- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-16
- Bylos Nr.
- e2S-1373-480/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01359-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- V. Z.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas jam iškelti fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti bet kurį administratorių iš sąrašo, patvirtinti kas mėnesį pareiškėjo būtinosioms išlaidoms 700 Eur sumą. Nurodė, kad jo finansinė būklė atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) nustatytas sąlygas. Kreditorių sąrašas: (duomenys neskelbtini) (įvykdymo terminai suėję 2024 m.), iš viso 24 810,10 Eur. Pareiškėjas vykdydamas krovinių pervežimus sunkvežimiu išsilaikė reikiamos kategorijos vairuotojo egzaminą įgavo teisę vairuoti sunkvežimį ir tam tikslui įsigijo sunkvežimį (duomenys neskelbtini) siekiant pelno. Įsigijus, paremontavus automobilį paaiškėjo, kad jis netinka sąlygų pervežant krovinius mieste, buvo nuspręsta šį automobilį pakeisti kitu ir pardavus automobilį R. G. pastarasis sandorį užginčijo teisme. Pareiškėjui pralaimėjus bylą apeliacinėje instancijoje kartu su įpareigojimu grąžinti lėšas, skola R. G. sudaro 11 707,46 Eur. Pareiškėjas kreipėsi į R. G. prašydamas vykdyti teismo sprendimą ir grąžinti parduotąjį sunkvežimį, tačiau R. G. atstovas raštu atsakė, kad sunkvežimį sulaiko iki reikalavimo kreditoriui įvykdymo. Automobilis iki šiol yra pas R. G., todėl automobilio būklė ir vertė nėra žinoma. Pirkti sunkvežimiui pareiškėjas lėšas skolinosi iš Z. Z., kuris iš savo asmeninės sąskaitos finansavo sandorį pagal pasirašytą paskolos sutartį. Negrąžinus paskolos Z. Z. teismo įsakymu prisiteisė paskolos sumą 8 770 Eur. Pareiškėjas yra paėmęs iš UAB „Legal Balance“ vartojimo paskolą, kuri su palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis dabar sudaro 2 814,78 Eur. Kreditas buvo paimtas bylinėjimosi išlaidoms su R. G. padengti. Pradelsimą įrodo prie pareiškimo pridedami vykdomieji dokumentai. Pareiškėjas verčiasi individualia veikla. Pagal 2023 metų deklaraciją pareiškėjo pajamos yra 0 Eur, iš kurių susimokėti 24 810,10 Eur skolą kreditoriams tapo nebepakeliama. Neskaitant skolos prie jos prisideda procesinės palūkanos ir antstolio vykdymo išlaidos. Skolininko banko sąskaita yra areštuota. Jokių akcijų jokiose įmonėse pareiškėjas nevaldo. Jokio pareiškėjo įkeisto turto prievolių vykdymui užtikrinti nėra, taip pat jokių laiduotojų pareiškėjas neturi. Šio metu pareiškėjo pajamų šaltinis yra individuali veikla nuo 2025 m. sausio 13 d. pagal pažymą. Veiklos rūšis – maisto pristatymas. Pareiškėjo mokumo atstatymas be bankroto procedūros yra neįmanomas. Pareiškėjo vardu Nekilnojamojo turto registre nėra registruoto turto. Paskutinius 3 metus pareiškėjas jokio nekilnojamojo turto neturėjo. Pareiškėjo vardu VĮ Regitra nėra registruota transporto priemonių. Pareiškėjas savo vardu turi atidarytą sąskaitą banke SEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (likutis 3 Eur). Kito registruoto turto, brangių vertybių ar vertybinių popierių pareiškėjas neturi. Pareiškėjo disponuojama grynųjų piniginių lėšų suma neviršija 1 MMA. Pareiškėjas skolininkų neturi. Pareiškėjas neturi išlaikomų asmenų. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu vidutinės mėnesinės pareiškėjo pajamos iš individualios veiklos yra nestabilios, todėl pažymima, jog reikalingos šios lėšos pareiškėjo pragyvenimui: maistui – 300 Eur, būsto išlaikymui – 300 Eur, higienai – 50 Eur, transportui – 50 Eur, iš viso 700 Eur. Pareiškėjas patvirtina, jog nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nėra sudaręs jokių sandorių, dėl kurių galėjo būti pažeistos kreditorių teisės, nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių nebūtų galima kelti pareiškėjui bankroto bylos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė pareiškėjui V. Z. iškelti fizinio asmens bankroto bylą; priteisė iš pareiškėjo V. Z. suinteresuoto asmens R. G. 720 Eur teisinės pagalbos išlaidų; priteisė iš pareiškėjo V. Z. valstybei 20,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. <...>.
3. Teismas pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui tikslas yra suteikti galimybę sąžiningam fiziniam asmeniui atkurti savo mokumą bei grįžti į pilnavertį gyvenimą oriomis sąlygomis, tačiau tokia galimybė asmeniui suteikiama esant dviejų sąlygų visetui: 1) fizinis asmuo atitinka įstatyme įtvirtintas nemokumo sąlygas bei 2) fizinis asmuo nemokiu tapo ne dėl įstatyme išvardintų savo paties nesąžiningų veiksmų/neveikimo.
4. Dėl fizinio asmens nemokumo teismas nustatė, kad pareiškėjo bendras įsiskolinimas kreditoriams sudaro 24 810,10 Eur, iš kurių (duomenys neskelbtini). Nurodytos skolos šios nutarties priėmimo metu tikėtina yra kažkiek didesnės, nes skaičiuojamos palūkanos, vykdymo išlaidos ir pan. Taigi, pareiškėjo pradelstų skolų dydis, vertinamas nustatant pareiškėjo galimą nemokumą, sudaro apie 24 810,10 Eur ir galimai viršija 25 MMA (25 x 1 038 Eur = 25 950 Eur), tačiau byloje yra duomenys, kad pareiškėjui turi būti grąžinta 8 600 Eur vertės transporto priemonė. Bylos duomenimis, pareiškėjas lėšų banko sąskaitose taip pat iš esmės neturi. Anot pareiškėjo, šiuo metu jis jokių pajamų negauna, tačiau verčiasi individualia veikla – šiuo metu - (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėjas įvardijo, kad kliūtis dirbti yra tai, kad viską, ką uždirbs, nuskaičiuos antstoliai, paaiškino, kad tik iškėlus bankroto bylą svarstys, kokia faktiškai veikla užsiimti. Šiuo atveju teismas, įvertinęs, kad be pareiškėjo nurodomų įsiskolinimų sumos, kuri yra artima 25 MMA dydžiui, jam teismo sprendimu priteista 8 600 Eur vertės transporto priemonė, laiko, kad nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas yra nemokus.
5. Dėl sąžiningumo teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl savo gaunamų pajamų laikosi nenuoseklios pozicijos. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartyje konstatavo, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) trūkumai buvo nustatyti praėjus trumpam laiko tarpui nuo automobilio pardavimo, labiau tikėtina, kad jie buvo iki automobilio pardavimo, todėl neaptarimas pardavėjo su pirkėju šių defektų, suteikia pirkėjui teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą pirkėjui. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad transporto priemonę įsigijo labai netvarkingą, jam teko pačiam investuoti, kad ji galėtų būti naudojama. Taigi šios aplinkybės sudaro pagrindą laikyti, kad pareiškėjas nebuvo sąžiningas neatskleisdamas kreditoriui transporto priemonės būklės pirkimo-pardavimo metu, kas lėmė, kad kreditorius įsigijo transporto priemonę, o po to pareiškė ieškinį dėl sumokėtos sumos grąžinimo.
6. Pareiškėjas neatliko nei vienos įmokos kreditoriams. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus, todėl turėjo pareigą imtis visų priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti ir maksimaliai užtikrinti kreditorinių įsiskolinimų patenkinimą. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų siekęs su kreditoriais taikių susitarimų, skolos išdėstymo ar atidėjimo, sudariusio sąlygas išvengti priverstinio skolos išieškojimo bei su tuo susijusių vykdymo išlaidų, kas rodo, kad pareiškėjas nesiekė bendradarbiavimo su kreditoriais ir iš esmės neturėjo jokių ketinimų vykdyti savo prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas per visą šį laikotarpį ar bent jau paskutinius trejus metus būtų ėmęsis kokių aktyvių veiksmų ieškant geriau apmokamo darbo, ieškojęs kitų galimybių užsidirbti ir bent iš dalies siekęs atsiskaityti su kreditoriais, kuriems, kaip minėta, per paskutinius trejus metus nebuvo sumokėta/išieškota jokių sumų (išskyrus, pasak pareiškėjo, banko atliktas išskaitas). Taigi, šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo sąmoningą neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, taip pat teikia pagrindo abejoti pareiškėjo sąžiningumu, neatskleidžiant savo tikrosios turtinės padėties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-6078-465/2025 kaip nepagrįstą, nes pareiškėjo turtas nebuvo vertintas tinkamai. Atskirojo skundo argumentuose nurodė:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. teismas vertindamas pareiškėjo turtinę padėtį nepagrįstai rėmėsi aplinkybe apie teismo sprendimu priteistą 8 600 Eur vertės transporto priemonę, tačiau transporto priemonės vertė nustatyta 2021 m. teismo sprendimu iš šalių paaiškinimų. Niekas tikrosios transporto priemonės vertės nenustatinėjo. Suinteresuotasis asmuo turi teisę nukreipti išieškojimą į transporto priemonę, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdomas antstolio, todėl transporto priemonės (skolininko turto) įvertinimas yra antstolio pareiga;
1.2. antstolis turi pareigą areštuoti visą skolininko turtą (ypač registruojamąjį) ir surašyti turto arešto aktą kaip reikalauja Civilinio proceso kodekso 678 str. 1 d. 5 p. Šis dokumentas turėjo būti pateiktas į bylą, tačiau šio svarbaus dokumento byloje nėra. Antstolis vienintelis asmuo galintis inicijuoti turto, į kurį nukreipiamas išieškojimas įvertinimą, teismo konstatuotoji transporto priemonės vertė yra paimta iš suinteresuotojo asmens R. G. atsiliepimo ir negali būti laikoma patikimais duomenimis;
1.3. iš viešųjų šaltinių matosi, kad transporto priemonė nedalyvauja eisme (uždrausta dalyvauti) nuo 2021 metų, nėra drausta, neturi techninės apžiūros. Transporto priemonės realios vertės nustatymą iš suinteresuotojo asmens žodžių apeliantas laiko neteisingu. Teismas neįsigilino į bylos esmę ir nepagrįstai vertino apelianto turtinę padėtį suinteresuotojo asmens vertinimo kriterijais;
1.4. apeliantas abejoja trečiojo asmens sąžiningumu neinformuojant teismo apie saugomos transporto priemonės vertę, taip pat suinteresuotasis asmuo 4 metus nepasinaudojo savo (išieškotojo) teise ir nenukreipė išieškojimo į prievarta saugoti paimtą transporto priemonę, todėl teismas, gindamas tariamą suinteresuotojo asmens teisę ir uždrausdamas apeliantui bankrutuoti, nepagrįstai priteisė iš apelianto kompensaciją už teisines paslaugas suinteresuotajam asmeniui, nes apelianto nuomone nesąžiningos šalies teisė buvo ginama nepagrįstai.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo R. G. prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti. Priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentuose nurodė:
2.1. pareiškėjas nutarties priėmimo metu net formaliai neatitiko FABĮ 2 str. 2 d. imperatyviai apibrėžto nemokumo termino. Pareiškėjo turima skolos suma yra tik artima 25 MMA sumai. Pareiškimo pateikimo teismui momentu pareiškėjo pradelsta skola kreditoriams buvo tik 24 810,10 Eur. Nuo 2025 m. sausio 1 d. 1 MMA yra 1 038,00 Eur. Tai reiškia, jog 25 MMA yra 25 950 Eur;
2.2. pareiškėjas de jure nuosavybės teise valdo transporto priemonę, kurios vertė 8 600 Eur. Realizavus minėtą transporto priemonę ir gavus 8 600 Eur, jo skoliniai įsipareigojimai sudarytų tik apie 16 210 Eur, kas neviršytų 25 MMA. Nesutiktina, kad ginčo transporto priemonės vertė yra nustatyta remiantis šalių paaiškinimais. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių duomenų, kad transporto priemonės vertė yra sumažėjusi. Suinteresuotas asmuo už transporto priemonę faktiškai sumokėjo pareiškėjui 11 000 Eur, o ne 8 600 Eur, kas tik dar kartą įrodo, jog transporto priemonės vertė šiai dienai turėtų ir galėtų būti 8 600 Eur;
2.3. nesutiktina su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad antstolis turėjo pareigą areštuoti transporto priemonę ir pateikti į bylą turto arešto aktą su nustatyta transporto priemonės verte. Pareiškėjas savo aplaidžiai vykdytas procesines pareigas siekia perkelti antstoliui, vykdančiam išieškojimą, kuris šioje byloje apskritai nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. Teismui nebuvo jokio pagrindo vertinti antstolio veiksmų šioje byloje, kadangi antstolio veiksmai niekaip nėra susiję su pareiškėjo siekiu išsikelti sau fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškėjui nededant jokių pastangų įregistruoti savo vardu transporto priemonės, antstolis negali areštuoti turto, kuris pagal viešus registrus pareiškėjui nepriklauso;
2.4. teismas neturėjo pareigos domėtis transporto priemonės būkle ir egzistavimu, nes tokią pareigą turi pats pareiškėjas, kaip transporto priemonės savininkas. Pareiškėjas sąmoningai neįregistruoja VĮ Regitra transporto priemonės, kaip savo nuosavybės, nes tokiu atveju transporto priemonė būtų nedelsiant realizuota, ko pareiškėjas vengia. Tai patvirtina ir paties pareiškėjo pasisakymai, jog jis nedirba todėl, kad antstolis nenurašytų viso jo darbo užmokesčio. Akivaizdu, jog pareiškėjas vengia atsiskaityti su kreditoriais, todėl ne tik negauna oficialių pajamų, tačiau taip pat ir nededa pastangų;
2.5. teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nėra sąžiningas nemokus asmuo, kadangi būtent jo nesąžiningas elgesys ir lėmė skolų atsiradimą. Pareiškėjas lėšų banko sąskaitose neturi. Nors nurodė, kad jis jokių pajamų negauna, tačiau verčiasi individualia veikla – šiuo metu - maisto kurjerio, kliūtis užsidirbti, nes antstolis nuskaičiuos antstoliai. Pareiškėjas, nurodydamas savo gaunamas pajamas, laikosi nenuoseklios pozicijos. Pareiškėjas neatliko nei vienos įmokos kreditoriams. Jis yra darbingo amžiaus, todėl turėjo pareigą imtis visų priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti ir maksimaliai užtikrinti kreditorinių įsiskolinimų patenkinimą. Jo nesąžiningumą rodo tai, kad pareiškėjas nebuvo sąžiningas neatskleisdamas kreditoriui transporto priemonės būklės pirkimo-pardavimo metu, kas lėmė, kad kreditorius įsigijo transporto priemonę, o po to pareiškė ieškinį dėl sumokėtos sumos grąžinimo;
2.6. pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. birželio 22 d., tačiau pareiga grąžinti už transporto priemonę gautus pinigus pareiškėjui kilo 2022 m. spalio 25 d. Pareiškėjas vengia grąžinti transporto priemonės kainą, kurią realiai gavo iš suinteresuoto asmens. Todėl suinteresuotas asmuo laiko, kad pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 25 d. elgiasi nesąžiningai;
2.7. suinteresuotas asmuo už transporto priemonę pareiškėjui sumokėjo 11 000 Eur, tačiau transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje įrašyta kaina 8 600 Eur vien tam, jog pareiškėjui nekiltų prievolė mokėti pajamų mokesčio, nes pareiškėjas transporto priemonę įsigijo už 8 770 Eur. Tokiu būdu pareiškėjas yra neteisėtai įgijęs dar 2 400,00 Eur, kurių suinteresuotas asmuo susigrąžinti neturi galimybės;
2.8. nesąžiningą pareiškėjo elgesį rodo ir aplinkybės, jog turėdamas įsiskolinimą Z. Z. 8 770,00 Eur sumai pareiškėjas, pardavęs transporto priemonę suinteresuotam asmeniui, su Z. Z. neatsiskaitė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, pardavęs transporto priemonę, būtų savo vardu pirkęs kitą transporto priemonę ar atlikęs tam tikras investicijas. Pareiškėjas tiesiog iššvaistė gautą pinigų sumą ir neinvestavo nei į jokią kitą transporto priemonę, nei negrąžino skolos Z. Z., nors tokią pareigą turėjo;
2.9. 2021 m. vasario 4 d. tarp pareiškėjo ir Z. Z. sudaryta paskolos sutartis abejotina, nes ji ne notarinė, tikėtina ji sudaryta su giminaičiu ir nors pagal sudarytą paskolos sutartį buvo išduotas teismo įsakymas, tačiau jis nebuvo pateiktas antstoliui, taip siekiant išvengti papildomų vykdymo išlaidų. Suinteresuotas asmuo mano, kad minėta paskolos sutartis ir teismo įsakymas atsirado su tikslu, jog pareiškėjo kreditorinių reikalavimų suma atitiktų FABĮ nurodytą MMA skaičių;
Šalies argumentai
2.10. pareiškėjas klaidina teismą, pateikdamas VĮ Regitra išrašą, kuriame yra nurodyta, kad pareiškėjo vardu nėra registruota jokių transporto priemonių. Pareiškėjas de jure nuosavybės teise valdo transporto priemonę, tačiau nededa jokių pastangų, kad minėta transporto priemonė būtų įregistruota VĮ Regitra arba būtų buvusi realizuota;
2.11. į bylą pateikti duomenys, jog pareiškėjas vykdė veiklą pagal individualios veiklos pažymą nuo (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikta nauja individualios veiklos pažyma, kuri galioja nuo 2025-01-13. Byloje nėra jokių duomenų, kokia veikla pareiškėjas užsiėmė 2023 ir 2024 metais, kokios buvo jo pajamos, kokias pastangas pareiškėjas dėjo grąžinti kreditoriams skolas. Į bylą yra pateiktas tik 2022 metų banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2022 metais pareiškėjas ne tik gaudavo pajamų, tačiau eilę kartų į banko sąskaitą įnešė ir grynuosius pinigus. Šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjas taip pat disponuoja ir grynaisiais pinigais;
2.12. absoliučiai nesutiktina su atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui neturėtų būti priteistos dėl to, jog suinteresuotas asmuo tariamai yra nesąžiningas, nes nenurodė „tikrosios“ transporto priemonės vertės. Pareiškėjas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kodėl suinteresuoto asmens naudai neturėtų ir negalėtų būti priteisiamos jo pagrįstai patirtos teisinės išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo teisme tvarką reglamentuoja FABĮ 5 straipsnis. Bankroto bylos iškėlimas, kaip ir pati bankroto byla, nagrinėjamas CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus FABĮ nustatytas išimtis (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Bankroto bylos nagrinėjimas ginčo tvarka reiškia, kad šioje byloje dalyvaujantiems asmenims suteikiamos CPK nustatytos procese dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos. Atitinkamai šiame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), įrodinėjimą ir įrodinėjimo naštą reglamentuojančios taisyklės (CPK 178 straipsnis) ir kiti civilinio proceso principai. Todėl pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikęs asmuo turi įrodyti šios bylos iškėlimo sąlygas. Suinteresuoti asmenys, nesutikdami su bankroto bylos iškėlimu, turi pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus. Taip sudaromos galimybės suinteresuotiems asmenims išreikšti poziciją dėl skolininko bankroto bylos iškėlimo.
17. Remiantis FABĮ 5 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens bankroto bylą iškelia ir nagrinėja teismas žodinio proceso tvarka, išskyrus FABĮ 8 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Žodinis bankroto bylos nagrinėjimas reiškia, kad bankroto proceso dalyviams sudaromos galimybės pateikti savo reikalavimus, prašymus teismui žodžiu. Taip sudaromos sąlygos efektyviai bankroto procese dalyvaujančių asmenų teisių gynybai.
18. Tačiau bankroto bylos pasižymi specifine teismo padėtimi. Juridinių asmenų nemokumo procese pripažįstamas teisėjo vadovavimo procesui principas, reiškiantis, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Nemokumo procese aktyvus teismo vaidmuo yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, siejamas pirmiausia su proceso operatyvumu, kreditorių ir kitų nemokumo proceso dalyvių interesų apsauga. Įprastai tokio teismo aktyvumo ribos siejamos su nemokumo proceso dalyvių (nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo) veiksmų kontrole, jų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu. Teismo aktyvumas negali pažeisti ir pamatinių civilinio proceso (rungtyniškumo, proporcingumo) principų. Toks teismo, nagrinėjančio nemokumo bylą aktyvumas, iš esmės pripažįstamas ir fizinių asmenų bankroto procese, kuriame taip pat sprendžiamos nemokumo problemos ir ieškoma būdų kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių interesus. Teismo aktyvumas itin svarbus pradinėje bankroto proceso stadijoje sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą.
19. Teismo veiksmai, kuriuos jis turėtų atlikti nagrinėjant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 3 dalyje. Pagal šį straipsnį, teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali: 1) įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus; 2) CPK nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos. Teismas turi teisę reikalauti iš skolininko pateikti papildomus dokumentus, kurių reikia sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai gali būti įvairūs dokumentai, susiję su skolininko turtine padėtimi, turtiniais įsipareigojimais ir kt.
20. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar asmuo yra nemokus, būtina tiksliai nustatyti pastarojo turimo turto vertę. Turtas turėtų būti suprantamas plačiai, ne tik kaip asmens turimas materialus (kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas), bet ir kaip nematerialus turtas (lėšos sąskaitose, finansinis turtas, reikalavimo teisės ir pan.), taip pat ne tik asmeninės nuosavybės, bet ir bendrosios nuosavybės teise turimas turtas. Nustatant turimo turto apimtį ir jo vertę, turėtų būti atsižvelgta į turimo turto likvidumą ir realumą bei galimybes šį turtą panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Nustatant turto vertę, taikytina CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Be to, nagrinėdamas fizinio asmens bankroto bylą (jos iškėlimo klausimą) teismas turi būti aktyvus ir turi teisę ex officio rinkti įrodymus.
22. Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo R. G. iš pareiškėjo už 8 600,00 Eur įsigijo krovininį automobilį (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-1839-819/2022 ieškovo R. G. ieškinio dėl nuostolių už parduotą netinkamos kokybės daiktą (automobilį) atlyginimo netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1826-275/2022 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir nusprendė ieškovo R. G. ieškinį patenkinti, nutraukti 2021 m. birželio 22 d. transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo R. G. ir atsakovo V. Z., įpareigojo atsakovą V. Z. grąžinti ieškovui R. G. 8 600 Eur, o ieškovą įpareigojo grąžinti automobilį atsakovui, priteisė ieškovui R. G. iš atsakovo V. Z. 2 898,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
21. Pareiškėjas V. Z. pareiškime nurodė, kad kreditoriams susidarė 24 810,10 Eur įsiskolinimas (tame tarpe ir R. G. teismo sprendimu priteista suma). Pareiškėjas verčiasi individualia veikla. Pagal 2023 metų deklaraciją pareiškėjo pajamos yra 0 Eur, iš kurių susimokėti 24 810,10 Eur skolą kreditoriams tapo nebepakeliama. Neskaitant skolos prie jos prisideda procesinės palūkanos ir antstolio vykdymo išlaidos. Skolininko banko sąskaitą yra areštuota. Jokių akcijų jokiose įmonėse pareiškėjas nevaldo. Jokio pareiškėjo įkeisto turto prievolių vykdymui užtikrinti nėra, taip pat jokių laiduotojų pareiškėjas neturi. Šio metu pareiškėjo pajamų šaltinis yra individuali veikla nuo 2025 m. sausio 13 d. pagal pažymą. Veiklos rūšis – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pajamos iš individualios veiklos yra nestabilios, todėl reikalingos šios lėšos pareiškėjo pragyvenimui 700 Eur (300 Eur maistui, 300 Eur būsto išlaikymui, 50 Eur higienai; 50 Eur transportui).
22. Teismas priėmęs V. Z. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, įtraukė pareiškėjo kreditorius (duomenys neskelbtini) suinteresuotais asmenimis, nustatė 14 dienų terminą pateikti teismui atsiliepimus į pareiškimą. Pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2025 m. kovo 20 d., 13.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme ((duomenys neskelbtini)), nuotoliniu būdu per Zoom platformą.
23. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (automobilį, dėl kurio su R. G. vyko teisminiai ginčai), pirko prastos būklės, į jį dar turėjo investuoti apie 3 000 Eur, po to pamatęs, kad šis automobilis jam netinkamas, nutarė parduoti R. G.. Pareiškėjas ne kartą teismo posėdžio metu kartojo, kad jokio turto neturi, jokių pajamų negauna, visa situacija (tiek dėl automobilio, tiek dėl skolų ir jo nemokumo) susiklostė ne dėl jo tyčios, yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, jokio išsilavinimo neturi, kitų išlaikytinių neturi, gyvena su tėvais, kurie jį išlaiko. Taip pat nurodė, kad buvo registravęsis darbo biržoje, šiek tiek dirbo ,,per kompiuterį“, taip pat dirbo užsienyje. Pažymėjo, kad algos mažos, tačiau jei pavyktų bankrutuoti, planuoja dirbti. Posėdžio metu minėjo, kad buvo paimta vartojimo paskola (suprantama kita), o paklausus, kokiam tikslui naudoti pinigai, nurodė - automobiliui (ne (duomenys neskelbtini)), tačiau teismui atkreipus dėmesį į aplinkybę, kad jo vardu nėra registrų transporto priemonių, nurodė, kad seniai buvo, nepamena ir negali pasakyti.
23. Nagrinėjamu atveju 2025 m. kovo 20 d., 13.00 val. teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjui, nedalyvaujant tretiesiems asmenims (pareiškėjo kreditoriams), išnagrinėjo fizinio asmens nemokumo bylą, nurodydamas, kad bendras įsiskolinimas kreditoriams sudaro 24 810,10 Eur, kuri nutarties priėmimo metu tikėtina yra kažkiek didesnė, nes skaičiuojamos palūkanos, vykdymo išlaidos ir pan. Pareiškėjo pradelstų skolų dydis vertinamas nustatant pareiškėjo galimą nemokumą, sudaro apie 24 810,10 Eur ir galimai viršija 25 MMA (25 x 1038 Eur = 25 950 Eur), tačiau byloje yra duomenys, kad pareiškėjui turi būti grąžinta 8 600 Eur vertės transporto priemonė. Teismas pažymėdamas, kad pareiškėjo nurodomų įsiskolinimų suma artima 25 MMA dydžiui, tačiau jam teismo sprendimu priteista 8 600 Eur vertės transporto priemonė, laikė, kad nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas yra nemokus.
24. Teismui atsisakius iškelti bankroto bylą dėl to, kad nenustatytas pareiškėjo nemokumas ir nustatytas pareiškėjo nesąžiningumas, apeliantas V. Z. nutartį ginčija atskiruoju skundu pažymėdamas, kad teismas netinkamai nustatė automobilio (duomenys neskelbtini) (kuris jam priteistas, tik dėl įsiskolinimo trečiajam asmeniu, yra jo sulaikytas) realią turto vertę. Taigi pareiškėjas iš esmės argumentuoja netinkamu jo turto vertės nustatymu (galima suprasti įvertinto per didele kaina), t. y. teismas netinkamai nustatė pareiškėjo turtinę padėtį, nenustatydamas realios transporto priemonės vertės.
26. Nagrinėjamu atveju iš teismų praktikos matyti, kad fizinio asmens bankroto bylose pareiškėjas teikdamas teismui dokumentus dėl bankroto bylos turi teikti tam tikrų įstatyme nustatytų dokumentų visumą, tačiau jų nepateikus, fizinio asmens bankroto procese išlieka aktualus aktyvus teismo vaidmuo ir teisėjo vadovavimo procesui principas, kas reiškia, kad teismas siekdamas nustatyti fizinio asmenis nemokumui aktualius duomenis, ypač jei jie byloje dviprasmiški, nenuoseklūs, abejotini ir kt., privalo pareikalauti, kad tokius duomenis pateiktų pareiškėjas, t. y. aktyvus teismo vaidmuo nemokumo bylose pasižymi ne tik jo paties veiksmais renkant įrodymus, tačiau įpareigojant šalis teikti įrodymus, šiuo atveju pareiškėją teikti įrodymus apie jo turtinę padėtį.
27. Šiuo atveju matyti, kad pareiškėjas byloje teikė nenuoseklius ir faktines aplinkybes neatitinkančius duomenis apie savo turtinę padėtį, jas nurodydamas selektyviai, nutylėdamas aplinkybę dėl transporto priemonės, kai transporto priemonė teismo procesiniu sprendimu grąžinta pareiškėjui, tik - pastarajam negrąžinus suinteresuotam asmeniui už pirktą transporto priemonę 8 600 Eur, - automobilis pirkėjo buvo sulaikytas. Taip pat nenuosekliai nurodo aplinkybes dėl turimų pajamų, kurios aktualios nemokumo aplinkybei nustatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad viena vertus pareiškėjas nurodo, jog pragyvena iš individualios veiklos, jo pajamos nestabilios, pragyvenimui reikia apie 700 Eur, kita vertus nurodo, kad jį išlaiko tėvai, su kuriais kartu ir gyvena. Taip pat nurodė aplinkybes apie savo darbinę patirtį, t. y. ir anksčiau vertėsi individualia veikla, yra dirbęs užsienyje, dirbęs ,,prie kompiuterio“ ir kt., tačiau į bylą pareiškėjas konkretesnių duomenų šiuo aspektu nėra pateikęs, kas gali būti aktualu nustatant asmens turtinę padėtį, vertinant aplinkybes tiek dėl (ne)mokumo, tiek dėl (ne)sąžiningumo nustatymo.
28. Suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių duomenų, kad transporto priemonės vertė yra pasikeitusi, t. y. sumažėjusi; į bylą yra pateikti duomenys, jog pareiškėjas vykdė veiklą pagal individualios veiklos pažymą nuo (duomenys neskelbtini).; nauja individualios veiklos pažyma galioja nuo 2025 m. sausio 13 d., nėra jokių duomenų, kokia veikla pareiškėjas užsiėmė 2023 ir 2024 metais, kokios buvo jo pajamos, kokias pastangas pareiškėjas dėjo grąžinti kreditoriams skolas; 2022 metais pareiškėjas ne tik gaudavo pajamų, tačiau eilę kartų į banko sąskaitą įnešė ir grynuosius pinigus ir kt. Taigi atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo taip pat nurodo aplinkybes, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį.
29. Pastebėtina, kad nors pareiškėjas pareiškime nenurodė (nutylėjo) aplinkybės dėl jam priklausančio turto – automobilio (duomenys neskelbtini), tuo labiau jo vertės, teismas nustatė automobilio vertę 8 600 Eur sumai, t. y. pagal prieš 4 metus sudarytos pirkimo–pardavimo sandorio kainą, nevertindamas galimo turto vertės pokyčio ir galimo nuvertėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas neturėjo vienareikšmiškai nustatyti tokios turto vertės, prieš tai nesiėmęs aktyvių teismo veiksmų, įpareigojant patį pareiškėją (fizinio asmens bankrotu suinteresuotą asmenį) teikti nuomonę ir įrodymus dėl realios turto vertės. Kadangi galima suprasti, kad turtas yra pas suinteresuotą asmenį R. G., o pastarasis asmuo nedalyvavo teismo posėdyje, visgi aktualu įvertinti ir pastarojo asmens poziciją dėl turto būklės, realios vertės, jos nustatymo ir kt.
30. Duomenys apie pareiškėjo turimą turtą ir jo vertę yra esminiai sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo nemokumo. Nesant išsamių duomenų nėra pagrindo vertinti mokus ar nemokus yra ketinantis bankrutuoti asmuo. Kaip numatyta įstatyme, bankroto byla gali būti iškeliama tik tuo atveju, kai nėra nustatoma nė viena FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta sąlyga. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios (asmuo nelaikytinas nemokiu).
31. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tiek atskirojo skundo, tiek atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, daro išvadą, kad teismas vertindamas pareiškėjo nemokumą, iki galo neišsiaiškino aptartų aplinkybių, neįgyvendino savo pareigos surinkti reikiamus įrodymus tam, kad būtų nustatyta ne tik tiksli pareiškėjo turto vertė, bet ir turtinė padėtis, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismo atliktas pareiškėjo (ne)mokumo vertinimas nebuvo tinkamas.
32. Įstatyme numatyta, kad bankroto byla gali būti keliama tik nemokiam asmeniui. Nemokumas yra būtina fizinio asmens bankroto sąlyga, nenustačius, kad asmuo yra nemokus, nėra įmanoma taikyti fizinio asmens bankroto procedūros. Nustačius, kad skolininkas yra mokus, bankroto byla nėra keliama. Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas MMA. Taigi vertinant fizinio asmens nemokumą išskiriami du kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo įsiskolinimų suma artima įstatyme nustatytai 25 MMA, turimo turto vertė 8 600 Eur, todėl jis nelaikytinas nemokiu įstatymo prasme. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vien tik nustatyti turto ir įsipareigojimų santykį sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, nepakanka. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta fizinio asmens nemokumo apibrėžtis siejama ne tik su skolų suma, kuri turi viršyti 25 MMA (kuri šiuo atveju konkrečiai taip pat nebuvo nustatyta), ir šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę, tačiau ir su asmens faktišku negalėjimu įvykdyti skolinių įsipareigojimų.
34. Skirtingai nei juridinių asmenų nemokumo procese, kuriame įprastai nustatant nemokumą vertinamas esamas juridinio asmens turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis, fizinio asmens nemokumas nustatomas vertinant jo turimų pradelstų skolinių įsipareigojimų dydį, tačiau nevertinant jo turimo turto. Vien siaurai aiškinant minėtą teisės normą galima situacija, kai skolininko pradelsti įsipareigojimai viršija 25 MMA, tačiau jo turimo turto vertė, jį realizavus, leistų įsiskolinimus (ar iš dalies) padengti. Tokiu atveju bankroto procesas neatitiktų keliamų tikslų, nes tokiu atveju skolininko įsipareigojimų nevykdymas yra nulemtas ne jo turtinės padėties, bet kitų aplinkybių ar piktnaudžiavimo savo teisėmis. Todėl vertinant skolininko nemokumą turėtų būti vertinama, ar skolininkas turi galimybes įvykdyti įsipareigojimus. Pavyzdžiui, ar realizavus skolininko turtą, tai galėtų lemti jo mokumo atkūrimą? Ar skolininko planuojamos gauti pajamos, turtas per tam tikrą laikotarpį gali būti pagrindas teigti, kad skolininkas nėra nemokus? Kokios aplinkybės turi būti vertinamos, sprendžiant skolininko galimybes įvykdyti įsipareigojimus? Per kokį laikotarpį skolininkas turėtų būti pajėgus juos įvykdyti?
35. Įvertinus tai, kas nurodyta, sprendžiant dėl skolininko negalėjimo įvykdyti įsipareigojimus kaip sąlygos neiškelti fizinio asmens bankroto bylą, teismų praktikoje suformuotas papildomas nemokumo nustatymui reikšmingas kriterijus – galimybė per protingą terminą padengti įsiskolinimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir teismui nustačius, kad nurašomų reikalavimų suma viršija 25 MMA, tokiu atveju dar vertintina, ar asmuo objektyviai neturi galimybės šių skolų padengti nei šiuo metu, nei per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).
36. Ginčo situacijoje nustačius, kad pareiškėjo skolų suma artima 25 MMA ir skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, papildomai turi būti vertinama, ar realizavus turimą turtą pareiškėjas turės galimybes per protingą terminą skolas padengti iš gaunamų pajamų. Svarbiomis aplinkybėmis laikytinos skolininko profesinės galimybės gauti pajamas per protingą laikotarpį, kokias apytiksliai pajamas asmuo gauna ir/ar galėtų gauti, kiek laiko užtruktų, kol skolininkas padengtų skolinius įsipareigojimus, ir ar toks laikotarpis laikytinas protingu atsiskaityti su kreditoriais, kaip keistųsi skolinių įsipareigojimų dydis vykdant prievoles kreditoriams, kokia pareiškėjo pajamų dalis, atskaičius iš jo sumas, būtinas įsipareigojimams vykdyti, užtikrintų būtinųjų pareiškėjo poreikių patenkinimą ir pan. (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).
37. Nemokumas yra siejamas nesugebėjimu, neturėjimu iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Atitinkamai šis procesas turėtų būti naudojamas tada, kai kitais būdais negali būti tenkinami skolininko ir kreditorių interesai. Todėl protingo termino, per kurį skolininkas galėtų įvykdyti įsipareigojimus, nustatymas turėtų būti siejamas su FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytu negalėjimu įvykdyti įsipareigojimų. Tokio protingo termino įvykdyti įsipareigojimus nustatymas turėtų būti suprantamas ir kaip teismo diskrecija įvertinti, ar skolininko bankroto bylos iškėlimas atitinka bankroto proceso tikslą. Sprendžiant šį klausimą, svarbu nustatyti realias skolininko galimybes įvykdyti įsipareigojimus. Tokiam vertinimui reikšminga nustatyti skolininko turimą turtą, jo numatomas gauti pajamas ir įvertinti kitas nurodytoje teismų praktikoje vertinamas aplinkybes. Tokios nemokumo sąvokos vertinimo diskrecijos suteikimas teismui sudaro sąlygas kiekvienu atveju individualiai vertinti, ar skolininko bankrotas yra tinkamiausia priemonė spręsti jo mokumo problemą. Šiuo atveju teismas nevertino pareiškėjo gebėjimo per protingą terminą įvykdyti turimus įsipareigojimus kreditoriams, esant poreikiui neprašė pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra galimybės laikyti, kad pareiškėjo (ne)mokumo klausimas išspręstas tinkamai.
38. Pažymėtina, kad teismas nutartyje nustatė, jog pareiškėjas yra nesąžiningas. Pats pareiškėjas konkrečių argumentų dėl jam nustatymo nesąžiningumo atskirajame skunde nenurodė. Dėl pareiškėjo nesąžiningumo pasisakė suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą. Tačiau aplinkybė, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją fizinio asmens bankroto iškėlimo stadijoje, nors ir patenka į sąžiningumo sampratą plačiąja prasme, tačiau ji negali būti laikoma savarankišku nesąžiningumo konstatavimo pagrindu FABĮ teisinio reguliavimo kontekste. Kasacinis teismas vienoje iš nutarčių nurodė, kad pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).
39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nors ir pažymėjo, kad pareiškėjas nesielgė sąžiningai, pateikdamas informaciją dėl bankroto bylos iškėlimo (nepateikdamas jos visos), t. y. visgi aplinkybės nelaikė lemiančia atsisakymą iškelti pareiškėjui bankroto bylą, tačiau lėmė teismo vertinimą, kad pareiškėjas neįrodė tam tikrų aplinkybių, t. y. savo nemokumo.
40. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
41. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs aptartas faktines bylos aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus ir atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pažeidė civilinio proceso teisės normas, netinkamai vertino ketinančio bankrutuoti asmens turto vertę / turtinę padėtį, dėl šio asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus per protingą terminą apskritai nepasisakė, dėl to konstatuotina, kad teismo išvados padarytos neatskleidus bylos esmės. Atsižvelgiant į tai, priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir pareiškimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės išnagrinėti pareiškimo negali, nes byla turi būti nagrinėjama iš naujo visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.
Kauno apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui V. Z. klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.