Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovams UAB „Dami Group“ ir UAB „Autolima“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Interglobal Baltic“ ir New Center Di Foggetta Giovanni.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys netenkinamas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2014-10-24 tretieji asmenys UAB „Interglobal Baltic“ ir New Center di Foggetta Giovanni sudarė ekspedicijos pavedimo sutartį, kuria New Center di Foggetta Giovanni įsipareigojo pervežti sutartyje nurodytą krovinį iš Lenkijos į Lietuvą. Tą pačią dieną trečiasis asmuo New Center di Foggetta Giovanni, siekdamas įvykdyti sutartimi su UAB „Interglobal Baltic“ prisiimtus įsipareigojimus, su atsakovu UAB „Dami Group“ sudarė kitą ekspedicijos pavedimo sutartį, kuria krovinio pervežimas buvo patikėtas UAB „Dami Group“. UAB „Dami Group“ krovinio pervežimui įvykdyti į pagalbą pasitelkė atsakovą UAB „Autolima“, su kuriuo sudarė 2014-10-24 pervežimo sutartį. Krovinio siuntėjas buvo Jota Sp.z.o.o., iš kurio krovinys turėjo būti pakrautas ir pristatytas krovinio gavėjui trečiajam asmeniui UAB „Interglobal Baltic“. Susitariantys vežėjai šiuo atveju buvo trečiasis asmuo New Center di Foggetta Giovanni bei atsakovas UAB „Dami Group“, tuo tarpu atsakovas UAB „Autolima“ buvo faktinis krovinio vežėjas. 2014-10-27 krovinys buvo pakrautas į atsakovui UAB „Autolima“ priklausančią transporto priemonę, tačiau šio krovinio UAB „Autolima“ į paskirties vietą nepristatė – krovinys buvo pavogtas. Dingus kroviniui, tretieji asmenys New Center di Foggetta Giovanni ir UAB „Interglobal Baltic“ 2015-02-06 sudarė susitarimą dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo New Center di Foggetta Giovanni, kaip vežėjas, įsipareigojo atlyginti trečiajam asmeniui krovinio gavėjui UAB „Interglobal Baltic“ prarasto krovinio vertę – 49 165,16 EUR. 2015-02-06 buvo atliktas bankinio mokėjimo pavedimas UAB „Interglobal Baltic“. Taip pat nustatyta, kad 2015-03-05 trečiasis asmuo New Center di Foggetta Giovanni su ieškovu D. G. sudarė reikalavimo į žalos atlyginimą perleidimo sutartį, kuria New Center di Foggetta Giovanni perleido ieškovui reikalavimo teisę į 49 165,16 EUR žalos atlyginimą dėl dingusio krovinio iš UAB „Dami Group“. 2015-05-12 ir 2016-06-13 tarp tų pačių šalių pasirašyti reikalavimo į žalos atlyginimą perleidimo sutarties papildymai, kuriais iš dalies buvo pakeista pirminė reikalavimo teisių perleidimo sutartis (el. bylos ieškinio priedai Nr. 2-9).Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinių teisių gynyba (CK 1.137 straipsnio 1 dalis), pasirinkdami civilinių teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis) ir jį realizuodami civilinio proceso normų nustatyta tvarka. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo D. G. reikalavimo į atsakovus UAB „Dami Group“ ir UAB „Autolima“ pagrindas yra tarp ieškovo ir trečiojo asmens New Center di Foggetta Giovanni pasirašyta reikalavimo į žalos atlyginimą perleidimo sutartis, kurioje aptartos reikalavimo teisės į atsakovus perleidimo sąlygos. Nors, minėta, civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę laisvai spręsti dėl sudaromos sutarties turinio ir formos, tačiau tokios sutartys negali prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai, teisės principams bei gerai moralei. Atsakovas UAB „Dami Group“, nesutikdamas su ieškovo ieškiniu, nors ir nereikšdamas atskiro reikalavimo, nurodo, jog tarp ieškovo D. G. ir trečiojo asmens New Center di Foggetta Giovanni reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra akivaizdžiai sudaryta tik dėl akių, t. y., nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, todėl yra niekinė ir negaliojanti. Atsižvelgdamas į tai, bylą nagrinėjantis teismas vertina esant pagrindą nustatyti, ar ginčo reikalavimo teisių perleidimo sandoris, kurio pagrindu yra pareikštas reikalavimas byloje, yra galiojantis, t. y., ar reikalavimo teisių perleidimo sutartis nėra apsimestinis, todėl niekinis, sandoris. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 1.87 straipsnio taikymo ir aiškinimo nurodoma, kad apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad, sudarant tą sandorį, juo siekiama pridengti kitą sandorį, todėl tuo atveju turi būti taikomos taisyklės to sandorio, kurį sutarties šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (jei tas sandoris neprieštarauja įstatymui). Apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio šalys. Taigi įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009). CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu; šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Ši nuostata reiškia, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių arba abi šalys, yra niekinis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius, nors tokio reikalavimo ir nėra pareikšta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008). Tačiau, pažymėtina, teismas savo iniciatyva gali pripažinti sandorį niekiniu ir taikyti jo negaliojimo teisinius padarinius tik tokiu atveju, kai aplinkybė, jog sandoris yra niekinis, yra akivaizdi. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015). Nagrinėjamu atveju, minėta, atsakovas UAB „Dami Group“ nėra pareiškęs reikalavimo pripažinti reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia, todėl šiuo atveju nagrinėtinas faktas, ar minėta sutartis gali būti laikoma akivaizdžiai niekine.CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo D. G. ir trečiojo asmens New Center di Foggetta Giovanni 2015-03-05 buvo pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Šios sutarties II dalies 4 punkte nurodyta, kad „iš skolininko išieškota suma 100 procentų priklauso Kreditoriui (t. y., byloje – trečiajam asmeniui New Center di Foggetta Giovanni) ir Naujasis kreditorius (t. y., ieškovas byloje) įsipareigoja ją pervesti per 7 dienas nuo lėšų įskaitymo į Naujojo kreditoriaus sąskaitą“. Atsakovo UAB „Dami Group“ teigimu, tokia formuluotė akivaizdžiai įrodo faktą, jog sutartis yra sudaryta tik dėl akių, nes minėtu punktu yra paneigiama visa reikalavimo teisių perleidimo sutarties esmė – reikalavimo teisės perleidimas kitam asmeniui. Bylą nagrinėjantis teismas sutinka su šiais atsakovo argumentais. Pažymėtina, kad reikalavimo perleidimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, jog pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2013). Tuo tarpu iš minėtos ginčo sutartyje numatytos nuostatos matyti, jog, nors sutartis įvardinta kaip reikalavimo perleidimo, tačiau, nepaisant to, šalys sutartyje numatė, kad kreditorius prievolėje nepasikeičia, t. y., kreditoriumi lieka trečiasis asmuo New Center di Foggetta Giovanni. Tokia sutarties sąlyga, teismo vertinimu, prieštarauja pačiai reikalavimo perleidimo sutarties esmei – kreditoriaus pasikeitimui prievolėje.Teismas pažymi, jog minėtoje sutarties nuostatoje taip pat numatyta nuoroda į skolos išieškojimą, t. y., kad iš skolininko išieškota suma priklauso pradiniam kreditoriui. Tokia sutarties punkto formuluotė suponuoja pagrindą abejoti tikrąja sutarties šalių valia pasirašant minėtą sutartį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog sutartyje šalių išreikštoji valia galimai neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, pagrindžia ir minėtos 2015-03-05 reikalavimo perleidimo sutarties II dalies 2 punktas, kuriame nurodoma, kad „už skolos išieškojimą Kreditorius (New Center di Foggetta Giovanni) Naujajam kreditoriui (ieškovui) sumoka 850 EUR. Iš minėtų sutarties sąlygų galima daryti pagrįstą ir vienareikšmę išvadą, jog tokios sąlygos įrodo vienintelį šalių siektiną tikslą – skolos išieškojimą ieškovo D. G. pastangomis. Šalims sutartyje numačius, jog reikalavimo perleidimo sutartis yra atlygintinė, ir už perleistą reikalavimą trečiajam asmeniui įsipareigojus papildomai sumokėti ieškovui 850 EUR, tačiau nenurodžius ieškovo atlyginimo trečiajam asmeniui už perleistą reikalavimą sąlygų, tokie prieštaravimai kelia pagrįstų abejonių dėl sutarties šalių tikrųjų ketinimų bei reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo tikslo. Pažymėtina, kad teismo posėdyje ieškovas D. G. nurodė, jog minėta sutartimi trečiasis asmuo perleido jam ne reikalavimą į skolininkus, o tik teisę reikalauti iš skolininkų įvykdyti prievolę, kas numatyta ir reikalavimo perleidimo sutarties I dalies 8 punkte, tačiau tokia ieškovo interpretacija, teismo vertinimu, nėra pagrįsta ir prieštarauja įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms reikalavimo perleidimo sutarties pagrindus bei sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors vėlesniais 2015-03-05 reikalavimo į žalos atlyginimą perleidimo sutarties pakeitimais aukščiau minėti prieštaringi sutarties punktai buvo išbraukti (2015-05-12 papildymu panaikintas pradinės sutarties I dalies 8 punktas bei II dalies 4 punktas, o 2016-06-13 papildymu pakeistas ir sutarties II dalies 2 punktas, nurodant, jog sutartis yra neatlygintinė), tačiau tai, teismo vertinimu, nepaneigia aukščiau nurodytų išvadų. Priešingai, paskutinėje sutarties 2016-06-13 redakcijoje nurodžius, jog sutartis yra neatlygintinė, t. y., trečiajam asmeniui neatlygintinai perleidus ieškovui 49 165,16 EUR dydžio reikalavimą, kyla pagrįstų abejonių šalių sąžiningumu ir, kaip minėta, sutarties šalių išreikštąja bei tikrąja valia. Juo labiau, teismo posėdžio metu ieškovas D. G. nurodė teismui, kad „niekas nenori savo darbų atlikti nemokamai“, o tai tik suponuoja pagrindą daryti išvadą, jog reikalavimo perleidimo sutartis iš tikrųjų buvo apsimestinis, šalių tikrosios valios neatitinkantis sandoris. Taigi, teismas sprendžia, jog šalių tikroji valia buvo skolos išieškojimo paslaugos, tačiau ieškovui nesant galimybės būti trečiojo asmens New Center di Foggetta Giovanni atstovu civilinėje byloje, šis klausimas buvo išspręstas pasirašant niekinę reikalavimo perleidimo sutartį. Šias išvadas taip pat patvirtina ir ieškovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, jog jį ir trečiąjį asmenį siejo atstovavimo pagrindai kituose teisiniuose santykiuose. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog šalių pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra apsimestinis sandoris, todėl reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina niekine ex officio (teismo iniciatyva).Minėta, kad pagal CK 1.87 straipsnį, nustačius apsimestinio sandorio faktą, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Šiuo atveju konstatuotina, kad sutarties šalių tikrieji ketinimai ir valia buvo skolos iš atsakovų išieškojimas, taigi, atstovavimo teisiniai santykiai. Tai reiškia, kad tarp šalių pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo pridengta teisinių paslaugų (atstovavimo) sutartis, kurios pasirašymas nebuvo tikslingas dėl ieškovo D. G. kaip atstovo civilinėje byloje teisinio statuso trūkumo, t. y., būtent dėl to, jog ieškovas nebuvo ir nėra nei trečiojo asmens kaip juridinio asmens byloje darbuotojas, nei advokatas. Teismo vertinimu, būtent reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo išspręstas trečiojo asmens atstovavimo civilinėje byloje klausimas. Tačiau bylą nagrinėjančiam teismui reikalavimo perleidimo sutartį pripažinus niekine ex officio bei nesant pagrindo ieškovui byloje reikšti reikalavimo savarankiškai ar kaip trečiojo asmens New Center di Foggetta Giovanni atstovui pridengtos teisinių paslaugų (atstovavimo) sutarties pagrindu, pateiktas ieškinys yra atmestinas visa apimtimi.CPK 93 str. 1 d. yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju ieškinio netenkinus, iš ieškovo priteistinos atsakovo UAB „Dami Group“ patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.). Atsakovas prašo priteisti jo naudai 1 216,32 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atsakovo atstovei rengiant atsiliepimą į ieškinį ir atstovaujant teisme, bendra prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus rekomendacijų numatyto dydžio, todėl atsakovo prašymas tenkintinas ir jo naudai iš ieškovo priteistina 1 216,32 EUR atsakovo UAB „Dami Group“ patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas

nusprendė:

Ieškovo D. G. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Dami Group“ (į. k. 302811104) naudai 1 216,32 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.