- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-221-618/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00999-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Emaliuksas“
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 2.6.7Restitucija
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės ir Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Emaliuksas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Belgiški vafliai“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Emaliuksas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: pripažinti 2022 m. birželio 1 d. atliktą įskaitymą pagal patalpų perdavimo – priėmimo aktą ir susitarimą dėl skolos pagal nuomos sutartį Nr. 2021/03-17-2 negaliojančiu nuo atlikimo momento (ab initio) ir taikyti restituciją: priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Emaliuksas“ ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Belgiški vafliai“ naudai 23 600 Eur; priteisti iš atsakovės MB „Emaliuksas“ ieškovės BUAB „Belgiški vafliai“ naudai 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
1.1. Ginčo susitarime buvo susitarta, kad Bendrovė (ieškovė) ir atsakovė atlieka įskaitymą ir perleidžia atsakovei kilnojamąjį turtą, kurio vertė 23 600 Eur, kai Bendrovės skola buvo tik 12 947 Eur. Tokiu būdu, atsakovei buvo suteikta nepagrįsta pirmenybės teisė gauti savo reikalavimų patenkinimą ir užsiskaityti su ieškovės turimais įsiskolinimais atsakovei, nors jokie sandoriai ar įskaitymai nebegalėjo būti atliekami, kadangi ieškovė jau buvo akivaizdžiai nemoki dar 2021 m. gruodžio 31 d.
1.2. Pažymėjo, kad ginčijamu susitarimu atliktas įskaitymas laikytinas pažeidusiu ieškovės kreditorių teises, nes jį atlikus sumažėjo ieškovės turto (piniginių lėšų), į kurias šiuo metu galėtų būti nukreipiami Vilniaus apygardos teismo nutartimis patvirtinti ieškovės kreditorių 140 651,01 Eur dydžio finansiniai reikalavimai.
1.3. Ieškovė su atsakove Susitarimą sudarė iš esmės pažeidžiant kreditorių turtinius interesus, bei atsakovei suteikiant nepagrįstą pirmenybę, todėl daro išvadą, kad egzistuoja pirmoji ir antroji actio Pauliana ieškinio sąlygos – neabejotina reikalavimo teisė ir kreditorių teisių pažeidimas.
1.4. Ieškinį grindė taip pat nurodydama kad, kita Susitarimo šalis (atsakovė) veikė nesąžiningai, kadangi atsakovė, kuriai taikomi aukšti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, iš esmės pati atlikusi įskaitymą, turėjo įvertinti Susitarimo kontrahento statusą, todėl žinojo ar turėjo žinoti, kad Susitarimas ir kartu atliktas įskaitymas sudaromi akivaizdžiai neteisėtai ir pažeidžiant privataus juridinio asmens veiklos tikslus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad:
2.1. Atsakovė negalėjo žinoti, kad UAB „Belgiški vafliai“ yra nemoki, todėl pirmenybės teisės suteikimas sau perimant esminį UAB „Belgiški vafliai“ turtą ir savo naudai atliekant įskaitymą, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė atlikdama ginčijamą įskaitymą, buvo nesąžininga.
2.2. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pagrįstų savo teiginius. Atsakovė išnuomojo patalpas UAB „Belgiški vafliai“ vykdomai veiklai, vaflių kepimui ir pardavimui. Nuomos laikotarpiu situacija dėl COVID pandemijos prekybininkams buvo sudėtinga, todėl atsakovei nekilo abejonių, kad už nuomojamas patalpas galėjo susidaryti įsiskolinimas.
2.3. Atsakovė, sutikdama pasirašyti Susitarimą dėl įskaitymo, objektyviai tikėjo UAB „Belgiški vafliai“ teiginiais, kad prasidėjus vasarai prekyba pagerės ir ateityje šalys sėkmingai bendradarbiaus. Atsakovei nebuvo žinoma apie kitas UAB „Belgiški vafliai“ prekybos vietas, kreditorius ar įsiskolinimus. Atsakovė manė, kad prekyba buvo vykdoma tik iš atsakovės nuomojamų patalpų. UAB „Belgiški vafliai“ 2022 m. birželio 1 d. įsiskolinimų nei Sodrai nei VMI neturėjo, nuomojamose patalpose vykdė veiklą ir jokios viešai prieinamos informacijos apie UAB „Belgiški vafliai“ nemokumą nebuvo, todėl atsakovė pasitikėjo UAB „Belgiški vafliai“. Po to kai šalys susitarė dėl įskaitymo, atsakovė tikėjosi padidinti nuomojamų patalpų kainą ir toliau bendradarbiauti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino UAB „Belgiški vafliai“ ir MB „Emaliuksas“ 2022 m. birželio 1 d. atliktą įskaitymą pagal patalpų perdavimo – priėmimo aktą ir sudarytą susitarimą dėl skolos pagal nuomos sutartį Nr. 2021/03-17-2 negaliojančiu nuo atlikimo momento (ab initio). Taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės 23 600 Eur, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo šio Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai. Priteisė iš atsakovės 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Priteisė iš atsakovės 531 Eur žyminio mokesčio valstybei. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai argumentai:
3.1. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl to, kad perduoto turto vertė buvo ženkliai mažesnė nei buvo nurodyta ginčo susitarime. Vertindamas byloje surinktą medžiagą, padarė išvadą, jog byloje, išskyrus atsakovės atstovo paaiškinimus teisme, nėra kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti atsakovės atstovo argumentus apie tai, kad sudarant šį ginčo susitarimą, tikrieji šalių ketinimai buvo kitokie nei aptartį ginčijamame susitarime.
3.2. Teismas nusprendė, kad atsakovė buvo nesąžininga, nes negalėjo nesuprasti ir nežinoti, kad ieškovė būtent dėl nemokumo nebegali tęsti veiklos.
3.3. Nurodė, kad atsakovė nei ginčijamo susitarimo sudarymo momentu nei po jo, nesiėmė jokių veiksmų, kad inventorizuotų, įvertintų gaunamą kilnojamąjį turtą, tikslintų jo vertę ar jį tinkamai apskaitytų. Padarė išvadą, kad perduoto turto vertė buvo didesnė nei susidariusi skola.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovė nesutinka su sprendimu ir prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Teismas be pagrindo netaikė CK 6.146 straipsnio, kuriame nurodyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Restitucija natūra yra galima atsakovė turi susitarimu jai perduotą turtą.
4.2. Nesutinka su ginčijamame susitarime nurodyta balansine turto verte. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės pateiktų duomenų apie realią turto vertę ir dėl jų nepasisakė.
4.3. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo išreikalauti bankroto administratorės MB „Nemokumo administratorė“ išreikalauti 2022 m. gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesių UAB „Belgiški vafliai“ kasos knygos išrašo. Minėti įrodymai patvirtintų, jog nei UAB „Belgiški vafliai“, nei jos kreditoriai negalėjo patirti nuostolių dėl atsakovės veiksmų, nes ir po patalpų nuomos sutarties nutraukimo ieškovė vykdė galimai pelningą veiklą atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose nemokėdama nuomos mokesčio bei leistų įvertinti jos veiklos generuotą apyvartą.
4.4. Faktas, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ir žinojo (ar galėjo žinoti) apie ieškovės nemokumą yra grindžiamas vien tik teiginiais, kad atsakovė privalėjo suprasti ar atspėti, kad ieškovė yra nemoki.
4.5. Teismas akivaizdžiai pažeidė ir procesines teises normas – neužtikrino lygiateisiškumo principo, teisės būti išklausytam, bei tinkamo sprendimo, kaip baigiamojo procesinio akto motyvavimo. Teismas pasirinkdamas skundžiamo sprendimo argumentavimo metodą – pritarti ieškovei, o atsakovės argumentus ignoruoti, iš esmės iškraipė civilinį procesą.
5. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Atsakovė, sudarydama ginčo sandorį, negalėjo nesuprasti ir nežinoti, kad ieškovė būtent dėl nemokumo nebegali tęsti veiklos ir būtent dėl to perleidžia turimą kilnojamąjį turtą, kuris yra tiesiogiai susijęs su jos vykdoma veikla, nebetenka teisės į patalpų nuomą. Pati atsakovė inicijavo sudarytos su bendrove 2021 m. kovo 17 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 2021/03/17-1 (toliau – ir Sutartis) nutraukimą, vien dėl to, kad bendrovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal šią Sutartį, t. y. nevykdė įsipareigojimo mokėti patalpų nuomos mokestį daugiau kaip vieną mėnesį, o tai atsakovei neabejotinai leido suprasti ir žinoti, kad bendrovė yra nemoki ir turi pradelstų įsipareigojimų savo kreditoriams.
5.2. Taikyti restitucijos natūra šiuo atveju galimybės nebėra, nes atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog dalis pagal susitarimą gauto turto taip ir liko atsakovei priklausančiose patalpose, o dalis buvo išvežta į atsakovės vadovo sodybą, galimai išdalinta. Teismas restituciją pagrįstai taikė pinigine išraiška. Atsakovė nepagrindžia, kad restitucijos pritaikymas sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimo kontekste būtų esminis, ypač, atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė.
5.3. Vien tai, kad bylos išnagrinėjimo rezultatas nėra priimtinas atsakovei, savaime nereiškia, jog sprendimo motyvacija turi kokių nors reikšmingų spragų. Sprendimas atitinka procesinio sprendimo motyvavimui keliamus reikalavimus. Net jei ir būtų sprendžiama, kad kokios nors motyvacijos spragos egzistuoja, tai nereiškia, jog atitinkamų spragų pašalinimas savaime reikštų priešingo procesinio sprendimo priėmimą.
6. Klaipėdos apygardos teisme 2024 m. vasario 20 d. gautas atsakovės prašymas dėl naujų įrodymų – ieškovės 2022 m. gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesių kasos knygos (duomenys neskelbtini) išrašai – priėmimo. Atsakovė nurodė, pateikti įrodymai patvirtina, kad nei UAB „Belgiški vafliai“, nei jos kreditoriai negalėjo patirti nuostolių dėl atsakovės veiksmų, nes ir po patalpų nuomos sutarties nutraukimo ieškovė vykdė pelningą veiklą (kasdieną generuodavo nuo 80 iki 500 Eur apyvartą) atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, nemokėdama nuomos mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
7. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartimi atsakovės pateikti nauji įrodymai: ieškovės 2022 m. gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesių kasos knygos (duomenys neskelbtini) išrašai, priimti ir išsiųsti ieškovei.
Šalies argumentai
8. Klaipėdos apygardos teisme 2024 m. kovo 6 d. gauta ieškovės nuomonė dėl atsakovės pateiktų ir teismo priimtų rašytinių įrodymų. Pažymėjo, jog atsakovė savo prašyme nurodė melagingus ir klaidingus teiginius dėl bendrovės pelningos veiklos, nes veikla nebuvo nei pelninga, nei naudinga bendrovei ir tik dar labiau didino bendrovės įsipareigojimus kreditoriams. Ginčo įskaitymo metu bendrovė buvo nemoki, buvo nepajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl nuostolingos veiklos vykdymas, jokia forma neįrodo ginčo sandorio naudingumo bendrovei ir (ar) bendrovės kreditorių interesų neapžeidimo. Ieškovė taip pateikė naujus įrodymus, t. y. duomenis apie BAUB „Belgiški vafliai“ darbuotojų finansinius reikalavimus. Ieškovės pateikti nauji įrodymai priimti ir išsiųsti atsakovei susipažinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovė apeliaciniu skundu argumentuoja, jog: pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė restitucijos institutą; neteisingai nusprendė dėl atsakovės nesąžiningumo; pažeidė proceso normas (neužtikrino lygiateisiškumo principo, teisės būti išklausytam, bei tinkamo sprendimo, kaip baigiamojo procesinio akto motyvavimo).
Dėl ginčui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių
12. Šalys 2021 m. kovo 17 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr.2021/03/17, pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei negyvenamąsias 48,23 kv m. ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Atsakovė, patalpų nuomotoja MB „Emaliuksas“, 2022 m. gegužės 10 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo ir patalpų perdavimo pranešė patalpų nuomininkei UAB „Belgiški vafliai“, kad nuo 2022 m. gegužės 31 d. nutraukia patalpų nuomos sutartį.
14. Atsakovė 2022 m. gegužės 10 d. pranešimu dėl Sutarties nutraukimo ir patalų perdavimo, informavo ieškovę, jog nuo 2022 m. gegužės 31 d. nutrauks patalpų nuomos sutartį Nr. 2021/03/17-1 jeigu nuomininkė iki 2022 m. gegužės 16 d. nesumokės 12 947 Eur įsiskolinimą už patalpų nuomą (be depozito). Atsakovė informavo bendrovę, kad patalpų priėmimo – perdavimo aktas bus pasirašomas 2022 m. birželio 1 d., 11:00 val. išnuomotose patalpose.
15. Šalys 2022 m. birželio 1 d. sudarė patalpų perdavimo – priėmimo aktą ir susitarimą dėl skolos pagal nuomos sutartį Nr. 2021/03/17-2. Susitarimo 2.2. punkte šalys susitarė, kad atsižvelgdamos į tai, kad akto pasirašymo dieną ieškovės skola atsakovei už patalpų nuomą sudaro 12 947 Eur, atsakovei perduodama ši patalpų bendrovės nuosavybės teise priklausanti įranga ir baldai: Rūsyje: kvapų surinkimo gartraukis (1 vnt.), kulinarinis stalas (1 vnt.), stalas (1 vnt.), mikrobangų krosnelė (1 vnt.), dulkių siurblys (1 vnt.), metalinė spintelė 2 durų (1 vnt.); stelažai (5 vnt.), vandens šildytuvas (boileris) (1 vnt.). Prekybinė palapinė supakuota dėžėse, stalai lauko prekybai, skėtis lauko prekybai (1 vnt.); Pirmas aukštas: šaldytuvas „Gorenje“ (1 vnt.), šaldytuvas „Snaigė“ (1 vnt.), šaldiklis „Elektrolux“ (1 vnt.), elektrinė tešlos kildinimo spinta (1 vnt.), kildinimo spintos baldas, meniu lenta, šaldymo spintos baldai, sienelė, gartraukis (1 vnt.), metalinė lentynėlė po gartraukiu, pakabinama lentynėlė (1 vnt.), šaldytuvas „Hupakan“ (stiklinėmis durelėmis) (1 vnt.), ledukų aparatas „Maxima“ (1 vnt.), vaflių kepimo aparatas HVD.be (1 vnt.), televizorius „Samsung“ (1 vnt.), elektrinis šildytuvas (1 vnt.), reklaminė iškaba, šaldiklis su stalčiais, apšvietimo sistema (1 vnt.); Virtuvės baldai: kriauklė (1 vnt.), spintelės (4 vnt.), stalas su metaliniu stalviršiu (dviejų stalčių) (1 vnt.), stalas baras su įėjimo durelėmis (1 vnt.), radiatorių uždengimo apdaila, lauko kavinės stalai (5 vnt.), lauko kavinės kėdės (6 vnt.), skėtis lauko kavinės. Susitarimo 2.3. punkte ieškovė ir atsakovė susitarė, kad bendra balansinė įrangos ir baldų vertė 23 600 Eur. Šalys susitarė, kad akto pasirašymo dienai šalys yra pilnai atsiskaičiusios viena su kita.
16. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2526-880/2022 iškėlė BUAB „Belgiški vafliai“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apygardos teismas, nutartyje, be kita ko, pažymėjo, jog, iš atsakovės 2022 m. liepos 8 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovės turtą sudaro 57 204 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 235 384 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos 197 734 Eur.
Dėl skundžiamo teismo sprendimo (ne)teisėtumo
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
18. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisines sandorio negaliojimo pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018).
20. Apeliaciniame skunde atsakovė neginčija visų pirmosios instancijos teismo nustatytų sąlygų, kurioms egzistuojant sandoris pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, tik įrodinėja, jog nebuvo paneigta atsakovės sąžiningumo prezumpcija, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos. Pagal apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina, ar CK 6.66 straipsnio normų pagrindu egzistuoja sąlyga dėl sandorio šalių (ne)sąžiningumo, ar pagrįstos bei teisėtos yra šiuo klausimu padarytos pirmosios instancijos teismo išvados.
21. Sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų, trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
22. Pagal CK 6.67 straipsnio 4 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija).
23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. birželio 1 d. įskaitymo metu šalys susitarė, jog ieškovė perleidžia atsakovei kilnojamąjį turtą, kurio vertė 23 600 Eur, kai ieškovės skola siekė tik 12 947 Eur, konstatavo, kad sumos disproporcija beveik dviguba. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad šalių nesąžiningumas preziumuojamas. Apeliantei kilo pareiga paneigti nesąžiningumo prezumpciją, tačiau apeliantė nenurodo priešingų aplinkybių, paneigiančių nesąžiningumo prezumpciją, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo ginčo klausimu.
24. Bylos duomenimis nustatyta, ir, minėta, apeliantė šių aplinkybių nenuginčijo, jog šalys be jokio teisinio pagrindo atliko ginčo įskaitymą, kuris buvo ieškovei nenaudingas, prieštaravo bendrovės veiklos tikslams, pažeidė kitų kreditorių teises, ieškovė šio įskaitymo atlikti neprivalėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės veiksmus, atliekant įskaitymą, pripažino nesąžiningais. Tokiu Susitarimu atsakovei buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą ir net pasipelnyti, nes ieškovės atlikto įvykdymo vertė beveik dvigubai viršijo jos skolinį įsipareigojimą.
25. Apeliantė, be kita ko, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė išreikalauti ieškovės kasos knygą, kurios duomenys paneigs jos nesąžiningumo prezumpciją.
26. Apeliacinės instancijos teisme priimti nauji įrodymai – ieškovės 2022 m. gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesių kasos knygos (duomenys neskelbtini) išrašai, atsakovės teigimu, patvirtina, jog ieškovė vykdė veiklą. Dėl aplinkybės, jog ieškovė vykdė veiklą byloje ginčo nėra. Teisėjų kolegija negali nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovė negalėjo nežinoti apie ieškovės nemokumą, kadangi ieškovė būtent dėl to perleido turimą kilnojamąjį turtą atsakovei. Atsakovės pateikti duomenys apie darbuotojų finansinius reikalavimus, t. y. įsiskolinimus už laikotarpį 2022 m. liepos-rugsėjo mėnesiais, patvirtina, kad ieškovė iš tiesų jau ginčo susitarimo sudarymo metu buvo nemoki, nebegalėdama atsiskaityti su atsakove perleidinėjo jos veiklos vykdymui būtiną įrangą, kuri tiesiogiai susijusi su jos vykdoma veikla, t. y. įrangą ir baldus.
27. Teisėjų kolegija pažymi, jog pateikti įrodymai nepaneigia apeliantės nesąžiningumo prezumpcijos, todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes neturi pagrindo daryti kitokias išvadas.
28. Minėta, apeliantė neginčija kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų sąlygų, kurių pagrindu ginčo įskaitymas pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio nustatytu pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
29. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti restitucijos natūra, kadangi atsakovė nei ginčijamo susitarimo sudarymo momentu, nei po jo, nesiėmė jokių veiksmų, kad inventorizuotų, įvertintų gaunamą kilnojamąjį turtą, tikslintų jo vertę ar jį tinkamai apskaitytų, dėl daiktų kainos šalys susitarė. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl turto vertės nustatymo ir restitucijos taikymo, atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo galima taikyti restituciją natūra, teigia, jog pritaikius restituciją bus pažeistas sąžiningumo principas.
30. CK 6.146 straipsnis reguliuoja restitucijos būdus. Pagal šią materialiosios teisės normą restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai restitucijos taikymas natūra yra neįmanomas arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais
31. Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, kai ji taikoma kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio teisinė pasekmė, esmė – šalys, gavusios tam tikrą turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (buvusią padėtį). Taikant restituciją, siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, vadinasi, sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas. Restitucija paremta idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra, grąžinant negaliojančio sandorio pagrindu perduotą turtą natūra ar piniginiu ekvivalentu. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015; 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 3 363 421/2018 29 punktą).
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant restituciją, siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, vadinasi, sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra, grąžinant negaliojančio sandorio pagrindu perduotą turtą natūra ar piniginiu ekvivalentu. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-363-421/2018).
33. Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje, 6.146 ir 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą, įtvirtinant galimybę teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021).
34. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išskirta, kad restitucijai, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinei pasekmei, yra būdingas vienas specifinis bruožas, išskiriantis ją iš kitų civilinių teisių gynimo būdų, – teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014).
35. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 2022 m. birželio 1 d. sudarė patalpų perdavimo – priėmimo aktą ir susitarimą dėl skolos pagal nuomos sutartį Nr. 2021/03/17-2, susitarime, be kita ko, įvardyta balansinė atsakovei perduodamos įrangos ir baldų vertė - 23 600 Eur. Apeliantė, ginčydama minėtą vertę, pirmosios instancijos teismui teikė įrodymus - ieškovės dar 2023 m. vasarą viešai patalpintus skelbimus apie parduodamą tapatų turtą, kurį ieškovė vertino 3 734 Eur.
36. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti restitucijos natūra dėl toliau dėstomų motyvų. Pirma, šalys dėl baldų ir įrangos kainos susitarė 2022 m. birželio 1 d. Susitarime. Susitarimo metu ar iki ieškinio pareiškimo atsakovė neginčijo nei nurodytos įrangos ir baldų vertės, nei kokių nors kitų aplinkybių susijusių su atliktu įskaitymu. Antra, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, jog perimtą turtą inventorizuotų, įvertintų gaunamą kilnojamąjį turtą, tikslintų jo vertę ar jį tinkamai apskaitytų. Tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Trečia, atsakovė teikdama įrodymus apie ieškovės parduodamą tapatų turtą ir įrodinėdama, jog ir susitarimu perduotas turtas lygiai tokios pat vertės šių aplinkybių nepagrindė, kadangi vien atsakovės atstovo pateiktos fotonuotraukos negali būti laikomi įrodymais, kurie patvirtina atsakovės ginčijamą susitarimu perimto turto kitokią vertę. Priešingai, atsakovės atstovo pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės apie tai, jog įranga ir baldai yra įvairiose vietose, išparceliuotos, aiškiai patvirtina, jog taikyti restituciją natūrą, nagrinėjamu atveju, net neįmanoma.
37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl bylą nagrinėjusio teismo išvadų teisėtumo, pastebi ir tai, kad, pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio ir sprendžiant dėl taikytino restitucijos būdo, inter alia, būtina nustatyti, ar juo bus pasiekti restitucijos tikslai – atkurta iki ginčo sandorio sudarymo buvusi šalių padėtis. Jeigu byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad status quo ante padėtis bus atkurta, taikant restituciją natūra, tai tokiam restitucijos taikymo būdui teiktina pirmenybė. Tačiau jeigu tokių aplinkybių nenustatoma, turi būti sprendžiama dėl alternatyvaus – sumokant ekvivalentą pinigais – restitucijos taikymo būdo.
38. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju pripažinto įskaitymo sandorio objektas – įranga ir baldai, t. y. daiktai, kurių vertė dėl eksploatacijos laikui bėgant labai mažėja. Iš byloje teismų nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad po pripažinto įskaitymo sandorio sudarymo dienos (2022 m. birželio 1 d.) atsakovės žinioje įranga ir baldai yra jau virš vienerių metų. Tai reiškia, kad kuo ilgesnis daiktų eksploatacijos laikotarpis, tuo jų vertė tampa mažesnė. Ši aplinkybė taip pat yra teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl galimybės taikyti restituciją natūra, t. y. jeigu po pripažinto negaliojančiu sandorio sudarymo daiktai buvo eksploatuojamas neilgą laiką ir jų vertė, lyginant su sandorio sudarymo dieną buvusia verte, sumažėjo nedaug, tai yra pagrindas svarstyti dėl galimybės taikyti restituciją natūra. Tačiau tuo atveju, kai daiktai buvo naudojami ilgą laiką ir dėl to jų vertė labai sumažėja, restitucijos taikymas natūra neatitiktų restitucijos tikslų ir reikštų nepagrįstą praturtėjimą vienai iš pripažinto negaliojančiu sandorio šalių. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir aptartu restitucijos instituto reglamentavimu, darytina išvada, kad bylą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju taikant restituciją natūra nėra galimybės, todėl restitucija sumokant ekvivalentą pinigais labiau atitinka tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesus.
39. Atmestini apeliantės argumentai, kurie susiję su tuo, jog pritaikius restituciją pinigine išraiška bus pažeistas sąžiningumo principas. Nagrinėjamu atveju reikalavimų faktinis pagrindas – ieškovė, būdama nemoki bei pažeisdama kitų kreditorių teises, neturėdama pareigos sudarė ginčijamą sandorį, kuris jai buvo ekonomiškai nenaudingas, ginčijamą sandorį sudariusios šalys buvo nesąžiningos, jų nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 4 punktą. Atsakovė nepagrindė, kad restitucijos pritaikymas sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimo kontekste būtų esminis, ypač, atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė.
40. Apeliantės įsitikinimu pirmosios instancijos teismas neužtikrino lygiateisiškumo principo, teisės būti išklausytam, bei tinkamo sprendimo, kaip baigiamojo procesinio akto motyvavimo, teismas pasirinkdamas skundžiamo sprendimo argumentavimo metodą – pritarti ieškovei, o atsakovės argumentus ignoruoti, iš esmės iškraipė civilinį procesą.
41. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas). Pagal CPK 17 straipsnį, šalių procesinės teisės yra lygios. Šalių procesinio lygiateisiškumo principo turinį sudaro šie esminiai aspektai: teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir abiem pusėms turi būti garantuojamos vienodos tiesos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021, 24 punktas). Vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų yra teisės būti išklausytam asmeniui užtikrinimas. Ši teisė garantuojama kiekvienam civilinio proceso dalyviui. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šalių procesinio lygiateisiškumo principo turinį sudaro šie esminiai aspektai: teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir abiem pusėms turi būti garantuojamos vienodos tiesos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021, 24 punktas).
42. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamosios pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti pirmosios instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalyje. CPK 263 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais konkrečių įrodymų ir jais nesiremia, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems.
43. Kita vertus, aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas).
44. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Tačiau tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, atsižvelgtina į dalyvaujančių byloje asmenų byloje pateiktus reikalavimus. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir vertindamas įrodymus, rėmėsi visais byloje esančiais duomenis. Bylos procesiniai aspektai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas sprendime tiesiogiai ir detaliai nepasisakė, nevertintini kaip tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas procesinis sprendimas dėl bylos esmės. Atsakovė apeliacinio skundo argumentais taip pat nepagrindė, jog proceso pirmosios instancijos metu nebuvo užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, ar, kad nebuvo užtikrinta teisė būti išklausytam. Iš pirmosios instancijos teismo proceso nustatyta, jog atsakovė aktyviai teikė įrodymus, atsikirtimus į ieškinį, dalyvavo žodiniuose teismo posėdžiuose, kurių metu išsakė savo poziciją. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas buvo atsisakęs išreikalauti atsakovės prašomus įrodymus – ieškovės kasos knygas už atitinkamus laikotarpius, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kadangi apeliacinės instancijos teisme atsakovės pateikti nauji įrodymai buvo priimti ir įvertinti, sudarant šalims galimybę atsikirsti į kiekvienos iš jų pateiktus argumentus. Remdamasi tuo, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, teisės būti išklausytam principą teismo sprendimo motyvavimo pareigą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
46. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog egzistuoja visos sąlygos ginčijamą įskaitymą pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, bei taikė restituciją. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
48. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, bet nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Dėl to ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.