Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Noker“ atstovams K. S. ir advokatui Kazimierui Vasiliauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Noker“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Šilumos ekspertai“, tretieji asmenys byloje K. S. ir R. S., dėl sumokėtų lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Teisminio nagrinėjimo metu šalys palaikė savo reikalavimų ir atsikirtimų į juos argumentus.

Liudytoju byloje apklaustas G. G. teismui paaiškino, jog dirba atsakovės įmonėje vykdančiuoju direktoriumi arti trejų metų. Darė darbus pas K. S., su juo tardavosi, jis nurodydavo, ką daryti. K. liepė sąskaitas rašyti jo įmonės – UAB ,,Noker“ vardu, apmokėdavo įmonė arba jis pats iš savo sąskaitos. K. buvo užsakęs vedinimo sistemą, kapiliarinį šildymą su geoterminiu, iki rekuperacinės sistemos ir katilo sumontavimo nedaėjo. Liudytojas teigė pirkęs medžiagas iš UAB ,,Tenko“, K. liepęs sąskaitą jai išrašyti. Prekių tiekimas kiek vėlavo, bet ši situacija visus tenkino, ji buvo įprasta. Kai atvyko rekuperatorius, bendrovė ,,Tenko“ buvo paprašyta dar kurį laiką jį pasandėliuoti, nes turėjo būti atlikta reikiama apdaila, dar nebuvo name langų. Atsakovės įmonė darė ir kitus darbus objekte (duomenys neskelbtini), susirašinėjo su K., pastarasis tam naudojo bendrovės ,,Noker“ pašto dėžutę. Liudytojo teigimu, vyko įvairūs rangos darbai objekte. Rašytinių susitarimų nebuvo, tik žodiniai. Dirbo jis pats, padėdavo sūnus. Buvo išrašytas darbų aktas, vienok K. jo nepasirašė. Tuomet atsakovę pasiekė nebūti kaltinimai dėl darbų nepadarymo, tačiau tai netiesa. Liudytojo teigimu, darbai objekte buvo pradėti be projekto, taip norėjo ir to prašė K. Atsakovės įmonė atliko darbus objekte, už kuriuos, liudytojo teigimu, liko nesumokėta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo ir jų turinio, taip pat šių santykių subjektinės sudėties, ieškovei teigiant, kad ji su atsakove buvo sudariusi pirkimo–pardavimo sutartį dėl katilinės įrangos ir rekuperatorių su priedais įsigijimo, avanso sumokėjimo ir prekės nepristatymo, atsakovei tvirtinant, kad ji ieškovės užsakymu objekte vykdė rangos darbus taip pat žodinio susitarimo būdu, už kuriuos išankstines sąskaitas faktūras apmokėdavo tiek ieškovė, tiek ir jos vadovas – trečiuoju asmeniu byloje esantis K. S.. Pastarasis teismui aiškino, kad rangos santykiai su atsakove siejo jį, kaip fizinį asmenį, tačiau ne ieškovę, kurios vadovu jis yra, ir atsakovę. Trečiasis asmuo taip pat teigė, kad prekę, kurios neva nepristatė atsakovė, jis įgijo iš kitos įmonės, kuri ją ir sumontavo.

Teismas ginčą sprendžia pagal ieškovo suformuotus ir jo byloje pareikštus reikalavimus, teismas negali jų įvardinti už ieškovą, suformuluoti už jį ieškinio dalyką ir pagrindą, tai yra į teismą besikreipiančio asmens prerogatyva, teismas negali pakeisti ieškovo įvardinto ieškinio dalyko ir nurodyto faktinio pagrindo, negali nagrinėjamos ginčo bylos kontekste taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015 ir kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012; 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-969/2015).

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 176, 178, 185 str. str.).

Pagal kasacinio teismo praktiką faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant minėtų CPK nuostatų praktiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008;2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2016).

Teismas, išnagrinėjęs šalių inicijuotą ginčą iš esmės, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, remdamasis to vertinimo eigoje susiformavusiu vidiniu įsitikinimu, mano, jog nėra pagrindo pritarti ieškovo išsakytai pozicijai ir tenkinti ieškinį jame nurodytų argumentų pagrindu, o tuo pačiu nėra pagrindo nesutikti ir paneigti atsakovės atsikirtimų į ieškinį argumentus, kuriuos teismas laiko įrodytais. Savo sprendimą teismas grindžia žemiau išdėstytu.

Savo reikalavimus ieškovas grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.315 str. nuostatos taikymu. CK 6.315 str. 3 d. numato, kad kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą.

Ginčo šalys vienodai aiškina aplinkybes, jog jokių rašytinių susitarimų jų bendradarbiavimo pobūdžiui, o šio fakto jos neginčijo, apspręsti nėra. Todėl esamoje situacijoje vertinti žodinio susitarimo turinį ir jo pagrindu daryti galimą reikiamą kvalifikaciją itin sudėtinga. Kadangi šalys nebuvo sudariusios jokios rašytinės sutarties (nei pirkimo–pardavimo, nei rangos), tokių nebuvo sudaryta ir su jokia kita ieškovės ir jo vadovo, trečiuoju asmeniu byloje esančio K. S., įvardinta įmone, dėl to atitinkamai nesant tiesioginių rašytinių ginčo šalių teisinius santykius ir jų turinį pagrindžiančių įrodymų, įrodinėjimo procesas nagrinėjamoje byloje vertinant byloje esančius išvestinius įrodymus yra kiek sudėtingesnis. Teismas, susipažinęs su byloje esančia rašytine informacija, išklausęs šalių ir liudytojo paaiškinimų, daro išvadą, jog nėra pagrindo ir teisinių prielaidų pritarti ieškovo ir trečiųjų asmenų byloje išsakytai pozicijai, laikyti ją pagrįsta ir įrodyta, tenkinti dėl to ieškovo reikalavimą.

Bylos medžiaga nedviprasmiškai nustatyta, kad tretiesiems asmenims bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas – žemės sklypas su statiniais (vienbutis gyvenamasis namas), kurie registro duomenimis, būdami arti 400 kv. m. ploto, dar nėra baigti statyti, esantys (duomenys neskelbtini); kad trečiasis asmuo K. S. yra ieškovės, t. y. UAB ,,Noker“ , vadovas ir vienintelis akcininkas; kad atsakovė 2022 m. vasario 15 d. išrašė ir pateikė ieškovei dvi išankstines sąskaitas Nr. KUZ-000038 už rekuperatorių ir jo priedus 9005,78 Eur sumai ir 2022 m. vasario 15 d. Nr. KUZ-000037 už katilinės įrangą 1035 Eur sumai; išankstinėse sąskaitose yra konkrečiai ir aiškiai aprašyta jų kilmė; sąskaitas pateikė G. G. (liudytoju byloje apklaustas asmuo) iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) K. S. į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini); ieškovė jas pripažino ir apmokėjo atitinkamai 2022 m. vasario 18 d. ir 2022 m. vasario 23 d. Iki šių sąskaitų išrašymo ir jų apmokėjimo į bylą pateikti duomenys (iš esmės tai elektroninio formato susirašinėjimas tarp ieškovės vadovo (pastarasis susirašinėjimą atlieka per jau minėtą UAB ,,Noker“ pašto dėžutę), kitų įmonių ir liudytoju apklausto asmens, kuris (taip pat akivaizdu ir nėra ginčo) veikia kaip atsakovės įgaliotas asmuo ir rašo iš minėtos pašto dėžutės, rodo, kad ieškovės ir trečiojo asmens naudai yra atliekama eilė įvairiausių darbų, susijusių su minėtu adresu esančio gyvenamojo namo statyba ir įrengimu. Minėta, į bylą nėra pateikta jokių rangos sutarčių, jokiems (net tarpiniams darbams) atlikti, nors teismas siūlė trečiajam asmeniui tai padaryti (pastarasis teigė, kad tokių nėra, kad namas statytas ūkio būdu) . Elektroninio susirašinėjimo turinys rodo, kad kalbama yra ne apie pirkimo-pardavimo santykių turinį, o iš esmės apie darbų, kurie gali būti priskirti rangai, atlikimą. Bylos medžiaga rodo, kad darbai finansuojami tiek ieškovės, tiek ir paties K. S., tokie mokėjimai (tiek pačios ieškovės, tiek ir trečiojo asmens) yra daryti ir atsakovei, šie mokėjimai yra pagal kitas išankstines (ir ne tik) sąskaitas ir tai nebuvo vienkartinis epizodinis reiškinys. Liudytoju apklaustas asmuo teismui paaiškino, jog kartu su sūnumi atliko įvairius darbus trečiajam asmeniui priklausančiame statomame name, netikėti tuo teismas pagrindo neturi. Liudytojas paaiškino, kad dėl to kontaktavo būtent su trečiuoju asmeniu, o pastarasis ir neneigė, kad davė nurodymus ir mokėjo, bet, jo teigimu, kaip privatus fizinis asmuo. Susirašinėjimas ir kiti byloje esantys išvestiniai duomenys rodo, kad darbai buvo atliekami atsižvelgiant į kitų asmenų vykdomų darbų eiliškumą bei trečiojo asmens nurodytus pavedimus. Taip pat patvirtina liudytojo teiginius dėl jo bendradarbiavimo su bendrove ,,Tenko“ , iš kurios jis įsigijo reikiamas įrengimui medžiagas. G. G. susirašinėjimas su K. S. rodo, kad būtent jo prašymu atsakovė išankstinio apmokėjimo sąskaitas perrašė ieškovės vardu, šios nustatytos aplinkybės įtikinamai paneigti nepajėgė ir pats K. S..

Ieškovė į bylą pateikė 2021 m. rugsėjo 2 d. su UAB ,,Tenko Baltic“ pasirašytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. PT-20210902, kurios objektu yra techninio darbo projekto tam tikriems darbams atlikti parengimas, ši sutartis, priešingai nei teigė trečiasis asmuo, nėra jokių faktinių darbų atlikimą pagrindžiantis sandoris. Be to, ši sutartis buvo siunčiama ir G. G., kuris, kaip minėta, byloje figūruoja kaip atsakovės atstovas tam tikrų darbų atlikime. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl ir dėl ko šios projektinės dalies derinimas buvo atliekamas su juo kaip su pardavėjo, o ne potencialaus rangovo tam tikriems darbams atlikti, atstovu.

Tokiu būdu ginčo aplinkybių ir esamų įrodymų kontekste pakankamai akivaizdu, jog ginčo šalis siejo faktiniai rangos teisiniai santykiai, kas labiau normalu namo (juolab minėto ploto) statyboje ir įrengime, o ne pirkimo-pardavimo. Taip pat akivaizdu, kad atsakovė buvo šių – rangos teisinių santykių – dalimi, nes dalyvavo dalies darbų atlikime. Tą rodo į bylą pateikta objekto fotofiksacija, kurios nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neginčijo. Išankstiniam apmokėjimui sąskaitą išrašiusi atsakovė neveikė kaip pardavėja, tikėtina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo tai žino ir sąmoningai manipuliuoja sutarčių nesudarymu ir sąmoningai jų nesudaro ir su kitais asmenimis. Išankstinio apmokėjimo sąskaitoje įvardinti daiktai atitinka loginius ir nuoseklius atsakovės ir liudytojo paaiškinimus, minėtoje fotofiksacijoje užtvirtintus atliktus darbus, kuriems atlikti buvo panaudotos išankstinėje sąskaitoje nurodytos medžiagos.

Byloje yra 2022 m. spalio 12 d. atsakovės suformuotas darbų ir įrangos perdavimo-priėmimo aktas, kurio ieškovė, jo vadovas nepasirašė. Nesutiktina su jų argumentais, kad šis aktas atsirado kitu laiku nei jame nurodyta. Ir tokia išvada darytina dėl to, kad tuoj po jo surašymo (ir, tikėtina, pateikimo ieškovei per jos vadovą – trečiuoju asmeniu byloje esantį K. S.), t. y. 2022 m. spalio 18 d., atsirado ieškovės atstovo advokato suformuota pretenzija atsakovei dėl šio ieškinio reikalavimo pagrindu esančių išankstinių sąskaitų apmokėjimo ir jose nurodytos įrangos nepristatymo. Svarbu akcentuoti tai, kad per visą laiką nuo išankstinio sąskaitų išrašymo ir apmokėjimo, t. y. per 8 mėn., ieškovė nereiškė jokių pretenzijų atsakovei, kai tuo tarpu pati pretenzijoje nurodo, kad įranga turėjo būti pateikta pagal žodinį susitarimą per du mėnesius nuo gauto apmokėjimo.

Sutiktina su atsakovės išsakyta pozicija, kad vienas ir tas pats asmuo, būdamas faktiniu darbų užsakovu asmeninės nuosavybės teise valdomam objektui ir tuo pačiu ieškovės vadovu, sąmoningai manipuliuoja faktine buvimo juo situacija, sąmoningai klaidina teismą ir elgiasi nepakankamai sąžiningai ir nekorektiškai esamos situacijos ir atsakovės atžvilgiu.

Ieškovė per savo vadovą (faktinį darbų užsakovą) pripažino, jog name šildymo ir rekuperacinė sistema veikia, t. y. kad sumontuota įranga funkcionali ir veikianti. Nei ieškovė, nei byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujantis jos vadovas, kuris pats pripažino esantis faktiniu užsakovu, neįrodė, kad name nebuvo sumontuota ieškinio pareiškime nurodyta įranga, kad atsakovė ją, įsigijusi panaudodama iš ieškovės gautus pinigus, perdavė kitiems asmenims. Taip pat neįrodė, kad name esančią veikiančią sumontavo kiti asmenys, ne atsakovė, ir kad ji būtų įgyta iš kitų asmenų. K. S. po įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu į bylą 2023 m. kovo 23 d. pateiktas atliktų darbų aktas, pasirašytas 2022 m. gruodžio 28 d. su MB ,,LT būstas“, savaime nepatvirtina tokių jo nurodytų teiginių. Šiame akte įvardinti darbai ir medžiagos neatkartoja, nėra identiški ir tik labai nedidele dalimi galimai susiję su reikalavimo pagrindu esančiose išankstinio mokėjimo sąskaitose nurodytais.

Tokiu būdu ieškovė neįrodė reikalavimo pagrindu buvusių, jos pačios nurodytų, CK 6.315 str. 3 d. nuostatų taikymu paremtų aplinkybių buvimo. Teismas, pritardamas atsakovės argumentui, dėl virš išdėstyto konstatavo kitokį tarp šalių susiformavusį teisinį santykį, tačiau ir to pagrindu nerado prielaidų sutikti su ieškovės teiginiais ir išieškoti jos naudai prašomas sumas. Dėl to teismas ieškovės ieškinį atmeta visa apimtimi.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose išsakytų teiginių teismas plačiau nepasisako, nes laiko, kad nagrinėjamo turinio reikalavimams spręsti jie nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja tokio turinio sprendimo priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.