Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-305-587/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-23
Bylos Nr.: e2A-305-587/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-01663-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Žemaitienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas: J. K.

Civilinė byla Nr. e2A-305-587/2021Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01663-2020-3

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25337-722/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – ir UAB „Legal Balance“) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. K.: 1) 2 165,92 Eur negrąžintą kreditą, 2) 216,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 3) 334,68 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 4) 30 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 165,92 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 6 d.), 5) 30 procentų kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 165,92 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 6) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7) 61 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur procesinių dokumentų parengimo bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad:

2.1. atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2019 m. kovo 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui suteiktas 2 336,96 Eur vartojimo kreditas 54 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 947,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 30,00 proc.) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas prievolės nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. kovo 24 d. siųstu pranešimu sutartį nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą.

3. Atsakovui J. K. adresuoti procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. spalio 23 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), jo šeimos nariui – motinai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalimi. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu, priimtu atsakovui už akių, ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 2 165,92 Eur negrąžintą kreditą, 216,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 334,68 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 717,34 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 109,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad:

4.1. atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2019 m. kovo 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui suteiktas 2 336,96 Eur vartojimo kreditas 54 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 1 947,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 30,00 proc.) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas prievolės nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. kovo 24 d. siųstu pranešimu sutartį nutraukė. (sutartis nutraukta nuo 2020 m. balandžio 9 d.). 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą.

4.2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti 2 165,92 Eur negrąžintą kreditą tenkino.

4.3. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę. Teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 216,74 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo ir 334,68 Eur negautas pajamas, kurios atitinka negautų mokėjimo palūkanų po sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos dydį.

Šalies argumentai

4.4. Ieškovė prašydama iš atsakovo priteisti 30 procentų negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 165,92 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 6 d.), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą. Teismas konstatavo, kad taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.

4.5. Spręsdamas dėl ieškovės prašymo priteisti 30,00 proc. kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 165,92 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. spalio 6 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020), vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos (0,05 proc. x 365 d.). Ieškovės prašomų priteisti palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 procentų dydžio metinių palūkanų). Teismas sprendė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlygos, kuriomis šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų ir jų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Konstatavo, kad ši sutarties sąlyga, pažeidžianti imperatyvią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis, 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Konstatavo, kad yra pagrindas taikyti nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamas teisines pasekmes, nurodytas CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Ieškovės reikalavimą priteisti 30 procentų kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 165,92 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. spalio 6 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė.

4.6. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 60 procentų, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį iš atsakovo priteisė 109,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 36,60 Eur (61,00 Eur x 60 proc.) žyminis mokestis ir 72,60 Eur (121,00 Eur x 60 proc.) išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo:

5.1. pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-25337-722/2020 dalyje dėl 30 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 165,92 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 6 d.), ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo J. K. 30 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 165,92 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 6 d.).

5.2. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-25337-722/2020 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo J. K. 182 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

5.3. Kitą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-25337-722/2020 dalį palikti nepakeistą.

5.4. Priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo J. K. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. remiantis kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, apeliantė turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Nors negautos pajamos dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.

6.2. Pradinė kreditorė, sudarydama sutartį, tikėjosi iki 2023 m. spalio 6 d. gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 30 procentų dydžio mokėjimo palūkanas. Sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievoles apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokius tikslius nuostolius apeliantė patirs ateityje, dėl to iš atsakovo apeliantės negautoms pajamoms kompensuoti priteistinos 30 procentų dydžio metinės palūkanos, apskaičiuotos nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki 2023 m. spalio 6 d. Toks reikalavimas nepažeistų atsakovo interesų. Vartotojas išsaugo galimybę apeliantei sumokėti tiek negautų pajamų (nuostolių), kiek jų realiai apeliantė patiria, tačiau ne ilgiau kaip iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo.

6.3. Apeliantės manymu, jos reikalavimas yra aiškus ir tai, kad turtinis reikalavimas nėra apibrėžtas konkrečia suma, nesudaro pagrindo vertinti jį kaip neapibrėžtą ar neaiškų ir neįrodytą.

Žemesnės instancijos teismas

6.4. Pradinė kreditorė BnP Finance, UAB skolindama pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir sutarties terminą teismas turėjo vertinti kaip kriterijus, pagrindžiančius apeliantės negautas pajamas (nuostolius) ir jų dydį.

6.5. Sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų norma buvo konkurencinga, atitiko rinkoje buvusius vidurkius (viešai prieinama informacija https://www.lb.lt/lt/vkd-veiklos-rodikliai) bei nepažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje įvirtintų bendrai kredito kainą taikomų reikalavimų. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų apeliantė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių).

6.6. Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Apeliantė įrodė, kad pradinė kreditorė turėjo realias, o ne hipotetines galimybes gauti iš anksto suplanuotas pajamas, iš anksto ėmėsi visų galimų priemonių, kad šios pajamos būtų gautos.

6.7. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

7. Atsakovas J. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Nustatyta, kad atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2019 m. kovo 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 2 336,96 Eur vartojimo kreditas 54 mėn. laikotarpiui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 947,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 30,00 proc.). Atsakovas prievolės nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. kovo 24 d. siųstu pranešimu vartojimo kredito sutartį nutraukė nuo 2020 m. balandžio 9 d. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą.

12. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 30 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 165,92 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. spalio 6 d.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą. Teismas konstatavo, kad taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis), darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

14. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

15. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ji pagrįstai tikėjosi gauti pajamas kredito sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų forma, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

16. Iš ieškovės pateikto priedo – dalinių įmokų mokėjimo grafiko nustatyta, kad ieškovė kiekvieną mėnesį planavo gauti kredito mokestį arba kitaip tariant, pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos taikant 30 procentų metinių palūkanų normą.

17. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Apeliantė perėmė reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, kuri už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolino atsakovui pinigus, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

20. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 54 mėnesių laikotarpiui suteikiama su 30 procentų metine palūkanų norma. Per visą sutarties laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 1 947,40 Eur sumą palūkanų, tuo atveju, jeigu dalinės mėnesio įmokoms būtų mokamos nustatytu grafiku ir suteikta vartojimo paskola nebūtų grąžinta anksčiau termino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apeliantei priteisė 216,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, ir 334,68 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 14 d.). Pirmosios instancijos teismas priteisė iš viso 551,42 Eur pagal vartojimo kredito sutartį mokėtinų palūkanų.

21. Apeliantė ieškiniu prašė priteisti 30 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 165,92 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. spalio 6 d.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, nes skaičiuojant negautas pajamas, mokėjimo palūkanų forma, nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 2 165,92 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų vartojimo kredito sutartimi nustatytą atsakovės mokėtinų palūkanų bendrą 1 947,40 Eur sumą, kurią apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. spalio 6 d.). Vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 1 947,40 Eur sumos. Teismui suformuluotu ieškinio reikalavimu apeliantė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

23. Atsakovui, pažeidusiam vartojimo kredito sutarties sąlygas, taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant apeliantės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 6 d.), galėjo tikėtis gauti 30 proc. negautų pajamų (nuostolių), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Atitinkamai negrąžinto kredito sumos mažėjimas ir mėnesio palūkanų įmoka parodyta žemiau pateikiamoje lentelėje:

Eil. Nr. Įmokos data Kredito likutis Grąžinama kredito dalis Grąžinama palūkanų norma 1. 2020-04-09 2 075,91 € 27,44 € 45,90 € 2. 2020-05-06 2 048,47 € 28,12 € 51,22 € 3. 2020-06-06 2 020,35 € 28,83 € 50,51 € 4. 2020-07-06 1 991,52 € 29,55 € 49,79 € 5. 2020-08-06 1 961,97 € 30,29 € 49,05 € 6. 2020-09-06 1 931,68 € 31,04 € 48,30 € 7. 2020-10-06 1 900,64 € 31,82 € 47,52 € 8. 2020-11-06 1 868,82 € 32,61 € 46,73 € 9. 2020-12-06 1 836,21 € 33,43 € 45,91 € 10. 2021-01-06 1 802,78 € 34,27 € 45,07 € 11. 2021-02-06 1 768,51 € 35,12 € 44,22 € 12. 2021-03-06 1 733,39 € 36,00 € 43,34 € 13. 2021-04-06 1 697,39 € 36,90 € 42,44 € 14. 2021-05-06 1 660,49 € 37,82 € 41,52 € 15. 2021-06-06 1 622,67 € 38,77 € 40,57 € 16. 2021-07-06 1 583,90 € 39,74 € 39,60 € 17. 2021-08-06 1 544,16 € 40,73 € 38,61 € 18. 2021-09-06 1 503,43 € 41,75 € 37,59 € 19. 2021-10-06 1 461,68 € 42,79 € 36,55 € 20. 2021-11-06 1 418,89 € 43,86 € 35,48 € 21. 2021-12-06 1 375,03 € 44,96 € 34,38 € 22. 2022-01-06 1 330,07 € 46,08 € 33,26 € 23. 2022-02-06 1 283,99 € 47,24 € 32,10 € 24. 2022-03-06 1 236,75 € 48,42 € 30,92 € 25. 2022-04-06 1 188,33 € 49,63 € 29,71 € 26. 2022-05-06 1 138,70 € 50,87 € 28,47 € 27. 2022-06-06 1 087,83 € 52,14 € 27,20 € 28. 2022-07-06 1 035,69 € 53,44 € 25,90 € 29. 2022-08-06 982,25 € 54,78 € 24,56 € 30. 2022-09-06 927,47 € 56,15 € 23,19 € 31. 2022-10-06 871,32 € 57,55 € 21,79 € 32. 2022-11-06 813,77 € 58,99 € 20,35 € 33. 2022-12-06 754,78 € 60,46 € 18,88 € 34. 2023-01-06 694,32 € 61,98 € 17,36 € 35. 2023-02-06 632,34 € 63,53 € 15,81 € 36. 2023-03-06 568,81 € 65,11 € 14,23 € 37. 2023-04-06 503,70 € 66,74 € 12,60 € 38. 2023-05-06 436,96 € 68,41 € 10,93 € 39. 2023-06-06 368,55 € 70,12 € 9,22 € 40. 2023-07-06 298,43 € 71,87 € 7,47 € 41. 2023-08-06 226,56 € 73,67 € 5,67 € 42. 2023-09-06 152,89 € 75,51 € 3,83 € 43. 2023-10-06 77,38 € 77,38 € 1,96 €

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovui išlieka teisė pasinaudoti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino ir tokiu būdu pasinaudoti teise mokėti mažiau palūkanų.

Žemesnės instancijos teismas

25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, todėl šis apeliacinio skundo reikalavimas tenkintinas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeistinas, papildomai priteisiant apeliantei iš atsakovo 236,31 Eur (34,50 Eur + 45,91 Eur + 45,07 Eur + 44,22 Eur + 43,34 Eur + 23,27 Eur = 236,31 Eur) nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 15 d. iki šios nutarties priėmimo dienos (2021 m. kovo 23 d.) ir toliau priteisiant nuostolius, skaičiuojamus kiekvieną mėnesį po 30 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio iki 2023 m. spalio 6 d.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas atsakovui už akių, pakeistinas – apeliantės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą tenkinamas, priteisiant apeliantei iš atsakovo 30 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 6 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (tinkamu jos vykdymo atveju), nurodyto nutarties 23 punkte (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27. 2 717,34 Eur suma, nuo kurios priteistos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 19 d.) d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo padidintina iki 2 953,65 Eur (2 717,34 Eur + 236,31 Eur = 2 953,65 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

28. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

29. Apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 61 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 121 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų.

30. Apeliantė ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma yra 2 717,34 Eur. Pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tačiau tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Įvertinus apeliantės ieškinio reikalavimus matyti, kad buvo prašoma priteisti 30 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo. Skaičiuojant nuo 2 165,92 Eur negrąžinto kredito sumos, per metus grąžintinos palūkanos sudarytų 649,77 Eur, iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 6 d.) palūkanų suma sudarytų 1 936,31 Eur. Todėl ieškinio suma nustatytina 4 653,65 Eur (2 165,92 Eur + 216,74 Eur + 334,68 Eur + 1936,31 Eur).

31. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškinys patenkinamas 63,47 proc. (prašyta priteisti 4 653,65 Eur, priteista 2 953,65 Eur). Byloje nustatyta, jog apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 182 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl apeliantei priteistinos iš atsakovo 115,51 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Apeliantė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų. Apeliaciniame skunde iš esmės buvo pareikštas vienas reikalavimas – dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Patenkinus apeliacinio skundo materialų reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, ieškovei priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kas sudaro 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Iš viso ieškovei šioje byloje priteistinos 130,51 Eur (115,51 Eur + 15 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo pakeisti ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo J. K. 236,31 Eur (dviejų šimtų trisdešimt šešių Eur 31 ct) negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo 2020 m. spalio 15 d. iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2021 m. kovo 23 d.).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo J. K. 30 (trisdešimties) procentų metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 24 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) termino pabaigos (2023 m. spalio 6 d.) nuo likusio pagal paskolos mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo J. K. 130,51 Eur (vieno šimto trisdešimties Eur 51 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasDiana LabokaitėLina Žemaitienė