Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Almos Urbanavičienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valruvis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valruvis“ dėl šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos – tai apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad naujas įrodymas pateiktas ne kaip apeliacinio skundo priedas, bet įterptas į apeliacinio skundo tekstą, apeliantė apeliaciniame skunde nesuformulavo prašymo priimti naują įrodymą į bylą. Lietuvos kariuomenė sumokėjo 149 070,35 Eur avansą 2024 m. balandžio 8 d., t. y. apeliantė galėjo šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui. Ieškovė neginčijo, kad mokėtoja pagal šalių sudarytą sutartį yra Lietuvos kariuomenė, bet ieškovė priima sprendimą sumokėti avansą ar ne. Pateiktas įrodymas neturi esminės reikšmės apskųsto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl to teisėjų kolegija atsisako priimti jį į bylą.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

Dėl ieškovės reikalavimo teisės

27. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis ir aiškinti sutartį sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Šiems aspektams nustatyti taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 101, 102 punktai). CK 6.193 straipsnyje įtvirtinta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti siekiama nustatyti tikruosius jos šalių ketinimus, tai teismas daro atsižvelgdamas į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019, 37 punktas; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-969/2021, 40, 41 punktas).

29. CK 6.191 straipsnyje įtvirtinta, kad, jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.191 straipsnio, reglamentuojančio sutartį trečiojo asmens naudai, 1 dalį, jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė. Sutartys trečiojo asmens naudai pasižymi tuo, kad šalių valia yra suderinta dviem aspektais: dėl sutarties įvykdymo trečiajam asmeniui ir dėl savarankiškos reikalavimo teisės trečiajam asmeniui suteikimo. Teisine prasme sutartis gali būti laikoma sutartimi trečiojo asmens naudai tik tuo atveju, kai šalių valia apima abu minėtus aspektus – prievolės įvykdymą ir savarankišką reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-823/2025, 354 punktas).

31. Sutarties specialiosios dalies preambulėje nurodyta, kad ieškovė, kaip pirkėja, ir apeliantė, kaip pardavėja, toliau kartu sutartyje vadinamos „šalimis“, o kiekviena atskirai – „šalimi“, sudarė viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys, vadovaudamosios VPĮ, 2023 m. spalio 4 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtomis viešojo pirkimo „Baldai stovyklai 1500/500“ (pirkimo Nr. 690383) sąlygomis ir, atsižvelgdamos į tai, kad pirkėjai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir Nuostatais pavesta aprūpinti Krašto apsaugos sistemos institucijas prekėmis, paslaugomis ir darbais, sudarė nurodytą sutartį ir susitarė dėl jos sąlygų.

32. KASOKTĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo ir valdymo institucijos pagrindiniai uždaviniai. Vienas iš pagrindinių uždavinių yra krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka vykdyti krašto apsaugos sistemos perkančiųjų organizacijų funkcijas aprūpinant perkančiąsias organizacijas prekėmis, paslaugomis ir darbais (2 punktas). Ši nuostata taip pat yra ir vienas iš Agentūros veiklos tikslų (Nuostatų 9.2 papunktis). Siekdama nurodyto veiklos tikslo, Agentūra be kitų veiksmų kontroliuoja Agentūros pasirašytų sutarčių vykdymą (Nuostatų 11.8 papunktis). Ieškovės Nuostatų 7 punkte nustatyta, kad Agentūros paskirtis – valstybės gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimas ir valdymas.

33. Šalys neginčijo, kad jos sudarė viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartyje įtvirtintos šalių teisės ir pareigos. Pardavėja įsipareigojo parduoti, pristatyti (sunešti) ir sumontuoti pirkėjai prekes (sutarties specialiosios dalies 1.1 papunktis). Pagal sutarties specialiosios dalies 1.2 papunktį mokėtoja – Lietuvos kariuomenė, kuri sumoka pardavėjai už prekes. Prekių gavėjas – Vytenio batalionas (specialiosios dalies 1.3 papunktis) (1 t. , b. l. 7). Sutarties specialiosios dalies 3.2 papunktyje pardavėja įsipareigojo užtikrinti, kad sutarties sudarymo ir vykdymo metu neatsirastų aplinkybių, nurodytų VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje, ir pirkėjos teisė bet kuriuo metu pareikalauti pardavėjos pateikti pagrindžiančius dokumentus, nurodytus VPĮ 51 straipsnio 12 dalyje, kad nėra sąlygų, numatytų VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje. Pardavėja privalo pateikti pirkėjos prašomus dokumentus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Pirkėjos teisė vienašališkai nutraukti sutartį įtvirtinta sutarties specialiosios dalies 5 punkte. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytą sutartį pasirašė tik ieškovės ir apeliantės atstovas, bet jos nepasirašė nei mokėtoja, nei prekių gavėjas. Be to, nei mokėtojai, nei prekių gavėjui sutartyje nesuteikta teisė reikalauti šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių, nustatytų 10.1–10.3 papunkčiuose (1 t., b. l. 7–10, 21).

36. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami ginčuose dėl sutarties vykdymo turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, tačiau, atsižvelgdami į aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020, 46 punktas).

38. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Teisėjų kolegija nenustatė, kad sutarties specialiosios dalies 10.1 papunkčio ir bendrosios dalies 11.1 papunkčio, kuriuose nustatyta galimybė ieškovei, bet ne prekių gavėjui ar mokėtojai, gauti netesybas, neatitinka bendrųjų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų ar imperatyviųjų įstatymo nuostatų (CK 1.5, 1.80 straipsniai, 6.156 straipsnio 1 dalis). Taigi, pirmiau nustatytos aplinkybės, nurodytas teisinis reglamentavimas pagrindžia ieškovės teisę reikalauti apeliantės sumokėti netesybas pagal sutarties specialiosios dalies 10.1 papunktį ir bendrosios dalies 11.1 papunktį bei paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl netesybų dydžio

40. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 1–3 dalys). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

41. Sutarties bendrosios dalies 11.1 papunktyje nustatyta, kad pavėlavusi pristatyti prekes per sutarties specialiojoje dalyje nurodytą terminą, pardavėja moka pirkėjai nuo 0,05 iki 0,2 proc. dydžio (konkretus dydis nurodomas sutarties specialiojoje dalyje) nuo nepristatytų prekių kainos be PVM už kiekvieną uždelstą dieną (valandą) (taikoma atsižvelgiant į tai, kaip įsipareigojimo terminas (dienomis ar valandomis) sutarties specialiojoje dalyje) šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius, kurių sumokėjimas neatleidžia pardavėjos nuo pareigos atlyginti visus pirkėjos patirtus nuostolius pardavėjai nevykdant arba netinkamai vykdant sutartį. Šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius pardavėja įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip per sąskaitoje faktūroje ar pareikalavime nurodytą terminą (1 t., b. l. 17).

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022, 47 punktas).

44. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, taip pat negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 19 punktas). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo pagrindų, jeigu netesybos aiškiai per didelės. Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kokios netesybos yra laikomos nepagrįstai per didelėmis ir kokia galima protinga netesybų suma už vienos ar kitos prievolės nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 28, 29 punktai).

45. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, šalims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir panašias aplinkybes. Tokiems atvejams teismui suteikiama teisė mažinti netesybas CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Pagal bendrąją taisyklę, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo, kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti, nereikia įrodinėti. Tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 31 punktas).

46. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas). Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas).

47. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas; 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 46 punktas).

48. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad ji vėlavo pristatyti prekes dėl ieškovės ir prekių gavėjo veiksmų, nes per ilgai derinti prekių pavyzdžiai, dalis prekių buvo pristatyta anksčiau, bet jos nebuvo priimtos. Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai įvertino sutarties 1 priedą „Techninės specifikacija“, nes užtruko prekių techninių savybių derinimas, lėmęs vėlesnę baldų gamybą ir prekių pristatymą.

49. Sutarties 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1.5 papunktyje nustatyta, kad galutinis prekės variantas su reikalingais nedideliais pakeitimais turi būti derinamas su pirkėja. Pagal ,,Techninės specifikacijos“ 2.1, 2.2 papunkčius sulankstomų stalų darbo vietai ir valgyklai matmenys, išskyrus gabaritinius, yra prototipo matmenys ir gali šiek tiek skirtis nuo nurodytųjų, užtikrinus, kad pakeitimai būtų suderinti su pirkėja. „Techninės specifikacijos“ 2.3 papunktyje nustatyta, kad galutinė taburetės konstrukcija turi būti derinama su pirkėja, 2.4 papunktyje – lovos dizaino skirtumai nuo pateiktų paveikslėlyje turi būti derinami su pirkėja. Taigi, „Techninės specifikacijos“ 1.5, 2.1, 2.2, 2.3, 2.4 papunkčiuose nustatyta, kad galutinis prekių variantas turėjo būti suderintas su pirkėja. Šalys sudarė sutartį 2024 m. kovo 4 d. Apeliantė prekių pavyzdžius išsiuntė ieškovei suderinti 2024 m. gegužės mėn., t. y. praėjus 2 mėn. nuo sutarties sudarymo. Ieškovė pateiktus prekių pavyzdžius suderino per 6–17 dienų. Šalys 2024 m. birželio 3 d. suderino lovos pavyzdį, pateiktą ieškovei derinti 2024 m. gegužės 17 d.; 2024 m. gegužės 23 d. – kėdės pavyzdį, pateiktą ieškovei derinti 2024 m. gegužės 17 d.; 2024 m. birželio 25 d. – taburetės pavyzdį, pateiktas derinti 2024 m. birželio 17 d. Nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad dėl užtrukusio prekių derinimo su ieškove, vėliau pradėta baldų gamyba ir ji negalėjo laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų.

50. Apeliantė teigia, kad ji susidūrė su kliūtimis, pristatydama ir sumontuodama prekes ieškovei. Apskųstame sprendime teismas neteisingai nurodė, kad Sutartyje yra numatyta, jog prekes priims ir aktus pasirašys gr. I. K.. Sutarties 6.3 papunktyje nustatyta, kad prekes priimti ir prekių priėmimo–perdavimo aktus ir sąskaitas faktūras pasirašyti įpareigotas gavėjo atstovas – Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono Štabo ir aprūpinimo kuopos Štabo paramos būrio IV tiekimo klasės sandėlininkas gr. K. S.. Sutarties vykdymo metu keitėsi gavėjo atsakingi asmenys, todėl apeliantė negalėjo perduoti prekių gavėjai.

51. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantės 2024 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniame laiške V. S. nurodė gavėjo atstovę, atsakingą už prekių priėmimą – gr. I. K. ir jos kontaktinius duomenis (1 t., b. l. 59). Nustatyta aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantė 2024 m. rugpjūčio 19 d. žinojo gavėjos nurodytą asmenį, atsakingą už prekių priėmimą. Apeliantė teigia, kad atsakingi asmenys keitėsi, bet nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad sutarties vykdymo laikotarpiu prekių gavėjo sandėlininko fiksuoto ryšio telefono numeris pasikeitė. Taigi, ji turėjo galimybę susisiekti su gavėjos atsakingu asmeniu.

52. Apeliantė teigia, kad ji negalėjo per vieną dieną pristatyti daugiau negu 5 000 baldų ir juos sumontuoti. Teisėjų kolegija, įvertinusi sutarties nuostatas, tokio įpareigojimo nenustatė. Prekių gavėjas yra specifinė institucija, į jos teritoriją negali patekti asmenys, neturintys atitinkamų leidimų. Dėl to apeliantė turėjo iš anksto suderinti prekių pristatymo ir baldų surinkimo datas. Sutartyje nustatyta, kad apeliantė turėjo pristatyti, sunešti ir sumontuoti prekes per 120 dienų nuo sutarties sudarymo. Apeliantės prašymu šis terminas buvo pratęstas. Apeliantė galėjo organizuoti prekių pristatymą ir jų sumontavimą per protingą terminą. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad apeliantė tai turėjo padaryti per vieną dieną gavėjos atsakingo asmens darbo valandomis.

53. Apeliantė nurodo, kad sutartyje nustatyta galimybė prekių pristatymo terminą pratęsti iki 180 dienų (sutarties specialiosios dalies 3.1 papunktis). Pratęstas pristatymo terminas viršijo pradinį terminą, todėl apeliantė padarė išvadą, kad terminas neturėjo esminės reikšmės šalių sudarytai sutarčiai ir negali būti laikomas esmine sutarties sąlyga, dėl kurios ieškovei galėjo atsirasti nuostolių.

55. Pasisakydama dėl delspinigių dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į šalių sulygtos prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, apeliantės elgesį, prievolės sumą. Šalys sudarė viešųjų pirkimų sutartį, kuria apeliantė įsipareigojo parduoti, pristatyti, sunešti ir sumontuoti prekes Vytenio batalionui. Sutarties kaina – 410 662,17 Eur be PVM. Apeliantė pažeidė sutarties įvykdymo terminą 106 dienas, t. y. Vytenio bataliono kariai negalėjo naudotis baldais nurodytą terminą, jų naudoti planuotos stovyklos reikmėms. Už vėlavimą įvykdyti sutartį ieškovė apskaičiavo 25 871,63 Eur netesybų (1 t., b. l. 56–58, 63). Teisėjų kolegija, įvertinusi priteistų netesybų dydį, laiko jas neprotingai didelėmis dėl toliau nurodytų priežasčių.

56. Sutarties bendrosios dalies 11.1 papunktyje nustatyta, kad pavėlavusi pristatyti prekes per sutarties specialiojoje dalyje nurodytą terminą, pardavėja moka pirkėjai nuo 0,05 iki 0,2 proc. dydžio (konkretus dydis nurodomas sutarties specialiojoje dalyje) nuo nepristatytų prekių kainos be PVM už kiekvieną uždelstą dieną (valandą) šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius, kurių sumokėjimas neatleidžia pardavėjos nuo pareigos atlyginti visus pirkėjos patirtus nuostolius pardavėjai nevykdant arba netinkamai vykdant sutartį. Sutarties specialiosios dalies 10.1 papunktyje šalys susitarė, kad sutarties bendrosios dalies 11.1 papunkčiuose nurodytų šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių dydis yra – 0,1 proc. nuo nepristatytų (nepakeistų) prekių kainos be PVM už kiekvieną uždelstą dieną.

57. Sutarties specialiosios dalies 10.2 papunktyje nustatytas šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių dydis, mokėtinas nutraukus sutartį pagal bendrosios dalies 11.1 papunktį – 28 746,35 Eur (7 proc. sutarties kainos be PVM).

58. Ieškovė prašė priteisti jai 25 871,63 Eur netesybų, t. y. 6,3 proc. sutarties kainos be PVM (2 871,63 Eur x 100 proc. : 410 662,17 Eur = 6,299 proc.). Taigi, prašomų netesybų dydis už praleistą prievolės įvykdymo terminą 63 dienas (ieškovė sumažino netesybas, apskaičiuodama jas ne už 106, bet už 63 dienas) yra mažiau negu 1 proc. mažesnės negu netesybos, mokėtinos už sutarties nutraukimą, t. y. sutarties neįvykdymą dėl užsitęsusių nenugalimos jėgos aplinkybių ar pardavėjos negalėjimo įvykdyti sutarties. Sutarties nutraukimas ir vėlavimas įvykdyti sutartį sukelia skirtingus materialiuosius teisinius padarinius, šalys patiria skirtingus nuostolius. Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad apeliantė, nors ir pavėluotai, bet įvykdė sutartį. Apeliantė pristatė prekes gavėjui, kuris jas priėmė ir gali jas naudoti pagal paskirtį. Sutiktina, kad ieškovė negalėjo panaudoti prekių 2024 metų liepos–rugpjūčio mėn. planuotai organizuoti stovyklai, t. y. negalėjo jų naudoti pagal paskirtį 106 dienas. Vis dėlto neįrodyta, kad apeliantės vėlavimas įvykdyti prievolę būtų sukėlęs reikšmingus padarinius ieškovei. Dėl to teisėjų kolegija vertina, kad netesybų dydis, lyginant netesybų už visišką prievolės neįvykdymą ir pavėluotą vykdymą, negali būti panašus, t. y. skirtis mažiau negu 1 proc. Toks formalus netesybų skirtumas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nurodyto dydžio netesybos yra per didelės, neproporcingos padarytam pažeidimui, pažeidžia šalių teisėtus lūkesčius ir interesų pusiausvyrą. Dėl to yra pagrindas jas sumažinti.

59. Ieškovė neįrodinėjo, kad dėl praleisto prievolės įvykdymo termino ji patyrė konkrečių nuostolių. Apeliantė visgi prievolę įvykdė visiškai. Ji vėlavo pristatyti prekes 106 dienas, bet ieškovė sumažino netesybas apskaičiuodama tik už 63 dienas (1 t., b. l. 63). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, taip pat netesybų dydį už sutarties nutraukimą, sprendžia, kad ieškovei priteisiamų iš apeliantės netesybų dydis mažinamas iki 15 000 Eur (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

60. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuotos netesybos (CK 6.71 straipsnis), bet suklydo vertindamas jų dydį (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Dėl to atsakovės apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies ir pakeičiama apskųsto galutinio sprendimo dalis, t. y. priteistų netesybų dydis sumažinamas nuo 25 871,63 Eur iki 15 000 Eur.

61. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

62. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

63. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktas).

64. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 1 863,40 Eur – už prieštaravimų parengimą dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo (advokatas sugaišo 11 val.), 847 Eur – už pasirengimą teismo posėdžiui (5 val.) ir atstovavimą teisme (pirmosios instancijos teismo posėdis truko nuo 14.30 val. iki 15.20 val.). Ji taip pat sumokėjo 582 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Iš viso atsakovė patyrė 3 292,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė į bylą ataskaitas apie suteiktas paslaugas, PVM sąskaitas faktūras, patvirtinimus apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą ir mokėjimo nurodymus, pagrindžiančius patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų už advokato suteiktą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.5 papunkčiai).

65. Apeliacinės instancijos teismas patenkino 42 proc. atsakovės reikalavimų (100 proc. – (15 000 Eur x 100 proc. : 25871,63 Eur) = 42 proc.). Dėl to atsakovė turi teisę į 1 382,81 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (3 292,40 x 42 proc. – 1 382,81 Eur). Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į patenkintų atmestų reikalavimų proporciją, Rekomendacijose nustatytus kriterijus. Išnagrinėta byla nesudėtinga, spręstas netesybų klausimas nenaujas, netesybų instituto taikymas ne kartą aptartas teismų praktikoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovės procesiniuose dokumentuose didžioji dalis argumentų nepagrįsti, susiję su sutarties sąlygų interpretacija, siekiant išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo, pasikartojantys. Ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, nes atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Taigi, nustatytos aplinkybės yra pagrindas sumažinti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 1 000 Eur. Dėl to atsakovei iš ieškovės priteisiamas 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

66. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Išnagrinėjus atsakovės apeliacinį skundą ir patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės valstybei priteisiamas žyminis mokestis, proporcingas patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė ieškinį, kurio suma – 25 871,63 Eur, elektroninėmis ryšių priemonėmis. Dėl to iš atsakovės valstybės naudai priteisiamas 337,56 Eur žyminis mokestis (582 Eur x 58 proc. = 337,56 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. galutinį sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 22 d. preliminarų sprendimą pakeisti. Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 304740061) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valruvis“ (juridinio asmens kodas 145761897) 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) iš anksto sutartų minimalių nuostolių atlyginimą.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valruvis“ (juridinio asmens kodas 145761897) 337,56 Eur (trijų šimtų trisdešimt septynių eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.“.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valruvis“ (juridinio asmens kodas 145761897) iš ieškovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 304740061) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.