- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- e2-77-1118/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Žemgulienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- N. Ž.
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. patikslintą ieškinį atsakovei N. Ž., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, motinos valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas A. M. patikslintu ieškiniu prašo: 1) nustatyti nepilnametės dukters U. M., gim. 2008 m. sausio 11 d., gyvenamąją vietą su ieškovu, jos tėvu A. M.; 2) priteisti iš atsakovės N. Ž. išlaikymą nepilnametei dukrai U. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės, pinigus dukters išlaikymui sumokant iki paskutinės einamojo mėnesio dienos; 3) paskirti ieškovą tvarkyti nepilnamečio vaiko U. M. pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės; 4) pakeisti 2016 m. kovo 30 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. M., gim. 2002 m. spalio 8 d., dydį, priteisiant iš atsakovės N. Ž. nepilnamečio sūnaus D. M. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės; 5) apriboti atsakovės N. Ž. motinos valdžią nepilnamečių vaikų U. M. ir D. M. atžvilgiu; 6) priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2016 m. kovo 30 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bei patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad nepilnametis sūnus D. M. liks gyventi su ieškovu, o nepilnametė dukra U. M. su atsakove. Taip pat šalys susitarė, kad nepilnamečiams vaikams nuo 2016 m. kovo 1 d. iki sūnaus D. M. pilnametystės bus teikiamas išlaikymas po 100,00 Eur, tačiau, vadovaujantis protingumo bei racionalumo principais, šalys darys užskaitas vienas kitam ir nemokės lėšų vaikų išlaikymui, tačiau abu vienodai rūpinsis abiejų vaikų gerove. Pažymėjo, kad nepilnametis sūnus su ieškovu gyvena nuo 2015 m. rudens, tačiau atsakovė su savo sūnumi nebendrauja nuo 2016 m., o po santuokos nutraukimo visiškai nesidomi savo sūnumi, nepalaiko ryšio, su juo nesusitinka. Nepilnametei dukrai likus gyventi su atsakove, tarp jos ir dukters nuolatos iškildavo nesutarimai, dukra vis dažniau pradėjo sakyti, kad nori gyventi su ieškovu ir broliu D. M., kad mama jos nesupranta, ja nesidomi ir nebendrauja. 2019 m. balandžio 14 d. ieškovui paskambino dukra Ugnė, ji buvo išsigandusi, verkė, nurodė, kad stovi prie jo buto durų, nes susipyko su mama ir ji ją iškraustė iš namų, t. y. atvežė prie tėvo gyvenamosios vietos ir paliko. Po šio pokalbio paaiškėjo, kad dukra, būdama mokykloje, gavo iš mamos žinutę, kad šiandien jos kraustysis gyventi pas naują mamos draugą. Kadangi dukrai mamos draugas buvo nepažįstamas žmogus ir ji nesutiko kraustysis kartu, mama ją atvežė prie ieškovo durų ir paliko. Nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. dukra gyveno su ieškovu, jis ją vežiojo į mokyklą, rūpinosi dukros poreikių patenkinimu. Po šio įvykio ieškovas kalbėjosi su atsakove, prašė dėti pastangas tam, kad mama ir dukra susitaikytų, tačiau po šio pokalbio, jo žiniomis, dukra gavo tik keletą žinučių iš atsakovės ir santykiai nepagerėjo. Kadangi jo darbas yra susijęs su nuolatinėmis komandiruotėmis užsienyje, jis dukrą buvo palikęs gyventi pas atsakovės motiną, nes atsakovė atsisakė priimti dukrą pas save. 2019 m. birželio mėn. apsilankęs pas dukters mokykloje (duomenys neskelbtini) dirbančią psichologę R. M., ji jam nurodė, kad dukra jaučiasi labai blogai, ji yra prislėgta, nusiminusi, jaučiasi atstumta, nemylima, išsakė kategorišką nenorą gyventi su mama. Psichologė taip pat nurodė, kad ji bendravo su dukters mama, močiute I. Ž., ir pamatė, kad tarp mergaitės ir jos mamos nėra emocinio ryšio, vaikui namuose yra daromas neleistinas tiesioginis poveikis, atsakovė ir jos motina neigiamai atsiliepė apie ieškovą, todėl patarė nedelsiant pasiimti dukrą pas save. Nuo 2019 m. birželio mėn. vidurio dukra gyvena su juo, dukra kategoriškai yra išsakiusi norą gyventi su juo. Jo šeimoje ji jaučiasi saugi, tarp dukters ir sūnaus yra stiprus ryšys, vaikams gera būti kartu. Kadangi tarp dukters ir atsakovės nėra emocinio ryšio, atsakovė nesugeba pasirūpinti dukra, sukurti jai saugią aplinką, su dukra nebendrauja, dukters gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu. Nepilnametės dukters poreikių patenkinimui per mėnesį reikia vidutiniškai apie 500,00 Eur, iš kurių 200,00 Eur maistui, 80,00 Eur aprangai, 50,00 Eur vitaminams ir vaistams, 50,00 Eur mokymosi reikmėms, 50,00 Eur vaiko aprūpinimu gyvenamuoju būstu, 50,00 Eur vaiko laisvalaikiui, 20,00 Eur higienai, 10,00 Eur telefono išlaidoms. Atsižvelgiant į protingus ir realius dukters poreikius, į tėvų pareigą išlaikyti vaikus, dukters poreikių patenkinimui atsakovė turėtų skirti 250,00 Eur iki dukters pilnametystės. Taip pat nepilnamečio sūnaus D. M. poreikių patenkinimui vidutiniškai per mėnesį reikia virš 600,00 Eur, iš kurių 200,00 Eur maistui, 100,00 Eur aprangai, 50,00 Eur vitaminams ir vaistams, 50,00 Eur mokymosi reikmėms, 50,00 Eur vaiko aprūpinimu gyvenamuoju būstu, 100,00 Eur vaiko lavinimui, laisvalaikiui, 20,00 Eur higienai, 10,00 Eur telefono išlaidoms, 60,00 Eur dienpinigiams. Atsižvelgiant į protingus ir pasikeitusius sūnaus poreikius, į didėjančią infliaciją, atsakovė sūnaus išlaikymui turėtų skirti 300,00 Eur iki sūnaus pilnametystės. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jais nesirūpina, nesidomi jais, daro neigiamą poveikį dukrai, visiškai neprisideda prie vaikų poreikių ir interesų patenkinimo, todėl yra pagrindas apriboti atsakovės kaip motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovė N. Ž. pateiktame atsiliepime nesutiko su ieškovo patikslintu ieškiniu, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės visiškai neatitinka tikrovės. Po ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo vaikai patyrė dideles permainas gyvenime, stresą, jų emocinė būklė tapo išbalansuota. Atsakovė dėjo visas pastangas vaikų, o ypač dukters, kuri pasiliko gyventi su ja, gerovei užtikrinti. Nors dukra atsakovės yra labai mylima, prasidėjus paauglystės problemoms, jos ir dukters santykiai pašlijo. Dukra pradėjo maištauti, demonstruoti probleminį elgesį, konfliktuoti su atsakove, todėl natūralu, kad dukra sugalvojo, jog problemos išsispręs apsigyvenus su tėčiu, kuris aplankydavo ją tik retkarčiais ir niekuomet dukrai nekėlė jokių elgesio ar mokslo reikalavimų. Ieškovas, vietoj to, kad paskatintų dukrą priimti protingus sprendimus, padėti pereiti sunkiai išgyvenamą tėvų skyrybų etapą, pasiūlė jai lengvą išeitį – nebegyventi su atsakove. Šiuo metu su dukra ji bendrauja, santykiai nėra pašliję, ji nuolat domisi dukters gyvenimu, dukra taip pat jai paskambina, jos bendrauja telefonu, kartu apsipirkinėjo ir ruošėsi mokyklai, šventė rugsėjo pirmąją. Atsakovė yra pasiruošusi dėti visas įmanomas pastangas sveikam ryšiui su dukra atkurti. Vienintelė priežastis pakeisti dukters gyvenamąją vietą yra pačios dukters noras, tačiau dabartiniu atsakovės tvirtu įsitikinimu, šis noras yra nesuderinamas su pačios dukters interesais. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pabrėžė, kad jos pajamos neleidžia vaikų išlaikymui skirti ieškovo prašomų sumų. Jos pajamos yra minimalios, kai kuriais mėnesiais – mažesnės už minimalias, nesiekia net 400,00 Eur. Ji dirba, deda pastangas užsidirbti, tačiau turi įsiskolinimų, vykdomų priverstine tvarka, todėl didelė dalis algos yra nurašoma antstolės. Ši situacija yra laikina, todėl kai baigsis išieškojimas, atsakovė galėtų dukters išlaikymui skirti 130,00 Eur, o sūnaus – 150,00 Eur. Likusia vaikų poreikių dalimi pagal savo gaunamas pajamas turėtų pasirūpinti ieškovas, nors ir nukrypstant nuo lygių dalių principo. Atsakovei taip pat nesuprantama, kuo pasireiškia motinos žalingas poveikis vaikams, kad būtų pritaikyta pati griežčiausia priemonė – draudimas atsakovei būti motina savo vaikams.
Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, pateiktoje išvadoje nurodė, jog galutinę išvadą pateiks tik po visų byloje esančių įrodymų ištyrimo. Tačiau pažymėjo, kad ieškovas, prašydamas pakeisti nepilnametės dukters U. M. gyvenamąją vietą su juo, nepateikė įrodymų, kad tarp atsakovės ir dukters nėra emocinio ryšio, atsakovė nesugeba užtikrinti tinkamos dukters priežiūros, nebendrauja su dukra. Skyriaus atstovui bendraujant su šalių dukra, ji išreiškė norą gyventi su tėvu, tačiau negalėjo paaiškinti tokio savo apsisprendimo. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pažymėjo, kad nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti patenkinti ne tik vaikų būtinieji poreikiai, bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui. O tėvų valdžia gali būti apribota tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas A. M. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo ir nurodė, kad sumažina savo ieškinio reikalavimus dalyje dėl atsakovės motinos valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų D. M. ir U. M. atžvilgiu. Likusioje dalyje prašė patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad šalių nepilnametė dukra U. M. yra išreiškusi norą gyventi su juo, tą norą dukra buvo išreiškusi senai, nes nesutardavo su atsakove, konfliktuodavo, tačiau jis neturėjo galimybės pasiimti jos pas save, dirbo Norvegijoje. Šiuo metu dukra gyvena su juo, kartu gyvena ir jos brolis D. M., su kuriuo dukrą sieja labai stiprus ryšys. Dukra su mama bendrauja retai, tarp jų nėra emocinio ryšio, kartą ar du kartus į dvi savaites bendrauja žinutėmis telefonu. Nuo rugsėjo mėnesio dukra mokosi (duomenys neskelbtini), prie šios mokyklos adaptavosi labai greitai, susirado daug draugų, mokosi labai gerai. Pakeitus gyvenamąją vietą ir apsigyvenus su juo, dukra pasikeitė į gerąją pusę. Atsakovė su sūnumi taip pat nebendrauja, nepasveikina net per gimtadienius. Sūnus taip pat nerodo noro bendrauti su mama. Pažymėjo, kad šiuo metu jis nebedirba Norvegijoje, ieškosi darbo Lietuvoje, gyvena iš santaupų bei laiko papildomus kursus naujai vairuotojo kategorijai įgyti. Šiuo metu gyvena Ventoje, yra įgaliotas valdyti būstą, renovuoja namą, į kurį ruošiasi persikelti gyventi su vaikais. Jo pajamas, gautas Norvegijoje, per mėnesį sudarė apie 3000,00 Eur – 4000,00 Eur. Dukters poreikiams per mėnesį vidutiniškai reikia apie 500,00 Eur. Dukra yra augantis organizmas, ji greitai išauga visus rūbus, avalynę, rūbų reikia ir būreliams mokykloje, todėl per mėnesį tam skiria apie 80,00 Eur. Už butą taip pat reikia mokėti, todėl jos dalį sudaro apie 50,00 Eur. Telefonas – 10,00 Eur., vaiko laisvalaikiui (filmams, žiburėliams, užklasinei veiklai, papildomam ugdymui) – 50,00 Eur. Šiuo metu lanko kvadratą, krepšinį, už kurį moka kiekvieną mėnesį 6,00 Eur. 50,00 Eur vaistams ir vitaminams, 50,00 Eur mokymosi reikmėms, 20,00 Eur vaiko higienai. 200,00 Eur maistui. Paaiškino, kad jis yra užsiėmęs, todėl su vaikais didžiąją dalį laiko valgo kavinėse. Į šią sumą įskaičiuoja ir pinigus, skirtus maitinimui mokyklai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės dukteriai turėtų būti priteistas 250,00 Eur išlaikymas. Sūnaus poreikiams per mėnesį vidutiniškai reikia apie 600,00 Eur. Jam, kaip ir dukrai, skiria panašias sumas minėtiems poreikiams, tačiau sūnus yra labai aktyvus, jis dalyvauja matematikos olimpiadose, kurios kainuoja po 5,00 Eur. Lanko krepšinį, žaidžia už Akmenės rajono komandą, todėl papildomai kainuoja sportinė apranga, kurią reikia pirkti kokybišką. Kainuoja maistas, dienpinigiai išvykimui į varžybas, treniruotes. Šimtadieniui taip pat papildomai reikia pinigų, planuoja dėtis po 100,00 Eur. Specialių poreikių, ligų, nei vienas vaikas neturi, tačiau dukra dažnai turi slogą, reikia tiesinti dantis, kas taip pat papildomai kainuoja. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsisakius reikalavimo dėl motinos valdžios apribojimo ir atsakovei sutikus su dukters gyvenamosios vietos pakeitimu, tikslinga būtų nustatyti maksimalią atsakovės bendravimo tvarką su dukra, tačiau nenurodant konkrečių susitikimo terminų, laikų, tik pažymint, jog būtų bendraujama atsižvelgiant į dukters norą.
Ieškovo atstovė advokatė D. O. taip pat palaikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų sumažinimo, t. y. motinos valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį prašė patenkinti ir priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad nepilnametės U. M. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiausiai atitinka jos interesus. U. M. taip pat yra išreiškusi kategorišką norą gyventi su ieškovu ir broliu D. M.. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pažymėjo, kad ieškovas šiuo metu išlaiko du nepilnamečius vaikus, dukters per mėnesį poreikiai siekia apie 500,00 Eur, o sūnaus – 600,00 Eur, todėl iš atsakovės prašoma priteisti dukrai suma po 250,00 Eur ir sūnui po 300,00 Eur yra reali, pagrįsta ir jos įrodinėti papildomais čekiais ar kvitais nereikia. Juo labiau, kad remiantis Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvieno vaiko vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, kuri ieškinio padavimo metu buvo 550,00 Eur, o šiuo metu 607,00 Eur. Mano, kad atsakovė turi galimybę teikti prašomą išlaikymo dydį tiek dukrai, tiek sūnui. Ji slepia tikrąsias savo pajamas, nes pateikta pažyma apie jos pareigas UAB (duomenys neskelbtini) ir gaunamą per mėnesį 29,25 Eur atlyginimą tikrai kelia abejonių. Be to, teismo posėdžio metu atsakovė minėjo, kad kai dukra gyveno pas ją, ji skyrė dukters poreikiams didesnį išlaikymą nei 100,00 Eur, atostogavo, todėl šiuo metu atsakovės teiginiai apie jos sunkią finansinę padėtį ir negalėjimą teikti didesnio išlaikymo taip pat kelia abejonių. Atsakovė turi ieškoti galimybių, kad būtų teikiamas vaikų poreikius atitinkantis išlaikymas.
Atsakovė teismo posėdžio metu sutiko su ieškovo reikalavimu dėl dukters U. M. gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatant, kad šalių nepilnametė dukra gyvens su ieškovu A. M.. Pabrėžė, kad pakeitė savo nuomonę dėl dukters gyvenamosios vietos, atsižvelgusi išimtinai į dukters norą gyventi su tėčiu ir broliu. Ji jau lanko mokyklą ieškovo gyvenamojoje vietoje, ten yra adaptavusi, be to, tarp jos ir sūnaus yra labai stiprus emocinis ryšys, todėl šis sprendimas šiai dienai yra protingiausias. Taip pat pritarė ieškovo pozicijai dėl ieškinio reikalavimo dėl motinos valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu atsisakymo, nes ji vaikams žalingo poveikio nedaro, bendrauja su jais tiek, kiek jie to nori, todėl būtų neprotinga apriboti jos kaip motinos teises. Nesutiko su prašomu priteisti dukrai išlaikymo dydžiu bei prašomu pakeisti išlaikymo dydžiu sūnui D. M.. Pažymėjo, kad sūnaus lankomi būreliai – krepšinis, olimpiados papildomai tikrai nekainuoja. Už tai, kad sūnus žaidžia Naujosios Akmenės krepšinio komandoje, jam pačiam už tai yra mokama, todėl papildomų išlaidų dėl šios veiklos nėra. Dukrai taip pat nekainuoja mokykloje lankomi kvadrato ir krepšinio būreliai, žino, kad mokykloje ji nevalgo. Dukters deklaruota gyvenamoji vieta kol kas yra pas ją, todėl už jai tenkančią dalį (už šiukšles) reikia mokėti jai. Šiuo metu atsakovas yra bedarbis, todėl susidariusios skolos, išieškomos antstolės kontoroje, išskaičiuojamos tik iš jos. Nežino, ar ieškovas, būdamas bedarbis, gali pats teikti nurodytą išlaikymą vaikams. Ji neuždirba tokių pinigų, kad galėtų skirti prašomas priteisti sumas. Jos gaunamos pajamos šiai dienai sudaro – 300,00 Eur į rankas, kadangi antstolė išskaito po 300,00 Eur iš jos atlyginimo už susidariusias solidarias skolas. Papildomai dirba direktore UAB (duomenys neskelbtini), kurioje dirba per mėnesį 20 val. Turto neturi, gyvena nuomojame bute, už kurio nuomą moka 50,00 Eur. Kai dukra gyveno pas ją, ji skirdavo jos poreikiams tikrai daugiau, nei 100,00 Eur. Dukrai galėtų skirti 130,00 Eur, o sūnui 150,00 Eur. Mano, kad tokio išlaikymo dydžio užtektų vaikams. Jie neturi specialių poreikių, dėl kurių reikėtų papildomų lėšų. Pažymėjo, kad bendravimo tvarka su dukra galėtų būti nustatyta be konkrečių ir apibrėžtų terminų, tiesiog nustatant maksimalią bendravimo tvarką, nurodant, kad ji bendraus su dukra atsižvelgiant į jos norus ir išimtinai jos interesus.
Išvadą teikiančios institucijos atstovas pažymėjo, kad atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, dukters gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant jos gyvenamąją vietą su ieškovu, šiai dienai labiausiai atitiktų U. M. interesus. Prašomas priteisti išlaikymo dydis vaikams atitinka jų interesus, tačiau neturi teisės vertinti, ar atsakovės turtinė padėtis leidžia tokį išlaikymą teikti. Dėl atsakovės ir dukters bendravimo pažymėjo, kad pasiūlyta bendravimo tvarka šiai dienai labiausiai atitinka dukters interesus. Pasikeitus aplinkybėms, šalys turės teisę kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ar detalesnės bendravimo tvarkos nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nutraukus santuoką (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys sutarė, kad nepilnametis sūnus D. M., gim. (duomenys neskelbtini), liks gyventi su ieškovu A. M., o nepilnametė dukra U. M., gim. (duomenys neskelbtini), su atsakove N. Ž. (sutarties 5 ir 6 p.). Šia sutartimi šalys pakeitė Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nusimatė, kad atsakovė mokės išlaikymą sūnui D. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100,00 Eur nuo 2016 m. kovo 1 d. iki jo pilnametystės, o ieškovas išlaikymą dukrai U. M. mokės periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100,00 Eur nuo 2016 m. kovo 1 d. iki jos pilnametystės (sutarties 7.1 ir 7.2 p.). Vadovaudamiesi protingumo ir racionalumo principais šalys susitarė, jog laikotarpiu nuo šios sutarties teisme patvirtinimo dienos iki kol D. M. sukaks 18 m., darydami išlaikymo užskaitas vienas kitam nemokės lėšų vaikų išlaikymui, tačiau abu vienodai rūpinsis abiejų savo vaikų gerove ir kontroliuos, kad jiems nieko netrūktų (sutarties 8 p.).
Dėl patikslinto ieškinio reikalavimų sumažinimo
2020 m. sausio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas A. M. pateikė pareiškimą dėl dalies patikslinto ieškinio reikalavimų sumažinimo, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsniu, atsisakė savo reikalavimo dėl atsakovės N. Ž. motinos valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų D. M. ir U. M. atžvilgiu. Atsakovė su šiuo pareiškimu sutiko.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovo dalies reikalavimų pagal patikslintą ieškinį atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam ar nepilnamečių vaikų interesams (CPK 42 straipsnio 2 d.), todėl ieškovo patikslinto ieškinio atsisakymas dėl dalies reikalavimų, t. y. dėl atsakovės N. Ž. motinos valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, yra priimtas ir byla dėl šios dalies nutraukiama.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukus ieškovo ir atsakovės santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys sutarė, kad nepilnametės dukters U. M. gyvenamoji vieta nustatoma su motina – atsakove N. Ž.. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010) – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Iš ieškovo ir atsakovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra U. M. šiuo metu gyvena su tėvu, ieškovu A. M., bei broliu D. M.. U. M. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) (ieškovo gyvenamojoje vietoje), kurioje mokslai sekasi labai gerai, turi susiradusi draugų. Pati U. M., tiek ieškovo, tiek išvadą teikiančios institucijos atstovo teigimu, yra išreiškusi neabejotiną norą ir toliau gyventi su tėvu. Atsakovė teismo posėdžio metu sutiko, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, kuri, jos manymu, šiuo metu labiausiai atitinka jos interesus. Pažymėjo, kad tarp dukters U. M. ir sūnaus D. M. bendravimas yra labai glaudus, juos sieja stiprus emocinis ryšys. Pastebėtina ir tai, jog nepilnametės U. M. gyvenamosios vietos nustatymui su jos tėvu pritarė ir išvadą teisme teikiančios institucijos atstovas bei teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. K. (socialinė darbuotoja), dirbanti su A. M. šeima bei R. M., dirbanti psichologe ir konsultavusi šalių nepilnametę dukrą. Šių liudytojų teigiu, šalių dukters psichologinė būsena, pradėjus gyventi su ieškovu, pasikeitė į gerąją pusę, pasidarė ramesnė, labiau bendraujanti, A. M. tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra ir jai patinka gyventi su ieškovu bei broliu.
Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad šalių nepilnametės dukters faktinis ryšys su atsakovės gyvenamosios vietos aplinka šiuo metu yra nutrūkęs, todėl jos gyvenamosios vietos pakeitimas neturės kokių nors pasekmių vaiko psichologinei būsenai aplinkos stabilumo prasme, atvirkščiai, šalių dukra šiuo metu turi stabilesnį ryšį su ieškovo gyvenamąja vieta, nes ten ji lanko mokyklą, ten jos pomėgių realizavimo vieta, susiformavęs draugų ratas. Kartu su ja gyvena ir jos brolis D. M., su kuriuo ją sieja glaudus ir artimas ryšys. Duomenų, kad nepilnametės U. M. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neatitiktų jos interesus, ar ieškovas netinkamai ją rūpintųsi, prižiūrėtų, nėra, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje.
Tėvams išaiškintina, kad pasikeitus esamai situacijai, bet kuris iš tėvų turi teisę bet kada kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo
Iš ieškovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ginčo dėl atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra nėra. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė nustatyti maksimalią bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, nedetalizuojant bendravimo sąlygų ir laiko, nustatant, kad atsakovė su dukra bendraus atsižvelgus į jos interesus ir rodomą jos norą. Ieškovas atsakovės siūlomai bendravimo tvarkai pritarė, pažymėdamas, kad detalizuoti bendravimo tvarkos nėra tikslo.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisingą raidą, siekiant išsaugoti jo ryšius su abiem tėvais, nustatytina atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarka (CK 3.170 straipsnio 2 dalis, 3.156 straipsnis, CPK 376 straipsnis).
Duomenų, kad U. M. bendravimas su atsakove prieštarautų jos interesams, keltų, grėsmę, nėra, todėl atsakovei turi būti sudarytos maksimalios sąlygos, lygiomis teisėmis su ieškovu bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime, žinoti apie svarbiausius vaiko gyvenimo įvykius, sveikatos būklę ir panašiai. Tačiau būtina atsižvelgti ir vaiko interesus. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, nustatytina tokia bendravimo tvarka, kad atsakovė su nepilnamete dukra bendraus atsižvelgiant išimtinai į nepilnametės dukters interesus ir jos poreikius.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai U. M. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Be to, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnametės U. M. išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai reikia apie 500,00 Eur, iš kurių 200,00 Eur maistui, 80,00 Eur aprangai, 50,00 Eur vitaminams ir vaistams, 50,00 Eur mokymosi reikmėms, 50,00 Eur vaiko aprūpinimu gyvenamuoju būstu, 50,00 Eur vaiko laisvalaikiui, 20,00 Eur higienai, 10,00 Eur telefono išlaidoms. Ieškovas teigia, kad pateikė išlaidų sąmatą, iš kurios matyti, kokie yra vaiko poreikiai, nurodomos išlaidos nėra nerealios ar perteklinės, teigia, kad neprivaloma įrodinėti čekiais, kad vaikui yra reikalinga tokia suma.
Teismas su šia ieškovo pozicija sutinka iš dalies. Teismui nekyla abejonių, kad vaikui reikalingas pilnavertis maitinimas, lėšos skiriamos apsirengimui, būstui, kuriame gyvena, išlaikyti, laisvalaikiui, būreliams. Šios aplinkybės yra pripažįstamos visuotinai žinomos, jų papildomai įrodinėti nereikia. Tačiau, kaip teismo posėdžio metu ieškovas minėjo, didžioji dalis maitinimui skiriamų lėšų – 200,00 Eur sudaro vaiko maitinimas kavinėse, kuris negali būti prilyginamas būtinosios išlaidoms. Jei ieškovas negali ar neturi laiko ruoši maistą namuose, tai dėl to susidarančios didesnės išlaidos, atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo kriterijus, turi būti dengiamos iš ieškovo pusės ir atsakovė prie šių išlaidų prisidėti neturi. Taip pat abejotina, ar 12 metų moksleivei kiekvieną mėnesį reikalinga skirti po 50,00 Eur mokymosi reikmėms (kanceliarinėms išlaidoms), taip pat, kad kiekvieną mėnesį vaikui vaistams, vitaminams yra skiriama apie 50,00 Eur. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad šalių nepilnametė dukra turėtų kokių problemų su sveikata. Tai, kad šalių dukra dažnai serga peršalimo ligomis nesudaro pagrindo konstatuoti, jog 50,00 Eur suma yra būtina minėtoms išlaidoms padengti. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie dukters laisvalaikiui skiriamas išlaidas, todėl abejotina, kad tokio amžiaus vaikui per mėnesį yra reikalinga 50,00 Eur suma. Sutiktina su tuo, kad vaikas greitai auga, jam reikalingi pakaitiniai drabužiai, taip pat turi būti skiriamos lėšos aprangai ir avalynei lankomiems būreliams – krepšiniui, kvadratui, taip pat reikalinga lėšų telefono išlaidoms, higienai, ir jos tenkančiai būsto daliai apmokėti, todėl šias vaiko poreikiams skirtinas lėšas teismas laiko protingomis ir pagrįstomis.
Nors ieškovas teismo posėdžio metu ir teigė, kad išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui turi būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokio dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Todėl, šiuo atveju nustačius, kad dalis nurodomų vaiko poreikiams skirtinų sumų yra nepagrįstos, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters amžių ir tokio amžiaus vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, darytina išvada, kad didesnės nei 400,00 Eur sumos reikalingumo dukters poreikių patenkinimui ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis).
Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė dirba AB (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą pažymą vidutiniškai per mėnesį, atskaičius mokesčius, jai mokamas 795,46 Eur atlyginimas, iš kurio yra daromi atskaitymai antstolei E. M. už priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ir gaunamas atlyginimas sudaro apie 400,00 Eur. Taip pat atsakovė yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, kurioje per mėnesį dirba 20 val. ir jai mokamas 29,55 Eur atlyginimas (atskaičius mokesčius). Duomenų apie kitas atsakovės pajamas byloje nėra. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto bei jos vardu nėra registruotų transporto priemonių. Iš atsakovės pateiktų antstolės E. M. kontoroje užvestų vykdomųjų bylų matyti, kad atsakovė bei ieškovas turi solidarių įsiskolinimų, kurių išieškojimas šiuo metu yra vykdomas iš atsakovės. Bendra skolinių įsipareigojimų suma 2019 m. liepos 26 d. sudarė 54 442,13 Eur. Ieškovas šiuo metu nedirba, iki 2019 m. rugsėjo mėn. dirbo Norvegijoje, jo vidutinis mėnesinis atlyginimas sudarė apie 3000,00 Eur – 4000,00 Eur. Šiuo metu jis gyvena iš santaupų, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Duomenų, apie kitas gaunamas pajamas, byloje nėra.
Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
Vertinant šalių tutinę padėtį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismui nėra galimybių nustatyti ieškovo realios turtinės padėties, nes, ieškovo teigimu, jis gyvena iš santaupų, tačiau duomenų apie jas nepateikė. Tačiau vertinant ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai po 250,00 Eur, o iš sūnaus po 300,00 Eur (lygiomis dalimis prisidedant ir ieškovui), darytina išvada, kad tokio dydžio išlaikymą ieškovas turi galimybę teikti. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės finansinė padėtis, vertinant su ieškovo galimybėmis teikti prašomo išlaikymo dydį, šiuo metu yra sudėtingesnė, t. y. jos pajamas sudaro tik apie 430,00 Eur, nes iš jos yra išieškomos skolos, antstolės E. M. kontoroje užvestose byloje, duomenų, kad atsakovė būtų nuslėpusi kitas gaunamas pajamas, nėra, į tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, sveika, ir turi ieškoti galimybių teikti savo vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, į nustatytą vaiko poreikiams reikalingą ir įrodytą sumą, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo ir iš atsakovės dukters U. M. išlaikymui priteisti po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
Ieškovas prašė priteisti išlaikymą nuo sprendimo priėmimo dienos, tačiau toks reikalavimas yra nepagrįstas, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Taigi, išlaikymas nepilnametei U. M. priteistinas nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2019 m. liepos 29 d.
Priteisto išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Nepilnametės U. M. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo
Ieškovas prašo pakeisti 2016 m. kovo 30 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. M. dydį ir priteisti iš atsakovės išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės. Pažymėjo, kad nepilnamečio sūnaus D. M. poreikių patenkinimui vidutiniškai per mėnesį reikia virš 600,00 Eur, iš kurių 200,00 Eur maistui, 100,00 Eur aprangai, 50,00 Eur vitaminams ir vaistams, 50,00 Eur mokymosi reikmėms, 50,00 Eur vaiko aprūpinimu gyvenamuoju būstu, 100,00 Eur vaiko lavinimui, laisvalaikiui, 20,00 Eur higienai, 10,00 Eur telefono išlaidoms, 60,00 Eur dienpinigiams.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. kovo 30 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukus šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, šalys buvo susitarusios, jog nepilnamečiui sūnui D. M. bus teikiamas 100,00 Eur išlaikymas iki jo pilnametystės.
Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdžio metu sutiko su tuo, kad šalių numatytas išlaikymo dydis buvo simbolinis, kiekvienas iš tėvų, su kuriuo gyveno vaikai, skyrė didesnes sumas jų poreikiams tenkinti. Taigi, atsižvelgiant ir į tai, kad minėtas sprendimas buvo priimtas prieš trejus metus, šiuo metu šalių sūnui jau yra 17 metų, akivaizdu, kad per šį laikotarpį vaiko poreikiai yra padidėję ir nustatytas išlaikymo dydis yra neproporcingas ir negali patenkinti net būtinųjų vaiko poreikių, todėl išlaikymo dydis turi būti didinamas.
Ieškovas, kaip ir nepilnametės U. M. atžvilgiu, pateikė detalią sąmatą dėl šalių sūnui reikalingo išlaikymo dydžio, tačiau taip pat jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Todėl, vertinant tokio amžiaus vaiko poreikius, sutikinta, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti skiriamos sumos aprangai, mokymosi reikmėms, aprūpinimu gyvenamuoju būstu, lavinimui ir laisvalaikiui, higienai bei telefono išlaidoms yra protingo dydžio, realios ir jų papildomai įrodinėti nereikia. Tačiau, kaip ir dukters atveju, išlaidos maistui, skirtos maitinimuisi kavinėje nelaikytinos būtinomis ir šių išlaidų dengti atsakovė neturi. Taip pat laikytina neįrodyta ir lavinimui, laisvalaikiui bei dienpinigiams skirtina per mėnesį bendra 160,00 Eur suma. Nesant šiuos duomenis pagrindžiančių įrodymų, teismas negali konstatuoti, kad papildoma 160,00 Eur suma yra reikalinga minėtiems poreikiams patenkinti. Nepateikta duomenų ir apie tai, kad sūnui kas mėnesį reikalinga 50,00 Eur suma vitaminams, vaistams. Teismo posėdžio metu ieškovas taip pat neminėjo, kad šalių sūnus serga kokiomis nors ligomis ar turi specialių poreikių. Todėl, atsižvelgiant į D. M. amžių, į tai, kad tokio amžiaus vaikui yra reikalingas didesnis išlaikymas nei šalių nepilnametei dukrai, į jo poreikiams reikalingą ir pagrįstą sumą, teismas sprendžia, kad D. M. poreikiams per mėnesį yra reikalinga ne didesnė kaip 500,00 Eur suma. Būtinos didesnės nepilnamečiui sūnui išlaikymo sumos ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis).
Priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai U. M., šalių turtinė padėtis jau yra įvertinta ir teismas konstatavo, kad pagal byloje esančius duomenis, ieškovas turi galimybę teikti didesnę išlaikymo dalį sūnui, nei atsakovė, todėl (duomenys neskelbtini) sprendimas dėl D. M. priteisto išlaikymo dydžio keistinas ir iš atsakovės nepilnamečiui sūnui D. M. priteistinas išlaikymas po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas įstatymo buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl 108,00 Eur (180,00 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.; 220,00 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybei.
Ieškovas iš atsakovės prašė priteisti 1301,19 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 3,19 Eur išlaidos už VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą, 8,00 Eur išlaidos už VĮ Regitra pažymą, 15,00 Eur vertimo paslaugos ir 1200,00 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti, į kurias įeina – suteiktos teisinės konsultacijos, paklausimų parengimas, ieškinio, patikslinto ieškinio projektų rengimas, prašymų teismui parengimas, atstovavimas teismo posėdyje. Ieškovas pateikė ir šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Pastebėtina, jog nurodytos išlaidų dydis atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas. tas, šalių elgesį procese, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis)
Nagrinėjamu atveju ieškovo patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas visiškai (100 proc.), reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies (72 proc.) bei reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies (73 proc.), todėl ieškovo patenkinto patikslinto ieškinio reikalavimų dalį sudaro 82 proc. Atsižvelgiant į šalių elgesį procese, į atsakovės sutikimą su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tik bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje, dėl ko nėra pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis), bei tai, kad ieškovui, su kuriuo lieka gyventi abu nepilnamečiai vaikai, tenka didesnė ne tik materialinio vaikų išlaikymo našta, bet ir kasdieninio vaikų auginimo, priežiūros, slaugos, poreikių tenkinimo našta, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 1066,98 Eur (1301,19 Eur x 82 proc.) bylinėjimosi išlaidos.
Duomenų, apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 96 straipsniais, 150 straipsniu, 259–260, 263-270 straipsniais
nutaria:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priimti ieškovo A. M. patikslinto ieškinio dėl atsakovės N. Ž. motinos valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu atsisakymą ir dėl šios dalies bylą nutraukti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko U. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti tokią atsakovės N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku U. M., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią N. Ž. turi teisę bendrauti su U. M., atsižvelgdama išimtinai į vaiko interesus ir jos poreikius.
Priteisti iš atsakovės N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui U. M., a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2019 m. liepos 29 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovą A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui U. M. priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
Pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimu, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovės N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2019 m. liepos 29 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti iš atsakovės N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 108,00 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš atsakovės N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1066,98 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt šešis eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.