- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-06
- Bylos Nr.
- e2A-370-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16380-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- D. Ž.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020m. lapkričio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-25321-429/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei D. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ ir atsakovė D. Ž. 2019 m. liepos 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-fm7b99h2 (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 7986,06 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui ir kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2024m. liepos 29 d., taip pat sumokėti kredito mokestį (palūkanas), 31 proc. palūkanas sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.
2. 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ perleido reikalavimo teises į atsakovės skolą naujajam kreditoriui ieškovei UAB „Legal Balance“.
3. Ieškovė 2020 m. gegužės 11 d. išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu pranešimą, informuojantį apie kreditoriaus pasikeitimą ir atsakovės pareigą sumokėti 8642,37 Eur skolą, susidedančią iš 7749,08 Eur negrąžinto kredito, 893,30 Eur priskaičiuotų palūkanų. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė ir paskolos negrąžino.
Šalies argumentai
4. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės: 1) 7749,08 Eur skolą (negrąžintą kreditą); 2) 861,61 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 1079,35 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 4) 31,00 proc. dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas nuo negrąžinto kredito sumos (7749,08 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 29 d.); 5) 31,00 proc. kompensuojamąsias palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos (7749,08 Eur) nuo sutarties terminio pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 6) 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės D. Ž. 7749,08 Eur negrąžinto kredito dalį, 861,61 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 1079,35 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-05-03) iki kreipimosi į teismą dienos (2020-10-14), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020-10-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 203,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad pagal kredito sutartį atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti 7749,08 Eur kreditą ir sumokėti kredito kainą (palūkanas). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės įvykdyti sutartinę prievolę iki sutarties nutraukimo – sumokėti 7749,08 Eur skolą ir procesines palūkanas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, CK 6.200 straipsnis).
7. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė turi teisę į 861,61 Eur dydžio mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo ir 1079,35 Eur negautas pajamas, kurių dydis atitinka negautas mokėjimo palūkanas po sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos.
8. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalaujamų priteisti 31 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7749,08 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-07-29), teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad ieškovė prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą.
9. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė. Pažymėjo, kad pagal Sutartį šalys susitarė dėl 7811,94 Eur mokėjimo palūkanų (šiuo sprendimu už akių ieškovei jau yra priteisiama 1079,35 Eur negautų pajamų suma ir 861,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos), tačiau procentine išraiška priteistina negautų pajamų suma negali viršyti 5870,98 Eur (7811,94 Eur – 1079,35 Eur – 861,61 Eur). Anot teismo, sprendžiant priešingai, ieškovei būtų priteista didesnė negautų pajamų suma nei faktiškai pagal sutartį ieškovė galėjo gauti pelno palūkanų, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Be to, teismas nurodė, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo.
10. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 31 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą kreditą (7749,08 Eur) nuo sutarties terminio pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas konstatavo, kad šis reikalavimas nepagrįstas. Nurodė, kad minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
11. Paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius turi teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų, t. y. šios palūkanos turi būti numatytos sutartyje arba įstatyme. Ieškovė savo reikalavimą priteisti 31 proc. kompensacines palūkanas grindžia sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 ir 8.7 punktų nuostatomis, tačiau šios sutarties sąlygos reglamentuoja sutartinių (pelno), o ne kompensacinių palūkanų mokėjimą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šalių susitarimą dėl 31 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, todėl ir reikalavimas priteisti šias palūkanas nuo sutarties terminio pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra nepagrįstas. Be to, šiuo atveju nuo bylos iškėlimo teisme dienos kompensuojamąją funkciją atlieka ieškovės prašomos priteisti 5 proc. procesinės metinės palūkanos.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą už akių dalyje dėl 31 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7749,08 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 29 d.), ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – priteisti apeliantei iš atsakovės D. Ž. 31 proc. negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą 7749,08 Eur vartojimo kreditą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 29 d.); taip pat pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei 339,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių), išreikštų procentine išraiška, realumo. Anot apeliantės, nors negautos pajamos dar nėra realiai patirtos, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį, tikėjosi iki 2024 m. liepos 29 d. gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 31 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievoles apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokius tikslius nuostolius apeliantė patirs ateityje, dėl to iš atsakovės apeliantės negautoms pajamoms kompensuoti priteistinos 31 proc. dydžio metinės palūkanos, apskaičiuotos nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki 2024 m. liepos 27 d., o konkretus iš atsakovės priteistinų negautų pajamų dydis priklausys tiesiogiai nuo to, kada atsakovė įvykdys kreditoriaus atžvilgiu turimas prievoles.
1.2. Prašant negautų pajamų (nuostolių) procentine išraiška labiausiai yra ginamos silpnosios sandorio šalies – vartotojo, šiuo atveju atsakovės, teisės, t. y. vartotojas išsaugo galimybę apeliantei sumokėti tiek negautų pajamų (nuostolių), kiek jų realiai apeliantė patiria, tačiau ne ilgiau kaip iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo. Todėl apeliantės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška yra pagrįstas ir priteistinas pilna apimtimi;
1.3. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai netenkinęs dalies materialinio reikalavimo, nepagrįstai sumažino ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2019 m. liepos 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-fm7b99h2, pagal kurią kreditorė suteikė atsakovei 7986,06 Eur dydžio vartojimo kreditą (paskolą) 60 mėn. laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti bendrą jos kainą (vartojimo kredito mokestį): 7811,94 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 31 proc.). Atsakovė prievolės nevykdė, todėl 2020 m. balandžio 24 d. pranešimu vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta nuo 2020 m. gegužės 3 d.
17. Pradinės kreditorė ir apeliantė 2020 m. kovo 3 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido, o apeliantė įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą.
18. Apeliantė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės ir 31 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7749,08 Eur, skaičiuotinas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2024 m. liepos 29 d.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantė neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jos apskaičiavimo būdą, todėl konstatavo, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo ir šį ieškovės reikalavimą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
20. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
21. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ji pagrįstai tikėjosi gauti pajamas kredito sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų forma, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
22. Iš vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies – dalinių įmokų mokėjimo grafiko nustatyta, kad ieškovė kiekvieną mėnesį planavo gauti kredito mokestį arba kitaip tariant, pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos taikant 31 proc. metinių palūkanų normą.
23. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Apeliantė perėmė reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, kuri už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolino atsakovei pinigus, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
26. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 60 mėnesių laikotarpiui suteikiama su 31 proc. metine palūkanų norma. Per visą sutarties laikotarpį atsakovė įsipareigojo sumokėti iš viso 7 811,94 Eur dydžio palūkanas, tuo atveju, jeigu dalinės mėnesio įmokoms būtų mokamos nustatytu grafiku ir suteikta vartojimo paskola nebūtų grąžinta anksčiau termino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apeliantei priteisė 861,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, ir 1079,35 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 3 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 14 d.). Pirmosios instancijos teismas priteisė iš viso 1940,96 Eur pagal vartojimo kredito sutartį mokėtinų palūkanų.
27. Apeliantė ieškiniu prašė priteisti 31 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7749,08 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024m. liepos 29 d.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 7749,08 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų vartojimo kredito sutartimi nustatytą atsakovės mokėtinų palūkanų bendrą 7811,94 Eur sumą (9102,09 Eur = 7749,08 Eur x 31 proc. / 100 proc. / 365 d.. x 1383 d.), kurią apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 15 d.) iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2024 m. liepos 29 d.). Vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 7811,94 Eur sumos. Teismui suformuluotu ieškinio reikalavimu apeliantė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
29. Atsakovei, pažeidusiai vartojimo kredito sutarties sąlygas, taikytina civilinė atsakomybė, priteisiant iš atsakovės apeliantės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 29 d.), galėjo tikėtis gauti 31 proc. negautų pajamų (nuostolių), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
30. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad negautų pajamų už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 15d. iki šios nutarties priėmimo dienos (2021 m. balandžio 6 d.) priteistina suma sudarytų 976,27 Eur (99,72 + 179,74 + 177,58 + 175,37 + 173,10 + 170,76) nuostolių sumą, o toliau po 31 proc. metinių palūkanų kiekvieną mėnesį pradedant nuo 6517,81 Eur (žemiau nurodytos lentelės 7 eilutės) negrąžinto kredito sumos, atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant palūkanas nuo likusios mažesnės negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos 2024 m. liepos 29 d. (skaičiavimo principas, pvz. nuo negrąžinto kredito sumos 6517,81 Eur x 31 proc. / 100 proc. / 12 mėnesių = 168,37 Eur), kadangi palūkanų norma yra lygi pasirinktai metinių palūkanų normai padalytai iš 12 mėnesių).
31. Negrąžinto kredito sumos mažėjimas ir mėnesio palūkanų įmoka parodyta žemiau pateikiamoje lentelėje:
Eil. Nr. Negrąžinto kredito suma, Eur Mėnesio kredito įmoka, Eur Palūkanų mėnesio įmoka, Eur 1 7039,22 81,46 99,72 (181,84 Eur / 31 d. x 17 d.) 2 6957,76 83,56 179,74 3 6874,20 85,72 177,58 4 6788,48 87,93 175,37 5 6700,55 90,20 173,10 6 6610,35 92,54 170,76 7 6517,81 94,93 168,37 8 6422,88 97,38 165,92 9 6325,50 99,89 163,41 10 6225,61 102,47 160,83 11 6123,14 105,12 158,18 12 6018,02 107,84 155,46 13 5910,18 110,62 152,68 14 5799,56 113,48 149,82 15 5686,08 116,41 146,89 16 5569,67 119,42 143,88 17 5450,25 122,50 140,80 18 5327,75 125,67 137,63 19 5202,08 128,92 134,38 20 5073,16 132,25 131,05 21 4940,91 135,66 127,64 22 4805,25 139,17 124,13 23 4666,08 142,76 120,54 24 4523,32 146,45 116,85 25 4376,87 150,23 113,07 26 4226,64 154,11 109,19 27 4072,53 158,10 105,20 28 3914,43 162,18 101,12 29 3752,25 166,37 96,93 30 3585,88 170,67 92,63 31 3415,21 175,08 88,22 32 3240,13 179,60 83,70 33 3060,53 184,24 79,06 34 2876,29 189,00 74,30 35 2687,29 193,88 69,42 36 2493,41 198,89 64,41 37 2294,52 204,03 59,27 38 2090,49 209,30 54,00 39 1881,19 214,70 48,60 40 1666,49 220,25 43,05 41 1446,24 225,94 37,36 42 1220,30 231,78 31,52 43 988,52 237,77 25,53 44 750,75 243,91 19,39 45 506,84 250,21 13,09 46 256,63 256,63 6,67
32. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Taigi teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamą teismų praktiką (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją).
33. Nagrinėjamoje situacijoje, pagal apeliantės analogiškus apeliacinius skundus jau yra priimti naujausi įsiteisėję apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais teisėjų kolegija vadovaujasi ir nagrinėjamoje byloje (Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-241-896/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-364-390/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-305-587/2021 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeistinas, papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovės 976,27 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 15 d. iki šios nutarties priėmimo dienos (2021 m. balandžio 6 d.) ir toliau priteisiant nuostolius (negautas pajamas), skaičiuojamus kiekvieną mėnesį kaip 31 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 6517,81 Eur negrąžinto kredito sumos, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. liepos 29 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.
36. Už kiekvieną materialinį reikalavimą, nors šie ir sujungti į vieną ieškinį, turi būti mokamas įstatyme nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo atveju ieškinio reikalavimo dėl 31 proc. dydžio negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7749,08 Eur) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2020 m. spalio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 29 d.) yra žinoma tiek termino pradžia (2020 m. spalio 15 d. – ieškinio pateikimo teismui data), tiek jo pabaiga (2024 m. liepos 29 d.), iš viso 1383 dienos. Todėl egzistuoja galimybė paskaičiuoti negautų pajamų (nuostolių) sumą, kuri yra 9102,09 Eur (7749,08 Eur x 31 proc. metinių palūkanų / 100 prc. / 365 dienų x 1383 dienų). Tokią išvadą patvirtina aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-219-254/2021; 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-220-601/2021; 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-264-555/2021, 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-342-260/2021; 2021 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-495-657/2021, 2021 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-591-413/2021 ir kt.).
37. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškinys patenkinamas 78,12 proc. (prašyta priteisti 18 792,13 Eur = 7749,08 + 861,61 + 1079,35 + 9102,09 Eur), priteisiama 14 680,50 Eur (7749,08 + 861,61 + 1079,35 + 976,27 + 4014,19 (lentelės nuo 7 iki 46 eilučių palūkanų suma)). Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 339 Eur (218 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį ir 121 Eur turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovei priteistina iš atsakovės 264,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
38. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė iš viso 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą).
39. Apeliaciniame skunde buvo pareikštas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo nuo 7749,08 Eur sumos nuo 2020 m. spalio 15 d. iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 29 d.), t. y. apeliacinio skundo suma yra 9102,09 Eur (nutarties 36 p.), teismas priteisė 4990,46 Eur (976,27 + 4014,19 (nutarties 37 punktas)). Apeliacinis skundas patenkintas 54,83 proc. (4990,46 Eur x 100 proc. / 9102,09 Eur). Apeliantė šioje byloje už pareikštą apeliacinį skundą turėjo sumokėti ne 15 Eur, bet 205 Eur.
40. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo mažesnį žyminį mokestį, nei turėjo sumokėti, teismui atmetus 45,17 proc. (100 proc. – 54,83 proc.) apeliacinio skundo reikalavimų, atitinkamai valstybei iš ieškovės priteistina 78 Eur (205 Eur. x 45,17 proc. / 100 proc. – 15 Eur) (CPK 86 str.).
41. Ieškovei iš atsakovės priteistina 15 Eur, o valstybei iš atsakovės – 112 Eur (205 Eur x 54,83 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 86, 93 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 86, 93 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovės D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 976,27 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 27 ct) dydžio negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 15 d. iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2021 m. balandžio 6 d.).
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovės D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 31 procentų metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties Nr. REF-fm7b99h2 termino pabaigos (2024 m. liepos 29 d.), nuo likusio pagal paskolos mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovės D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 264,83 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 83 ct) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Likusią Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovės D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) 78 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš atsakovės D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 112 Eur (vieną šimtą dvylika eurų) žyminio mokesčio.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.