Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimas, e2-190-985/2020

Teismas: Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-03-12
Bylos Nr.: e2-190-985/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-02663-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Ingrida Navickienė (pirm.)
Ieškovas: J. K.
Atsakovas: R. K.
Trečiasis asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB SEB bankas, "SB Lizingas", UAB „Bitė Lietuva“, AB „Mokilizingas“, SEB bankas, Bitė Lietuva, Valstybinė mokesčių inspekcija, "Mokilizingas"
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Elektrėnuose, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kazlų Rūdoje

Civilinė byla Nr.e2-190-985/2020(Proceso Nr. 2-28-3-02663-2019-4)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.4.1.2

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 12 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė,sekretoriaujant Dainorai Vaitiekūnaitei, Rimutei Leonavičiūtei,dalyvaujant ieškovui J. K., jo atstovei advokato padėjėjai Sigitai R. S.,atsakovei R. K., jos atstovui advokatui E. R.,institucijos atstovei S. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. patikslintą ieškinį atsakovei R. K., tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB SEB bankas, UAB „SB lizingas“, UAB „Bitė Lietuva“, AB „Mokilizingas“, institucija teikianti byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu 2019 m. lapkričio 19 d. teisme gautu ieškiniu prašo: 1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp R. Ž. (po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini)) ir J. K., kurios sudarymas įregistruotas (duomenys neskelbtini) CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nutraukus santuoką palikti pavardes: santuokinę (duomenys neskelbtini) ir prigimtinę (duomenys neskelbtini) 3) nepilnamečio E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. K. motinos gyvenamojoje vietoje; 4) priteisti iš J. K. nepilnamečio sūnaus E. K. išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Nustatyti, kad lėšas uzufrukto teisėmis valdo R. K.; 5) nustatyti tokią J. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. K. tvarką:

1) nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu ir/ar naudojantis kompiuterine programa Viber bei kitomis ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis audio ir video ryšį realiuoju laiku) kiekvienos savaitės pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir sekmadienį Lietuvos laiku nuo 19 val. iki 20 val. Motina R. K. įsipareigoja užtikrinti technines galimybes sūnui bendrauti su tėvu nurodytu laiku;

2) kiekvieno tėvo buvimo Lietuvos Respublikoje metu ne mažiau nei du savaitgalius per mėnesį iš eilės paimant vaiką penktadienį iki 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkos nurodytais kontaktais sutartą vietą sekmadienį iki 17 val. Apie konkrečias sūnaus paėmimo dienas tėvas informuoja motiną raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki numatomo paėmimo laiko;

3) kiekvieno tėvo buvimo Lietuvos Respublikoje metu ne mažiau nei du kartus per savaitę (išskyrus laiką, nurodytą šios tvarkos 2 punkte) paimant vaiką tos dienos 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos, ar ugdymo įstaigos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą tos dienos iki 19 val. Apie konkrečias sūnaus paėmimo dienas tėvas informuoja motiną raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais prieš 48 (keturiasdešimt aštuonias) valandas iki numatomo paėmimo laiko. Tuo atveju, jei sūnus tėvo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nelanko ugdymo įstaigos, tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi ir ilgesnį laiką (bet ne daugiau nei dvi dienas iš eilės), išskyrus laiką, nurodytą šios tvarkos 2 punkte, t. y. sūnų grąžinant ne tą pačią dieną, o kitos dienos 18 val.;

4) jei sūnui tėvui bendravimui priklausančiu laiku bus numatytos ugdomosios veiklos, tėvas įsipareigoja užtikrinti sūnaus dalyvavimą jose. Apie sūnui numatytas ugdomąsias veiklas motina įsipareigoja informuoti tėvą raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais ne vėliau kaip 4 valandos iki tėvo bendravimo su sūnumi pradžios;

5) tėvas su sūnumi bendrauja per neporinių metų Šv. Kalėdų šventes (gruodžio 24, 25, 26 d.) paimdamas sūnų gruodžio 24 d. 12 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžinant vaiką gruodžio 26 d. iki 17 val. į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą;

6) tėvas bendrauja su sūnumi per porinių metų Šv. Velykų šventes paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos Šv. Velykų sekmadienį 12 val. ir grąžindamas Šv. Velykų pirmadienį iki 17 val. į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą;

7) tuo atveju, kai bendravimas šventinių dienų metu sutampa su tėvo bendravimo savaitgaliais, taikoma bendravimo šventinėmis dienomis tvarka;

8) tėvas bendrauja su sūnumi porinių metų sūnaus gimimo dieną (duomenys neskelbtini) (tuo atveju, kai ši diena nesutampa su tėvo bendravimu su sūnumi kitu tvarkoje nurodytu laiku) paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ar kitos tėvų raštu šioje sutartyje nurodytais kontaktais sutartos vietos tos dienos 12 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą iki 19 val. (kai tai darbo diena) ir paimdamas sūnų tos dienos 10 val. bei grąžindamas į iki tos dienos 19 val. (kai tai nedarbo diena). Tas iš tėvų, kuris atitinkamais metais nebendrauja su sūnumi per jo gimtadienio dieną, turi teisę vaiką pasveikinti nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu ir/ar naudojantis kompiuterine programa Viber bei kitomis ryšio priemonėmis užtikrinančiomis audio ir video ryšį realiuoju laiku) nuo tos dienos 18 iki 19 val. ir tokiam bendravimui būtinas technines sąlygas užtikrina tas iš tėvų, pas kurį yra vaikas. Tas iš tėvų kuris atitinkamais metais nebendrauja su vaiku per jo gimtadienio dieną, turi teisę bendraut su vaiku pirmą einančią po gimtadienio dieną paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ar kitos tėvų raštu šioje sutartyje nurodytais kontaktais sutartos vietos tos dienos 12 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą tos dienos iki 19 val. (kai tai darbo diena) ir paimdamas sūnų tos dienos 10 val. bei grąžindamas iki tos dienos 19 val. (kai tai nedarbo diena);

9) tėvas su sūnumi kiekvienų metų vasaros atostogų metu (laikotarpis nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 24 d.) bendrauja porinėmis metų savaitėmis nuo tos savaitės pirmadienio iki tos savaitės sekmadienio. Sūnus bendravimui atostogų laikotarpiu paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje sutartyje nurodytais kontaktais sutartos vietos pirmos atostogų dienos 7.30 val. (kai tai darbo diena) ir 10 val. (kai tai nedarbo diena) ir grąžinamas į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą paskutinės atostogų dienos iki 19 val. Atostogų metu nustatyta įprasta bendravimo su sūnumi tvarka netaikoma. Dėl vaiko ligos (ar jam motinos vienašališku sprendimu organizuotų ugdomųjų veiklų) tėvo prarastas bendravimo laikas atostogų laikotarpiu kompensuojamas tėvams sutarus dėl tokio laiko ar perkeliant neišnaudotą einamaisiais kalendoriniais metais atostogų dienų skaičių į sekančius metus. Jeigu bendravimo tėvų vasaros atostogų metu laikotarpis sutampa su kitomis bendravimo tvarkoje numatytomis dienomis, taikoma tik vasaros atostogoms nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka. Tėvams raštu šioje tvarkoje numatytais kontaktais susitarus, galima ir kitokia nei numatyta bendravimo su vaiku tvarka;

10) sūnui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (mokyklą), atsižvelgiant į pasikeitusį jo dienos režimą (jei jis padarys negalimu aptartos bendravimo tvarkos įgyvendinimą) įsipareigoja su tarpusavio raštišku laisvos formos susitarimu suderinti tėvo bendravimo su sūnumi tvarką atsižvelgiant į pasikeitusias sąlygas. Nepavykus susitarti taikiai, ginčas bus sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka;

11) tuo atveju, jei tėvo bendravimas su vaiku negalimas dėl vaiko ligos (esant gydytoji draudimui vaiką transportuoti), tėvo prarastas dėl šios priežasties bendravimo laikas per visą savo buvimo Lietuvoje laikotarpį kiek jis sutampa su vaiko ligos trukme kompensuojamas tėvo pasirinkimu kitu tėvui priimtinu laiku, apie kurį motina informuojama šioje joje tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis raštu prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų. Tuo atveju, jei vaikas gydomas gydymo įstaigoje, tėvas jį lanko/slaugo gydymo įstaigos nustatyta tvarka. Vaikui pasveikus, bendravimas vyksta pagal nustatytą tvarką. Tuo atveju, jei vaiko sveikata pablogėja jo bendravimo su tėvu metu, tėvas įsipareigoja nedelsiant informuoti motiną raštu šioje sutartyje nurodytais kontaktais ir, esant būtinumui, kreiptis pagalbos į atitinkamos srities specialistus. Motina taip pat įsipareigoja informuoti tėvą apie vaiko sveikatos sutrikimus;

12) kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su sūnumi metu užtikrina sūnaus bendravimą su artimaisiais giminaičiais, seneliais ir kitais asmenimis;

13) nustatyti, kad jei dėl kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, dėl to prarastas laikas kompensuojamas tėvams susitarus dėl to laisvos formos raštišku susitarimu šioje sutartyje nurodytais kontaktais. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos šalys vienas kitą privalo informuoti raštu nedelsiant, kai tik šios priežastys paaiškėja. Motina apie sūnaus gyvenamosios vietos ir/ar lankomos ugdymo įstaigos pasikeitimus privalo informuoti tėvą nedelsiant kai tik ši informacija paaiškėja, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) kalendorines dienas nuo gyvenamosios vietos adreso ar ugdymo įstaigos pasikeitimo. Šiuo metu vaiko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini); lankoma ugdymo įstaiga: (duomenys neskelbtini);

14) bet kuris iš tėvų savo bendravimo su sūnumi laikotarpiu ketindamas išvykti su sūnumi į kitą valstybę (nepriklausomai nuo išvykimo trukmės), apie tai nedelsiant, kai tik tokia informacija tampa žinoma turi raštu šioje tvarkoje nuodytais kontaktais privalo informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Kadangi vaiko dokumentus turi motina, tėvui savo bendravimo su vaiku metu nusprendus išvykti su sūnumi į užsienį, motina perduoda tėvui sūnaus kelionei į užsienį reikiamus dokumentus (pasą, gimimo liudijimą, kompensuojamųjų vaistų knygelę, draudimo polisus (jeigu yra) ir kt.). Apie kelionei reikalingus dokumentus tėvas motiną informuoja ne vėliau kaip iki išvykimo datos likus 10 (dešimt) kalendorinių dienų. Dokumentus motina pateikia tėvui pasiimant sūnų, išskyrus atvejus, kai tokių dokumentų pateikimas yra būtinas anksčiau, apie ką tėvas informuoja iš anksto. Sūnaus asmens dokumentus tėvas laiko tiek, kiek reikia atitinkamiems su kelione susijusiems dokumentams įforminti (vizos ir pan.) bei kelionės metu ir grąžina juos sūnaus grąžinimo dieną;

15) tuo atveju kai planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo su sūnumi laikotarpiu, kitas iš tėvų (su kuriu vaikas išvyksta) turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) neišvykstančio iš tėvų sutikimą arba notariškai patvirtintą sutikimą tuo atveju, jei toks sutikimas yra būtinas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus;

16) motina įsipareigoja perduoti vaiką bendravimui su tėvu tinkamai suruoštą įvertinus sezoną, oro sąlygas bei bendravimo trukmę, o tėvas įsipareigoja vaiko grąžinimo metu perduoti motinai vaiko daiktus, kuriuos buvo gavęs;

17) tėvams raštu šioje tvarkoje numatytais kontaktais susitarus, galima ir kitokia nei numatyta bendravimo su sūnumi tvarka. (duomenys neskelbtini) kontaktai bendravimui yra šie: tel. Nr. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)kontaktai bendravimui yra šie: tel. Nr. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini). Bendravime vartojamas žodis “raštu” reiškia, jog tėvai turi teisę pasirinktinai - elektroniniame laiške arba SMS trumpojoje žinutėje, nurodytais kontaktais; pasikeitus bet kuriems kontaktiniams duomenims, kiekvienas privalo nedelsiant, bet vėliau kaip per 2 (dvi) kalendorines dienas nuo kontaktinių duomenų pasikeitimo raštu informuoti vienas kitą apie kontaktinių duomenų pasikeitimą. Šalis, neįvykdžiusi šį reikalavimo, negali reikšti pretenzijų ar atsikirtimų, jog kitos šalies veiksmai, atlikti pagal paskutinius jai žinomus duomenis, neatitinka sutarties sąlygų arba jo ji negavo pranešimų, siųstų sutartyje nurodytais kontaktais;

18) tuo atveju, jei tėvas dėl priežasčių, priklausančių nuo jo valios, negali šioje tvarkoje nustatytu laiku atvykti pasiimti vaiko, apie tokias priežastis jis nedelsiant raštu informuoja motiną šioje tvarkoje nurodytais kontaktais ir tokiais atvejais jo prarastas bendravimo laikas nėra kompensuojamas. Tėvui nėra taikomas ribojimas pasiimti vaiką išnykus nurodytoms priežastims šioje tvarkoje nustatytu bendravimo laikotarpiu;

19) tuo atveju, jei tėvas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, negali šioje tvarkoje nustatytu laiku atvykti pasiimti vaiko, apie tokias priežastis jis nedelsiant raštu išformuoja, motiną šioje tvarkoje nurodytais kontaktais ir tokiais atvejais jo prarastas bendravimo laikas yra kompensuojamas tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais sutartu laiku.

6) nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai vykdomi tokiu būdu: įsipareigojimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB SEB bankui bei UAB „Bitė Lietuva“ yra asmeniniai ieškovo įsipareigojimai, o įsipareigojimai AB „Mokilizingas“, UAB SB lizingas ir (duomenys neskelbtini)yra asmeniniai R. K. įsipareigojimai.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad 2019 m. lapkričio 19 d. byloje gautas ieškovo J. K. patikslintas ieškinys, su juo sutinka iš dalies. Reikalavimai, su kuriais atsakovė sutinka visiškai: santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp R. Z. a/k (duomenys neskelbtini) (po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini)) ir J. K. a/k (duomenys neskelbtini) kurios sudarymas įregistruotas (duomenys neskelbtini) CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių - R. K. ir J. K. kaltės; nutraukus santuoką palikti pavardes: santuokinę (duomenys neskelbtini) ir prigimtinę (duomenys neskelbtini); nepilnamečio E. K. gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. K. motinos gyvenamojoje vietoje. Reikalavimai, su kuriais atsakovė sutinka iš dalies arba nesutinka visiškai: priteisti iš J. K. nepilnamečio sūnaus E. K. išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, nustatyti, kad lėšas uzufrukto teisėmis valdo R. K.; nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. K.; nustatyti, kad kreditiniai įsipareigojimai vykdomi ieškinyje nurodytu būdu. Nurodo, kad savo poziciją, aktualiais klausimais šioje byloje, atsakovė jau yra pateikusi ankščiau teismui teiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį, todėl pasisako tik dėl ieškovo 2019 m. lapkričio 29 d. pateikto patikslinto ieškinio pasikeitusių reikalavimų. Dėl priteistino išlaikymo dydžio nepilnamečiui sūnui nurodo, kad kaip matyti iš patikslinto ieškinio reikalavimų, ieškovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui sutinka mokėti po 120 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovė yra paskaičiavusi, kad šiai dienai, minimaliems vaiko poreikiams tenkinti, jai yra reikalinga apie 665 Eur suma per mėnesį: mokestis už darželį 70 Eur; vaiko poreikiams sveikatos priežiūrai: vaistams, vitaminams ir maisto papildams 70 Eur, odontologo paslaugoms 10 Eur; vaiko poreikiams higienos priežiūros priemonėms: muilui, šampūnui, kremams, dantų šepetukams, pastoms, skalbimo priemonėms ir kt. 30 Eur, kirpėjo paslaugoms 10 Eur; kitoms su vaiko lavinimu susijusioms išlaidoms: uniformai, sportinei aprangai, avalynei 30 Eur; kanceliarinėms prekėms (kuprinei, vadovėliams sąsiuviniams, piešimo reikmenims, pratyboms ir pan.) 30 Eur; rinkliavoms darželyje 10 Eur; psichologo konsultacijos 50 Eur; (duomenys neskelbtini) konsultacijos 22 Eur; išlaidoms vaiko maistui (be išlaidų darželyje) 120 Eur; išlaidoms vaiko aprangai (drabužiams, avalynei ir kt.) 70 Eur; vaikui tenkančioms būsto ir komunalinių paslaugų išlaidoms 90 Eur; transporto bilietams ir su vaiko vežiojimu susijusioms išlaidoms 15 Eur; išlaidoms vaiko poilsiui ir laisvalaikiui: žaislams, žaidimams, lavinimo priemonėms 20 Eur; kultūriniams renginiams (kino filmams, teatrams, koncertams ir kt.) 15 Eur; vaiko ir draugų gimtadieniams, įskaitant dovanas, vaišes 25 Eur; kelionėms, išvykoms, stovykloms ir pan. 48 Eur; viso 665 Eur. Negana to, šalių sūnui diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl vaiką teks vežti (duomenys neskelbtini) konsultacijai, dėl to tikėtina, jog vaikui ateityje reikės (duomenys neskelbtini) priemonių, kas vėlgi lemtų papildomų išlaidų atsiradimą vaiko išlaikymui. Be visa to, atkreiptinas dėmesys, kad vaiko išlaikymui nuolatos reikia skirti ir papildomų, neplanuotų išlaidų, kadangi vaikas nuolatos auga, jam reikia pirkti automobilinę kėdutę, atitinkančią jo sudėjimą. Vaikas netrukus pradės lankyti mokyklą, todėl išlaidos vaiko išlaikymui vėlgi padidės. Reikės pirkti kompiuterį, baldus, mobiliojo ryšio telefoną ir pan., todėl atsakovė vertina, kad minimaliems vaiko poreikiams tenkinti reikia ne mažiau nei 665 Eur sumos per mėnesį. Įvertinus tai, kad atsakovė gauna papildomas pajamas vaiko išlaikymui iš valstybės ir atsižvelgiant į tai, kad buvo siekiama neeskaluoti ieškovo ir atsakovės konfliktinių santykių dar daugiau, ji sutiko su ieškovo siūloma 215 Eur suma per mėnesį vaiko išlaikymui, vildamasi tarp šalių kilusį teisminį ginčą išspręsti taikiu būdu, nors šios sumos būtų neužtekę net minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Šiai dienai ieškovo siūloma 120 Eur suma yra gerokai per maža, todėl su šiuo ieškovo reikalavimu sutinka iš dalies, t. y. nesutinka su ieškovo siūlomu materialinio išlaikymo dydžiu. Mano, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, ieškovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti bent 300 Eur suma per mėnesį. 2019 m. rugpjūčio 21 d. teisme gautame atsiliepime nurodė, kad ieškovas E. K. išlaikymui kas mėnesį moka po 215 Eur. Atsakovė neturi jokių pretenzijų dėl mokamos sumos. Dėl nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu, tai ieškovo nuogąstavimai, jog atsakovė siekia riboti tėvo su sūnumi bendravimą yra visiškai neteisingi. Iš esmės atsakovė sutinka su ieškovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka, tačiau mano, jog teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad ieškovas pasiėmęs vaiką, jį visais atvejais grąžina į motinos gyvenamąją vietą, o gražinti kitoje šalių sutartoje vietoje, vaiką gali tik esant motinos rašytiniam (SMS žinute, el. paštu ir pan.) sutikimui, kadangi laikantis šioje byloje teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, motinai jau teko ne savo noru važiuoti vaiko parsivežti į Kauno miestą. Taip pat, bendravimo tvarkoje nustatytina, kad vaikui sergant, ieškovas vaiko pasiimti iš motinos gyvenamosios vietos negali, tačiau vaikui pasveikus, jam butų suteikta daugiau laiko bendrauti su sūnumi, nei nustatyta įprastai, siekiant kompensuoti prarastą laiką. 2019 m. rugpjūčio 21 d. teisme gautame atsiliepime prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1) ieškovas J. K. su nepilnamečiu sūnumi bendrauja vieną savaitę per mėnesį, t. y. antrą mėnesio savaitę, vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos pirmos mėnesio

savaitės penktadienį 17 val. ir atiduoti jį motinai, kuri pasiimtų sūnų iš ieškovo

gyvenamosios vietos ar kitos su motina sutartos vietos kito sekmadienio (antros mėnesio

savaitės) vakarą 20 val. Mokslo metų eigoje būnant vaikui pas tėvą, jis užtikrina vaiko dienotvarkę ir ugdymo įstaigų lankymą; 2) J. K. su nepilnamečiu sūnumi bendrauja nuotolinio ryčio priemonėmis (telefonu, kompiuterinėmis bendravimo programomis) ne mažiau kaik

3 kartus per savaitę. Ieškovo bendravimas su sūnumi neturi prieštarauti jo dienos rėžimui,

interesams. Ieškovo bendravimo su sūnumi trukmė nuotolinio ryšio priemonėmis neribojama.

Atsakovė įpareigotina užtikrinti ieškovo bendravimą su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis; ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku ir praleisti su juo 28

kalendorines dienas atostogų per metus. 28 kalendorinės atostogų dienos tėvo pasirinkimu gali būti skaidomos ir atskiriamos į savaites ar atskiras dienas. Apie tai, jog tėvas ketina praleisti su vaiku planuojamas atostogas, jis ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites turi informuoti motiną raštu arba elektroniniu paštu; 3) neatsižvelgiant į aukščiau išdėstytą tėvų bendravimo su vaiku tvarką, šalys laisva valia gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos, jeigu tai atitinka tiek tėvų, tiek nepilnamečio vaiko interesus; 4) neatsižvelgiant į ankščiau išdėstytą tėvų bendravimo su vaiku tvarką, visais atvejais tėvai privalo įvertinti vaiko būklę, įsiklausyti į vaiko interesus ir nuomonę;5) vaiko buvimo su tėvu metu tėvas privalo nedelsiant informuoti motiną apie pablogėjusią vaiko sveikatos būklę, traumas, alergines organizmo reakcijas, skubią medicinos pagalbą, konfliktus su kitais asmenimis; 6) abu tėvai įsipareigoja nedaryti jokių kliūčių vienas kitam matytis ir bendrauti su vaiku, informuoti vienas kitą apie vaiko sveikatos pablogėjimą, kitas svarbias aplinkybes. Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, tai tarp šalių nėra ginčo dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai, AB SEB bankui, UAB Bitė Lietuva, AB „Mokilizingas“ ir UAB „SB lizingas“. Patikslintame ieškinyje, ieškovas reikalauja nustatyti, kad kreditiniai įsipareigojimai (duomenys neskelbtini) yra asmeniniai R. K. įsipareigojimai. Parodo, kad su šiuo reikalavimu nesutinka visiškai. Iš byloje esančio šio kreditoriaus pranešimo turinio matyti, kad išmokos buvo skirtos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Tretieji asmenys AB „Mokilizingas“, UAB „SB lizingas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos mokesčių inspekcijos pateikė atsiliepimą, kad neprieštarauja dėl prievolės pobūdžio. Visi tretieji asmenys apie posėdžio datą ir laiką informuotas tinkamai. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad ginčas su atsakove kyla tik dėl bendravimo su vaiku tvarkos toje dalyje, kad atsakovė turėtų vaiką pasiimti iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nes jis neturi automobilio, kelionė traukiniu užtrunka, galėtų prie išlaikymo pridėti 20-30 Eur, kurie būtų skirti atsakovei kurui, pasiimant vaiką. Automobilio neturi savo vardu, nes antstoliai vykdo išieškojimą. Nurodė, kad atsiima reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini), kadangi pinigai yra ir šiandien mokami vaikui, nes jis dirba (duomenys neskelbtini), o prireikus kreipsis į šios šalies teismą. Atsakovė nurodė, kad ginčas kyla tik dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo toje dalyje, kad ji vaiką turėtų pasiimti iš ieškovo namų, nesutinka, nes tai yra vaiko ir tėvo laikas ir tėvas vaiką turi vaiką parvežti, jos automobilis genda, gali reikti parduoti, ji negalės tokiu atveju vykdyti bendravimo tvarkos, nesutinka net ir tuo atveju, kad ieškovas sumokėtų už kurą. Nurodė, kad pinigus iš (duomenys neskelbtini) gauna kaip išmoką vaikui, tai tęstinė išmoka. Institucijos atstovė nurodė, kad palaiko išvadą, neprieštaravo, kad ir motina galėtų pasiimti vaiką iš ieškovo, nes tai atitiktų vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini)metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus E. K.. VĮ Registrų centro duomenimis šalys bendrąją jungtine nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis bylos šalys transporto priemonių savo vardu bendrąja jungtine nuosavybe neįregistravo. (duomenys neskelbtini) šalys sudarė ikivedybinę sutartį, kuri įregistruota sutarčių registre, sutarties identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Ieškovas nurodė, kad kartu su atsakove negyvena keli metai, pradžioje jų santykiai buvo geri, vėliau atsirado pykčiai, jis išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), vėliau buvo atvykusi ir atsakovė su sūnumi, tačiau santuokos nepavyko išgelbėti. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovė neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovas nurodo, jog yra veiksnus ir darbingas, todėl išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Atsakovė taip pat nurodė, jog jai išlaikymas nereikalingas. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokinio turto padalijimo

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) yra sudarę vedybų (povedybinę) sutartį, pagal kurią susitarta, kad turtas įgytas iki santuokos sudarymo, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; po santuokos sudarymo – asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad sutarties 1.1. punktu sutuoktiniai susitaria, kad visas turtas (įskaitant pajamas, gautas iš Sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, ir pajamas, gautas iš Sutuoktinio veiklos), kiekvieno Sutuoktinio įgytas iki santuokos sudarymo, yra kiekvieno Sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 1.2. punktu - visas turtas, įgytas santuokos metu asmeninės nuosavybės teise kiekvieno Sutuoktinio, arba priklausantis asmeninės nuosavybės teise kiekvienam Sutuoktiniui iki santuokos sudarymo ir viešajame registre įregistruotas kaip asmeninė nuosavybė iki santuokos sudarymo, bei visas kilnojamasis turtas, įgytas kiekvieno Sutuoktinio vardu po santuokos sudarymo, yra kiekvieno Sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 1.3 punktu - visos kiekvieno Sutuoktinio piniginės lėšos, įskaitant pinigines lėšas, esančias banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, kurios po santuokos sudarymo nebuvo perduotos bendrojon jungtinėn nuosavybėn, bus laikomos kiekvieno Sutuoktinio asmenine nuosavybe; 1.4. punktu - visas kiekvieno Sutuoktinio santuokos metu įgytas turtas bus jo asmeninė nuosavybė ir bus įgyjamas asmeninės nuosavybės teise, įskaitant kiekvieno Sutuoktinio visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant pajamas, gautas iš kiekvieno Sutuoktinio veiklos, pajamas iš kiekvieno Sutuoktinio įmonės ar kitokio verslo, įmonės (verslo) vertės padidėjimo, pajamas, gautas iš kiekvieno Sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos, dividendus, pašalpas bei kitokias išmokas, privataus pensijų fondo sukauptas lėšas; 1.5. punktu - visos kiekvieno Sutuoktinio prisiimamos prievolės asmeninio turto įgijimui (tarp jų kreditai, paskolos) ir kitos asmeninės prievolės, prisiimtos kiekvieno Sutuoktinio asmeniškai, priklausys kiekvienam Sutuoktiniui asmeniškai. Sutuoktiniai neatsako savo asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu už kito sutuoktinio skolinius įsipareigojimus, atsiradusius po šios sutarties sudarymo; 1.6. punktu - Šalys susitaria, kad šeimos išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu, prievolėmis, susijusiomis su šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimu, abu sutuoktiniai dengia proporcingai jų gaunamoms pajamoms. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovas įgijęs (duomenys neskelbtini) buto (duomenys neskelbtini), taigi iki santuokos; atsakovė (duomenys neskelbtini) butą (duomenys neskelbtini), t. y. iki santuokos; (duomenys neskelbtini) butą (duomenys neskelbtini), butas įgytas santuokoje, tačiau pagal šalių sudarytą povedybinę sutartį, šis turtas atsakovės asmeninė nuosavybė; VĮ „Regitra“ duomenimis šalys santuokos metu turto neįgijo, atsakovės (duomenys neskelbtini) įgytas automobilis yra iki santuokos; esant tarp sutuoktinių sudarytai vedybų (povedybinei) sutarčiai, turtas įgytas iki santuokos ir santuokoje yra šalių asmeninė nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką jis nedalintinas. Atsižvelgiant į tai, sutuoktinių bendras turtas nedalintinas, nesant dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Byloje nėra duomenų apie bendrus sutuoktinių turimus kreditorius. Ieškovas turi asmeninį kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui, UAB „Bitė Lietuva“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; atsakovė – AB „Mokilizingas“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. VCC70710FEPA, UAB „SB lizingas“ pagal vartojimo kredito sutartis Nr. E906189574 ir C907198998. Pagal šalių sutarimą ir (duomenys neskelbtini) šalių ikivedybinės sutarties 1.5 punktą, kiekvienos šalies prisiimta asmeninė prievolė po santuokos nutraukimo lieka asmenine prievole. Tretieji asmenys tam neprieštarauja. Byloje buvo prašoma teismo įtraukti į bylą (duomenys neskelbtini) inspekciją, 2020 m. vasario 21 d. teismo posėdyje teismui nustačius, kad ieškovas turi įtraukti jam žinomus kreditorius, išversti ieškinį į kreditoriui suprantamą kalbą, tačiau šalys teismui nurodė, kad vaikui išmoka mokama ir toliau, nes tai yra valstybės vaikui mokami pinigai, ieškovas atsisako šio reikalavimo, nurodęs, kad paaiškėjus aplinkybėms, kad reikia šiai institucijai grąžinti sumokėtas sumas, kreipsis į instituciją arba teismą (duomenys neskelbtini), kadangi bylos nagrinėjimo metu jis ir dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovė su tuo sutiko. Atsižvelgiant į tai, kad išmokos yra mokamos vaikui iki 16 m., tenkintinas ieškovo prašymas atsiimti šį reikalavimą ir reikalavimas dėl (duomenys neskelbtini) paliktinas nenagrinėtu.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Ginčo tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Tėvams išaiškintina, kad pasikeitus esamai situacijai, bet kuris iš tėvų turi teisę bet kada kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.169 str. 3d.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintame ieškinyje pateikė savo siūlomą bendravimo tvarkos variantą; atsakovė prašė atsiliepimu nustatyti bendravimo tvarką. Bylos nagrinėjimo metu iš esmės šalys sutarė dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarko, tačiau ginčas kilo dėl vaiko grąžinimo būdo, ieškovas siūlo, kad vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiimtų atsakovė, nes ieškovas gyvena grįžęs į Lietuvą (duomenys neskelbtini), o atsakovė su vaiku (duomenys neskelbtini), ieškovas neturi automobilio, tenka važinėti traukiniu, siūlė mokėti išlaikymą didesnį, taip kompensuojant kurą. Atsakovė nesutinka, nurodė, kad ir ieškovas gali grąžinti vaiką, turi automobilį, kuris Lietuvoje neregistruotas, jos automobilis genda, gali tekti jį parduoti, tada negalės vykdyti bendravimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad šalys iš esmės neprieštarauja dėl bendravimo tvarkos, ji nustatytina tokia, kokios prašo ieškovas, nes ji yra tikslesnė, apima ir metines šventes, kuriomis šalys bendraus su vaiku, tačiau tvarka papildytina nuostata, kad ieškovas pasiėmęs vaiką, jį visais atvejais grąžina į vaiko gyvenamąją vietą, o gražinti kitoje šalių sutartoje vietoje, vaiką gali tik esant motinos rašytiniam sutikimui (SMS žinute, el. paštu ir pan.), dėl to neprieštaravo ir atsakovė atsiliepime. Motina, su kuria pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, tačiau ši pareiga neapima atsakovės pareigos pasiimti vaiką iš ieškovo gyvenamosios vietos. Ieškovas motyvuoja, kad neturi automobilio, pas vaiką atvažiuoja traukiniu, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad turi automobilį, bet neregistruotą Lietuvoje, vairuoti gali, tačiau savo vardu automobilio nėra įgijęs, nes turi skolų, kurias išieško antstolis. Tokie motyvai nėra pateisinami, kuriuos teismas galėtų pripažinti pagrįstais ir nustatyti atsakovei pareigą pasiimti vaiką iš (duomenys neskelbtini) ir parvežti į (duomenys neskelbtini). Be to į bylą nepateikti įrodymai, kad tiek ieškovas, tiek šalių nepilnametis sūnus negalėtų dėl sveikatos ar kitų priežasčių keliauti viešuoju transportu. Be to teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad teiks išlaikymą po 100 Eur, tačiau pirminiame ieškinyje nurodė, kad gali teikti po 215 Eur; su tuo 2019 m. rugsėjo 16 d. atsiliepime atsakovė sutiko, nurodžiusi, kad ieškovas ir teikia tokį išlaikymą. Teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį, t. y. valdomą nekilnojamąjį turtą, gaunamą darbo užmokestį, sprendžia, kad ieškovas gali teikti pirminiame ieškinyje nurodytą išlaikymo sumą 215 Eur, nes tam atsakovė neprieštaravo ir tik vėlesniuose procesiniuose dokumentuose šis prieštaravimas atsirado. Ieškovas teismui nurodė, kad didesnio dydžio negalėtų teikti, nes turi nepilnametę dukrą. Taigi nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo priteistina po 215 Eur jo sūnaus išlaikymui, nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d., atsakovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovo ieškinys dėl esminių reikalavimų patenkintas visiškai. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas yra sumokėjęs 75 Eur dydžio žyminį mokestį už santuokos nutraukimą, 12,72 Eur už pažymas ir 461,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistina 548,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoką tarp ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Ieškovui palikti pavardę (duomenys neskelbtini), atsakovei palikti santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini).

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenines prievoles kreditoriams AB SEB bankui pagal 2014 m. gegužės 26 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Bitė Lietuva“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenines prievoles kreditoriams AB „Mokilizingas“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. VCC70710FEPA, UAB „SB lizingas“ pagal vartojimo kredito sutartis Nr. E906189574 ir Nr. C907198998.

Nustatyti nepilnamečio E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su tėvu J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal kurią tėvas su sūnumi bendrauja:

2) kiekvieno tėvo buvimo Lietuvos Respublikoje metu ne mažiau nei du savaitgalius per mėnesį iš eilės paimant vaiką penktadienį iki 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir tėvui grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą, į kitą vietą grąžinti tik esant raštu abiejų šalių šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą sekmadienį iki 17 val. Apie konkrečias sūnaus paėmimo dienas tėvas informuoja motiną raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki numatomo paėmimo laiko;

3) kiekvieno tėvo buvimo Lietuvos Respublikoje metu ne mažiau nei du kartus per savaitę (išskyrus laiką, nurodytą šios tvarkos 2 punkte) paimant vaiką tos dienos 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos, ar ugdymo įstaigos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir tėvui grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą, į kitą vietą grąžinti tik esant raštu abiejų šalių šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą tą dieną iki 19 val. Apie konkrečias sūnaus paėmimo dienas tėvas informuoja motiną raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais prieš 48 (keturiasdešimt aštuonias) valandas iki numatomo paėmimo laiko. Tuo atveju, jei sūnus tėvo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nelanko ugdymo įstaigos, tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi ir ilgesnį laiką (bet ne daugiau nei dvi dienas iš eilės), išskyrus laiką, nurodytą šios tvarkos 2 punkte, t. y. sūnų grąžinant ne tą pačią dieną, o kitos dienos 18 val.;

5) tėvas su sūnumi bendrauja per neporinių metų Šv. Kalėdų šventes (gruodžio 24, 25, 26 d.) paimdamas sūnų gruodžio 24 d. 12 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir tėvui grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą, į kitą vietą grąžinti tik esant raštu abiejų šalių šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą gruodžio 26 d. iki 17 val.;

6) tėvas bendrauja su sūnumi per porinių metų Šv. Velykų šventes paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos Šv. Velykų sekmadienį 12 val. ir grąžindamas Šv. Velykų pirmadienį iki 17 val. tėvui grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą, į kitą vietą grąžinti tik esant raštu abiejų šalių šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą;

7) tuo atveju, kai bendravimas šventinių dienų metu sutampa su tėvo bendravimo savaitgaliais, taikoma bendravimo šventinėmis dienomis tvarka;

8) tėvas bendrauja su sūnumi porinių metų sūnaus gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) (tuo atveju, kai ši diena nesutampa su tėvo bendravimu su sūnumi kitu tvarkoje nurodytu laiku) paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ar kitos tėvų raštu šioje sutartyje nurodytais kontaktais sutartos vietos tos dienos 12 val. ir tėvui grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą, į kitą vietą grąžinti tik esant raštu abiejų šalių šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą iki 19 val. (kai tai darbo diena) ir paimdamas sūnų tos dienos 10 val. bei grąžindamas į iki tos dienos 19 val. (kai tai nedarbo diena). Tas iš tėvų, kuris atitinkamais metais nebendrauja su sūnumi per jo gimtadienio dieną, turi teisę vaiką pasveikinti nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu ir/ar naudojantis kompiuterine programa Viber bei kitomis ryšio priemonėmis užtikrinančiomis audio ir video ryšį realiuoju laiku) nuo tos dienos 18 iki 19 val. ir tokiam bendravimui būtinas technines sąlygas užtikrina tas iš tėvų, pas kurį yra vaikas. Tas iš tėvų kuris atitinkamais metais nebendrauja su vaiku per jo gimtadienio dieną, turi teisę bendraut su vaiku pirmą einančią po gimtadienio dieną paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ar kitos tėvų raštu šioje sutartyje nurodytais kontaktais sutartos vietos tos dienos 12 val. ir tėvui grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą, į kitą vietą grąžinti tik esant raštu abiejų šalių šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą tos dienos iki 19 val. (kai tai darbo diena) ir paimdamas sūnų tos dienos 10 val. bei grąžindamas iki tos dienos 19 val. (kai tai nedarbo diena);

9) tėvas su sūnumi kiekvienų metų vasaros atostogų metu (laikotarpis nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 24 d.) bendrauja porinėmis metų savaitėmis nuo tos savaitės pirmadienio iki tos savaitės sekmadienio. Sūnus bendravimui atostogų laikotarpiu paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje sutartyje nurodytais kontaktais sutartos vietos pirmos atostogų dienos 7.30 val. (kai tai darbo diena) ir 10 val. (kai tai nedarbo diena) ir tėvui grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą, į kitą vietą grąžinti tik esant raštu abiejų šalių šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą paskutinės atostogų dienos iki 19 val. Atostogų metu nustatyta įprasta bendravimo su sūnumi tvarka netaikoma. Dėl vaiko ligos (ar jam motinos vienašališku sprendimu organizuotų ugdomųjų veiklų) tėvo prarastas bendravimo laikas atostogų laikotarpiu kompensuojamas tėvams sutarus dėl tokio laiko ar perkeliant neišnaudotą einamaisiais kalendoriniais metais atostogų dienų skaičių į sekančius metus. Jeigu bendravimo tėvų vasaros atostogų metu laikotarpis sutampa su kitomis bendravimo tvarkoje numatytomis dienomis, taikoma tik vasaros atostogoms nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka. Tėvams raštu šioje tvarkoje numatytais kontaktais susitarus, galima ir kitokia nei numatyta bendravimo su vaiku tvarka;

11) tuo atveju, jei tėvo bendravimas su vaiku negalimas dėl vaiko ligos (esant gydytojo draudimui vaiką transportuoti), tėvo prarastas dėl šios priežasties bendravimo laikas per visą savo buvimo Lietuvoje laikotarpį kiek jis sutampa su vaiko ligos trukme kompensuojamas tėvo pasirinkimu kitu tėvui priimtinu laiku, apie kurį motina informuojama šioje joje tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis raštu prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų. Tuo atveju, jei vaikas gydomas gydymo įstaigoje, tėvas jį lanko/slaugo gydymo įstaigos nustatyta tvarka. Vaikui pasveikus, bendravimas vyksta pagal nustatytą tvarką. Tuo atveju, jei vaiko sveikata pablogėja jo bendravimo su tėvu metu, tėvas įsipareigoja nedelsiant informuoti motiną raštu šioje sutartyje nurodytais kontaktais ir, esant būtinumui, kreiptis pagalbos į atitinkamos srities specialistus. Motina taip pat įsipareigoja informuoti tėvą apie vaiko sveikatos sutrikimus;

12) kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su sūnumi metu užtikrina sūnaus bendravimą su artimaisiais giminaičiais, seneliais ir kitais asmenimis;

17) tėvams raštu šioje tvarkoje numatytais kontaktais susitarus, galima ir kitokia nei numatyta bendravimo su sūnumi tvarka. J. K. kontaktai bendravimui yra šie: tel. Nr. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini); R. K. kontaktai bendravimui yra šie: tel. Nr. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini). Bendravime vartojamas žodis “raštu” reiškia, jog tėvai turi teisę pasirinktinai - elektroniniame laiške arba SMS trumpojoje žinutėje, nurodytais kontaktais; pasikeitus bet kuriems kontaktiniams duomenims, kiekvienas privalo nedelsiant, bet vėliau kaip per 2 (dvi) kalendorines dienas nuo kontaktinių duomenų pasikeitimo raštu informuoti vienas kitą apie kontaktinių duomenų pasikeitimą. Šalis, neįvykdžiusi šį reikalavimo, negali reikšti pretenzijų ar atsikirtimų, jog kitos šalies veiksmai, atlikti pagal paskutinius jai žinomus duomenis, neatitinka sutarties sąlygų arba jo ji negavo pranešimų, siųstų sutartyje nurodytais kontaktais;

Nepilnamečiui E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini)., priteisti iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kas mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsakovę R. K. paskirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 548,93 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai.

Reikalavimą dėl skolos (duomenys neskelbtini) palikti nenagrinėtu.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Ingrida Navickienė