Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-05-27 · Civilinė byla Nr. e2S-540-642/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-27
Bylos Nr.
e2S-540-642/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02061-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Ieškovas
R. T.
Atsakovas
R. S. N., R. V.
Trečiasis asmuo
G. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, D. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-540-642/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02061-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.1.18.8; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovėms R. S. N. ir R. V. dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo (pripažinimo negaliojančia), restitucijos taikymo, tretieji asmenys G. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, D. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia (nutraukti) 2018 m. rugsėjo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė iš atsakovės R. S. N. išsimokėtinai, per 36 mėnesius sumokėdama sutartą sumą, nuosavybės teise perka daiktus: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 6/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją natūra – nekilnojamuosius daiktus: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 6/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovei R. S. N.; priteisti iš atsakovių R. S. N. ir R. V. ieškovei 31 778,86 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. (penkis procentus) metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovių R. S. N. ir R. V. turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, siekiant užtikrinti ieškinyje reiškiamų piniginių reikalavimų atlyginimą ir ieškinio reikalavimų užtikrinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Teismas nurodė, kad iš ieškovės prašymo negalima nustatyti, ar egzistuoja konkreti, pagrįsta, tikėtina grėsmė būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymui. Pateiktas ieškovės prašymas yra nemotyvuotas, ieškovė nepateikė pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors prašoma iš atsakovių priteisti suma vertintina kaip gana didelė, o šalys yra fiziniai asmenys, tačiau pažymėtina, kad ieškovė pati savo procesiniame dokumente nurodo, jog atsakovės turi nekilnojamojo turto; be ginčijamo buto, kuris priklauso R. S. N., R. V. priklauso dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), sklypas ir namas, esantys (duomenys neskelbtini), galbūt ir piniginės santaupos bankuose. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, negalima daryti kategoriškos išvados, jog palankaus teismo sprendimo atveju atsakovės būtų nepajėgios sprendimą įvykdyti.

6. Teismas nurodė, kad ieškovė, išskyrus deklaratyvų prašymą taikyti atsakovėms laikinąsias apsaugos priemones, teismui jokių duomenų, kad atsakovės turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar kt., imtis nesąžiningų veiksmų, siekdamos sukliudyti teismo sprendimą įvykdyti, nepateikė. Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovių nesąžiningumą, nenustatė ir teismas.

7. Teismas priėjo prie išvados, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Ieškovė R. T. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliantė pažymėjo, kad R. V. ją informavo, jog pinigų jau nebeturi (dėjosi dantis, kažką remontavo) ir apie pinigų grąžinimą kalbos nebus. Dar daugiau – atsakovė R. V. melagingai nurodė, kad butas yra tvarkingas, kad ieškovė jį apžiūrėjo kelis kartus ir pretenzijų anksčiau nepareiškė.

8.2. Apeliantė nurodo, kad atsakovių nesąžiningumas pasireiškia ir tuo, jog ieškovei nepagrįstai reiškiama pretenzija dėl neva laiku nemokamos pirkimo–pardavimo sutartyje numatytos įmokos.

8.3. Pažymima, kad tik po dvejų metų, gavus įsigyjamo buto duomenis apie avariją, dokumentus apie jo tikrąją būklę, tapo aišku, kad ieškovė, žinodama apie esamas problemas, tikrai nebūtų šio buto pirkusi. Ieškovės nuomone, buto trūkumai buvo nuo ieškovės slepiami, ją bandyta apgauti ir parduoti avarinės būklės butą.

8.4. Akcentuojama, kad atsakovei R. V. priklausančiam sklypui ir namui, esantiems (duomenys neskelbtini), yra nustatyta hipoteka, be to, tam pačiam žemės sklypui yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, o tai gali reikšti, kad atsakovė (-ės) gali turėti skolų, paskolų, įsipareigojimų ir pan. Tokiu atveju kyla grėsmė, jog ieškovė savo grąžintinų pinigų gali nebeatgauti.

8.5. Ieškovės įsitikinimu, egzistuoja konkreti, pagrįsta, tikėtina grėsmė dėl galimybės nevykdyti būsimo teismo sprendimo, atsakovių elgesys rodo atsakovių neigiamą elgesį, akivaizdų nesąžiningumą.

Atsiliepimas

9. Atsakovė R. S. N. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Atsakovės įsitikinimu, jai pareikštas ieškinys yra visiškai nepagrįstas.

9.2. Atsakovė pažymi, kad apie tai, jog gyvenamajame name įvyko vandens avarija dėl trūkusio vamzdžio, žinojo tiek nekilnojamojo turto agentė, tiek pati pirkėja R. T., kuri neprieštaravo ir sutiko palaukti, kol atsakovė R. S. N. įjungs vandenį. Ieškovė R. T. matė, kokį butą perką, kokia buvo jo būklė. Pirkėją R. T. tai tenkino ir ji nusprendė šį butą įsigyti. Ieškovė po buto įsigijimo nereiškė jokių pastabų. Tik praėjus daugiau kaip dvejiems metams ieškovė reiškia atsakovei R. S. N. visiškai nepagrįstas pretenzijas.

Šalies argumentai

9.3. Nors ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad, teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovių turtui, gali nutikti taip, kad, tenkinus ieškovės ieškinį, pastaroji neturės galimybės išsiieškoti priteistos žalos atlyginimą, tačiau, atsakovės nuomone, su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti, kadangi atsakovė, be ginčo buto, turi ir kito nekilnojamojo turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą.

9.4. Pažymima, kad atsakovė R. S. N. pagal notarės patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį yra įsipareigojusi neįkeisti, neperleisti šio buto tretiesiems asmenims ar kitaip jo nesuvaržyti be raštiško ieškovės sutikimo, o kai ieškovė sumokės visą sumą už perkamą daiktą, surašyti pakvitavimą ir priėmimo–perdavimo aktą notarų kontoroje.

Atsiliepimas

10. Atsakovė R. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsakovei pareikštas ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir nesuprantama, kodėl ieškovė ją įtraukė į bylą kaip atsakovę ir prašo iš jos priteisti turtinės ir neturinės žalos atlyginimą, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė R. V. šio pirkimo–pardavimo sandorio nesudarė ir jokios turtinės naudos iš šio pirkimo–pardavimo negavo.

10.2. Atsakovės nuomone, ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nepagrįstai reikalauja areštuoti jos asmeninį turtą, banko sąskaitas.

11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. Š. pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, prašydamas ieškovės atskirąjį skundą tenkinti ir taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

11.1. Ieškovei laimėjus šią bylą, ieškovė gali nesulaukti pinigų grąžinimo, jeigu šis ginčijamas butas vėl atitektų esamai savininkei ir atsakovės galėtų tuo turtu naudotis laisvai. Vėlesnis kreipimasis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias priemones gali būti pavėluotas.

11.2. Akcentuojama, kad atsakovei priklausančiam sklypui ir namui, esantiems (duomenys neskelbtini), tik juos įsigijus, buvo nustatyta hipoteka, be to, tam pačiam žemės sklypui yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, o tai irgi gali reikšti, kad atsakovė (-ės) gali turėti skolų, paskolų, įsipareigojimų ir pan., todėl kyla didelis pavojus, kad sumokėtus pinigus bus nebeįmanoma atgauti.

11.3. Pažymima, kad atsakovės nebendrauja, neketina šio ginčo spręsti taikiai, į pasiūlymus tartis reagavo priešiškai, piktai, ieškovė ir trečiasis asmuo buvo apkaltinti, kad nevykdo sutarties, o tai rodo, kad jos neketina savanoriškai grąžinti gautų pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų

15. Atsakovė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog egzistuoja ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

16. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sąlygas: ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų palankus tokių priemonių taikymo prašančiam asmeniui, buvimą. Nenustačius kurios nors iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

17. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad, kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, turi pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovėms, tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir atsakovių atsiliepimuose į atskirąjį skundą pateikti argumentai.

19. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią ieškovė iš atsakovės R. S. N. išsimokėtinai, per 36 mėnesius sumokėdama sutartą sumą, nuosavybės teise perka daiktus: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 6/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Ieškovės teigimu, paaiškėjus aplinkybei, jog perkamas butas yra avarinės būklės (tai, pasak ieškovės, nuo jos buvo nuslėpta dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu), laikytina, jog šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis yra neteisėta ir turi būti pripažinta negaliojančia. Taigi, ieškovė nurodė ieškinyje savo argumentus, kurie, jos manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

20. Nesant aplinkybių, iš kurių šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ar kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo.

21. Atsakovės, teikdamos atsiliepimus į atskirąjį skundą, ginčija ieškinio pagrįstumą. Pažymėtina, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Todėl dėl šių atsakovių atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi šioje bylos stadijoje nagrinėjamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, o ieškovės ir atsakovių pozicijos dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo bus įvertintos, sprendžiant šalių ginčą iš esmės.

22. Konstatavus, jog preliminarus (lot. „prima facie“) bylos duomenų vertinimas neleidžia manyti, jog ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, spręstina, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

23. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į pakankamai didelę ieškinio sumą ir pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, priėjo prie išvados, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

24. Tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų dydis iš esmės priklauso nuo paties ieškovo valios, todėl ieškinio pateikimas ir jame didelės vertės reikalavimo nurodymas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo prieš atsakovą ir kartu nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-66-407/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-274-186/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-402-178/2016).

25. Būtina sąlyga tam, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta prielaida, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Ieškinio suma ir asmens, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos yra tos aplinkybės, kurias klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1326-302/2018).

26. Tiek apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, tiek atsakovė R. S. N. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad atsakovės turi kito nekilnojamojo turto. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų (Nekilnojamojo turto registro išrašų), be ginčo buto, registruoto R. S. N. vardu, R. V. priklauso dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), sklypas ir namas, esantys (duomenys neskelbtini). Be to, pažymėtina tai, kad atsakovė R. S. N. ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartimi (6.4 punktas) yra įsipareigojusi šio buto niekam neparduoti, neišnuomoti, neperleisti kitokiais būdais tretiesiems asmenims ar kitaip nesuvaržyti savo teisių į butą be atskiro raštiško ir išankstinio ieškovės sutikimo, neįkeisti buto kitiems tretiesiems asmenims iki visiško, tinkamo ir galutinio atsiskaitymo pagal sutartį. Įvertinus nurodytus duomenis, nuosavybės teise valdomą turtą, ieškovės argumentai dėl atsakovių finansinio nepajėgumo ateityje įvykdyti teismo sprendimą nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovių turto gali nepakakti ieškovės reikalavimams patenkinti, todėl darytina išvada, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nėra grėsmės dėl galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo.

27. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12, 178 straipsniai). Reikalavimas įrodyti asmens, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesąžiningumą neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės. Tokiu reikalavimu siekiama užtikrinti, kad asmens tam tikro masto turtinės teisės būtų ribojamos tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių, jog jis imsis veiksmų tam turtui nuslėpti / perleisti ir tokiu būdu apsunkins jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018).

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė objektyvių duomenų, kad atsakovės turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamos sukliudyti įvykdyti teismo sprendimą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas. Vien aplinkybė, kad ginčijamu sandoriu buvo parduotas turtas, kuris galbūt pirkimo–pardavimo metu jau buvo su trūkumais (avarinės būklės), ir apie tai ieškovei nebuvo žinoma, pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovių nesąžiningumą ir spręsti, jog atsakovės turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą.

29. Nenustačius jokių konkrečių aplinkybių, kurios rodytų galimą atsakovių nesąžiningumą, vien didelės sumos ieškinio pateikimas nėra pakankamas pagrindas varžyti atsakovių teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovė neįrodė, kad egzistuoja grėsmė dėl būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo nevykdymo. Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, todėl atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Žvinklytė