukentėjusios G. Z. pareiškimą). Ieškovas savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie pasekmių, kurių pasėkoje buvo iškelta baudžiamoji byla ir tolimesni teisminiai veiksmai. Ieškovo pateiktas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimas, negali būti laikytinas prejudiciniu faktu šioje byloje, nes administracinės ir baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalykai yra skirtingi. Ieškovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Ieškovas išlaidų atlyginimo nei viename teisme neprašė, nors tokias procesines galimybes turėjo.
5. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos kariuomenės, su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime ir triplike nurodė, jog ieškovo pozicija, kad jo padarytas etikos pažeidimas ir už jį skirta drausminė nuobauda yra visiškai išeliminuoti administracinėje byloje administraciniame procese 3-62-3-01115-2020-6 pirmosios instancijos teismo yra nepagrįsta, nes aptartame procese bylos nagrinėjamas šiuo metu dar nebaigtas ir tęsiamas apeliacine tvarka. Pats ieškovas savo neteisėtais veiksmais, pažeidžiant medicininę etiką, sudarė pagrįstas prielaidas Lietuvos kariuomenės Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos pareigūnui jo elgesį vertinti kaip kriminalizuojantį. Prokuroras jokių Lietuvos kariuomenės Karo policijos pareigūno veiksmuose procedūrinių pažeidimų neįžvelgė, kaip ir baudžiamąją bylą teisme nagrinėjantys teismai. Pats ieškovas taip pat nenurodo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Lietuvos kariuomenės Karo policijoje būtų padaryti procesiniai įstatymo pažeidimai. Ieškovas nepagrindžia būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei atsirasti. Ieškovas turėjo visas galimybes pasinaudoti savo teise prisiteisti bylinėjimosi išlaidas baudžiamajame procese, ir šios galimybės niekaip nebuvo apribotos ar suvaržytos, tačiau neprašė teismo baudžiamajame procese spręsti klausimo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, o dabar bando išlaidų klausimą išspręsti visiškai nepagrįstai inicijuodamas civilinį procesą prieš Lietuvos valstybę. Ieškovas procesiniais dokumentais nepagrindžia turtinės žalos ryšio su jo atžvilgiu vykdytu baudžiamuoju procesu, nesusieja su konkrečiais galimai neteisėtais pareigūnų veiksmais, o neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės 5 531,45 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 567,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, jog pats ikiteisminio tyrimo pradėjimas nesukėlė ieškovui teisinių padarinių. Teisinius padarinius, t. y. žalą, sukėlė kai buvo pareikštas įtarimas ieškovui ir vėlesni veiksmai: bylą perdavus teismui, pirmosios instancijos priimtas apkaltinamasis nuosprendis bei veiksmai, kurių jis turėjo imtis po apkaltinamojo nuosprendžio.
8. Teismas nurodė, jog byloje nėra patikimų įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai informaciją apie inkriminuojamus veiksmus surinko neišsamiai ar ne apie visas reikšmingas aplinkybes, ar kad teismui buvo perduota ne visa surinkta bylai reikšminga informacija, o darant sprendimus dėl įtarimų pareiškimo ir perdavimo asmenį teisti, ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų išvados buvo paremtos neteisėtai gautais faktais, nepagrįstais duomenimis, abstrakčia, su nagrinėjamais įvykiais menkai susijusia informacija ar kitokiais duomenimis, kurie tikėtinai teismo būtų nepripažinti įrodymais arba jų visuma galutinai būtų įvertinta kaip nepakankama.
9. Teismas nurodė, jog apeliacinės ir kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad sutiktina, kad šis išteisintojo elgesys (filmavimas M. E. apžiūros metu), kaip ir jo atlikti veiksmai nukentėjusiosios G. Z. atžvilgiu (asmeninio pobūdžio klausimų uždavinėjimas medicininės apžiūros metu) yra netinkamas ir neetiškas, tačiau nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių visų ieškovo inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo sudėties (dvi veikos) požymių buvimą, negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Todėl teismas darė išvadą, kad byloje esantys įrodymai, vertinant ieškovo veiksmus, nėra vienareikšmiai ir gali būti skirtingai interpretuojami. Ši aplinkybė patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys galėjo būti skirtingai interpretuojami tiek prokuroro, tiek teismo.
10. Teismas nurodė, jog byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą išvadai, jog kaltinamasis aktas dėl galimai ieškovo padarytos nusikalstamos veikos buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (CPK 185 straipsnis), todėl ta aplinkybė, kad ieškovas apeliacinės instancijos teismo buvo išteisintas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai buvo neteisėti vien dėl to, kad procesas pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąją tvarka.
11. Teismas ištyręs į bylą pateiktus baudžiamosios bylos dokumentus ir civilinės bylos medžiagą, įvertinęs ieškovo išteisinimo pagrindą sudarančiais aplinkybes, darė išvadą, kad ieškovas buvo nuteistas dėl baudžiamąją bylą nagrinėjusio apylinkės teismo įrodymų vertinimo klaidų, baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo. Šios aplinkybės buvo konstatuotos baudžiamojoje byloje aukštesnėse instancijose priimtuose procesiniuose dokumentuose – LAT 2022 m. birželio 14 d. nutartyje (21 punktas) bei Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. išteisinamajame nuosprendyje (45 punktas). Išnagrinėjus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovas buvo išteisintas kaip asmuo, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl to teismas pripažino ieškovo teisė į tą žalos atlyginimo dalį, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su pirmosios instancijos teismo neteisėtais veiksmais.
12. Teismas nurodė, jog ieškovo atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas po Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo (2021 m. spalio 28 d.), kai dar nebuvo pakeista (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato išlaidų atlyginimą, redakcija. Konstituciniam Teismui 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pakeitus teisinę doktriną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu, tokia situacija nedraudžia šio klausimo spręsti ir civiline tvarka.
13. Teismas įvertinęs visus pateiktus įrodymus dėl ieškovo patirtų išlaidų samdant advokatą byloje, darė išvadą, kad ne visos nurodytos išlaidos priteistinos ieškovui. Teismas advokato konsultacijos išvadas nuo prašomų 907,50 Eur sumažino iki 453,75 Eur sumos, atsižvelgęs į tai, jog dokumentuose, kur nurodoma už kokias suteiktas paslaugas buvo paskaičiuotas mokestis, nėra detalizuota konsultacijos turinys, be to teismas darė išvadą, kad šios išlaidos yra labai didelės. Teismas taip pat pašalino iš prašomo priteisti žalos atlyginimo nurodytas išlaidas: vykimas į teismą atsiimti dokumentų 36,30 Eur; prašymo teisėjų etikos ir drausmės komisijai parengimas 36,30 Eur; teisėjo nušalinimo pareiškimas 145,20 Eur; vykimas atsiimti garso įrašų 36,30 Eur; skundo (prašymo) kreiptis teismo pirmininkui į teisėjų etikos ir drausmės komisiją parengimas 254,10 Eur. Sumažino prašomą priteisti susipažinimo su ketvirtuoju tomu nurodytą sumą iki 84,7 Eur (įskaičius PVM), bei sprendė, kad pagrįstų ir būtinų išlaidų dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, priteistina suma lieka 3 744,95 Eur.
14. Teismas pripažino, kad apeliacinio skundo parengimo ir (1 452 Eur) ir advokato dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, bei susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais ir dėl jų ieškovo patirtais nuostoliais. Tačiau įvertinęs tai, kad ieškovo atstovas pirmosios instancijos teisme dalyvavo visą procesą, jam buvo gerai žinomos bylos aplinkybės, jau pirmos instancijos teisme buvo rengta daug procesinių dokumentų, sumažino ieškovo atstovo pasirengimo teismo posėdžiui ir baigiamosios kalbos raštu teismui parengimą išlaidas iki 145,20 Eur, dalyvavimą teismo posėdyje 0,30 val. Kauno apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 108,9 Eur; baigiamosios kalbos raštu papildymą iki 72,60 Eur, už apeliacinio skundo parengimą iki 1 000 Eur ir už apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas advokatui ieškovui priteisė 1 786,50 Eur.
15. Teismas darė išvadą, kad ieškovui nepriteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme: atsiliepimo į kasacinį skundą parengimas 871,20 Eur, konsultacija 112,93 Eur, konsultacija ir dalyvavimas teismo posėdyje 169,40 Eur, kelionė į Vilnių 225,87 Eur (kuras 30,0 Eur), baigiamosios kalbos rengimas 169,40 Eur), kadangi tai nebuvo būtinos ir privalomos išlaidos.
16. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo ieškinys buvo tenkintas 61 procentu, todėl patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, priteisė ieškovui 1 567,23 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismo argumentas, kad teismo veiksmų neteisėtumą įrodo vien tik išteisinamojo nuosprendžio priėmimas, nėra pagrįstas, nes siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, o to padaryta nebuvo. Nei Kauno apygardos teismo nuosprendyje, nei LAT nutartyje, nebuvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus ar kitus BPK pažeidimus, dėl kurių būtų suvaržytos ieškovo teisės, ar kurie būtų sutrukdę išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Vien tai, jog žemesnės instancijos teismas kitaip įvertino įrodymus ir dėl to padarė kitokias išvadas, priėmė kitokį sprendimą, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.
17.2. Teismas neatliko išsamaus ieškovo veiksmų vertinimo, pagal civilinio proceso taisykles, civilinių teisės normų (CK 6.282 straipsnio) aspektu, t. y. nepasisakė dėl galimybės taikyti CK 6.282 straipsnį. Klausimas dėl ieškovo veiksmų, galinčių turėti reikšmės nustatant atlygintinos žalos dydį, atsakovės buvo keliamas nuo pat proceso pradžios, nurodant konkrečius ieškovo veiksmus, kurie vertintini kaip neatsargus elgesys, tačiau teismas tokių ieškovo veiksmų, ir su tuo susijusių įrodymų, netyrė ir nevertino. Kauno apygardos teismo nuosprendžio (28-29 p.) ir LAT nutarties (28 p.) konstatuota, kad ieškovo elgesys buvo neetiškas, šios faktinės aplinkybės nuginčytos nebuvo, todėl ieškovas savo neatsargiais veiksmais prisidėjo prie pasekmių, dėl kurių buvo iškelta baudžiamoji byla ir vykdomi tolimesni procesiniai teisminiai veiksmai.
17.3. Ieškovo elgesys turėjo būti vertinamas taikant valstybės pareigūnų elgesiui nustatytą standartą, nes veiksmai, tapę ikiteisminio tyrimo objektu, atlikti vykdant darbines pareigas. Pats ieškovo elgesys sudarė prielaidas nukentėjusių asmenų veiksmams, ginant savo teises, kreiptis į valdžios institucijas (policiją), tai savo ruožtu lėmė baudžiamosios bylos iškėlimą, o vėliau ir teisminius procesus, kurie dėl teismų skirtingo įrodymų vertinimo, lėmė ieškovo išteisinimą.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti visas papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad sprendimas nebuvo pakankamai motyvuotas. Teismas net nurodė aiškias nuorodas, į aukštesnės kompetencijos teismų, nagrinėjusių ieškovo baudžiamąją bylą, pateiktus vertinimus, kurie aiškiai parodė pirmosios instancijos teismo klaidas, bei neteisėtus veiksmus padariusius žalą ieškovui. Pirmosios instancijos teismas vadovaujantis vien tik subjektyviu ir emociniu vertinimu priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu, kurį reikėjo ieškovui skųsti, o apeliacinės instancijos teismui naikinti. Aplinkybę jog pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas buvo ne tik jog neteisėtas, tačiau netgi neetiškas rodo, panaikinto apkaltinamojo teismo nuosprendžio motyvai.
18.2. Teismas sprendime konstatavo, kaip neteisėtą ieškovo nuteisimą CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme. Ieškovas įsitikinęs, kad šios nuostatos buvo pažeistos vieninteliam pirmosios instancijos teismui baudžiamojoje byloje vertinant jo veiksmus kaip nusikalstamus ir nuteisiant už dviejų nusikalstamų veikų padarymą. Atsakovės atstovė nepagrįstai klaidina teismą, bandydama sieti tariamus ieškovo etikos pažeidimus, kaip pateisinimą fakto, jog jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu priimant jo atžvilgiu nepagrįstą apkaltinamąjį teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje. Regionų apygardos administracinis teismas panaikino Lietuvos kariuomenės skirtą drausminę nuobaudą ieškovui, o tai, kad Lietuvos kariuomenės apeliacinis skundas iki šiol nėra išnagrinėtas apeliacine tvarka, jokios įtakos ieškovo ieškinio nagrinėjimui neturi. Dėl atsakovės veiksmų atliekant ieškovo baudžiamąjį persekiojimą, o ne drausminės nuobaudos paskyrimo, yra reiškiamas šis civilinis ieškinys. Tai, kad apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai pasisakė dėl neetiško elgesio, neturi nieko bendro su civilinėje byloje nagrinėjamu ieškovo civiliniu ieškiniu.
18.3. Atsakovės atstovės pozicija yra nenuosekli, nes nors ir prašoma visiškai atmesti civilinį ieškinį, tačiau tuo pačiu prašoma mažinti ieškovo turtinę žalą. Nesutinka, kad ieškovo veiksmai yra susiję netiesioginiu priežastiniu ryšiu su prašoma atlyginti turtine žala. Ieškovo turtinė žala kildinamos būtent iš teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje suteikimo. Ieškovas niekada šioje byloje nekėlė reikalavimo atlyginti turtinę žalą, kildinamą iš išlaidų už teisinę pagalbą nagrinėjant kitokio pobūdžio tariamus ieškovo pažeidimus.
18.4. BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostata dėl išteisintajam priteistinų išlaidų už advokato pagalbą atsirado tik 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojus BPK pataisai. Taigi, „de jure“ iki 2022 m. gegužės 1 d. nebuvo pagrindo baudžiamojoje byloje reikalauti atlyginti advokato išlaidas kaltinamajam, kuris siekia būti išteisintas.
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai
19.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas buvo nuteistas dėl baudžiamąją bylą nagrinėjusio apylinkės teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų, baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo, ir laikė tai neteisėtais teismo veiksmais, sudarančiais pagrindą žalos atlyginimui. Teismas nevertino ir nepasisakė, ar neteisėti ieškovo veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su jo prašoma atlyginti turtine žala, ar turėjo įtakos žalos atsiradimui, nesprendė dėl CK 6.282 straipsnio nuostatų taikymo, nors šiuo atveju atsakovo pozicija buvo tuo grindžiama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl turtinės žalos (baudžiamojoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų) atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. 2020 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos kariuomenės Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos Kauno ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo pagal BK 152 straipsnio 1 dalį. 2020 m. rugpjūčio 27 d. kaltinamasis aktas ir byla dėl šios nusikalstamos veikos perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) 2 epizodai) ir jam paskyrė subendrintą 60 MGL dydžio, t. y. 3000 Eur baudą. 2021 m. spalio 28 d. Kauno apygardos teismas nuteistojo apeliacinį skundą tenkino ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį: (duomenys neskelbtini) pagal BK (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiųjų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu) išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovo išteisinimo pagrindą sudarančias aplinkybes, sprendė, kad ieškovas buvo nuteistas dėl baudžiamąją bylą nagrinėjusio apylinkės teismo įrodymų vertinimo klaidų, baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo. Dėl ko pripažino, kad ieškovas turi teisę į tą žalos atlyginimo dalį, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su pirmos instancijos teismo neteisėtais veiksmais ir priteisė dalį ieškovo prašomos atlyginti turtinės žalos, kurią sudaro dalis bylinėjimosi išlaidų patirtų baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Su šiuo sprendimu nesutinka atsakovė. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas dviem pagrindais: pirma, kad nenustačius klaidos, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (vienos civilinės atsakomybės sąlygų – teismo neteisėtų veiksmų) atsakovei nekyla pareiga atlyginti prašomą žalą ir antra, kad pats ieškovo elgesys prisidėjo prie pasekmių, dėl kurių buvo iškelta baudžiamoji byla ir vykdomi tolimesni procesiniai teisminiai veiksmai, kas lemia poreikį taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovei Lietuvos Respublikai civilinio proceso tvarka pareiškė reikalavimą atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuria jis laiko baudžiamajame procese jo patirtas išlaidas už teisinę gynybą. Ieškovas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo kildino iš to, kad buvo nepagrįstai nuteistas pirmosios instancijos teismo, nesutikdamas su jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis ir siekdamas įrodyti savo nekaltumą baudžiamajame procese turėjo samdytis advokatą, dėl ko patyrė teisinės pagalbos išlaidas.
20. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog ieškovui negalėjo būti priteista turtinė žala, kadangi nenustatyta, jog teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, o nesant neteisėtų veiksmų – kaip deliktinės atsakomybės sąlygos, išlaidos už teisinę gynybą negalėjo būti priteistos.
21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45–A–N3/2021 pripažino, kad (duomenys neskelbtini) straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Kai asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas.
22. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojančios BPK 106 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 152 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiųjų M. E. ir G. Z. atžvilgiu) nuteisė, o apeliacinės instancijos teismas nuosprendį panaikino ir ieškovą išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
24. Išteisinantis nuosprendis baudžiamojoje byloje priimtas dar iki BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo (2022 m. gegužės 1 d.), advokato išlaidų atlyginimo klausimas priimant nuosprendį teisme nebuvo sprendžiamas. Visgi ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nereiškia, kad nėra pagrindo nagrinėti ieškovo reikalavimo priteisti patirtas advokato išlaidas baudžiamojoje byloje civilinio proceso tvarka, kadangi baudžiamojoje byloje ieškovas negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo prašyti priteisti tokias jo patirtas išlaidas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimą, priimtą byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), kuriame konstatuota, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Be to, kaip jau minėta, Konstitucinis Teismas, taip pat ir nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu, 2021 m. kovo 19 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai.
25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovą išteisinus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nepriklausomai nuo to, kad tuo metu įstatyminiu lygmeniu dar nebuvo įtvirtinta galimybė proceso šaliai į patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą išteisinimo atveju, visgi ieškovas turėjo ir tebeturi teisę į šių išlaidų atlyginimą iš valstybės. Tokia išvada darytina dėl jau anksčiau paminėtų EŽTT, Konstitucinio Teismo išaiškinimų dėl tokioje situacijoje taikytinų bendrųjų teisės principų, teisinio reguliavimo spragų užpildymo, siekiant asmeniui užtikrinti tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą.
26. CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama. Kartu pažymėtina tai, kad remiantis galiojančio BPK 106 straipsnio 3 dalimi, advokato išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, nesiejant jų su civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų nustatymu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi šiuo metu BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuriame tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, pripažįsta, kad šioje byloje yra pagrindas priteisti ieškovui jo turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, nesiejant šių išlaidų priteisimo nei su valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, nei su BPK 106 straipsnio 3 dalies normos galiojimu laike. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-217-450/2023, 84 punktas). Dėl šios priežasties apeliantės argumentai, jog turtinė žala negalėjo būti atlyginta nenustačius neteisėtų veiksmų (klaidos lėmusios esminį ieškovo teisių pažeidimą) atmetami kaip nepagrįsti.
27. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantės pozicijai, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį ir sumažinti arba nepriteisti žalos atlyginimo, kadangi pats ieškovo elgesys prisidėjo prie pasekmių, dėl kurių buvo iškelta baudžiamoji byla ir vykdomi tolimesni procesiniai teisminiai veiksmai. Priešingai apeliantės pozicijai, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi aplinkybė, kad teismų procesiniais sprendimais buvo konstatuotas ieškovo neetiškas elgesys, kadangi visa priteista atlyginti žala yra susidariusi apmokant advokato paslaugas baudžiamojoje byloje, jokie reikalavimai dėl išlaidų kituose procesuose nėra pareikšti.
28. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir (ar) 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir (ar) materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 1 016, 40 Eur išlaidų, kurios priteisiamos ieškovui iš apeliantės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui, asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, 1 016,40 Eur (vieną tūkstantį šešiolika eurų ir keturiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.