- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-03
- Bylos Nr.
- AN2-338-576/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) įgalioto asmens vyriausiojo tyrėjo G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Institucijos vyresniosios tyrėjos 2025 m. vasario 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį V. A. (V. A.) atžvilgiu, nutraukta, nes pasibaigė ANK 39 straipsnyje numatytas terminas (ANK 565¹ straipsnio 7 punktas). Nutarime nurodyta, kad traukiamas atsakomybėn asmuo V. A., vairuodamas automobilį ir pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti iki bet kurios iš anksto matomos kliūties, kelyje, kur leistinas važiavimo greitis 80 km/h, važiavo apie 90 km/h greičiu. Nustatyta, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas ir V. A. kaltas dėl nusižengimo padarymo. Šį Institucijos nutarimą apylinkės teismui apskundė V. A..
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutarimu V. A. atstovo skundas tenkintas, minėtas Institucijos 2025 m. vasario 18 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas – nutarta administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Taip pat V. A. priteistos advokato teisinės pagalbos išlaidos.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-588-1127/2025 ir palikti galioti Institucijos 2025 m. vasario 18 d. nutarimą, kuriuo nustatyta, kad V. A. padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, o administracinė teisena nutraukta suėjus senaties terminui, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 7 punktu.
3.1. Institucijos atstovo teigimu, apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, nepagrįstai prioritetą suteikė V. A. subjektyviems paaiškinimams ir netinkamai taikė in dubio pro reo principą, nors objektyvių prieštaravimų dėl kaltės nenustatyta. Pasak Institucijos atstovo, teismas netinkamai taikė teisės normas, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, jog administracinės atsakomybės klausimui spręsti pakanka įrodymų visumos, leidžiančios pagrįstai konstatuoti administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimą (kasacinės nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).
3.2. Skunde atstovas nurodo, kad Institucijos nutarime pagrįstai konstatuota, jog V. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punktą, t. y. neatsižvelgė į kelio būklę, matomumą ir meteorologines sąlygas bei pasirinko nesaugų greitį, dėl ko negebėjo sustabdyti automobilio iki kliūties, kas lėmė eismo įvykio kilimą. Šias aplinkybes patvirtina ekspertizės aktas, vaizdo įrašas, liudytojų parodymai ir kiti duomenys. Pastebi, kad ekspertizės akte konstatuota, jog techniniu požiūriu eismo įvykį lėmė ne tik kito vairuotojo neteisėti veiksmai, bet ir V. A. pasirinktas greitis, viršijęs leistiną ir neatitikęs situacijos. Nors akte suformuluota sąlyginė išvada (,,jeigu turėjo galimybę matyti kliūtį“), ji savaime neeliminuoja V. A. kaltės, nes vairuotojui kyla pareiga pasirinkti tokį greitį, kuris leistų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto matomos kliūties.
3.3. Teigia, kad KET 127 punkte nustatyta vairuotojo pareiga pasirinkti tokį greitį, kuris leistų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto matomos kliūties. Net jei matomumas buvo ribotas dėl kitų aplinkybių, V. A. turėjo mažinti greitį ir užtikrinti, kad galėtų laiku sustabdyti transporto priemonę. Pastebi, kad šios pareigos nevykdymas lemia asmens kaltę ir priežastinį ryšį su padariniais.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą, V. A. atstovas advokatas prašo palikti skundžiamą 2025 m. birželio 20 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Atstovas nurodo, kad ekspertizės akte daroma neginčytina išvada, jog techniniu požiūriu eismo įvykį sukėlė ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, sustodamas skersai važiuojamosios dalies neįjungus avarinės šviesos, užstodamas kitą automobilį ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas buvo įjungęs avarinę šviesos signalizaciją, taip sudarydamas V. A. sunkiai nustatomą stacionarią kliūtį. Taip pat daroma sąlyginė prielaida (spėjimas), kad jei V. A. turėjo objektyvią galimybę pamatyti ir nustatyti stacionarias kliūtis sudariusius automobilius didesniu kaip 84,5 m atstumu, jo veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu; tuo pačiu ekspertizės akto aprašomojoje/motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad negalima nustatyti, ar V. A. tokią galimybę turėjo. Vis dėlto, Institucija šias išvadas vertina vienodai, t. y. nurodo, kad eismo įvykį lėmė ir ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, ir V. A., nors ekspertizės akte nurodyta, kad negalima pasakyti, ar V. A. turėjo objektyvią galimybę pamatyti ir nustatyti stacionarias kliūtis sudariusius automobilius.
4.2. Toliau V. A. atstovas nurodo, kad Institucija daugiau kaip pusantrų metų (nuo 2023 m. sausio 16 d. pirmojo protokolo surašymo iki 2024 m. spalio 14 d. ekspertizės akto surašymo) kategoriškai laikėsi pozicijos, kad dėl eismo įvykio kaltas V. A., jo kaltę grįsdama iš esmės vien jo vairuojamo automobilio susidūrimu su ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliu, ir tuo pačiu visiškai ignoruojant ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmus, kuriais akivaizdžiai padaryti KET pažeidimai. Atstovas įvardija aplinkybes, atskleidžiančias įvykio mechanizmą, o būtent: nurodytas ,,Toyota Prius“ vairuotojas vežė keleivius, o susidarius nepravažiuojamai kliūčiai, nusprendė vienos krypties gatvės ruože apsisukti ir važiuoti prieš eismą, tačiau darant apsisukimo atbulomis manevrą į jį atsitrenkė V. A.. Dėl ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo administracinio nusižengimo teisena pradėta tik surašius ekspertizės aktą. Mano, kad tokiu būdu galėjo likti nenubaustas tikrasis įvykio kaltininkas, teisena galimai galėjo būti nutraukta dėl suėjusio termino, numatyto ANK 39 straipsnyje.
4.3. Atstovas teigia, kad įrodymai byloje tik patvirtina faktą, jog V. A. automobilis atsitrenkė į ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį. Visgi, įrodymai atskleidžia ir tai, kad kaltas dėl įvykio yra būtent ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Pasak atstovo, nei ekspertizės aktas, nei vaizdo registratoriaus įrašas, nei liudytojų parodymai nepatvirtina, kad V. A. būtų neatsižvelgęs į kelio būklę, matomumą ir kitas aplinkybes, nepasirenkant saugaus greičio.
4.4. Aptardamas KET 127 punktą nurodo, kad norma numato galimybę sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Neaišku, kuo remiantis Institucija mano, kad ,,Toyota Prius“ vairuotojo veiksmai turėtų būti laikomi iš anksto numatoma kliūtimi, kurią turėjo pastebėti V. A.. Net ekspertizės akte nurodyta, kad ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sudarė V. A. sunkiai nustatomą stacionarią kliūtį. Toliau išdėsto kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad negalima reikalauti iš vairuotojo, kad jis visada numatytų kelyje netikėtai atsiradusias kliūtis, taip pat išdėstė teisės normas dėl nekaltumo prezumpcijos, administracinio nusižengimo sudėties požymių nustatymo ir kt. Dėl kaltės požymio atstovas nurodo, kad V. A. kaltė šioje byloje nėra pagrįsta, to neatskleidžia byloje esantys įrodymai, taigi, jo kaltė grindžiama prielaidomis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Institucijos įgalioto asmens vyriausiojo tyrėjo G. R. apeliacinis skundas tenkintinas
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikintinas.
Dėl administracinių nusižengimų teisenos nutraukimo pagrindo
6. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovas mano, kad skundžiamas 2025 m. birželio 20 d. nutarimas turi būti panaikintas ir Institucijos 2025 m. vasario 18 d. nutarimas, kuriuo V. A. administracinio nusižengimo teisena nutraukta suėjus senaties terminui (ANK 565¹ straipsnio 7 punktas) paliktas galioti. Tačiau V. A. atstovas mano, kad administracinių nusižengimų teisenos nutraukimo pagrindas - teisena turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas, turi būti pakeistas kitu pagrindu, numatytu ANK 565¹ straipsnio 1 punkte - padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, nes V. A. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, požymių.
7. ANK 565¹ straipsnis nustato aplinkybes, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ir, esant šioms aplinkybėms, pradėtoji administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta. Tokios aplinkybės šiame straipsnyje nurodytos tokios: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; 2) priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo; 3) padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas; 4) yra šio kodekso IV skyriuje nurodyta ar kita šiame kodekse nustatyta atleidimo nuo administracinės atsakomybės aplinkybė; 5) priimamas amnestijos aktas, kuriuo panaikinamas administracinės nuobaudos paskyrimas; 6) panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas;7) iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas; 8) dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas; 9) mirė asmuo, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.
8. ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, Institucijos nutarime teisingai konstatuota, kad yra suėjęs ANK 39 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, nes administracinio nusižengimo padarymo data - 2022 m. lapkričio 27 d.
9. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, jei ANK 39 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę, administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti (kasacinės nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. e2AT-83-222/2016, 2AT-31-693/2018). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ANK 39 straipsnyje numatytą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą, jokios reikšmės neturi (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-59-976/2017). Administracinio nusižengimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-1073/2018). Taigi, atsižvelgus į nurodytą kasacinio teismo praktiką akivaizdu, kad suėjus ANK 39 straipsnyje numatytam terminui, kitoks sprendimas negalėjo būti priimtas, t. y. administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.
10. Faktas, jog toks ANK 39 straipsnyje numatytas terminas jau suėjo, yra akivaizdus, to neginčija ir V. A. atstovas. Atsiliepime į apeliacinį skundą kvestionuojamas administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindas ir teigiama, kad V. A. administracinio nusižengimo teisena nutrauktina ne pagal ANK 565¹ straipsnio 7 punkte įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos nutraukimo pagrindą (administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas), bet pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Su tokiais atstovo argumentais nesutiktina.
11. Administracinio nusižengimo teisena ANK 565¹ straipsnio 7 punkto pagrindu nutraukiama tuo atveju, kai nustatoma, kad asmuo buvo pagrįstai kaltinamas (šiuo atveju pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį). Priešingu atveju, nustačius, jog asmuo administracinio nusižengimo apskritai nepadarė, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama konstatavus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas), kadangi ANK 39 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, jog buvo padarytas nusižengimas (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-80-594/2022).
12. Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Aiškindamas BK 95 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, turi būti aiškinamas taip, kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2AT-80-594/2022 yra išaiškinęs, kad šiame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktas išaiškinimas aktualus ir sprendžiant klausimą dėl administracinių nusižengimų teisenos nutraukimo ANK 591 straipsnio 7 punkto (kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas) pagrindu.
13. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad V. A. pagrįstai buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą. Institucija savo pozicijos dėl V. A. kaltės nekeitė gavus 2024 m. spalio 14 d. ekspertizės aktą, kurio turinys (išvados) išdėstytas ir Institucijos 2025 m. vasario 18 d. nutarime. Institucija, atsižvelgusi į šį naują įrodymą, 2024 m. spalio 29 d. surašė V. A. administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis, vairuodamas automobilį ir pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti iki bet kurios iš anksto matomos kliūties, kelyje, kur leistinas važiavimo greitis 80 km/h, važiavo apie 90 km/h greičiu. Taigi, šiuo atveju buvo pakeistas administracinio nusižengimo kvalifikavimas (iš ANK 423 straipsnio 2 dalies į nurodytą ANK 417 straipsnio 7 dalį), patikslintos faktinės aplinkybės, tačiau V. A. kaltė nekvestionuota. Be to, gavus ekspertizės aktą, administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir kitam vairuotojui.
14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju apylinkės teismas ėmė vertinti patį ekspertizės aktą, remiantis byloje esančiais duomenimis, nagrinėti bylą dėl V. A. kaltės, nors administracinio nusižengimo teisena nutraukta, o jo kaltės Institucija nepaneigė. Ekspertizės akte konstatuota, kad techniniu požiūriu eismo įvykį sąlygojo ne tik kito vairuotojo neteisėti veiksmai, bet ir V. A. pasirinktas greitis, viršijęs leistiną ir neatitikęs situacijos. Kaip teisingai nurodoma skunde, ekspertizės akte suformuluota sąlyginė išvada („jeigu turėjo galimybę matyti kliūtį“), savaime neeliminuoja kaltės, nes vairuotojui kyla pareiga pasirinkti tokį greitį, kuris leistų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto matomos kliūties.
15. Įvertinus šioje nutartyje išdėstytą reglamentavimą ir teismų praktiką, šios bylos duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pritaręs V. A. atstovo skundo argumentams, padarė įstatymo taikymo klaidą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo bylos teisena pagal 565¹ straipsnio 7 punktą buvo nutraukta pagrįstai.
16. V. A. atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad šioje byloje buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nes Institucija nurodė, kad V. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Atsakant į tokius argumentus pažymėtina, kad po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškiai nurodoma, kad ANK 39 straipsnio nuostatos taikomos tuo atveju, kai nustatoma, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-80-594/2022). Taigi, šioje byloje konstatavus, kad V. A. kaltė nebuvo paneigta, nekaltumo prezumpcija ar kiti teisės principai (pavyzdžiui, in dubio pro reo principas) nebuvo pažeisti.
Dėl bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo
17. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
18. V. A. atstovas advokatas prašo priteisti V. A. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Vis tik, vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginamos tik tais atvejais, kai asmeniui nutraukiama administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Nagrinėjamu atveju pripažinta, kad V. A. administracinio nusižengimo teisena pagrįstai buvo nutraukta Institucijos nutarimu pagal ANK 565¹ straipsnio 7 punktą, Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, todėl nėra jokio pagrindo V. A. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgalioto asmens vyriausiojo tyrėjo G. R. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. vasario 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
Nepriteisti V. A. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.