- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- e2-402-178/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02118-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Dami Group“, uždarajai akcinei bendrovei „Autolima“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Interglobal Baltic“, New Center Di Foggetta Giovanni
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-6231-560/2015 (Nr. 2-339-560/2016) pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Dami Group“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Autolima“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Interglobal Baltic“ ir New Center Di Foggetta Giovanni.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo.
Šalies argumentai
Ieškovas D. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Dami Group“ ir UAB „Autolima“, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių 49 165,16 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - apriboti atsakovių disponavimą nuosavomis lėšomis bei taikyti turto areštą turimam nekilnojamajam bei kilnojamajam turtui 49 165,16 Eur sumai. Nurodė, jog atsakovės neatsiskaito ilgą laiką, vengia susitikti, neatsiliepia į skambučius, reikalavimo suma yra labai didelė. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad reikalavimai pagrįsti tinkamai rašytiniais įrodymais ir nėra aplinkybių, kurios leistų abejoti reikalavimo pagrįstumu, yra tikimybė, kad galimai palankus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba taptų neįmanomas, jei tokios laikinosios apsaugos priemonės atsakovėms nebūtų taikomos. Patikrinus atsakovės UAB „Autolima“ 2015 m. spalio 23 d. internetiniame puslapyje http://rekvizitai.vz.lt/imone/autolima/ matyti, kad įmonė yra veikianti ir turi jai priklausančio turto. 2015 m. spalio 23 d. surastas skelbimas internete (http://ekonomika.tv3.lt/verslo-skelbimai/parduodama-transporto-imone-be-skolu-su-visu-parku-33247), kuriame matyti, kad parduodama įmonė UAB „Autolima“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovas iš esmės vienintelį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodo didelę ieškinio sumą, tačiau vien dėl pareikšto reikalavimo turtinės apimties negali būti pateisintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas darant prielaidą, jog atsakovės finansiškai nepajėgios užtikrinti CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyto tikslo pasiekimo. Be to, laikinosiomis apsaugos priemonėmis tokiu atveju negali būti pasiektas asmens, kuriam tokios priemonės taikomos, finansinių galimybių pagerinimas. Teismas pažymėjo, jog grėsmė būsimo galbūt ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei būtų duomenų apie tai, kad atsakovė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą, jį paslėpti, sunaikinti ar imtis kitokių veiksmus tam, kad išvengtų galimo išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Ieškovas pateikė skelbimą iš internetinio puslapio apie ketinimą parduoti UAB „Autolima“, tačiau, teismo vertinimu, tai negalima laikyti nesąžiningu elgesiu būtent ieškovo atžvilgiu, nes atsakovė turi teisę disponuoti savo nuosavybe, teismui nepateikta duomenų, jog įmonės savininkai parduoda savo įmonę būtent siekdami išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Taip pat ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja reali grėsmė galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas pats nurodo, jog UAB „Autolima“ yra veikianti įmonė ir turi jai priklausančio turto. Tai, kad atsakovės neatsiskaito su ieškovu, savaime nėra pakankamas CPK 144 straipsnyje numatytų priemonių taikymui. Ieškovo reikalavimo nevykdymas yra pagrindas ieškovui ginti pažeistą teisę teisme, tačiau nėra įstatymo besąlygiškai siejama su CPK 145 straipsnyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju galėtų pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Ieškovas D. G. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo grindžiamas vien didele ieškinio suma, kuri tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui yra didelė. Atsakovės nepasiūlė atlyginti nors dalį dingusio krovinio vertės. UAB „Autolima“ nebevykdo veiklos ir skelbiasi, jog parduodama įmonė neturi skolų. Pateikti įrodymai patvirtinta, jog UAB „Autolima“ paėmė krovinį iš Lenkijos, tačiau jo nepristatė krovinio gavėjui. Šios aplinkybės nustatytos policijos atlikto ikiteisminio tyrimo metu, todėl UAB „Autolima“ elgesys, kuomet bandoma parduoti įmonę su transportu nurodant, jog įmonė neturi skolų, nors pačiai atsakovei gerai žinoma apie jos atsakomybę dėl dingusio krovinio, vertintinas kaip nesąžiningas elgesys. Aplinkybė, jog UAB „Autolima“ yra parduodama, patvirtina prielaidą, jog UAB „Autolima“ gali parduoti turimą turtą, įskaitant reklamuojamus sunkvežimius, todėl galimai palankus teismo sprendimas gali pasidaryti nebeįvykdomas, nes nebebus iš ko išieškoti priteistą sumą. UAB „Dami Group“ taip pat turi transporto, todėl taikytas areštas nesudarytų jai nepatogumų ir būtų pasiekta ieškovo ir atsakovės interesų pusiausvyra. Taikytinos laikinosios apsaugos priemonės nedaro žalos atsakovėms, o ieškovas turėtų garantiją, kad atsakovės neperleis turto tretiesiems asmenims, dėl to prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas laikytinas įrodytu.UAB „Autolima“ su turtu skelbiasi parduodama už kiek daugiau nei 53 000 Eur, kas yra beveik lygu pareikštai ieškinio sumai. Tai suponuoja būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes rizika yra daugiau nei akivaizdi. Iš viešai prieinamų šaltinių matyti, kad UAB „Dami Group“ (logistikos įmonė) turi tris automobilius (1 priklauso, 2 išperkami arba nuomojami). Taigi, ši atsakovė turi nedaug turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą esant palankiam teismo sprendimui.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Dami Group“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Dami Group“ atžvilgiu atmesti; atskirojo skundo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Autolima“ atžvilgiu spręsti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškinio suma bendrąja prasme galėtų būti laikoma didele, tačiau lyginant ją su UAB „Dami Group“ nuosavybės teise valdomo ilgalaikio turto verte (156 505 Eur - 2015 m. ir 96 874 Eur - 2014 m.) bei kitais finansiniais rodikliais, ji nėra laikytina didele. Iš finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad UAB „Dami Group“ turtinė padėtis yra itin gera: 1) įmonė jau ne pirmus metus dirba pelningai - grynasis pelnas 2013 m. siekė 23 995 Eur, 2014 m. - 8 595 Eur, 2015 m. - 1 918 Eur; 2) įmonės apyvarta per paskutinius 3 metus padidėjo beveik 5 kartus ir dabar viršija 2 mln. eurų per metus; 3) įmonėje stabiliai dirba 15 darbuotojų; 4) įmonė nėra atsakove kituose teisminiuose ginčuose, o jai priklausančiam turtui nėra pritaikytų ir/ar galiojančių turto areštų ar draudimų juo kitaip disponuoti. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad 49 165,16 Eur ieškinio suma UAB „Dami Group“ būtų itin didele. Byloje solidariomis atsakovėmis yra patrauktos dvi įmonės, todėl reikalaujama priteisti suma negali būti vertinama kaip didelė išskirtinai tik vienos iš jų atžvilgiu, t. y. visiškai ignoruojant faktą, jog už tinkamą apeliantui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą bus atsakingi keli asmenys.Apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Dami Group“ reikalavimo suma yra didelė ar ji gali imtis veiksmų paslėpti, perleisti ar sunaikinti turtą, dėl ko ieškinio patenkinimo atveju priteistos žalos atlyginimas pasunkėtų arba taptų neįmanomu. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose remiasi deklaratyviais argumentais, kad UAB „Dami Group“ pareikšto ieškinio suma laikytina itin didele. Laikinosios apsaugos priemonės neturi nieko bendro su kokio nors pobūdžio garantijų suteikimu apeliantui, todėl bet kokie apelianto reikalavimai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones užtikrinti jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, turėtų būti vertintini, kaip niekiniai, ypač tuo atveju kai grėsmės (UAB „Dami Group“ atveju) tokio sprendimo įvykdymui nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas šių priemonių ėmimosi būtinumas, ir turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar jų pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šių priemonių taikymo pagrindu turėtų būti pagrįstos prielaidos, kad būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas, jų nesiėmus, gali komplikuotis (ir ypač dėl nesąžiningų kitos šalies veiksmų).
Nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė akivaizdžių duomenų, kad pagal apelianto pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas, tuo negrindžiamas ir atskirasis skundas. Todėl aktuali tik kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – ar yra pagrindas manyti, kad nepritaikius apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, t. y. realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui vertinimas.
Apeliantas pareiškė ieškinį solidarioms atsakovėms dėl 49 165,16 Eur žalos atlyginimo. Ši suma yra pakankamai didelė. Pagal vyraujančią teisminę praktiką reikalavimas dėl didelės pinigų sumos vertinamas kaip objektyviai galintis padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tai, kad ieškinio (priešieškinio) suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra svarbus vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, jeigu šios priemonės yra taikomos, nusprendžiant dėl jų masto, yra pažymėta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktoje Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje (žr. Teismų praktika Nr. 34). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesustiprina atsakovo finansinio pajėgumo, tačiau pažymi, kad šio instituto paskirtis ir nėra tokia, priešingai, jis skirtas būtent tam, kad būtų išlaikytas esamas atsakovo finansinis pajėgumas ir užkirsti kelią jo dirbtiniam sumažinimui. Akivaizdu, kad kuo didesnė reikalavimo suma, t.y. kuo ženklesnės neigiamos pasekmės gali kilti atsakovui, tuo labiau auga bandymo jų išvengti tikimybė. Todėl, viena vertus, didelė ieškinio suma vertintina kaip viena iš pakankamai reikšmingų aplinkybių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kita vertus, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tiek reikšminga, kad gali suponuoti nesąžiningus ketinimus vengti galimai neigiamų turtinių pasekmių.
Byloje nesant duomenų apie atsakovės UAB „Autolima“ turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi duomenimis, gautais iš informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str.). VĮ Registrų centras duomenimis UAB „Autolima“ finansinė atskaitomybė už 2014 metus nepateikta, o iš 2013 metų balanso matyti, kad įmonės turtas sudarė 10 984 Eur (37 927 Lt), mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 11 504 Eur (39 721 Lt), taigi UAB „Autolima“ įsipareigojimai viršijo turimą turtą. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad UAB „Autolima“ 2012 metais ir 2013 metais dirbo nuostolingai – patyrė atitinkamai 363 Eur (1 252 Lt) ir 3 053 Eur (10 543 Lt) nuostolio, o pardavimo pajamos 2013 metais tesiekė 1 703 Eur (5 880 Lt). VĮ Registrų centro duomenimis UAB „Autolima“ nekilnojamojo turto registre registruotino nekilnojamojo turto neturi. Be to, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos viešų duomenų matyti, kad joje apdraustųjų asmenų nėra. Taigi, visos šios aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti dėl įmonės veiklos vykdymo apskritai. Juo labiau, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad įmonę siekiama parduoti. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra itin reikšminga sprendžiant dėl realios grėsmės galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymo egzistavimui.
Kreditorius, esant solidariai skolininkų pareigai, turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, taip pat tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Iš dalies sutiktina su atsakovės UAB „Dami Group“ argumentais, kad esant solidarioms atsakovėms reikalaujama priteisti suma negali būti vertinama kaip didelė išskirtinai tik vienos iš jų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju UAB „Autolima“ santykinai menkos finansinės galimybės pirmiau jau aptartos, todėl vertintina, ar kitos solidarios atsakovės UAB „Dami Group“ finansinė padėtis iš tikrųjų yra tokia gera, kad ji būtų pajėgi įvykdyti teismo sprendimą.
UAB „Dami Group“ teigimu, jos finansinė padėtis yra itin gera, šiems argumentams pagrįsti pateikė 2015 m. spalio 31 d. sudarytą finansinę atskaitomybę. Pastarosios duomenimis įmonės turtas sudarė 487 556 Eur (ilgalaikis turtas 156 505 Eur, trumpalaikis turtas 331 051 Eur), o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 435 861 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 291 558 Eur. Taip pat matyti, kad 2015 metais įmonė dirbo pelningai, grynasis pelnas sudarė 1 918 Eur. Tačiau nors šie UAB „Dami Group“ finansiniai rodikliai ir patvirtina, jog ji turi nemažos vertės turto bei 2015 metais vykdė pelningą ūkinę – komercinę veiklą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie skaitiniai duomenys, nedetalizuoti atskleidžiant konkretų turtą ir jo (ne)apsunkinimo faktą, savaime pakankamai nepagrindžia, jog apelianto pareikšto reikalavimo suma šiai atsakovei nėra didelė ir ji pajėgi įvykdyti teismo sprendimą be itin ženklios reikšmės jos turtinei padėčiai.
Visų pirma, lyginant 2015 metų UAB „Dami Group“ finansinę padėtį su Juridinių asmenų registre esančiais 2014 metų finansinės atskaitomybės duomenimis matyti, kad per 2015 metus įmonės turtas sumažėjo nuo 583 143 Eur iki 487 556 Eur sumos. Iš atsakovės pateiktų duomenų nėra aišku, kas sudaro iš esmės pagrindinį ilgalaikį materialųjį turtą „Mašinos ir įrengimai“ (146 819 Eur), kokia jo likvidacinė vertė, (ne)suvaržymai. Trumpalaikio turto „Per vienerius metus gautinos sumos“ (276 418 Eur) grąžinimas visa apimtimi yra abejotinas, nes praktikoje visų skolų susigrąžinimas neretai yra pakankamai komplikuotas apskritai arba bent jau laiko trukmės aspektu. Pastebėtina ir tai, kad trumpalaikiam turtui priskiriamas per vieną ataskaitinį laikotarpį (vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas. Todėl toks net ir realiai šiuo metu egzistuojantis turtas iš esmės pagal savo pobūdį gali keistis, dėl ko jis dėl savo specifikos negali patikimai garantuoti pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo ilgesnėje perspektyvoje. Be to, pagal 2015 m. spalio 31 d. pateiktą finansinę atskaitomybę UAB „Dami Group“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 291 558 Eur, t. y. daugiau nei pusę į balansą įrašyto turto vertės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors UAB „Dami Group“ ir dirba pelningai, tačiau grynojo pelno su kiekvienais metais uždirba vis mažiau: 2013 metais - 23 995 Eur, 2014 metais - 8 595 Eur, o 2015 m. – jau tik 1 918 Eur. Atitinkamai ir pardavimo pajamos yra sumažėjusios nuo 2 078 207 Eur (2014 metais) iki 1 225 200 Eur (iki 2015 m. spalio 31 d.). Taigi, iš paminėtų duomenų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima spręsti, kad atsakovės UAB „Dami Group“ turtinė padėtis yra tiek gera ir stabili, kad leistų manyti esant pakankamas galimybes įvykdyti teismo sprendimą be ženklaus poveikio įmonės veiklai. Nors byloje nėra tiesioginių faktinių duomenų apie šios įmonės ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, bet būtinybę areštuoti jo turtą pagrindžia tai, kad yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, atsakovei nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu ji nuspręstų taip pasielgti. Teismų praktikoje pažymėta ir tai, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, o pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
Pirmiau išdėstyti argumentai neleidžia daryti išvados, kad atsakovių finansinė padėtis nesudaro jokios rizikos, jog galimo apeliantui palankaus teismo sprendimo atveju sprendimo vykdymas nebus apsunkintas ir įmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas, areštuojant atsakovėms priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas 49 165,16 Eur sumai (CPK 145 str. 1 d. 1 p., 3 p., 337 str. 1 d. 2 p.). Būtent toks (o ne apelianto prašomas) laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bei nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į atsakovių pinigines lėšas nukreiptas tik nesant kitokio turto, o tai leidžia joms patirti mažiau suvaržymų ūkinėje - komercinėje veikloje. Kartu pastebėtina, kad atsakovės, jei jų finansinė padėtis iš tikrųjų yra gera ir prašoma priteisti suma joms nėra tiek reikšminga, gali be itin ženklių nuostolių pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.) ir tokiu būdu apskritai išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo gi atveju, jei konkretus areštuotas turtas neproporcingai suvaržytų ūkinę - komercinę veiklą, yra galimybė prašyti jį pakeisti kitu turtu (CPK 148 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo D. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.
Ieškovo D. G. (duomenys neskelbtini) reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Autolima“ (duomenys neskelbtini) ir uždarajai akcinei bendrovei „Dami Group“ (juridinio asmens kodas 302811104) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai neviršijant 49 165,16 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims.
Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Autolima“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Dami Group“ ir esančias pas atsakoves ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu D. G., taip pat leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams.
Išaiškinti ieškovui, kad dėl turto suradimo ir aprašymo jis turi kreiptis į antstolį, kuris taip pat privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį atsakovių gali būti panaudota mokėti savo darbuotojams išmokas, susijusias su darbo santykiais, privalomuosius mokesčius į valstybės biudžetą, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos.
Nutarties kopiją išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.