Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. Š. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-jame sektoriuje (toliau – komisija) 2016 m. spalio 17 d. nutarimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š., nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 d., 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, skirta 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2012-10-03, bausmės pabaiga – 2019-01-02. Anksčiau teistas 15 kartų.2016-10-17 komisijos priimtu nutarimu Nr. 91-246 nutarta taikyti nuteistajam I. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 2 metų 2 mėnesių 28 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016 m. spalio 13 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam I. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis I. Š. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Savo skunde nuteistasis I. Š. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo I. Š. manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje akcentavo jo asmenybės bruožus, charakteristiką iš laikotarpio, kuris buvo prieš pradedant nuteistajam atlikti laisvės atėmimo bausmę. Taip pat skundžiamoje nutartyje nepagrįstai akcentuojamas ir nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis, mastas, kadangi tai yra istorija ir praeitis. Nuteistasis neneigia, jog buvo 7 kartus baustas už vidaus tvarkos pažeidimus, tačiau atkreipia teismo dėmesį, jog visi pažeidimai buvo padaryti pirmoje, jau atliktos laisvės atėmimo bausmės pusėje. Tuo metu kai laisvės atėmimo vietoje I. Š. pradėjo užsiimti pozityvia veikla, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, jo vertybės pasikeitė. Tuo pačiu pasikeitė ir požiūris į pačią laisvės atėmimo bausmę ir jos paskirtį. Nuo to laiko sėkmingai elgėsi nepriekaištingai, buvo ne kartą skatinamas. I. Š. teigimu, teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai abejoja jo pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo įsitikinimu, jo pažanga yra akivaizdi, kadangi bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo specialybę, baigė anglų kalbos modulį, dalyvavo socialinės reabilitacijos skyriaus ir psichologinės tarnybos organizuojamuose užsiėmimuose, programose ir renginiuose, dalyvavo pozityvaus laisvalaikio užimtumo renginiuose bei pats juos organizavo kitiems nuteistiesiems. Dabartiniu metu jo siekis yra įgyti aukštąjį išsilavinimą bei dirbti darbą informacinių technologijų srityje.Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog nuteistasis yra padengęs priteisto civilinio ieškinio tik 20,59 Eur. I. Š. teigimu jis yra padengęs ir 556,21 Eur, tai yra nurodyta ir ankstesnėje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. byloje Nr. TS-83-925/2016. Nuteistojo manymu, įvertinus visus faktus ir aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, jog I. Š. toliau bausmę gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės ir jam gali būti taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo I. Š. skundas atmetamas. Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pagal teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis I. Š. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, pataisos namuose mokėsi ir įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę, šiuo metu mokosi siuvinių gamintojo specialybės, bandė kelis kartus įsidarbinti, tačiau dėl darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo. Bylos duomenys taip pat rodo, kad jis buvo paskatintas šešis kartus, baustas drausmine tvarka 7 kartus, kas vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Nors I. Š. paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai.Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog priklauso vidutinei rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 56 balų. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti pagrindiniai nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis; netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės; šiuo metu turimi dideli finansiniai įsipareigojimai (ieškinys); trūksta gebėjimo įvertinti ankstesnį patyrimą. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos įstaigoje dalyvauja organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, mokosi, už dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones buvo 6 kartus paskatintas. Minėtos aplinkybės rodo, jog I. Š. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vidutinė nusikalstamo elgesio pakartotinumo rizika šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką tokia apimtimi, kuri leistų jau neabejotinai teigti, kad I. Š. galimas lygtinio paleidimo instituto taikymas. Aukščiau nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistasis skunde teigia, jog skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai akcentuoja nusikalstamų veikų pobūdį, nuteistojo įsitikinimu šios aplinkybės niekada nepasikeis, nes tai yra praeitis, o šiai dienai reikia vertinti jo pastangas laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, pasikeitusį požiūrį į pačią laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, taip pat įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiuo pagrindu kaip nepagrįsti atmestini nuteistojo skundo argumentai, kad teismas neturėjo teisės vertinti kitas aplinkybes, išskyrus įstatyme numatytas, t. y. BVK 157 straipsnyje išdėstytus formaliuosius pagrindus. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus.Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, jo asmenybę. Kaip jau buvo paminėta, I. Š. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. Š. skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.