Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalcho ekspedicija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kalchas“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus A. G., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kalcho ekspedicija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

26.2. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų būtinybę sudaryti ginčijamus sandorius.

26.3. UAB „Kalcho ekspedicija“, nesutikdama su pareikštu ieškiniu, turėjo pagrįsti teismui nesutikimo su ieškiniu pagrindą, tačiau to nepadarė, todėl dabar nepagrįstai įrodinėjimo naštą bando perkelti teismui.

26.4. Nėra pagrindo pripažinti, kad UAB „Kalchas“, reikšdama ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, praleido vienerių metų senaties terminą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

31. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniame skunde taip pat prašo priimti naujus įrodymus – Š. M. 2020 m. gruodžio 7 d. skundo dėl teisėjos Loretos Braždienės profesinės veiklos ir profesinės etikos pažeidimų kopiją, ieškovės Alumslide Ltd. 2011 gegužės 23 d. ieškinio atsakovėms Centrinei hipotekos įstaigai ir UAB „Kalchas“ dėl priverstinės hipotekos panaikinimo kopiją. Ieškovė BUAB „Kalchas“ taip pat pateikė naujus rašytinius paaiškinimus.

32. CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tikrinamas pagal byloje jau esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus faktinius duomenis ir įrodymus. Toks įstatymo leidėjo pasirinktas apeliacijos modelis nulemia ir tai, kad nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimami tik išimtiniais atvejais (CPK 314 straipsnis).

33. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

34. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai, kadangi jie nei patvirtina nei paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, juos atsisakoma priimti.

35. Pažymėtina, kad teismas gali išreikalauti ir priimti į bylą tik konkrečias bylai reikšmingas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Priešingu atveju, bylos medžiaga būtų dirbtinai išplečiama nukrypstant nuo bylos esmės ir joje nagrinėjamų klausimų. Be to, pažymėtina, kad būtinumas pateikti naujus įrodymus turi būti siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu, o ne ginčo šalių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014).

36. Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi pasiūlė ieškovei BUAB „Kalchas“ pateikti dar nepateiktus į bylą turimus duomenis, patvirtinančius BUAB „Kalchas“ nemokumą ginčijamų sandorių sudarymo metu, į tai, kad ieškovės rašytiniai paaiškinimai 2021 m. lapkričio 15 d. yra pateikti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) ir šalims yra žinomi, su jais šalys turėjo galimybę susipažinti ir pareikšti savo nuomonę, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai yra reikšmingi sprendžiant dėl išvadų byloje, todėl priimami ir vertinami visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

37. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 27 d. nutartimi iškėlė UAB „Kalchas“ bankroto bylą.

38. 2020 m. liepos 23 d. ieškovė BUAB „Kalchas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, CK 6.66 straipsnio pagrindu, atsakovei UAB „Kalcho ekspedicija“, prašydama pripažinti negaliojančiais 2017 m. gruodžio 29 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą ir 2017 m. gruodžio 29 d. skolų suderinimo aktą, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 86 230,83 Eur bei 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovės teigimu, ginčo sandoriai sudaryti ieškovei jau esant nemokumo būsenoje, sudaryti tarp susijusių asmenų, neteisėtai suteikiant prioritetą tik vienam iš visų kreditorių ir tokiu būdu pažeidžiant ieškovo kreditorių teises ir teisėtus interesus, dėl to yra teisinis pagrindas taikyti CK 6.66 straipsnyje įtvirtintą specialų kreditorių interesų gynybos būdą (actio Pauliana) institutą. Tuo tarpu, atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad byloje pateiktas 2018 m. liepos 25 d. dokumentų perdavimas aktas patvirtina, jog ieškovė gavo visus UAB „Kalchas“ dokumentus, tame tarpe, ir 2017 m. gruodžio 29 d. skolų suderinimo aktą, todėl ieškovė apie įskaitymą, atliktą tarp ieškovės ir atsakovės, žinojo nuo 2018 m. liepos 25 d. ir pateikdama ieškinį praleido 1 metų ieškinio senaties terminą. Teigia, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti ieškovei esant mokiai, todėl nors ginčijami sandoriai buvo sudaryti tarp susijusių asmenų, jie buvo sudaryti teisėtai ir nepažeidžiant ieškovės kreditorių interesų. Pažymi, kad ieškovė neįrodė būtinų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų, t. y. ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, ginčijami sandoriai sudaryti sąlygoti sąžiningo verslo logikos ir ieškovė neįrodė, jog ginčo sandoriai pažeidžia kiekvieno bendrovės kreditoriaus teises ir interesus, priešingai, ginčijami sandoriai sudaryti siekiant užskaityti priešpriešinius kreditorinius reikalavimus. Atsakovė, sudarydama ginčijamus sandorius, buvo sąžininga ir vykdė įprastą veiklą. Be to, laikė ieškovės BUAB „Kalchas“ nemokumo administratorių nesąžiningu.

39. Teismas nustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, bei konstatavęs sandorių neprivalomumą, atsakovės nesąžiningumą, pažeistas kreditorių teises bei aplinkybę, kad ieškovė įstatyme nustatyto 1 metų termino nepraleido, ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiais BUAB „Kalchas“ ir atsakovės UAB „Kalcho ekspedicija“ pasirašytus 2017 m. gruodžio 29 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą ir 2017 m. gruodžio 29 d. skolų suderinimo aktą, priteisė ieškovei BUAB „Kalchas“ iš atsakovės UAB „Kalcho ekspedicija“ 86 230,83 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas, taip pat taikė restituciją – atsakovei UAB „Kalcho ekspedicija“ pripažino reikalavimo teisę į BUAB „Kalchas“ 86 515 Eur sumą.

40. Atsakovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, ginčija sandorių privalomumą, nustatytą ieškovės nemokumą 2017 metais, t. y. sandorių sudarymo metu, taip pat teigia, kad ieškovė praleido 1 metų ieškinio senaties terminą.

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų

41. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

42. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

Dėl ieškovės (ne)mokumo

43. Nagrinėjamu atveju atsakovė skunde nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškovė 2017 metų pabaigoje, t. y. ginčijamų sandorių sudarymo metu, buvo nemoki. Atsakovės teigimu, ieškovė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo moki ir tai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus dėl toliau nurodomų priežasčių.

44. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Kalchas“ ieškinį atsakovui Š. M. dėl žalos priteisimo ir 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei BUAB „Kalchas“ iš atsakovo Š. M. 35 502,19 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas (toliau – civilinė byla Nr. e2-1627-275/2020). Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-600-790/2021). Teisėjų kolegija minėtoje byloje konstatavo, kad 2017 m. bendrovė buvo nemoki, kadangi jos realus turtas sudarė ne daugiau kaip 113 312,11 Eur, o pradelsti įsipareigojimai akivaizdžiai viršijo pusę į bandomąjį balansą įrašyto realaus turto vertės (pvz., vien pradelsti įsipareigojimai darbuotojams sudarė 33 805,50 Eur, buvo nesumokėtos skolos UAB „Vilniaus restauratorius“, UAB „Skuba“, UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“, VMI, UAB „Voil“, J. M., LNVAA „Linava“ 28 962 Eur skola, neskaitant kitų trumpalaikių ir ilgalaikių įsipareigojimų, priėjo prie išvados, kad vėliausiai 2017 m. atsakovas, kaip ieškovės vadovas, privalėjo nutraukti ilgalaikę nuostolingą bendrovės veiklą, spręsti bendrovės mokumo problemas ir nedaryti žalos bendrovės kreditoriams.

45. Pažymėtina, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip nei instancine tvarka. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) įgyja res judicata (išspręstos bylos) galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019 ir kt.).

46. Atsižvelgdama į tai, kad klausimas dėl BUAB „Kalchas“ nemokumo jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nutartimi), teismui konstatavus, kad 2017 m. bendrovė buvo nemoki, teisėjų kolegija sprendžia, kad laikomi nepagrįstais atsakovės skundo 28.2–28.4 papunkčių argumentai dėl ieškovės mokumo ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu, t. y. 2017 metais. Priešingas konstatavimas nagrinėjamu atveju lemtų įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu (nutartimi) nustatytų faktų iškraipymą ir pažeistų teisinių santykių stabilumą, todėl atsakovės argumentai, jog 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovė buvo moki, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl (ne) privalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius

47. CK 6.66 straipsniu nustatyta kreditoriaus galimybė ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-521/2006). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

48. Analizuojamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti tarp tiesiogiai susijusių įmonių, t. y. abi įmones siejo ne tik pavadinimas, tas pats buveinės adresas, bet ir valdymo organai bei darbuotojai, t. y. sandorių sudarymo metu UAB „Kalchas“ direktoriaus pareigas ėjo Š. M., o UAB „Kalcho ekspedicija“ direktorė buvo Š. M. sutuoktinė J. M..

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo sandoriais atliktas įskaitymas nebuvo naudingas nei ieškovei, nei ieškovės kreditoriams, kadangi, kaip minėta, įmonė tuo metu jau buvo nemoki ir atsakovei, kaip susijusiai su ieškove, įmonei tai buvo arba turėjo būti žinoma. Be to, sandorių privalomumo būtinybės ir objektyvaus poreikio, atitinkančio finansinius ieškovės interesus, nepatvirtina ir aplinkybė, kai 2017 m. sausio 4 d. UAB „Kalchas“ vienintelio akcininko Š. M. sprendimu UAB „Kalchas“ vadovas Š. M. buvo įpareigotas sudaryti ir pasirašyti tarpusavio skolų suderinimo aktą su UAB „Kalcho ekspedicija“ iki 2017 m. gruodžio 31 d. Ir nors atsakovė skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju svarbi yra tik sandorio forma (ieškovės sąskaitos išrašymas ir jos panaikinimas atsakovei išrašius priešpriešinę sąskaitą ieškovės išrašytai sąskaitai), o ne sandorio turinys – transporto priemonių pardavimas, tačiau tai nepatvirtina, kad ginčijami sandoriai atitikinka protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standarto, kadangi, kaip konstatuota civilinėje byloje Nr. e2A-600-790/2021 vėliausiai 2017 m. atsakovas, kaip ieškovės vadovas, privalėjo nutraukti ilgalaikę nuostolingą bendrovės veiklą, spręsti bendrovės mokumo problemas ir nedaryti žalos bendrovės kreditoriams.

50. Įvertinusi pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti išimtinai atsakovės interesais, kadangi nebuvo susiklostę tokios faktinės aplinkybės, kurios būtų suponavę būtinumą juos sudaryti.

Dėl ieškinio senaties termino

51. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Atsakovės teigimu, ieškovė apie ginčo sandorius sužinojo 2018 m. liepos 25 d., perdavus nemokumo administratoriui visus įmonės dokumentus. Ieškovės teigimu, duomenys apie ginčo sandorius buvo pateikti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-395-936/2020 pagal ieškovės BUAB „Kalchas“ ieškinį atsakovei UAB „Kalcho ekspedicija“ dėl skolos priteisimo. Atsakovė kartu su 2019 m. spalio 7 d. pranešimu pateikė 2017 m. gruodžio 29 d. UAB „Kalchas“ ir UAB „Kalcho ekspedicija“ skolų suderinimo aktą ir 2017 m. gruodžio 29 d. skolų užskaitymo aktą.

52. CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymas yra nulemiamas konkrečių bylos aplinkybių bei asmens subjektyvių savybių, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2009). ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013).

53. Skunde atsakovė nurodo, kad ieškovei buvo žinomi visi sandoriai, sudaryti tarp UAB „Kalchas“ ir UAB „Kalcho ekspedicija“, nurodyti 2017 m. gruodžio 29 d. skolų užskaitymo ir skolų suderinimo aktuose nuo 2018 m. liepos 25 d. UAB „Kalchas“ dokumentų perdavimo dienos. Nagrinėjamas ieškinys ieškovo yra pateiktas teismui 2020 m. liepos 22 d., t. y. praėjus 2 metams nuo UAB „Kalchas“ visų dokumentų perdavimo bankroto administratoriui, todėl laikytina, kad ieškovė praleido 1 metų senaties terminą ieškiniui reikšti. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus dėl tokių priežasčių.

54. Civilinėje byloje Nr. B2-226-656/2021 esantys duomenys patvirtina, kad 2018 m. liepos 10 d. nemokumo administratorius kreipėsi į UAB „Kalchas“ direktorių Š. M., prašydamas perduoti UAB „Kalchas“ visus dokumentus. Š. M. iš dalies įvykdė minėtą reikalavimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų pateikęs 2017 m. gruodžio 29 d. skolų užskaitymo ir skolų suderinimo aktus.

55. Įvertinusi pirmiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija, sprendžia, kad pagrįstos teismo išvados, jog ieškovė apie ginčo sandorius sužinojo 2019 m. spalio 15 d., civilinę bylą Nr. e2-395-936/2020 nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus UAB „Kalcho ekspedicija“ teiktus dokumentus, o ne 2018 m. liepos 25 d., kada buvo perduoti UAB „Kalchas“ dokumentai.

56. Atsižvelgdama į tai, kad ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais teisme gautas 2020 m. liepos 23 d., teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, kad ieškovė įstatyme nustatyto 1 metų termino nepraleido (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

57. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

58. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-668-915/2015).

59. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

60. Tačiau taip pat ir CK 6.210 straipsnis reglamentuoja palūkanų dydį tarp fizinių ir juridinių asmenų. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

61. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, įvertinęs tai, priteisė ieškovei iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (86 230,83 Eur) nuo bylos iškėlimo (2020 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

62. Įvertinusi šalių tarpusavio teisinius santykius, taip pat tarp jų kilusio ginčo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Įstatymo normų, nustatančių 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Šiuo atveju yra taikoma CK 6.210 straipsnio 2 dalis, nustatanti 6 procentų dydžio metines palūkanas.

63. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas nepagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Šioje dalyje sprendimas tikslinamas ir iš atsakovės ieškovei priteisiamos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl įrodymų vertinimo

64. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad teismas pažeidė civilinės teisės normas ir civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, teismo sprendimo motyvavimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos aiškinant šias normas, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

65. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 ir kt.).

66. Įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinės teisės normas ir civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, teismo sprendimo motyvavimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinant šia normas (CPK 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo teksto, teismas išsamiai pasisakė dėl visų actio Pauliano instituto taikymo sąlygų. Tuo tarpu, atsakovė, nesutikdama su teismo išvadomis, nepagrindžia savo nuostatos, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Formalūs teiginiai dėl teismo šališkumo vertinant bylos aplinkybes, nevertinimas visų atsakovė išdėstytų argumentų bei aplinkybių, taip pat teismo atsisakymas priimti į bylą atsakovės teikiamus įrodymus ar išreikalauti naujus įrodymus, nepaneigia skundžiamame sprendime padarytų išvadų. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Vien tai, kad teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus atsakovei, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismui neprijungus prie nagrinėjamos bylos bankroto bylos, kurią atsakovė reikalavo pridėti prie bylos, teisėjų kolegijai, išreikalavus ir pridėjus bankroto bylą prie nagrinėjamos bylos, įvertinus joje esamus įrodymus ir duomenis kartu su nagrinėjamos bylos įrodymais, daryti kitokios išvados dėl įmonės nemokumo, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

67. Situacijos teisinio vertinimo nekeičia atsakovės procesiniuose dokumentuose akcentuojamos aplinkybės, kad teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, nustatytomis dar neišnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1627-275/2020 pagal ieškovės BUAB „Kalchas“ ieškinį atsakovui Š. M. dėl žalos priteisimo. Viena vertus, minėta byla dar nebuvo išnagrinėta, tačiau, kita vertus, teismas, siekdamas nustatyti reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes, susijusias su ieškovės finansine padėtimi ginčo laikotarpiu, rėmėsi ne teismo motyvais, bet neginčijamais įrodymais, t. y. B. M. 84 488,63 Eur skolos pripažinimu beviltiška ir jos nurašymu.

68. Stokoja pagrįstumo ir apeliacinio skundo argumentai dėl nemokumo administratoriaus nesąžiningų veiksmų. Vien tai, kad nemokumo administratorius neginčijo ne tik nei vieno turto perleidimo sandorio, nurodyto ieškovės ginčijamuose 2017 m. gruodžio 29 d. skolų užskaitymo ir 2017 m. gruodžio 29 d. skolų suderinimo aktuose, bet ir apskritai nei vieno sandorio sudaryto per 5 metus, t. y. visus UAB „Kalchas“ sandorius laikė teisėtais, pagrįstais ir teisingais, nesudaro pagrindo išvadai laikyti nemokumo administratoriaus veiksmus nesąžiningais ne tik BUAB „Kalchas“, bet ir jos kreditorių atžvilgiu. Analizuojamu atveju atsakovo nurodytais argumentais nėra pagrindo abejoti nemokumo administratoriaus sąžiningumu ir jo veikimo principais bendrovės nemokumo proceso metu. Atsižvelgdama į bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nemokumo administratoriaus laikyti nesąžiningu.

69. Skundo argumentų, kad teismui taikius restituciją, teismas neišnagrinėjo klausimo dėl 3 990 Eur sumos, nors atsakovė 2018 m. vasario 2 d. yra pakartotinai apmokėjusi KAL562 ir KAE564 sąskaitas ir 2020 m. lapkričio 2 d. pateikė tai patvirtinančius įrodymus, t. y. atsakovės pavedimus ieškovei 76 612 Eur sumai, tarp kurių yra ir 2018 m. vasario 2 d. pavedimas 3 990 Eur sumai (paskirtis – sąskaitos KAL562, KAL564 apmokėjimas), atsakovei nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei nagrinėjant ją apeliacinės instancijos teisme nepateikus įrodymų, pagrindžiančių aplinkybių, susijusių su du kartus apmokėta 3 990 Eur suma, taip pat nėra pagrindo laikyti pagrįstais.

70. Dėl kitų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų nepasisakoma, kadangi jie vertinami kaip tiesiogiai nesusiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču ir neturintys esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai.

Dėl bylos procesinės baigties

71. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, rėmėsi ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, jis tikslinamas palūkanų priteisimo dalyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

72. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

73. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

74. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismui nepateikė jas patvirtinančių įrodymų. Dėl to šis prašymas nenagrinėtinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, jį patikslinti procesinių palūkanų priteisimo dalyje – nurodant, kad priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (86 230,83 Eur) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 14 d.