Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. M. (O. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, o būtent – jis, 2024 m. gruodžio 28 d., apie 01.19 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai alkotesteriu pirmojo patikrinimo metu, 2024 m. gruodžio 28 d., 02.38 val. nustatė 1,89 promilių girtumą, o antrojo patikrinimo metu, 2024 m. gruodžio 28 d., 03.03 val., nustatė 2,14 promilių girtumą.

Tokiais savo veiksmais O. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis O. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių paaiškino, kad norėjo perstatyti mašiną, nes kiemas dažnai būna užgrūstas mašinų, o ryte turėjo reikalų ir norėjo išvažiuoti. Taigi, atėjo mintis, kad perstatys automobilį niekam netrukdydamas, tačiau bandydamas prisiparkuoti, atbulom bamperiu į šoną, kliudė kitą automobilį. Tada palikęs raktus nuėjo namo pasiimti telefono bei dokumentų, nes prie pat gyvena, tačiau liudytojas iškvietė policiją. Kai grįžo, policija jau buvo atvažiavusi. Su viskuo sutiko. Gėrė viskį. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo (duomenys neskelbtini) m., t. y. nuo (duomenys neskelbtini) m. Automobilis priklauso motinai. Pagal bylą nustatyta, kad automobilio vertė – apie 4000 Eur, realybėje vertė yra mažesnė. Automobilis priparkuotas pas motiną.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta laiduotoja E. B. parodė, kad su kaltinamuoju pažįstama apie du metus, kartu gyvena. Ji turi (duomenys neskelbtini) metų vaiką. O. M. nedirba nuo vasaros, tačiau paskutiniame darbe jis dirbo (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) yra jo stiprioji pusė. Po įvykio O. M. gailėjosi, be to, jų santykiai yra geri, gyvena ramų, šeimyninį gyvenimą, todėl tai darys teigiamą įtaką pastarajam.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos teisinio kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Aptartos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs todėl užtenka bent vieno iš jų padarymo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šią teisės normą.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal BPK normų nustatytas ribas. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad O. M. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Visi šie aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines kaltinamajam O. M. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad O. M., 2024 m. gruodžio 28 d., apie 01.19 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai alkotesteriu pirmojo patikrinimo metu, 2024 m. gruodžio 28 d., 02.38 val. nustatė 1,89 promilių girtumą, o antrojo patikrinimo metu, 2024 m. gruodžio 28 d., 03.03 val., nustatė 2,14 promilių girtumą. Šios teismo neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, asmens kaltė įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis O. M. ir laiduotoja E. B. teismui pateikė rašytinius prašymus dėl kaltinamojo O. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą E. B. atsakomybėn.

Teismas, išnagrinėjęs O. M. ir E. B. pateiktus prašymus, taip pat įvertinęs šiuos asmenis charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo ir kitas esminės reikšmės turinčias aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis O. M. atitinka visas BK 40 straipsnyje numatyto laidavimo instituto sąlygas, o E. B., teismo vertinimu, yra tinkama laiduotoja ir galės kaltinamajam daryti realią teigiamą įtaką, kad O. M. ateityje nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad O. M. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, šį nusikaltimą kaltinamasis padarė pirmą kartą – praeityje O. M. nebuvo teistas ir pastarojo atžvilgiu nebuvo pradėta kitų ikiteisminių tyrimų ir (ar) nagrinėta baudžiamųjų bylų teisme (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu O. M. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo veiksmus. O. M. nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo ir asmens prisipažinimas dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikytinas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis O. M. yra nedirbantis, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) registruotas Užimtumo tarnyboje. Registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Byloje negauta duomenų, kad asmuo gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. Kaltinamasis O. M. praeityje buvo vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirta bauda (administracinė nuobauda) yra sumokėta. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamasis po jam inkriminuoto nusikaltimo būtų padaręs naują nusikalstamą veiką ar O. M. atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“, nustatyta, kad O. M. proceso dalyviu bet kurios kategorijos bylose yra pripažintas tik šioje baudžiamojoje byloje. Tai leidžia daryti išvadą, kad O. M. nėra linkęs ne tik daryti nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, bet ir kitokios rūšies teisės pažeidimų.

Šių teismo aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių ir nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei, nusikalstamas elgesys, jis sugeba tinkamai laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, draudimų ir kitų teisės aktų, o šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai bei elgdamasis gana lengvabūdiškai, todėl ji laikytina atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningo bei per ilgą laiką susiformavusio negatyvaus elgesio pasekmė, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis O. M. ne tik laikysis įstatymų, bet ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas visas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, todėl O. M. atžvilgiu yra galimas šio teisinio instituto taikymas.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai arba kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Baudžiamajame įstatyme plačiau nėra detalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, todėl, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecijos teisė spręsti, ar pasirinktas laiduotojas iš tiesų yra vertas realaus teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011).

Kaip jau minėta, iki šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje buvo gauti kaltinamojo ir E. B. prašymai perduoti O. M. pastarosios atsakomybei pagal laidavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. B. nėra teista, nebausta administracine tvarka, dirbanti, darbe charakterizuojama teigiamai. Tiek teismui adresuotame prašyme būti kaltinamojo laiduotoja, tiek įvykusio teisiamojo posėdžio metu, O. M. ir E. B. patvirtino, kad jie pažįstami du metus, kartu gyvena. Jų santykiai yra geri, gyvena ramų, šeimyninį gyvenimą, todėl tai darys teigiamą įtaką pastarajam. O. M. labai gailisi. Aplinkybių, dėl kurių būtų nustatytas pagrindas abejoti šiais kaltinamojo ir laiduotojos bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytais teiginiais, nenustatyta.

Visų teismo aptartų, kaltinamojo laiduotojos ir jos santykius su O. M. charakterizuojančių, aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad E. B. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti O. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį E. B. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs O. M. asmenybę, sprendžia, kad kaltinamajam laidavimas nustatytinas be užstato.

Teismas, nustatydamas laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, O. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio teisinio instituto tikrąją paskirtį, be kita ko, neprieštarautų ir teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jeigu tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Išnagrinėjus bylą, teismas pripažįsta, kad O. M. kartu su bausme yra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Pažymėtina, jog aptariamas nusikalstamos veikos kriminalizavimas siekia užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje, todėl itin švelnių bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas gali sukelti nebaudžiamumo įspūdį bei iškraipyti baudžiamosios atsakomybės paskirtį.

Nagrinėjamu atveju padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, būdamas tokios būklės, pavartojęs alkoholio, neįsitikinęs savo galimybėmis vairuoti transporto priemonę, sėdo prie automobilio vairo ir tik atsakingos liudytojos dėka buvo sulaikytas nuo tolimesnio vairavimo. Be kita ko, kaip tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė pats kaltinamasis O. M., jis už automobilio vairo sėdo iš karto po to, kai suvartojo alkoholį, o, remiantis pirmiau nurodyto liudytojo D. B. parodymais bei neblaivumo nustatymo aktu, akivaizdu, kad įvykio metu O. M. būklė buvo visiškai netinkama vairuoti, todėl jis nelaikytinas pavyzdingu eismo dalyviu. Nagrinėjamu klausimu aspektu pažymėtina ir tai, jog nusikaltimą padariusiam asmeniui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas ir numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes, už kurias yra atsakingas jis pats.

Akivaizdu, kad visos pirmiau aptartos ir nagrinėjimą įvykį bei kaltinamojo elgesį įvykio metu atskleidžiančios aplinkybės sąlygoja būtinybę kaltinamajam pritaikyti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą.

Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad O. M. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant O. M. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 30 d.

Dėl turto konfiskavimo

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, o būtent – turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų svarbių priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog O. M. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – keleiviniu automobiliu „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš VĮ „Regitra“ duomenų, o taip pat pagal registruotus kelių transporto priemonių išrašą matyti, kad ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajam, o jo mamai – M. M. Baudžiamojo proceso metu negauta duomenų, kad M. M. žinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl nagrinėjamu atveju tikslinga spręsti išimtinai turto vertės, bet ne paties automobilio konfiskavimo klausimą.

Pažymėtina, jog turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-77-648/2019).

Nors nagrinėjamu atveju, kaltinamojo gynėjas taip pat apeliavo į tai, kad jo ginamajam netikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo dėl jo sudėtingos finansinės padėties, o taip pat, kad 18 metų automobilis „Lexus“, kuris dabar apdaužytas, nėra vertas 5180 Eur, tačiau įvertinus pirmiau apartą teisinį reguliavimą, jo taikymui aktualią teismų praktiką, ją sugretinus su baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažintina būtinybė O. M. pritaikyti advokato ginčijamą poveikio priemonę.

Kaip buvo minėta ankstesnėse nuosprendžio dalyse, kaltinamasis O. M. padarė nusikalstamą veiką, keliančią pavojų ne tik sau, bet ir eismo saugumui ir jo dalyviams. Jis neginčijo, kad suvokė, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau tokio savo elgesio neišsižadėjo. Akivaizdu, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis – veikė tiesiogine tyčia. Jis pasielgė itin neatsakingai – ką tik pavartojęs alkoholio sėdo už automobilio vairo, bandė persiparkuoti ir važiuodamas atbulyn kliudė automobilį „Audi“. Pažymėtina, jog kaltinamasis buvo sustabdytas ne eilinio patikrinimo metu, tačiau į įvykio vietą iškvietus ir atvykus policijos pareigūnams. Iš įvykio vietoje buvusių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu pateiktų parodymų, taip pat pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų parodymų bei tarnybinio pranešimo, o taip pat neblaivumo nustatymo akto turinio, matyti, kad kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, neadekvati elgsena, nerišli kalba. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kurias galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas esant neblaiviam. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaltinamojo gynėjo bylos nagrinėjimo teisme metu akcentuota aplinkybė, o būtent – pastarojo finansinė padėtis, jam buvo žinoma ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau kaltinamojo nuo nusikalstamų veiksmų nesustabdė. Todėl visos pirmiau aptartos tiek patį kaltinamąjį, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės nepaneigia būtinybės nagrinėjamu atveju taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Kita vertus, jog tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019).

Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad kaltinamojo O. M. įvykio metu vairuoto automobilio „Lexus“ vertė Lietuvoje, 2025 m. sausio mėnesį buvo 5180 Eur su PVM. Jokių kitų duomenų apie kaltinamojo įvykio metu vairuotos transporto priemonės vertę negauta, todėl teismas neturi pagrindo abejoti VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų objektyvumu. Pažymėtina ir tai, jog baudžiamosios bylos duomenimis, kalinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, bauda apmokėta. Kaltinamasis nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo finansine padėtimi, jo asmenybe (už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam baudžiamas pirmą kartą, anksčiau nėra šiurkščiai pažeidęs KET reikalavimų, neteistas, priklausomybės alkoholiui neturi, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje), automobilio verte bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu (nusikalstama veika padaryta žala kitam automobiliui), pripažįsta, kad kaltinamojo finansinė padėtis nėra tokia gera, kad jis išgalėtų sumokėti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš esmės aptariamo turto vertės konfiskavimas šiuo atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją, jis taip pat neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta pernelyg didelė finansinė našta.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas skiria O. M. vairuoto automobilio dalies, o būtent – 3/4, turto (automobilio „Lexus“) vertės konfiskavimą – 3 885 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018). Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – aptariamo automobilio dalies vertės konfiskavimas bus pakankama priemonė užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui.

Ikiteisminio tyrimo metu O. M. laikinai sulaikytas nebuvo, civilinio ieškinio byloje taip pat nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimu O. M. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74-75), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. Įsiteisėjus nuosprendžiui, O. M. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke, prisegtame bylos tomo galinėje pusėje), perduotinas VĮ „Regitra“.

Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinis diskas su jame esančiais vaizdo ir garso įrašais, saugomas bylos tomo viršelio gale, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. M. (O. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, bei šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti O. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 30 d.

Paskirti O. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti Valstybės naudai dalį automobilio „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3 885 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus).

O. M. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, paimtą O. M. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą voke, prisegtame bylos tomo galinėje viršelio pusėje), perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti O. M., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-905-865/2025“. Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu „vilniaus.apylinkes@teismas.lt“.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.