Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. J. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis, 2026 m. sausio 25 d., apie 05.55 val., Vilniuje, šalia Panerių ir Iešmininkų gatvių sankryžos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris Cross“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentraciją.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. J. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis suprato kaltinimą, pripažįsta visiškai, labai dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Sausio 24 d. vakare šventė savo gimtadienį su draugais, iš 24 į 25 naktį buvo mieste, Trakų g., vaikščiojo po įvairius barus, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 5 ryto pasivaikščiojo po miestą ir buvo nusprendęs važiuoti namo, kvietė „Bolt“ taksi, tačiau įsijungus programėlę rodė artimiausius automobilius. Jautėsi tuo momentu, kad gali pats važiuoti namo su automobiliu. Sėdo į automobilį ir pradėjo važiuot namo. Pakeliui prie šviesoforo užmigo prie šviesoforo, nes buvo labai pavargęs. Jį pažadino policijos pareigūnai. Liepė du kartus pūsti į alkotesterį. Jis nesipriešino. Įpūtė 1.91 promilių ir galiausiai buvo parvežtas namo. Jis važiavo vienas. Vairuotojo pažymėjimą turėjo, išsilaikė 2017 metais. Kitų kelių eismo taisyklių pažeidimų neturėjo, pirmą kartą susidūrė su policijos pareigūnais. Jis mokėsi Tarptautinių projektų valdymą, buvo įsidarbinęs, tačiau pamatė, kad yra netinkama darbo vieta tiek jam, tiek įstaigai todėl buvo atleistas Šiuo metu ieško kitos darbo vietos. Tą naktį buvo išsinuomojęs automobilį „Toyota Yaris“. Turėjo važiuoti nuo Mindaugo g. iki Viršuliškių, Šešuolių g. Labai gailisi dėl poelgio.

Teisiamajame posėdyje galima laiduotoja J. V. paaiškino, kad jai atrodo, kad gali daryti teigiamą įtaką, nes pakankamai gerai bendrauja, sutaria, turi stiprų tarpusavio ryšį, sūnus visuomet atsižvelgia į jos nuomonę, bendrauja ką veikia, kur su draugais važiuoja, viską žino. Su alkoholiu neturi jokių problemų, buvo didelis šokas kai sužinojo, aptarinėdami anksčiau kaip žmonės neatsakingai pasielgia, ir kai sužinojo iš pradžių pikta buvo, šiaip problemų nėra turėjęs. Ji turi du sūnūs. Kitas sūnus dirbantis. Ji yra UAB vadovė. Turi vairuotojo pažymėjimą. Gyvena (duomenys neskelbtini). Viršuliškėse. Sūnus jai pranešė, paskambino, kad įvyko toks įvykis, buvo didelė nuostaba, negalėjo patikėti, klausė kodėl, būtų grįžęs su taksi nebūtų tokio įvykio. Paskambino kitą dieną, dienos metu, jos nebuvo, tuo metu buvau išvykusi į darbą. Tokia pati reakcija ir sūnaus, kad neįvertino situacijos, gailisi, sakė nežino kodėl taip atsitiko. Visada teigiamas žmogus, buvo šokas, negali patikėti, kad taip nutiko. Anksčiau nekildavo panašių problemų niekada. Nuostata dėl alkoholio pasikeitė, laikosi pozicijos, kad be alkoholio, ir ji ir jis to laikosi.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga sutiko tiek prokurorė, tiek kaltinamojo gynėjas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. sausio 30 d. įtariamuoju apklaustas L. J. V. prisipažino pilnai. Parodė, kad 2026 m. sausio 25 d., po vidurnakčio, jis su savo draugu buvo Senamiestyje, vaikščiojo po barus, vartojo alkoholį. Gėrė alaus, tačiau tiksliai kiek išgėrė nepasakys, galimai 5-6 bokalus, gal daugiau, tiksliai neatsimena. Taip po barus vaikščiojo iki paryčių, juose vartojo alų, šventė jo praėjusį gimtadienį. Ryte, po 5 val., nusprendė važiuoti namo. Planavo kviesti Bolt taksi, įsijungė programėlę, pamatė, kad netoliese yra Bolt drive automobilis, Mindaugo gatvėje, pagalvojo, kad visai neblogai jaučiasi, todėl nusprendė namo važiuoti Bolt Drive automobiliu. Iki jo nuėjo vienas, tai buvo automobilis „Toyota Yaris Cross“, valstybiniai numeriai galimai nurodyti įtarime. Per programėlę užsisakė šį automobilį ir jis atsirakino, įsėdo į vairuotojo vietą ir nuvažiavo. Važiavo vienas link namų. Bevažiuojant buvo labai pavargęs, todėl pakeliui užmigo stovinčiame prie šviesoforo automobilyje įtarime nurodytu adresu. Atsibudo nuo to, kad į langą kažkas pasibeldė ar atidarė dureles, tiksliai neatsimena. Jis išlipo iš automobilio, atsitraukė nuo jo, buvo kiek supanikavęs, nes nesuprato kas vyksta atsibudęs iš miego. Tada buvo pasodintas į tą patį Bolt automobilį, į keleivio vietą. Po to atvyko policijos pareigūnai, kurie jam patikrino blaivumą, tikrino 2 kartus, abu kartus buvo nustatytas panašus girtumas, t. y. apie 1,90 promilių. Po to jį įsodino į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Pradžioje pareigūnai pildė kažkokius dokumentus, jis laukė tuo metu sulaikymo patalpoje. Galiausiai pareigūnai jį nuvežė iki namų ir įteikė šaukimą. Jis nuėjo namo. Pilnai pripažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką, labai dėl to gailisi, kvailai pasielgė. Niekada anksčiau nesėdo už vairo būdamas neblaivus, tai buvo pirmas kartas. Norėtų, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nutrauktas pagal laidavimą, laiduotoją šioje byloje paskiriant jo mamą J. V.. Artimiausiu metu planuoja pateikti prašymą su surinktais charakterizuojančiais dokumentais. Papildomai paaiškino, kad už jį laiduosianti motina yra šiuo metu Ispanijoje, todėl šiuo metu į apklausą atvykti negali, taip pat reikalingas papildomas laikas surinkti pažymas, charakterizuojančias motiną. Prašymai dėl laidavimo bus pateikti surinkus visus reikalingus duomenis (b. l. 55-61)

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. sausio 27 d. liudytoju apklaustas M. J. parodė, kad 2026 m. sausio 25 d., apie 6 val. jis su pažįstamu S., kurio pavardės neatsimena, važiavo į Šiaulius iš Vilniaus. Važiavo automobiliu „Renault Trafic“, S. buvo už vairo. Dar Vilniuje, sustojo prie sankryžos Panerių-Iešmininkų gatvėje, degė raudona šviesoforo šviesa, prieš juos stovėjo Bolt Drive automobilis, markės dėmesio neatkreipė. Jiems reikėjo sukti į dešinę, todėl stovėjo pirmoje eismo juostoje. Užsidegus žaliai šviesai, automobilis Bolt net nepajudėjo, ragino važiuoti nuspaudus automobilio garsinį signalą, tačiau automobilis vis tiek stovėjo. S. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie Bolt automobilio vairuotojo pažiūrėti, ar vairuotojui viskas gerai. S. nuėjo vienas, o jis matė, kad S. beldėsi į langą, galiausiai atidarė dureles. Netrukus vairuotojas išlipo iš automobilio, jis tada taip pat išlipo dėl viso pikto iš automobilio, tam atvejui, jei asmuo būtų agresyvus. Išlipus priėjo prie S. ir to asmens, Bolt vairuotojo, girdėjo, kaip vairuotojas S. aiškinosi, kad alkoholio nevartojo, tiesiog pavargo, o S. sakė, kad nuo šio asmens jaučiamas alkoholio kvapas. Asmuo sunkokai stovėjo ant kojų, judesiai buvo nekoordinuoti, jis pradėjo pamažu eiti nuo automobilio. Jie bandė asmenį sustabdyti ir netrukus privažiavo dar viena mašina, išlipęs vyras paklausė, kas nutiko, jam pasakė, kad vairuotojas yra galimai neblaivus ir bando šalintis. Tas vyras prisistatė esantis pareigūnu, jis pasakė kviesti policiją, o pats pasodino Bolt vairuotoją į keleivio vietą. Jis iškvietė policiją, o vyras, prisistatęs pareigūnu, pasakė, kad jie gali važiuoto, o jis su asmeniu pabus ir sulauks kolegų. Pareigūnų jie nelaukė, asmenį paliko su tuo vyru ir patys išvažiavo (b. l. 12).

2026 m. sausio 25 d. A. Š. paaiškinime nurodė, kad sausio 25 d. apie 06.10 val., važiuodamas į darbą Vilniuje, Panerių - Iešmo g. sankryžoje pastebėjo prie šviesoforo stovintį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip du vaikinai bando padėti išlipti vairuotojui iš vairuotojo pusės. Jam prisistačius, kad yra policijos pareigūnas, asmenys paaiškino, kad nuo minėto asmens sklinda stiprus alkoholio kvapas. Asmuo bandė šalintis iš įvykio vietos, tačiau jis asmenį sulaikė, pasodino į keleivio pusę. Jo akivaizdoje asmuo alkoholio nevartojo. Apie įvykį buvo pranešta policijos pareigūnams (b. l. 15).

2026 m. sausio 25 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2026 m. sausio 25 d. apie 6.10 val. Vilniuje, Panerių ir Iešmininkų g. sankryžoje, pastebėtas automobilis „Toyota Yaris“, kurio vairuotojas buvo neblaivus, kuomet policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija. Vairuotojas neneigė, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus (b. l. 3).

2026 m. sausio 25 d., 6.02 val. gautame pranešime nurodoma, kad Panerių ir Iešmininkų g. sankryžoje važiuojamojoje dalyje automobilyje „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdi vyras, kuris miega, sklinda alkoholio kvapas (b. l. 8).

2026 m. sausio 25 d. L. J. V. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad jam nustatytas neblaivumo požymis - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Asmeniui pirmu tikrinimu alkotesteriu, 06:20 val. nustatytas 1.90 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu alkotesteriu, 6.37 val. nustatytas 1,91 promilių neblaivumas (b. l. 16-17).

2026 m. sausio 25 d. L. J. V. alkotesterio kvituose užfiksuota, kad jam pirmu tikrinimu 6.20 val. nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 6.37 val. nustatytas 1,91 promilių neblaivumas (b. l. 17).

2026 m. sausio 25 d. įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad Iešmininkų g., ties sankryža su Panerių g. Kairėje pusėje artimiausias pastatas yra adresu Panerių g. 51, Vilnius, dešinėje pusėje - Tūkstantmečio g. Įvykio vietoje, pirmoje eismo juostoje, ties šviesoforu matomas stovintis automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis neapgadintas, apklijuotas automobilių dalinimosi platformos „Bolt“ lipdukais. Ant ofisų tipo pastato, esančio adresu Vilniuje, Panerių g. 51, iš Iešmininkų gatvės pusės yra mėlynos spalvos užrašas BALTEXIM. Taip pat ant minėto pastato yra dvi vaizdo kameros, nukreiptos į Iešmininkų g. Įvykio vietos apžiūros metu, automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas UAB „Bolt Services LT“ atstovui (b. l. 19).

2026 m. sausio 25 d. apžiūrėtas automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis Panerių ir Iešmininkų gatvių sankryžoje, Vilniuje, automobilis stovi šalia „STOP“ linijos, kuri yra ties reguliuojama šviesoforu sankryža. Automobilis yra užgesintas, akivaizdžių išorinių apgadinimų nesimato, pats automobilis iš visų pusių padengtas purvu. Automobilio salone daiktų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta. Šalia reguliuojamos šviesoforo sankryžos, ant pastato, esančio adresu Panerių g. 51, Vilniuje, matomos vaizdo stebėjimo kameros (b. l. 23).

2026 m. sausio 27 d. AB „Regitra“ išraše užfiksuota, kad automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso „Swedbank lizingas“ UAB, o jo valdytojas yra „Bolt Services LT“, UAB (b. l. 28).

2026 m. sausio 30 d. VšĮ „Emprekis“ išraše užfiksuota, kad automobilio „Toyota Yaris“, vertė su PVM yra 21 710 Eur (17 150,90 Eur be PVM) (b. l. 30).

2026 m. sausio 28 d. apžiūrėti vaizdo įrašai: apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „00000005275000713“, kur vaizdas fiksuojamas su ant pastato esančia vaizdo stebėjimo kamera. Matosi šviesoforu reguliuojama sankryža. Vaizdo įrašas prasideda 2026-01-25 05:43:25. 05:55:17 prie sankryžos pirmoje juostoje, skirtoje važiuoti tiesiai ir sukti į dešinę, privažiuoja pilkos spalvos automobilis su Bolt žymėjimu. Jis pravažiuoja Stop liniją ir sustoja už linijos ties šviesoforu, automobilis neužgesinamas, dega posūkio į dešinę signalas. Antroje juostoje, skirtoje sukti į kairę, stovi su tyrimu nesusijęs automobilis. Abiem juostoms dega raudona šviesa. 05:55:59 abiem juostoms užsidega žalia šviesa, automobilis, esantis antroje juostoje išvažiuoja, o Bolt automobilis nepajuda iš vietos, užsidega raudona šviesa. 05:57:33 pirma juosta atvažiuoja tamsus mikroautobusas, kuris sustoja už Bolt automobilio. 05:57:59 užsidega žalia šviesa, tačiau Bolt automobilis vėl nepajuda iš vietos. Mikroautobusas privažiuoja prie pat Bolt automobilio galinės dalies. 05:58:13 vėl užsidega raudona šviesa. 05:58:17 iš mikroautobuso vairuotojo vietos išlipa vairuotojas ir nueina iki Bolt automobilio vairuotojo durelių. Vyras žiūri pro durelių langą ir atidaro vairuotojo dureles, pasilenkia į Bolt automobilio saloną. 05:58:52 iš vairuotojo vietos išlipa automobilio Bolt vairuotojas. Vyrai galimai kalba. 05:58:59 iš mikroautobuso keleivio vietos išeina ir link kitų dviejų vyrų ateina trečias asmuo. Mikroautobuso vairuotojas už rankos pradeda laikyti Bolt automobilio vairuotoją. Tuo metu antroje juostoje 05:59:14 privažiuoja kitas lengvasis automobilis. Tuo metu Bolt automobilio vairuotojas bando išeiti, o mikroautobuso vairuotojas ranka laikydamas bando asmenį sulaikyti. Bolt automobilio vairuotojas nueina ant kelkraščio, tačiau jį prisivijo mikroautobuso vairuotojas, tuo metu iš antroje juostoje stovinčio automobilio išlipa vairuotojas ir nueina link vyrų. Mikroautobuso vairuotojas atsiveda prie atėjusio ketvirto vyro Bolt automobilio vairuotoją, jie kalbasi. Paskutinis atėjęs vyras nuveda ir pasodina Bolt automobilio vairuotoją į Bolt automobilio priekinę keleivio vietą. Mikroautobuso keleivis tuo metu laiko ranką prie ausies, galimai skambina. Taip pat apžiūrėti vaizdo įrašai pavadinimu „00000005275000813“, „00000005275000913“, „00000005339000013“, „00000005339000113“, „00000005088000013“, „00000005088000113“, „00000005275000613“, kurie yra ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys, fiksuoja atvykusius policijos pareigūnus ir tolesnius jų veiksmus (b. l. 37).

2026 m. sausio 28 d. apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai pavadinimu „1_export-izl0r (1)“, t. y. pareigūno V. L. 2026 m. sausio 25 d. nuo 06:32:21 iki 06:33:33 darytas Body įrašas. Matosi, kad priešais apsaugos tarnybos automobilį stovi pareigūnai. Filmuojančiam pareigūnui pasisukus, matosi, kad jis stovi prie Bolt ženklu pažymėto pilkos spalvos automobilio. Pareigūnas atidaro priekines keleivio pusės dureles, kur sėdi vyras. Vairuotojo vietoje nieko nėra. Pareigūnas prisistato ir paklausia vyro, ar jis pripažįsta vairavimo faktą. Vyras atsako taip. Paklausus kodėl sėdo neblaivus už vairo, vyras atsako, kad taip gavosi. Paklausus ar seniai vartojo, vyras atsako ne. Paklausus kiek vartojo, vyras atsako, kad pripūtė 1,90. Pareigūnas pasitikslina, kiek ir ko vartojo, vyras atsakė, kad alų. Paklausus kiek, vyras atsakė, kad neprisimena. Paklausus prieš kiek laiko, atsakė, kad senokai, 5 ar 6 valandas. Pareigūnas pasakė, kad lauktų ir uždarė automobilio dureles. Tada pareigūnas nueina į tarnybinį automobilį. Toliau apžiūrimas Body įrašas pavadinimu „2_export-f5aka (1)“, t. y. 2026 m. sausio 25 d. nuo 07:48:52 iki 07:51:02 darytas Body įrašas. Matosi, kad pareigūnai stovi prie tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos, automobilis stovi daugiabučio namo kieme. Laikino sulaikymo patalpose sėdinčiam asmeniui duodama pasirašyti šaukimą (b. l. 39).

2026 m. sausio 27 d. apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92455387042, skambu io prad ia_ 2026-01-25 06_00_10)“, (ID 92455387042, skambu io prad ia_ 2026-01-25 06_11_36)“, kuriame užfiksuota, kaip M. J. kviečia policiją, nes negalim pravažiuot, nes ant šviesoforo stovi Bolt Drive vairuotojas, kuris miegojo, neblaivus (b. l. 42).

III. Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo

Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamojo L. J. V. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta. Kaltinamasis savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, teik teisiamojo posėdžio metu pripažino visiškai, nurodė, kad sausio 24 d. vakare šventė savo gimtadienį su draugais, iš 24 į 25 naktį buvo mieste, Trakų g., vaikščiojo po įvairius barus, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 5 ryto pasivaikščiojo po miestą ir buvo nusprendęs važiuoti namo, kvietė „Bolt“ taksi, tačiau įsijungus programėlę rodė artimiausius automobilius. Jautėsi tuo momentu, kad gali pats važiuoti namo su automobiliu. Sėdo į automobilį ir pradėjo važiuot namo. Pakeliui prie šviesoforo užmigo prie šviesoforo, nes buvo labai pavargęs. Jį pažadino policijos pareigūnai. Liepė du kartus pūsti į alkotesterį. Jis nesipriešino. Įpūtė 1.91 promilių ir galiausiai buvo parvežtas namo. Be kaltinamojo L. J. V. prisipažinimo jo kaltę padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina liudytojo M. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2026 m. sausio 25 d., apie 6 val. jis su pažįstamu S., kurio pavardės neatsimena, važiavo į Šiaulius iš Vilniaus. S. buvo už vairo. Dar Vilniuje, sustojo prie sankryžos Panerių-Iešmininkų gatvėje, degė raudona šviesoforo šviesa, prieš juos stovėjo Bolt Drive automobilis, markės dėmesio neatkreipė. Jiems reikėjo sukti į dešinę, todėl stovėjo pirmoje eismo juostoje. Užsidegus žaliai šviesai, automobilis Bolt net nepajudėjo, ragino važiuoti nuspaudus automobilio garsinį signalą, tačiau automobilis vis tiek stovėjo. S. beldėsi į langą, galiausiai atidarė dureles. Netrukus vairuotojas išlipo iš automobilio, jis tada taip pat išlipo dėl viso pikto iš automobilio, tam atvejui, jei asmuo būtų agresyvus. Išlipus priėjo prie S. ir to asmens, Bolt vairuotojo, girdėjo, kaip vairuotojas S. aiškinosi, kad alkoholio nevartojo, tiesiog pavargo, o S. sakė, kad nuo šio asmens jaučiamas alkoholio kvapas. Asmuo sunkokai stovėjo ant kojų, judesiai buvo nekoordinuoti, jis pradėjo pamažu eiti nuo automobilio. Jie bandė asmenį sustabdyti ir netrukus privažiavo dar viena mašina, išlipęs vyras paklausė, kas nutiko, jam pasakė, kad vairuotojas yra galimai neblaivus ir bando šalintis. Tas vyras prisistatė esantis pareigūnu, jis pasakė kviesti policiją, o pats pasodino Bolt vairuotoją į keleivio vietą. Jis iškvietė policiją, o vyras, prisistatęs pareigūnu, pasakė, kad jie gali važiuoto, o jis su asmeniu pabus ir sulauks kolegų. Pareigūnų jie nelaukė, asmenį paliko su tuo vyru ir patys išvažiavo. 2026 m. sausio 25 d. A. Š. paaiškinime nurodoma, kad sausio 25 d. apie 06.10 val., važiuodamas į darbą Vilniuje, Panerių - Iešmo g. sankryžoje pastebėjo prie šviesoforo stovintį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip du vaikinai bando padėti išlipti vairuotojui iš vairuotojo pusės. Jam prisistačius, kad yra policijos pareigūnas, asmenys paaiškino, kad nuo minėto asmens sklinda stiprus alkoholio kvapas. Asmuo bandė šalintis iš įvykio vietos, tačiau jis asmenį sulaikė, pasodino į keleivio pusę. Jo akivaizdoje asmuo alkoholio nevartojo. Apie įvykį buvo pranešta policijos pareigūnams. Šias aplinkybes patvirtina policijos pareigūnų surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame papildomai nurodyta, kad 2026 m. sausio 25 d. apie 6.10 val. Vilniuje, Panerių ir Iešmininkų g. sankryžoje, pastebėtas automobilis „Toyota Yaris“, kurio vairuotojas buvo neblaivus, kuomet policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija. Vairuotojas neneigė, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus. Alkotesterio kvituose užfiksuota, kad kaltinamam L. J. V. pirmu tikrinimu 6.20 val. nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 6.37 val. nustatytas 1,91 promilių neblaivumas.

Taigi, byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai, visų šių aptartų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo L. J. V. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo L. J. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis L. J. V. ir laiduotoja J. V. teismui pateikė rašytinius prašymus dėl kaltinamojo L. J. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą J. V. atsakomybėn.

Teismas, išnagrinėjęs L. J. V. ir J. V. pateiktus prašymus, taip pat įvertinęs šiuos asmenis charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo ir kitas esminės reikšmės turinčias aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis L. J. V. atitinka visas BK 40 straipsnyje numatyto laidavimo instituto sąlygas, o J. V., teismo vertinimu, yra tinkama laiduotoja ir galės kaltinamajam daryti realią teigiamą įtaką, kad L. J. V. ateityje nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad L. J. V. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, šį nusikaltimą kaltinamasis padarė pirmą kartą – praeityje L. J. V. nebuvo teistas ir pastarojo atžvilgiu nebuvo pradėta kitų ikiteisminių tyrimų ir (ar) nagrinėta baudžiamųjų bylų teisme (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu L. J. V. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo veiksmus. L. J. V. nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo ir asmens prisipažinimas dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikytinas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis L. J. V. šiuo metu yra nedirbantis, įregistruotas Užimtumo tarnyboje, ieško darbo. Byloje negauta duomenų, kad asmuo gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. Kaltinamasis L. J. V. praeityje buvo vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirta bauda (administracinė nuobauda) yra sumokėta. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamasis po jam inkriminuoto nusikaltimo būtų padaręs naują nusikalstamą veiką ar L. J. V. atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“, nustatyta, kad L. J. V. proceso dalyviu bet kurios kategorijos bylose yra pripažintas tik šioje baudžiamojoje byloje. Tai leidžia daryti išvadą, kad L. J. V. nėra linkęs ne tik daryti nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, bet ir kitokios rūšies teisės pažeidimų.

Šių teismo aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių ir nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei, nusikalstamas elgesys, jis sugeba tinkamai laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, draudimų ir kitų teisės aktų, o šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai bei elgdamasis gana lengvabūdiškai, todėl ji laikytina atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningo bei per ilgą laiką susiformavusio negatyvaus elgesio pasekmė, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis L. J. V. ne tik laikysis įstatymų, bet ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas visas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, todėl L. J. V. atžvilgiu yra galimas šio teisinio instituto taikymas.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai arba kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Baudžiamajame įstatyme plačiau nėra detalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, todėl, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecijos teisė spręsti, ar pasirinktas laiduotojas iš tiesų yra vertas realaus teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010,

Nr. 2K-305/2011 ).

Kaip jau minėta, šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu gauti kaltinamojo ir J. V. prašymai perduoti L. J. V. pastarosios atsakomybei pagal laidavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. V. nėra teista, nebausta administracine tvarka, dirbanti, darbe charakterizuojama teigiamai. Tiek teismui adresuotame prašyme būti kaltinamojo laiduotoja, tiek įvykusio teisiamojo posėdžio metu, L. J. V. ir J. V. patvirtino, kad jie yra motina ir sūnus. Jų santykiai yra geri, gyvena ramų, šeimyninį gyvenimą, todėl tai darys teigiamą įtaką pastarajam. L. J. V. labai gailisi. Aplinkybių, dėl kurių būtų nustatytas pagrindas abejoti šiais kaltinamojo ir laiduotojos bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytais teiginiais, nenustatyta.

Visų teismo aptartų, kaltinamojo laiduotojos ir jos santykius su L. J. V. charakterizuojančių, aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad J. V. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti L. J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį J. V. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs L. J. V. asmenybę, sprendžia, kad kaltinamajam laidavimas nustatytinas be užstato.

Teismas, nustatydamas laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, L. J. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 2 (dviejų) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė.

V. Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio teisinio instituto tikrąją paskirtį, be kita ko, neprieštarautų ir teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jeigu tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Išnagrinėjus bylą, teismas pripažįsta, kad L. J. V. kartu yra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Pažymėtina, jog aptariamas nusikalstamos veikos kriminalizavimas siekia užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje, todėl itin švelnių bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas gali sukelti nebaudžiamumo įspūdį bei iškraipyti baudžiamosios atsakomybės paskirtį.

Nagrinėjamu atveju padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, būdamas tokios būklės, pavartojęs alkoholio, neįsitikinęs savo galimybėmis vairuoti transporto priemonę, sėdo prie automobilio vairo ir tik atsakingo liudytojo dėka buvo sulaikytas nuo tolimesnio vairavimo. Be kita ko, kaip tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė pats kaltinamasis L. J. V., jis už automobilio vairo sėdo iš karto po to, kai suvartojo alkoholį, o, remiantis pirmiau nurodyto liudytojo M. J. parodymais bei neblaivumo nustatymo aktu, akivaizdu, kad įvykio metu L. J. V. būklė buvo visiškai netinkama vairuoti, todėl jis nelaikytinas pavyzdingu eismo dalyviu. Nagrinėjamu klausimu aspektu pažymėtina ir tai, jog nusikaltimą padariusiam asmeniui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas ir numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes, už kurias yra atsakingas jis pats.

Akivaizdu, kad visos pirmiau aptartos ir nagrinėjimą įvykį bei kaltinamojo elgesį įvykio metu atskleidžiančios aplinkybės sąlygoja būtinybę kaltinamajam pritaikyti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą.

Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad L. J. V. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant L. J. V. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo, t. y. nuo 2026 m. gruodžio 30 d. Taip pat taikyti baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsnio nuostatas ir L. J. V. įpareigoti per vienerius metus dalyvauti alkoholio prevencijos ir resocializacijos programoje.

VI. Dėl turto konfiskavimo

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, o būtent – turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų svarbių priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog L. J. V. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – keleiviniu automobiliu „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš VĮ „Regitra“ duomenų, o taip pat pagal registruotus kelių transporto priemonių išrašą matyti, kad ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajam, o „Swedbank lizingas“ UAB, o jo valdytojas yra „Bolt Services LT“,. Baudžiamojo proceso metu negauta duomenų, kad minėtos bendrovės administracija žinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl nagrinėjamu atveju tikslinga spręsti išimtinai turto vertės, bet ne paties automobilio konfiskavimo klausimą.

Pažymėtina, jog turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-77-648/2019).

EMPREKIS duomenimis automobilis buvo įvertinas yra 21 710 eurų (17 150,90 eurų be PVM). Kaltinamojo gynėja teismo prašo nepriteisti visos konfiskuotinos automobilio vertės, nes mano kad tokios sumos priteisimas jaunam žmogui būtų nepakeliama našta ir prilygintų paskolos išmokėjimui ir būtų neadekvati, neproporcinga priemonė jo atžvilgiu.

Kaip buvo minėta ankstesnėse nuosprendžio dalyse, kaltinamasis L. J. V. padarė nusikalstamą veiką, keliančią pavojų ne tik sau, bet ir eismo saugumui ir jo dalyviams. Jis neginčijo, kad suvokė, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau tokio savo elgesio neišsižadėjo. Akivaizdu, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis – veikė tiesiogine tyčia. Jis pasielgė itin neatsakingai. Iš įvykio vietoje buvusių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu pateiktų parodymų, taip pat pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo, o taip pat neblaivumo nustatymo akto turinio, matyti, kad kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, neadekvati elgsena, nerišli kalba. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kurias galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas esant neblaiviam. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaltinamojo gynėjo bylos nagrinėjimo teisme metu akcentuota aplinkybė, o būtent – pastarojo finansinė padėtis, jam buvo žinoma ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau kaltinamojo nuo nusikalstamų veiksmų nesustabdė. Todėl visos pirmiau aptartos tiek patį kaltinamąjį, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės nepaneigia būtinybės nagrinėjamu atveju taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Kita vertus, jog tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019).

2026 m. sausio 30 d. VšĮ „Emprekis“ išraše užfiksuota, kad automobilio „Toyota Yaris“, vertė su PVM yra 21 710 Eur (17 150,90 Eur be PVM). Jokių kitų duomenų apie kaltinamojo įvykio metu vairuotos transporto priemonės vertę negauta, todėl teismas neturi pagrindo abejoti VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų objektyvumu. Pažymėtina ir tai, jog baudžiamosios bylos duomenimis, kalinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, bauda apmokėta. Kaltinamasis nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo finansine padėtimi, jo asmenybe (už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam baudžiamas pirmą kartą, anksčiau nėra šiurkščiai pažeidęs KET reikalavimų, neteistas, priklausomybės alkoholiui neturi, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje), automobilio verte bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu (nusikalstama veika žala nepadaryta), kad kaltinamojo finansinė padėtis nėra tokia gera, kad jis išgalėtų sumokėti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš esmės aptariamo turto vertės konfiskavimas šiuo atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją, jis taip pat neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta pernelyg didelė finansinė našta.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas skiria L. J. V. vairuoto automobilio dalies, o būtent – 3/4, turto (automobilio „Toyota Yaris“) vertės konfiskavimą – 7 000 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018). Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – aptariamo automobilio dalies vertės konfiskavimas bus pakankama priemonė užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu L. J. V. laikinai sulaikytas nebuvo, civilinio ieškinio byloje taip pat nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

2026-01-30 kaltinamajam L. J. V. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktinos galioti, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. Įsiteisėjus nuosprendžiui, L. J. V. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00975147 (saugomas voke, prisegtame bylos tomo galinėje pusėje), perduotinas VĮ „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. J. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį, J. V. asmens kodas, atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, bei šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu įpareigoti L. J. V. per vienerius metus dalyvauti alkoholio prevencijos ir resocializacijos programoje

Paskirti L. J. V. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 30 d.

Paskirti L. J. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti Valstybės naudai dalį automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 7 000 Eur (septynis tūkstančius eur).

L. J. V. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, paimtą L. J. V. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00975147 (saugomą voke, prisegtame bylos tomo galinėje viršelio pusėje), perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti L. J. V., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-905-865/2025“. Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu „vilniaus.apylinkes@teismas.lt“.

– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.