- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- e2-10628-1026/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05408-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama-credit“
- Atsakovas
- G. N.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovei G. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė individuali įmonė (toliau – IĮ) „Aujama-credit“ (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš atsakovės G. N. (toliau – atsakovė) 100 Eur skolą, 73,92 Eur pelno palūkanas, paskaičiuotas iki bylos iškėlimo teisme dienos, ir po 6,16 Eur pelno palūkanų per mėnesį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki kredito pagal 2019 m. balandžio 5 d. vartojimo sutartį visiško grąžinimo dienos, 14,40 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki bylos iškėlimo teisme dienos, ir po 1,20 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki kredito pagal 2019 m. balandžio 5 d. vartojimo kredito sutartį visiško grąžinimo dienos, 9 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašo priimti sprendimą už akių jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovė buvo įpareigota per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2020 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, asmeniškai. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymų pratęsti nustatytą terminą taip pat negauta. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2019 m. balandžio 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 100 Eur kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2019 m. gegužės 5 d., sumokėti 6,16 Eur palūkanas už naudojimąsi kredito suma ir 1,20 Eur administravimo mokestį. Sutarties Specialiosiose sąlygose buvo nurodyta, kad vartojimo kredito metinė palūkanų norma 74,95 proc., bendra kredito kainos metinė norma 137,54 proc., bendra vartojimo kredito kaina 7,36 Eur; palūkanos, skaičiuojamos iki prievolės pagal šią sutartį visiško įvykdymo (Pelno palūkanos) – 6,16 Eur per mėnesį, administravimo mokestis – 1,20 Eur per mėnesį; delspinigiai – 0,05 proc. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų. Kadangi atsakovė laiku kredito negrąžino, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės visas ieškovei pagal sutartį priklausančias sumas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalies nuostatas vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.
Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų: 2019 m. balandžio 4 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų ir specialiųjų sąlygų, raginimų, 2019 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymo, Lietuvos pašto kvitų vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 100 Eur skola, 73,92 Eur pelno palūkanos už naudojimąsi negrąžinta kredito suma, paskaičiuotos iki bylos iškėlimo teisme dienos, už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. (6,16 Eur x 12 mėn.), 14,40 Eur administravimo mokestis, 9 Eur delspinigiai už laiku negrąžintą kredito sumą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. ((100 Eur x 0,05 proc./100 proc. x 180 dienos = 9 Eur) (CK 6.37 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnis, 6.872 straipsnio 2 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 197,32 Eur sumą, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. balandžio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinys atmetamas.
Dėl administravimo mokesčio
CK 6.193 straipsnis numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.
Šalių pasirašytos Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 1.1. punktas numato sutartyje vartojamų sąvokų apibrėžimus. Šalys susitarė, kad administravimo mokestis – bendros kredito kainos sudėtinė dalis, kurios dydis vienai vartojimo Kredito dienai sudaro ne daugiau kaip 0,04 (keturias šimtąsias) procento nuo bendros Kredito sumos. Administravimo mokestis apima: komisinius mokesčius, kuriuos Kredito davėjas sumoka tretiesiems asmenims už informacijos apie Kredito gavėją, reikalingos Kredito gavėjo kreditingumui įvertinti, pateikimą Kredito davėjui, Sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su Sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius (išskyrus mokesčius, kaip išimtis nurodytus Sutartyje pateikiamame Bendros vartojimo kredito sąvokos apibrėžime); taip pat (jei būtų taikoma) – su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidas, pavyzdžiui, draudimo įmokas, jei privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.
Šalys taip pat susitarė, kad Bendra kredito gavėjo mokama suma – kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma. Bendra vartojimo kredito kaina – kredito gavėjo už kredito sumą mokamos palūkanos ir administravimo mokestis. Šalys susitarė, jog vartojimo kredito pratęsimas – vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatyto vartojimo kredito termino nukėlimas sutartam laikotarpiui, už tą laikotarpį mokant tik pelno palūkanas ir administravimo mokestį (pratęsimo mokestį), bet nedengiant vartojimo kredito sumos.
Vartojimo kredito sutarties 2.2. ir 3.1.1. punktais atsakovė įsipareigojo laiku grąžinti kredito davėjo suteiktą kreditą, mokėti palūkanas, kitus bendrą vartojimo kredito kainą sudarančius mokesčius bei visus kitus sutarties specialiose sąlygose išvardintus mokesčius ir mokėjimus.
Sutarties 5.1. punktu šalys susitarė, kad Kredito gavėjas įsipareigoja ir privalo grąžinti visą Kredito sumą Kredito grąžinimo dieną, arba sutartį pratęsti sumokant sutarties pratęsimo mokestį (Pelno palūkanas ir administravimo mokestį) su visais kitais mokesčiais (sutarties pratęsimų skaičius neribojamas). Sutarties 6.1. punktu nustatyta, jog už faktiškai Kredito davėjo Kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą Kredito sumą skaičiuojamos ir Kredito gavėjas privalo mokėti Kredito davėjui Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas (Pelno palūkanas) už naudojimąsi Kredito davėjo suteiktais pinigais. Sutarties 6.2. punktu šalys susitarė, kad pelno palūkanos (skaičiuojamos nuo Kredito išmokėjimo Kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus Kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti Kreditą įvykdymo, t. y. iki dienos (imtinai), kuomet visas Kreditas yra faktiškai sugrąžinamas Kredito davėjui.
Vartojimo kredito sutarties 10.3.1. punktas numato, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę pratęsti vartojimo kredito terminą. Vartojimo kredito termino pratęsimų skaičius neribojamas. Sutarties 10.3.2. punktas numato, kad pratęsti vartojimo kredito terminą galima, vartojimo kredito gavėjui užpildžius paraišką vartojimo kreditui pratęsti vartojimo kredito davėjo tinklalapyje, vartotojo zonoje ir sumokėjus vartojimo kredito pratęsimo mokestį (pelno palūkanas ir administravimo mokestį), pervedant jį į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Jei vartojimo kredito pratęsimo mokestis mokamas vėluojant grąžinti vartojimo kreditą pagal vartojimo kredito sutartyje numatytą terminą, vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti taip pat ir paskaičiuotas pelno palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu ir administravimo mokestį, už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutartyje numatytos vartojimo kredito grąžinimo dienos iki vartojimo kredito pratęsimo mokesčio įskaitymo į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą dienos. Konkreti mokėtina suma yra pateikiama vartotojo zonoje. Sutarties 10.3.3 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjas mokėjimo paskirtyje privalo nurodyti vartojimo kredito ID bei terminą, kuriam nori vartojimo kreditą pratęsti. Jeigu iš mokėjimo paskirtyje nurodytos informacijos neįmanoma identifikuoti vartojimo kredito gavėjo valios pratęsti vartojimo kreditą, mokėjimas įskaitomas pagal vartojimo kredito sutarties 8.4. punkte nurodytas taisykles, o Sutarties 10.3.4 punkte įtvirtinta, kad, gavęs mokėjimą, vartojimo kredito davėjas įskaito vartojimo kredito pratęsimo mokestį ir apie tai informuoja vartojimo kredito gavėją elektroniniu paštu ir SMS žinute. Sutarties 10.3.5. punktu numatyta, kad pasibaigus vartojimo kredito pratęsimo laikui, vartojimo kredito gavėjas turi arba sumokėti vartojimo kredito davėjui bendrą kredito gavėjo mokamą sumą, arba pateikti naują paraišką vartojimo kreditui pratęsti ir sumokėti vartojimo kredito pratęsimo mokestį.
Vertinant Vartojimo kredito sutartį, darytina išvada, jog šalys susitarė dėl šių sąlygų: 1) ieškovė atsakovei 2019 m. balandžio 4 d. sutartimi paskolino 100 Eur sumą 30 dienų laikotarpiui, 2) paskola suteikta nustatant 74,95 procentų dydžio metinių palūkanų normą ir 137,54 procentų dydžio bendrą kredito kainą, 3) už suteiktą kreditą atsakovė įsipareigojo mokėti 6,16 Eur sumos palūkanas per mėnesį, skaičiuojamas iki prievolės pagal Vartojimo kredito sutartį visiško įvykdymo (pelno palūkanas), 4) atsakovė įsipareigojo sumokėti 1,20 Eur administravimo mokestį, 5) šalys susitarė dėl sutarties pratęsimo tvarkos ir atsakovo valios pratęsti kredito sutartį išreiškimo formos.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės sutarties administravimo mokestį už visą jau pradelstą atsiskaityti laiką bei už laikotarpį iki kol bus visiškai įvykdyta prievolė pagal paskolos sutartį. Įvertinus vartojimo kredito sutartimi nustatytas sutarties sąlygas, darytina išvada, kad pagrindas ieškovei skaičiuoti administravimo mokestį ir prašyti jį priteisti už visą uždelstą atsiskaityti laiką būtų tik tokiu atveju, jeigu atsakovė aiškiai sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 10.3.1., 10.3.2., 10.3.3. 10.3.5 p.) būtų išreiškusi valią sutartį pratęsti.
Byloje nenustatyta, jog atsakovė pateikė ieškovei paraišką vartojimo kreditui pratęsti. Ieškovė į bylą nepateikė duomenų, kad atsakovė pateikė ieškovei paraišką vartojimo kreditui pratęsti vartojimo kredito davėjo tinklalapyje, vartotojo zonoje, taip pat nepateikė duomenų, kad kredito davėja (ieškovė) suteikė atsakovei kredito ID, bei vartotojo zonoje nurodė konkrečią mokėtiną sumą, informaciją apie kredito pratęsimo terminus ir kitas aplinkybes, nenurodė duomenų, kad atsakovės atliktus mokėjimus laikė Sutarties pratęsimu ir kodėl, nepateikė duomenų, kad Sutartyje numatyta tvarka informavo atsakovę apie Sutarties pratęsimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog Sutarties pratęsimo faktas ir dėl to ieškovės finansiniai reikalavimai, susiję su Sutarties pratęsimu, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Susipažinus su Vartojimo kredito sutartimi nenustatyta kitų atvejų, suteikiančių ieškovei teisę reikalauti iš atsakovo administravimo mokesčio, kuomet nėra duomenų, jog atsakovė aiškiai ir tinkamai išreiškia valią pratęsti kredito sutartį. Sutartyje taip pat nenumatyta atvejų, kada vartojimo kredito sutartis laikoma savaime pratęsta ir dėl to ieškovė įgyja teisę reikalauti administravimo mokesčio.
Atsižvelgus į vartojimo paskolos sutarties sampratą ir esmę, į sąžiningą dalykinę praktiką, į bylos šalių nelygiavertę padėtį ir įvertinus aplinkybes, kad atsakovė yra fizinis asmuo, paskolos sutartį sudarė prisijungdamas prie ieškovės paruoštų standartinių sutarties sąlygų, ieškovės reikalavimas priteisti po 1,20 Eur administravimo mokesčio už kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 7 d., kai buvo iškelta byla teisme, iki visiško prievolės pagal 2019 m. balandžio 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo atmetamas (CPK 178 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 2 dalis, 6.872 straipsnis) (Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-839-254/2019, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1742-260/2019, 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-877-413/2019, 2019 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1651-587/2019, 2020 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-950-260/2020, 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-259/2020).
Dėl palūkanų priteisimo
Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalies ir Civilinio kodekso 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Po bylos iškėlimo, įforminto Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, CPK 137 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. apžvalgoje „Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1“ (37, p. 424-452).
Ieškovė prašo priteisti pelno palūkanas pagal sutartį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog po bylos iškėlimo yra skaičiuojamos ne pelno palūkanos, o procesinės palūkanos, numatytos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti pelno palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito išmokėjimo, aukščiau aptartas teisinis šio ginčijamo klausimo reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė yra pareiškusi reikalavimą priteisti palūkanas po bylos iškėlimo teisme dienos, kurios numatytos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje, t. y. procesines palūkanas (Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-877-413/2019, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1742-260/2019 ir 2019 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1651-587/2019, 2020 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-950-260/2020).
Atsakovė yra praleidusi terminą įvykdyti prievolę, prievolė iki šiol neįvykdyta, todėl yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį už priteistą sumą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė jau yra pareiškusi ieškinyje reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir šis reikalavimas patenkintas, ieškovės reikalavimas dėl pelno palūkanų priteisimo, kurios remiantis teisiniu reglamentavimu laikytinos reikalavimu dėl procesinių palūkanų priteisimo, pakartotinai nepriteistinos ir reikalavimas atmestinas.
Patenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (15 Eur žyminis mokestis, 50 Eur advokato pagalbos išlaidų) proporcingos tenkintų reikalavimų daliai (71 proc.), t. y. 46,15 Eur. Ieškovės prašymas priteisti 40 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias šis patyrė kreipdamasis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės supaprastinto proceso tvarka dėl teismo įsakymo išdavimo, atmestinas, nes šios išlaidos susidarė ne ruošiantis šios civilinės bylos nagrinėjimui (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286, 287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas 302653800, 100 Eur (vieno šimto eurų) skolą, 73,92 Eur (septyniasdešimt trijų eurų 92 ct) pelno palūkanas nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2020 m. balandžio 1 d., 14,40 Eur (keturiolikos eurų 40 ct) administravimo mokestį, 9 Eur (devynių eurų) delspinigius nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (197,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 46,15 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.