- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-27
- Bylos Nr.
- e2-2800-980/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00999-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Emaliuksas“
- Advokatai
- Saulius Pikturna, Vytautas Geležinis
- Kategorijos
- 2.6.1Prievolės
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Belgiški vafliai“ atstovui, advokatui Vytautui Geležiniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Belgiški vafliai“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Emaliuksas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti 2022 m. birželio 1 d. atliktą įskaitymą pagal patalpų perdavimo - priėmimo aktą ir susitarimą dėl skolos pagal nuomos sutartį Nr. 2021/03-17-2 negaliojančiu nuo atlikimo momento (ab initio) ir taikyti restituciją: priteisti iš atsakovės MB „Emaliuksas“ ieškovės BUAB „Belgiški vafliai“ naudai 23 600,00 Eur; priteisti iš atsakovės MB „Emaliuksas“ ieškovės BUAB „Belgiški vafliai“ naudai 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ginčo susitarime buvo susitarta, kad Bendrovė (ieškovė) ir atsakovė atlieka įskaitymą ir perleidžia atsakovei kilnojamąjį turtą, kurio vertė 23 600,00 Eur, kai Bendrovės skola buvo tik 12 947,00 Eur. Akivaizdu, kad tokiu būdu, atsakovei buvo suteikta nepagrįsta pirmenybės teisė gauti savo reikalavimų patenkinimą ir užsiskaityti su Ieškovės turimais įsiskolinimais Atsakovei, nors Administratoriaus įsitikinimu, jokie sandoriai ar įskaitymai nebegalėjo būti atliekami, kadangi Ieškovė jau buvo akivaizdžiai nemoki dar 2021 m. gruodžio 31 d., o gal ir ankščiau.
3. Atsižvelgiant į tokią teismų praktiką, Ieškovės Administratorius pažymi, kad ginčijamu Susitarimu atliktas įskaitymas laikytinas pažeidusiu Ieškovės kreditorių teises, nes jį atlikus sumažėjo Ieškovės turto (piniginių lėšų), į kurias šiuo metu galėtų būti nukreipiami Vilniaus apygardos teismo nutartimis patvirtinti Ieškovės kreditorių 140 651,01 Eur dydžio finansiniai reikalavimai.
Motyvuojamoji dalis
4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad Ieškovė su Atsakove Susitarimą sudarė iš esmės pažeidžiant kreditorių turtinius interesus, bei Atsakovei suteikiant nepagrįstą pirmenybę, todėl daroma išvada, kad egzistuoja pirmoji ir antroji actio Pauliana ieškinio sąlygos - nebejotina reikalavimo teisė ir kreditorių teisių pažeidimas.
5. Ieškinį grindė taip pat nurodydama kad, kita Susitarimo šalis (Atsakovė) veikė nesąžiningai, kadangi Atsakovė, kuriai taikomi aukšti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, iš esmės pati atlikusi įskaitymą, turėjo įvertinti Susitarimo kontrahento statusą, todėl žinojo ar turėjo žinoti, kad Susitarimas ir kartu atliktas įskaitymas sudaromi akivaizdžiai neteisėtai ir pažeidžiant privataus juridinio asmens veiklos tikslus. Atsakovės nesąžiningumą akivaizdžiai patvirtina ir aukščiau ieškinyje aprašyta CK 6.67 str. 4 p. įtvirtinta ir byloje taikytina nesąžiningumo prezumpcija ginčo šalių atžvilgiu.
6. Atsakovė mažoji bendrija „Emaliuksas“ teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad nors ieškovė teigia, tačiau Atsakovė negalėjo žinoti, kad UAB „Belgiški vafliai“ yra nemoki, todėl pirmenybės teisės suteikimas sau perimant esminį UAB „Belgiški vafliai" turtą ir savo naudai atliekant įskaitymą, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad Atsakovė atlikdama ginčijamą įskaitymą, buvo nesąžininga.
7. Atsikirtimus grindė tuo, kad ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad pagrįstų savo teiginius. Atsakovė išnuomojo patalpas UAB „Belgiški vafliai“ vykdomai veiklai, vaflių kepimui ir pardavimui. Nuomos laikotarpiu situacija dėl COVID pandemijos prekybininkams buvo sudėtinga, todėl Atsakovei nekilo abejonių, kad už nuomojamas patalpas galėjo susidaryti įsiskolinimas. Atsakovė, sutikdama pasirašyti Susitarimą dėl įskaitymo, objektyviai tikėjo UAB „Belgiški vafliai" teiginiais, kad prasidėjus vasarai prekyba pagerės ir ateityje šalys sėkmingai bendradarbiaus. Atsakovei nebuvo žinoma apie kitas UAB „Belgiški vafliai" prekybos vietas, kreditorius ar įsiskolinimus. Atsakovė manė, kad prekyba buvo vykdoma tik iš Atsakovės nuomojamų patalpų. Svarbu pažymėti, kad UAB „Belgiški vafliai“ 2022 m. birželio 1 d. įsiskolinimų nei Sodrai nei VMI neturėjo, nuomojamose patalpose vykdė veiklą ir jokios viešai prieinamos informacijos apie UAB „Belgiški vafliai“ nemokumą nebuvo, todėl Atsakovė pasitikėjo UAB „Belgiški vafliai“. Po to kai šalys susitarė dėl įskaitymo, Atsakovė tikėjosi padidinti nuomojamų patalpų kainą ir toliau bendradarbiauti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas V. Geležinis ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad šalys sudarė susitarimą, kuriuo buvo įskaityta skola už patalpų nuomą, o atsakovei atiteko ieškovės kilnojamasis turtas, kurio vertę nusistatė tos pačios susitarimo šalys. Laiko, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog atsakovė buvo nesąžininga, nes toks sandoris buvo sudarytas bendrovei jau esant nemokiai dar nuo 2022 metų pradžios ir jis akivaizdžiai suteikė atsakovei pranašumą prieš kitus kreditorius.
9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas S. Pikturna su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovė yra mažoji bendrija o ne uždaroji akcinė bendrovė ir tokio pobūdžio veikla išnuomojant patalpas jai buvo pirmoji. Tokiu būdu, labai tikėtina, jog bendrijos savininkas išnuomodamas patalpas atsižvelgęs į tai, kad buvo Covid laikotarpis turėjo lūkestį, jog per vasarą ieškovės veikla atsigaus, įmonė gaus daugiau pajamų ir skola už nuomą sumažės. Pabrėžė, jog bendrijos savininkas negalėjo žinoti ir neturėjo galimybių sužinoti, kad ieškovė yra nemoki, nes ji vykdė savo veiklą, o be to duomenų, kad turėjo skolų VMI ar Sodra nebuvo, nes ir įsiskolinimų nebuvo. Papilomai nurodė, jog susitarimo tikslas buvo visai kitas, nes šalys iš tiesų nesiekė nutraukti bendradarbiavimą ir susigrąžinti skolą, o toks sprendimas sudaryti susitarimas buvo tik laikinas iki tol kol ieškovė ir toliau galės tęsti veiklą.
Teismas konstatuoja:
10. Bylos duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. kovo 17 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr.2021/03/17, pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei negyvenamąsias 48,23 kv m. ploto patalpas, esančias Gedimino pr. 22, Vilniuje, unikalus Nr. 1094:0083-3018.
11. Nustatyta, jog atsakovė, patalpų nuomotojas MB „Emaliuksas“, 2022 m. gegužės 10 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo ir patalpų perdavimo nurodė patalpų nuomininkui UAB „Belgiški vafliai“, kad „MB „Emaliuksas“ praneša, kad nuo 2022 m. gegužės 31 d. nutraukia patalpų nuomos sutartį“.
12. 2022 m. gegužės 10 d. pranešimu dėl Sutarties nutraukimo ir patalų perdavimo, Atsakovė informavo ieškovę, kad jeigu „MB „Emaliuksas“ neįvykdys reikalavimo sumokėti įsiskolinimą už patalpų nuomą, kuris sudaro be depozito 12 947,00 Eur iki 2022 m. gegužės 16 d., Atsakovė praneša, kad nuo 2022 m. gegužės 31 d. nutraukia patalpų nuomos sutartį Nr. 2021/03/17-1 (Priedas Nr. 3). Šiuo pranešimu Atsakovė taip pat informavo Bendrovę, kad patalpų priėmimo - perdavimo aktas bus pasirašomas 2022 m. birželio 1 d., 11:00 val. išnuomotose patalpose.
13. 2022 m. birželio 1 d. ieškovė ir atsakovė sudarė patalpų perdavimo - priėmimo aktą ir susitarimą dėl skolos pagal nuomos sutartį Nr. 2021/03/17-2 (Priedas Nr. 4). Šio susitarimo 2.2. punkte šalys susitarė, kad atsižvelgdamos į tai, kad akto pasirašymo dieną ieškovės skola atsakovei už patalpų nuomą sudaro 12 947,00 Eur, Atsakovei perduodama ši patalpų Bendrovės nuosavybės teise priklausanti įranga ir baldai:
13.1. Rūsyje: kvapų surinkimo gartraukis (1 vnt.), kulinarinis stalas (1 vnt.), stalas (1 vnt.), mikrobangų krosnelė (1 vnt.), dulkių siurblys (1 vnt.), metalinė spintelė 2 durų (1 vnt.); stelažai (5 vnt.), vandens šildytuvas (boileris) (1 vnt.). Prekybinė palapinė supakuota dėžėse, stalai lauko prekybai, skėtis lauko prekybai (1 vnt.); Pirmas aukštas: šaldytuvas „Gorenje“ (1 vnt.), šaldytuvas „Snaigė“ (1 vnt.), šaldiklis „Elektrolux“ (1 vnt.), elektrinė tešlos kildinimo spinta (1 vnt.), kildinimo spintos baldas, meniu lenta, šaldymo spintos baldai, sienelė, gartraukis (1 vnt.), metalinė lentynėlė po gartraukiu, pakabinama lentynėlė (1 vnt.), šaldytuvas „Hupakan“ (stiklinėmis durelėmis) (1 vnt.), ledukų aparatas „Maxima“ (1 vnt.), vaflių kepimo aparatas HVD.be (1 vnt.), televizorius „Samsung“ (1 vnt.), elektrinis šildytuvas (1 vnt.), reklaminė iškaba, šaldiklis su stalčiais, apšvietimo sistema (1 vnt.); Virtuvės baldai: kriauklė (1 vnt.), spintelės (4 vnt.), stalas su metaliniu stalviršiu (dviejų stalčių) (1 vnt.), stalas baras su įėjimo durelėmis (1 vnt.), radiatorių uždengimo apdaila, lauko kavinės stalai (5 vnt.), lauko kavinės kėdės (6 vnt.), skėtis lauko kavinės;
14. Susitarimo 2.3. punkte ieškovė ir atsakovė susitarė, kad bendra balansinė įrangos ir baldų vertė 23 600 Eur. Atsižvelgiant į perduotos įrangos ir baldų vertę, ieškovė ir atsakovė susitarė, kad akto pasirašymo dienai šalys yra pilnai atsiskaičiusios viena su kita.
15. Tokiu būdu matyti, jog sudarydamos ginčijamą susitarimą, šalys susitarė, jog už 12 947,00 Eur dydžio įsiskolinimą susidariusį už patalpų nuomą, ieškovė perdavė atsakovei turto, kurio vertė 23 600,00 Eur.
16. Bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakovės atstovas advokatas S. Pikturna, nesutikdamas su ieškiniu, rėmėsi argumentais, jog, iš tiesų, faktiškai atsakovei perduoto turto vertė buvo ženkliai mažesnė nei nurodyta ginčo susitarime, o tokį susitarimą atsakovės vadovas pasirašė tik dėl to, kad ieškovės atstovas jam paaiškino, kad balansinę vertę nustatė įmonės buhalterė. Šie atsakovės atstovo argumentai paneigti byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įrodymais.
17. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2526-880/2022 iškėlė BUAB „Belgiški vafliai“ bankroto bylą (aptarta nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 30 d.).
Žemesnės instancijos teismas
18. Bankroto bylą iškėlęs Vilniaus apygardos teismas, nutartyje, be kita ko, pažymėjo, jog, iš atsakovės 2022 m. liepos 8 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovės turtą sudaro 57 204 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 235 384 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos 197 734 Eur.
19. Tokiu būdu matyti, jog ginčijamo susitarimo sudarymo metu – 2022 m. birželio 1 d., ieškovė jau buvo nemoki, o laikotarpis nuo ginčijamo susitarimo sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo – du mėnesiai.
20. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovas, advokatas S. Pikturna, pateikė duomenis, kad nepaisant to, kad ieškovė susitarimo sudarymo dieną buvo nemoki, ji faktiškai neturėjo įsiskolinimų VSDF ir VMI, todėl atsakovės vadovas negalėjo ir neturėjo objektyviai galimybės sužinoti, kad susitarimas sudaromas jau su nemokia bendrove ir, kad toks susitarimas yra susijęs su kitų kreditorių teisių pažeidimu bei bloginantis įmonės turtinę padėtį.
21. Atsakovės atstovas advokatas S. Pikturna taip pat nurodė, kad atsakovės vadovas, sudarydamas ginčijamą susitarimą, jo sudarymo tikslą suprato kitaip, nes tikėjosi, jog praėjus keliems vasaros mėnesiams, ieškovės apyvarta padidės ir ji ir vėl bus pajėgi tęsti veiklą, nuomotis tas pačias patalpas.
22. Šie atsakovės atstovo argumentai nepaneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog netrukus po ginčijamo susitarimo sudarymo, ieškovei buvo iškelta bankroto byla, kurioje teismas konstatavo įmonės nemokumą, nurodydamas, jog ieškovės per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 197 734 Eur.
23. Vertinant byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, jog byloje, išskyrus atstovo paaiškinimus teisme, nėra kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti atsakovės atstovo argumentus apie tai, kad sudarant šį ginčo susitarimą, tikrieji šalių ketinimai buvo kitokie nei aptartį ginčijamame susitarime, kuris patvirtintas šalių atstovų parašais.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).
25. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 51 ir 52 punktai).
26. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).
27. Ginčo dėl tos aplinkybės, kad atsakovė turėjo reikalavimą ieškovei, ir jis buvo neginčytinas, byloje nėra. Bylos duomenys patvirtina, jog skola atsakovei susidarė dėl nemokėtos patalpų nuomos įmokų.
28. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovės reikštas kreditorinis reikalavimas ieškovės nemokumo byloje 2022 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teisme nebuvo tenkintas tuo pagrindu, jog teismas vertinęs MB „Emaliuksas“ finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumą dalyje dėl 10 890 Eur nustatė, kad 2022 m. birželio 1 d. MB „Emaliuksas“ su UAB „Belgiški vafliai“ sudarė patalpų priėmimo perdavimo aktą ir susitarimą dėl skolos tarp MB „Emaliuksas“ ir UAB „Belgiški vafliai“, kuriame šalys susitarė, kad 2022 m. birželio 1 d. šalys yra atsiskaičiusios tarpusavyje.
Žemesnės instancijos teismas
29. Vilniaus apygardos teismas ta pačia nutartimi pažymėjo, kad 2022 m. birželio 1 d. MB „Emaliuksas“ ir UAB „Belgiški vafliai“ sudarytas patalpų priėmimo perdavimo aktas ir susitarimas dėl skolos šios nutarties priėmimo dieną nebuvo nuginčytas, todėl jis buvo galiojantis. Atitinkamai esant šalių susitarimui dėl įrangos ir baldų už skolą perdavimo, kuriuo šalys patvirtina, kad perdavus baldus ir įrangą yra atsiskaičiusios tarpusavyje, nėra pagrindo tvirtinti MB „Emaliuksas“ 10 890 Eur finansinio reikalavimo. Tuo tarpu, jeigu nemokumo administratorė manytų, kad šalių sudarytas susitarimas yra negaliojantis, ji turi kreiptis dėl jo nuginčijimo ginčo teisenos tvarka ir jeigu jis būtų nuginčytas, MB „Emaliuksas“ kreditorinis reikalavimas būtų tikslinamas.
30. Bylos duomenys patvirtina, jog sudarydamos ginčijamą sandorį, šalys iš esmės suteikė pranašumą atsakovei prieš kitus kreditorius, nes ieškovei, jau būnant nemokiai, neginčytinas atsakovės reikalavimas dėl skolos už nuomos paslaugas buvo ne tik patenkintas, bet ir turtine verte patenkintas didesne suma nei buvusi skola.
31. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo kreditorių. Šią aplinkybę patvirtino ir 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2526-880/2022 kuria iškėlė BUAB „Belgiški vafliai“ bankroto bylą.
32. Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių daroma išvada, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu jau buvo nemoki, turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams.
33. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sąžiningumo principo, turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus.
34. Komerciniuose santykiuose esminiais sąžiningumo principo elementais, t. y. pagrindiniais sąžiningo elgesio vertinimo kriterijais, turi būti laikomi protingumas bei pareiga veikti nuosekliai – laikytis to, kas pažadėta, nenukrypti nuo susiformavusios sutarties vykdymo praktikos ir tinkamai bei laiku informuoti kitą sutarties šalį apie visas reikšmingas aplinkybes. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, tame verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo pirmenybinio sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021).
35. Spręsdamas šalių sąžiningumo klausimą ginčo susitarimo sudarymo metu, teismas atsižvelgia į tai, kad sandoris sudarytas tarp dviejų juridinių asmenų – verslo subjektų. Ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą, pagal kurį įskaitė skolą už patalpų nuomą, atsakovei perdavus kilnojamąjį turtą, kuris buvo naudojamas pagrindinei tiesioginei ieškovės veiklai, įskaitant ir vaflių kepimo aparatą ir iškabą, virtuvės įrangą, kas, iš esmės, rodo, kad ieškovė sandorio sudarymo metu jau nebeturėjo galimybių vykdyti ir juolab tęsti savo veiklos.
36. Tokiu būdu, matyti, jog atsakovė, sudarydama ginčo sandorį, negalėjo nesuprasti ir nežinoti, kad ieškovė būtent dėl nemokumo nebegali tęsti veiklos ir būtent dėl to perleidžia turimą kilnojamąjį turtą, kuris yra tiesiogiai susijęs su jos vykdoma veikla, nebetenka teisės į patalpų nuomą.
37. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad šiuo atveju abi šalys – tiek ieškovė, tiek atsakovė – buvo nesąžiningos. Taigi yra visos sąlygos, būtinos ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu.
38. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovė ginčijamu sandoriu pažeidė savo kreditorių interesus, kadangi suteikė išskirtinę, privilegijuotą padėtį atsakovei.
39. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuomet, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi.
40. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal ginčijamą sandorį atsakovė yra gavusi iš ieškovės kilnojamojo turto, kurio vertę šalys tarpusavio susitarimu patvirtino sudarydamos ginčo susitarimą.
41. Atsakovės atstovas S. Pikturna teismo posėdžio metu nurodė, jog dalis pagal susitarimą gauto turto taip ir liko atsakovei priklausančiose patalpose, o dalis buvo išvežta į atsakovės vadovo sodybą, galimai išdalinta. Tokiu būdu, matyti, jog taikyti restitucijos natūra šiuo atveju galimybės nebėra.
42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007).
43. Nagrinėjamu atveju atsakovė, teigdama, jog pritaikius restituciją būtų pažeistas sąžiningumo principas, nepagrindžia, kad restitucijos pritaikymas sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimo kontekste būtų esminis, ypač, atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, o atsakovė nei ginčijamo susitarimo sudarymo momentu nei po jo, nesiėmė jokių veiksmų, kad inventorizuotų, įvertintų gaunamą kilnojamąjį turtą, tikslintų jo vertę ar jį tinkamai apskaitytų.
44. Teismas pažymi, jog atsakovė abejones dėl gauto pagal susitarimą ir įskaitymą turto vertės iškėlė tik po to, kai buvo gautas šis ieškinys teisme, o ne ginčijamo sandorio sudarymo momentu, nors akivaizdu, jog šalys susitarė, kad perduodamo turto vertė buvo didesnė nei susidariusi skola.
45. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas nusprendžia, kad šiuo atveju, pripažinus sandorį negaliojančiu, restitucija taikytina ir atsakovė įpareigotina grąžinti ieškovei 23 600 Eur.
46. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti ir procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato 6 proc. metinių palūkanų dydį skolininkui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę.
47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įprastai teismo sprendimu prievolė yra ne sukuriama, bet tik patvirtinamas jos egzistavimas, tačiau kai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu taikoma restitucija, nė viena iš sandorio šalių neturi pareigos vykdyti restituciją anksčiau nei įsiteisėja teismo sprendimas. Todėl tokiu atveju procesinės palūkanos skaičiuojamos ne nuo bylos iškėlimo momento, bet nuo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).
48. Remdamasi tuo, teismas ieškovės reikalavimą dėl 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo tenkina, priteisdamas šias palūkanas nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
49. Atsakovei, atsižvelgiant į šios bylos procesinę baigtį, kyla pareiga sumokėti bylinėjimosi išlaidas valstybei ir ieškovei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
50. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, už 23 600 Eur ieškinį, pateiktą elektroninėmis ryšių priemonėmis, mokėtinas žyminis mokestis yra 531 Eur, kaip juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškiniu pareikštus materialiuosius reikalavimus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir jo 2 dalis). Kadangi ieškinys patenkintas ir ginčo sandoris pripažintas negaliojančiu, restitucija, kaip sandorio negaliojimo pasekmė, taikyta atsakovės atžvilgiu, todėl jai kyla pareiga sumokėti žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo buvo atleista ieškovė. Taigi valstybei iš atsakovės priteisiamas 531 Eur žyminis mokestis.
51. Ieškovė pateikė duomenis, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato V. Geležinio teisines paslaugas. Ieškinį patenkinus, atsakovei kyla pareiga atlyginti šias išlaidas ieškovei, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
pripažinti UAB „Belgiški vafliai“ ir MB „Emaliuksas“ 2022 m. birželio 1 d. atliktą įskaitymą pagal patalpų perdavimo - priėmimo aktą ir sudarytą susitarimą dėl skolos pagal nuomos sutartį Nr. 2021/03-17-2 negaliojančiu nuo atlikimo momento (ab initio).
Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės MB „Emaliuksas“ 23 600 Eur (dvidešimt trys tūkstančiai šeši šimtai eurų), 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo šio Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Belgiški vafliai“ naudai.
Priteisti iš atsakovės MB „Emaliuksas“ 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės BUAB „Belgiški vafliai“ naudai.
Priteisti iš atsakovės MB „Emaliuksas“ 531 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.